- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-2626-485/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00553-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Atsakovas
- V. E.
- Ieškovas
- V. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. E. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-714/2012 pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovui V. E. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (b. l. 14) prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį nuo 2012-04-01 iki vaikams sueis pilnametystė. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko teikti išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 42-43) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams J. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012-05-14 iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisė iš atsakovo valstybei 252 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, jog V. E. ir V. E. yra susituokę, tačiau gyvena atskirai. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ieškovės pajamos per mėnesį siekia 400 Lt. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini) ir dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo užmokestis siekia 800 Lt. Teismas nustatė, jog vaikų poreikiams šiuo metu reikia apie 800 Lt per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis turimo nekilnojamojo turto ir gaunamų pajamų atžvilgiu nėra geresnė nei atsakovo, ji dirba puse etato, nes turi pasirūpinti vaikais, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Teismas nustatė, jog atsakovas papildomai per mėnesį uždirba dar apie 100 – 200 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas po ieškinio pateikimo sumokėjo vaikų išlaikymui 1 000 Lt, teismas išlaikymą priteisė nuo 2012-05-14.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. E. apeliaciniu skundu (b. l. 45-47) prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai nustatė atsakovo gaunamų pajamų dydį, t.y. byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo kasmėnesinės pajamos sudaro 701 Lt. Be to, teismas nepagrindė savo argumento, jog atsakovas papildomai per mėnesį uždirba 100-200 Lt.Teismas nenustatinėjo tikrųjų nepilnamečių vaikų poreikių.
Atsiliepimas
Ieškovė V. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 54-55) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, nustatydamas atsakovo pajamų dydį per mėnesį, rėmėsi ne tik byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais, iš kurių ir nustatė atsakovo gaunamų pajamų dydį.Teismui buvo pateikti nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ta aplinkybė, kad atsakovo pajamos yra mažos, negali būti pagrindas mažinti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį. Atsakovo siūloma 200 Lt suma kiekvienam vaikui per mėnesį būtų aiškiai nepakankama užtikrinti normalius vaikų poreikius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje keliamas klausimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, t.y. 9 metų amžiaus sūnų J. ir 6 metų amžiaus A.. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ieškovės pajamos per mėnesį siekia 400 Lt. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo gaunamų pajamų dydį per mėnesį, jos sudaro tik 701 Lt, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiems tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai. Apelianto siūloma už vaikų išlaikymą mokėti po 200 Lt periodinėmis išmokomis suma neleistų tinkamai užtikrinti vaikų bendrųjų poreikių tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas šiuos kriterijus įvertino išsamiai ir tinkamai. Atsakovas privalo teikti išlaikymą dviem vaikams, šiuo metu yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, taip pat teismo nuomone, ši aplinkybė privalo būti vertinama drauge su aplinkybėmis, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, todėl turi galimybę gauti didesnes su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas ir užtikrinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, jog nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kurios pajamos per mėnesį yra tik 400 Lt, tuo tarpu atsakovas gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi ir jo pajamos sudaro apie 800 Lt. Tai rodo, jog atsakovas šiuo metu turi didesnes galimybes teikti didesnį išlaikymą savo vaikams, nei ieškovė. Be to, atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų dirbti papildomai ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečių išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip jau buvo minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, t.y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neanalizavo vaikų poreikių. Pažymėtina, kad bendrieji vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių. Tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio poreikiai. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad vienos minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijus būtų pakankamas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Į šią sumą įeina ir vaikų maistas, būtiniausi rūbai, gyvenamojo būsto išlaikymas, laisvalaikio užsiėmimai, reikalingi dvasiniam, kultūriniam vystymuisi ir kt., todėl apelianto argumentai, kad ieškovė neįrodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, atmestini. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. I-1234, Žin., 1996, Nr. 33-807) 21 straipsnio 2 dalį, abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Kaip byloje nustatyta, šalių nepilnametis sūnus J. yra 2 klasės mokinys, o dukra – A. lanko parengiamąją klasę, t.y. kitais metais eis į mokyklą. Tokios aplinkybės rodo, jog ieškovė turi pakankamai dideles išlaidas vaikų mokymo priemonėms, rūbams, byloje ieškovė nurodė, jog abu vaikai lanko būrelius. Teismas pažymi, kad be aukščiau išvardintų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą patvirtina ir tai, jog pagrindinė nepilnamečių vaikų išlaikymo bei jų pilnaverčio ugdymo našta tenka ieškovei, todėl patenkinus apeliacinį skundą, neabejotinai būtų pažeisti ne tik tėvų lygiateisiškumo principai, bet ir atimta galimybė šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.