Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, D. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl valstybės institucijos neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos turtinės žalos atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. ieškovas S. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 480 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vardu veikusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) neteisėtai ieškovui surašė 2023-09-07 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR_N-1285-2023 (toliau - Nutarimas) ir buvo neteisėtai paskirta nuobauda – įspėjimas. Ieškovo teigimu, Institucija atliko savo tarnybines funkcijas aplaidžiai, t. y. jos darbuotojai/as neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, nesilaikė pareigos tinkamai atlikti tyrimą ir/arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai: a) paskiriant administracinio pobūdžio nuobaudą, nesant jokių duomenų apie S. G. neteisėtus veiksmus; b) esant duomenims (S. G. rašytiniai paaiškinimai duoti institucijai), kurie rodo, jog S. G. neatliko jokių neteisėtų veiksmų; c) institucijai nesurinkus duomenų ir nenustačius, kada (diena ir valanda) ir kokiomis aplinkybėmis S. G. atliko neteisėtus veiksmus; d) institucijai nutarime nurodžius, kad ieškovas administracinį nusižengimą padarė „galimai“ - tai (šią aplinkybę) institucija nutarime nurodė du kartus, kas reiškia, kad pati institucija, surašydama nutarimą, nebuvo tikra, ar S. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl nutarime ir nurodė, kad S. G. neteisėtus veiksmus atliko „galimai“; e) surašydama nutarimą, nesant jokių duomenų apie S. G. neteisėtus veiksmus, institucija rėmėsi išimtinai tik pačios institucijos padarytomis išvadomis, kurias institucijos darbuotojas (pareigūnas) surašė (suformulavo) savo nuožiūra.

4. Kauno apylinkės teismas byloje dėl administracinio nusižengimo Nr. II-974-1023/2023 2023-10-27 nutartimi atmetė ieškovo skundą ir paliko nepakeistą Nutarimą. Kauno apygardos teismas 2023-12-21 nutartimi administracinio nusižengimo byloje AN2-344-813/2023 S. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino pirmos instancijos nutartį ir panaikino Nutarimą, bei perdavė administracinio nusižengimo bylą tirti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, tačiau, motyvuojant tuo, kad priimtu procesiniu sprendimu nusižengimo teisena nenutraukiama ir byla grąžinama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (kadangi aplinkybes iš naujo turės būti vertinamos), todėl teismas S. G. bylinėjimosi išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo atlyginimo nenagrinėjo.

5. Taigi, dėl Institucijos neteisėtų veiksmų, nesutikdamas su priimtu Nutarimu, ieškovas pagrįstai nusprendė ginti savo pažeistas teises teisme ir patyrė 480 Eur turtinę žalą, kurią sudaro patirta bylinėjimosi išlaidų suma, sumokėta ieškovo advokatui parengiant apeliacinį skundą. Ieškovas 2024-03-06 pateikė pretenziją Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau jam buvo atsisakyta atlyginti žalą. Atsisakymas atlyginti turtinę žalą neteisėtai ir nepagrįstai motyvuojamas nurodant netinkamą teisinį pagrindą. Pažymi, kad išlaidos teisinėms paslaugoms atlyginti, patirtos administracinio nusižengimo byloje, nepriteistinos administraciniuose teismuose. Dėl valstybės (institucijos veikusios valstybės vardu) padarytos turtinės žalos atlyginimo teismų civilinių bylų praktikoje jau yra suformuota nauja atitinkama praktika. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

6. Teisme gautas atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

7. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. kovo 6 d. gavo ieškovo pretenziją dėl turtinės žalos atlyginimo. 2024 m. kovo 14 d. atsakymu ieškovui atsisakyta atlyginti jo turtinę žalą, nes nebuvo teisinio pagrindo. Pastebi, kad Tarnyba atlygina advokato išlaidas, kai yra pateikiamas teismo sprendimas, nutartis apie priteistas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju teismas nenutraukė pradėtos administracinio nusižengimo bylos, o grąžino bylą Institucijai, t. y. Skyriui nagrinėti iš naujo, todėl teismas nesprendė išlaidų atlyginimo dėl apeliacinio skundo surašymo.

8. Trečiasis asmuo D. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens nuomone, Tarnyba tinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Trečiasis asmuo, kaip Tarnybos atstovas, savo funkcijas ir pareigas vykdė atsakingai ir veikė savo kompetencijos ribose, neturėdamas jokio suinteresuotumo, ir nesant jokių tyčios ar aplaidumo (neatsargumo) požymių. Dėl ieškovo kaltės padarius administracinį nusižengimą sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Pastebi, kad ieškovui paskirta nuobauda – įspėjimas, kuri realiai jam nesukėlė jokių padarinių, dėl kurių jam galėjo kilti turtinė žala. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo patirtos išlaidos neturėtų būti laikomos turtine žala, nes tai yra jo patirtos bylinėjimosi išlaidos skundžiant Kauno apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje.

9. 2024 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

10. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

11. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus ir prašė ieškinį atmesti.

12. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-09-07 nutarimu, kai protokolas nerašomas, S. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas už tai, kad jis 2023 m. liepos 23 d. 00.00 val. vaikui E. G. sakęs, kad jos motina L. G. vagia iš jos pinigus, nepamaitina, nenuperka reikiamų daiktų, drabužių, tokiu būdu galimai pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį.

14. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi S. G. skundo dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių skyriaus 2023-09-07 nutarimo pakeitimo netenkino ir paliko Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023-09-27 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, byloje nepakeistą, pašalinant iš nutarimo pažeidimo esmėje nurodytus žodžius “<…galimai…>”.

15. Kauno apygardos teismas 2023-12-21 nutartimi administracinio nusižengimo byloje AN2-344-813/2023 S. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies - panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-10-27 nutartį ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-09-07 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, bei perdavė administracinio nusižengimo bylą tirti Institucijai - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

16. Teismas konstatavo, jog tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas bei nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas grąžinti bylą protokolą surašiusiai Institucijai papildomai tirti. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikintina. Nutarime nurodytų esminių galimų nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nėra galimybės nei apylinkės, nei apygardos teisme, todėl šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą Institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, dėl administracinio nusižengimo byloje neteisingai suformuluoto kaltinimo, administracinės atsakomybės traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo.

17. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024-01-24 nutarimu Nr. 2ANN-13 nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu nurodydama, jog šioje nagrinėjamoje situacijoje nėra įvardinti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nėra tiksliai žinomas padaryto administracinio nusižengimo laikas ir vieta, todėl administracinio nusižengimo teisena S. G. atžvilgiu, vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 punktu, nutraukiama.

18. Ieškovas už apeliacinio skundo (dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties) parengimą sumokėjo advokatui T. Z. 480 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tai patvirtina 2023 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 720178.

19. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas prašymą dėl patirtų 480 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teikė Kauno apygardos teisme, tačiau Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje, be kita ko, atmetė ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, konstatavęs, jog atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą,, t. y. kad priimtu procesiniu sprendimu nusižengimo teisena nenutraukiama ir byla grąžinama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (kadangi aplinkybes iš naujo turės būti vertinamos), nėra pagrindo tenkinti ir S. G. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl apeliacinio skundo surašymo. Teismas nurodė, jog klausimas dėl proceso išlaidų bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo.

Dėl nuostolių – administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo

20. Byloje kilo ginčas dėl 480 Eur nuostolių (administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų), kuriuos ieškovas kildina iš neteisėtų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojų (darbuotojų) veiksmų – nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo bylos ir joje nepagrįstai priimant 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1285-2023, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu, padarius nusižengimą, nurodytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam buvo paskirtas įspėjimas, ir kuris vėliau galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo panaikintas, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024-01-24 nutarimu Nr. 2ANN-13 administracinio nusižengimo bylos teisena ieškovo atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

21. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-6-303/2021).

22. Pažymėtina, jog nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.

23. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja BPK 106 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2022 m. gegužės 1 d., kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nebuvo atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021„Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

25. Taigi Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

27. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024-01-24 nutarime Nr. 2ANN-13 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu konstatuota, jog šioje nagrinėjamoje situacijoje nėra įvardinti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nėra tiksliai žinomas padaryto administracinio nusižengimo laikas ir vieta, todėl administracinio nusižengimo teisena S. G. atžvilgiu, vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 punktu, nutraukiama.

28. Pažymėtina tai, kad remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti administracinio nusižengimo byloje, kuri šiuo nagrinėjamu atveju baigėsi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023-09-07 nutarimo dėl administracinio nusižengimo panaikinimu ir administracinio nusižengimo bylos teisenos ieškovo atžvilgiu nutraukimu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu administracinio nusižengimo byla nebūtų buvusi keliama. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčą, darytina išvada, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-834-854/2023).

29. Taiga atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro dvi nagrinėjamam ginčui aktualias išvadas.

30. Pirma, ieškovas vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi turi teisę reikalauti iš valstybės bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo, administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, reikšdamas ieškinį civilinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teismų precedentams atsakovės įgaliotos atstovės argumentai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų kaip procesinio pobūdžio klausimo, negali būti inicijuota nauja civilinė byla (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnis, 178 straipsnis).

31. Antra, ieškovas, prašydamas priteisti pastarąsias bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, neturi įrodinėti valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumo; pakanka šiuo atveju tik Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023-09-07 nutarimo dėl administracinio nusižengimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos ieškovo atžvilgiu nutraukimo, valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes laikoma, kad ieškovas tokių nuostolių nebūtų patyręs, jei valstybė nebūtų pradėjusi jo atžvilgiu administracinio persekiojimo (CK 6.246-6.247 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys BPK 106 straipsnio 3 dalies paskirčiai atsakovės įgaliotos atstovės argumentai, kad ieškovas turi įrodyti valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus, siekdamas prisiteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnis, 178 straipsnis).

32. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiškas nukentėjusio asmens nuostolių atlyginimo principas; išimtis gali būti numatyta tik įstatyme ar sutartyje (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti nuostolius, kurie susideda iš bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato paslaugų apmokėjimo administracinio nusižengimo byloje, kuri baigėsi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023-09-07 nutarimo dėl administracinio nusižengimo panaikinimu ir administracinio nusižengimo bylos teisenos ieškovo atžvilgiu nutraukimu.

34. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas priteisia iš valstybės asmens patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

35. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų (2023 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 720178, 2023 m. lapkričio 15 d. sąskaitos Nr. 27/2023 už suteiktas paslaugas) nustatyta, kad ieškovas už apeliacinio skundo (dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties) parengimą sumokėjo advokatui T. Z. 480 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taigi ieškovas įrodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis patyrė 480 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl nuostolių dydis šiuo atveju laikytinas įrodytu. Atsakovė nenurodė jokių argumentų apie šių išlaidų dydžio nepagrįstumą. Be to, teismas sprendžia, kad nurodytos teisinės pagalbos išlaidos (480 Eur), atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nėra neprotingai/nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog šios išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos.

36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 480 Eur nuostolius (išlaidas), patirtus dėl administracinio nusižengimo byloje teiktų advokato paslaugų apmokėjimo (BPK 106 straipsnio 3 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

37. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat priteisus nuostolių atlyginimą, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (480 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovas laikoma laimėjusiu bylą, tačiau nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo S. G. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) nuostolių (atstovavimo išlaidų) ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (480 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.