Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 1A-75-557/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Data: 2025-06-19
Bylos Nr.: 1A-75-557/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09825-2024-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
Nuteistasis: A. K.
Advokatai: Saulius Vaičiūnas

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-557/2025Proceso Nr. 1-01-1-09825-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.14.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1; 2.4.7; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPREDNISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Jolantai Sarpalienei, Vilijai Žukauskienei,gynėjui advokatui Sauliui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 7 (septynerius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto (darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) išieškojimas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. kovo 13 d. apie 21.30 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Škoda Octavia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

2. Be to, A. K. nuteistas ir už tai, kad tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y., jis 2024 m. kovo 13 d. apie 21.30 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti kelių transporto priemones yra atimta, taip vengė atlikti 2023 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir neskirti jam dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdyto nusikaltimo 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškojimas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos 1900 Eur; paskirti jam bausmę tik dėl dalies kaltinimų, t. y. pagal BK 243 straipsnį paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, posėdžio metu atlikdamas įrodymų vertinimą, išklausęs liudytoją A. N. nustatė, jog liudytojas apie 20:00 - 21:00 val. išėjo į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), parūkyti. Tuo metu pastebėjo, jog į kiemą atvažiavo baltos spalvos „Škoda Octavia“ automobilis, o iš jo išlipo neblaivus A. K. Liudytojo teigimu, jis bandė išplėšti automobilio raktelius iš A. K., nepavykus iškvietė policiją. Kad A. K. yra neblaivus, liudytojas teigia supratęs iš kvapo ir nerišlios kalbos. Atkreiptinas dėmesys, jog pasak liudytojo, A. K. buvo pastebėtas vairuojant automobilį tarp 20:00 - 21:00 val. Pats liudytojas A. N. neužsimena, jog po to, kai A. K. patraukė automobilį į šoną, toliau transporto priemonės nevairavo. Kaip tik pats liudytojas pripažįsta, jog A. K., patraukęs automobilį, visą laiką stovėjo vietoje ir rūkė. Visą tą laiką, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai, A. K. jų laukė, stovėjo prie automobilio/ sėdėjo automobilyje, rūkė ir gėrė alų, tačiau nebevairavo. A. K. galėjo bandyti bėgti ar kitaip stengtis išvengti policijos pareigūnų, bet kaip tik jautėsi pakankamai gerai, todėl nusprendė sulaukti policijos pareigūnų.

3.2. A. K. prisiminimu, policijos pareigūnai atvyko maždaug po valandos, galbūt daugiau nei valandos nuo tada, kai jis pirmą kartą pamatė A. N.. A. K. girdėjo, kaip yra kviečiama policija. Nuo to laiko visą valandą buvo vartojamas lengvas alkoholis, iki kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, pirmojo pūtimo metu 21:49 val. A. K. įpūtė 1.81 promilės, tačiau svarbu pabrėžti, jog blaivumo patikrinimas vyko jau maždaug praėjus 49 min. iki 21:49 val. skaičiuojant nuo momento, kada A. K. buvo pastebėtas už vairo. Tai pagrindžia ir A. N. parodymai, kadangi, kaip teigia liudytojas, jis pastebėjo neblaivų vairuotoją už automobilio „Škoda Octavia“ vairo tarp 20:00 - 21:00 valandos. Nuo vairavimo fakto praėjo nemažai laiko, todėl tikėtina, jog jeigu policijos pareigūnai būtų atvykę iškart, kai A. K. buvo pastebėtas už vairo, galimai blaivumo nustatymo momentu A. K. būtų įpūtęs mažiau nei 1,51 promilių.

3.3. Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu neatskleidė teismui, jog pažinojo į kiemą įvažiavusio Porsche automobilio vairuotoją, nes A. K. atsimena, jog A. N. buvo atsisėdęs pas jį į automobilį. Tai gali turėti šališkumo požymių duodant parodymus prieš A. K., kadangi, kaip jau nustatė teismas, tarp A. K. ir Porsche vairuotojo kilo konfliktas. Į konfliktą kišosi ir pats A. N., būtent dėl to policijos pareigūnai nebuvo iškviesti iš karto, kai tik A. N. pastebėjo, jog A. K. yra neblaivus, kadangi A. N. buvo pats įnikęs į žodinį konfliktą.

3.4. A. N. yra policijos pareigūnas, kuris turėtų puikiai žinoti, kaip tinkamai fiksuoti įrodymus. Nors A. N. visą laiką turėjo su savimi mobilųjį telefoną, tačiau nepadarė nei vieno video ar fotonuotraukos, jog galėtų įrodyti A. K. vairavimo faktą ir laiką. A. N. parodymai yra prieštaringi, kadangi pirmiausia jis nurodė, jog A. K. už vairo pastebėjo 2024 m. kovo 13 d. 20:00 - 21:00 val. (teismo nuosprendžio 3 puslapis). O vėliau, iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. kovo 13 d. 21:26 val., BPC pateiktame garso įraše A. N. klaidina policijos pareigūnus ir nurodo, jog „(duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo važinėja po kiemą“, tuo pačiu metu patvirtinta, jog „jis stovi kieme“, tuomet A. N. teigia, jog „neblaivus asmuo duodasi po kiemą“, tačiau taip pat papildo, jog „bando atimti raktus – nesileidžia“. Šiame pranešime galima įžvelgti ypač prieštaringos informacijos, kadangi A. N. pats tiksliai nesugeba įvardinti, ar A. K. stovi kieme, ar važinėja po jį. Jeigu būtų važinėjęs, tai kokiu būdu liudytojas A. N. bandė iš jo atimti raktelius, ar jis atidarė automobilio dureles važiuojant automobiliui. Matyti, jog liudytojo parodymai yra prieštaringi.

3.5. Kita vertus, A. K. dalinai pripažino tai, jog patraukė automobilį nuo kelio. Tačiau šiuo atveju yra svarbu ne tai, jog A. K. sutinka su faktu, jog vairavo automobilį, tačiau svarbus ginčytinas aspektas yra tas, jog būtent 2024 m. kovo 13 d. laiku 20:00-21:00 val. A. K. negalėjo įpūsti daugiau nei 1,51 promilių ir tuo metu, kai jis atliko neleistiną veiką, jo girtumo fakto niekas nefiksavo, o pats neblaivumo fiksavimo faktas buvo atliktas jau praėjus nemažai laiko po vairavimo fakto.

3.6. Teismas nusprendė nubausti A. K. pagal BK 281¹ straipsnio l dalį. Tačiau nuosprendžio 4 puslapyje yra nurodyta, jog vairavimo faktas tikrinant blaivumą neužfiksuotas, reiškia, jog A. K. nevairavo transporto priemonės, kai jam buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Pats minėtas straipsnis numato, jog pagal 281¹ straipsnio l dalį atsako ir tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vėl gi, šiuo konkrečiu atveju nebuvo užfiksuotas joks eismo įvykis, nėra nukentėjusių asmenų, nesugadintas joks turtas, todėl A. K. nepažeidė šio straipsnio, vartodamas alkoholį iki kol atvyks policijos pareigūnai nustatyti „eismo įvykio“ aplinkybių, nes A. K. nedalyvavo ir nesukėlė jokio eismo įvykio. Todėl alkoholio vartojimo faktas po to, kai buvo paskambinta į policiją, neturėtų būti laikomas neleistinu veiksmu.

3.7. Teismas preziumuoja faktą, jog A. K. sėdus už automobilio vairo, jo girtumo laipsnis buvo didesnis nei 1,51 promilės, tačiau tai yra neįrodyta. Pats liudytojas A. N. netikrino kaltinamojo blaivumo ir neturi jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų teismo preziumuojamą aplinkybę, jog A. K. vairavo automobilį, kuomet jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. A. N. turėjo visas galimybes filmuoti kaltinamąjį, tačiau nepadarė nei vieno vaizdo įrašo, kuris pagrįstų jo teiginius, jog A. K. kalbėjo nerišliai. Net ir pateikus tokius įrašus, tai neįrodytų fakto, jog kaltinamasis galėjo įpūsti daugiau nei 1,51 promilės. Kad A. K. buvo neblaivus, šios aplinkybės jis neginčija, tačiau yra svarbu atskirti neblaivumą iki 1,51 promilės, kuomet asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir virš 1,51 promilės, kadangi tai sukelia ypač dideles teisines pasekmes, todėl tokios aplinkybės neturėtų būti preziumuojamos ir įrodinėjamos vien tik liudytojų parodymais. Liudytojai objektyviai neturi galimybių nustatyti asmens blaivumo lygio, vertinant asmenį vizualiai ir pagal kvapą.

3.8. A. K. nesutinka su tuo faktu, jog teismo teigimu, A. K. privalo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o ne administracinėn. Šiuo konkrečiu atveju teismas ne tik išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, tačiau iš dalies neteisingai patraukė baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kadangi neturint pakankamai objektyvių įrodymų dėl asmens neblaivumo lygio veikos padarymo metu, preziumavo asmens neblaivumą daugiau nei 1,51 promilių, nors nuo vairavimo momento iki blaivumo patikrinimo praėjo mažiausiai valanda. Todėl manytina, jog teismas nesilaikė BPK l straipsnio l dalies ir neteisingai patraukė A. K. baudžiamojon atsakomybėn, kadangi neteisingai pritaikė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Taip pat teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, kadangi neturint pakankamai įrodymų, jog 2024 m. kovo 13 d. 20:00-21:00 val. A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, preziumavo šią aplinkybę ir teismo nuosprendį grindė prielaidomis, kurios vertinamos ne kaltinamojo naudai.

3.9. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatkreipė dėmesio, jog A. K. yra tėvas, kuris augina ir išlaiko mažametį vaiką (teismui pateikiama gimimo liudijimo kopija), uždirbdamas ir kas mėnesį siųsdamas pinigus į mažametės dukters mamos banko sąskaitą (pavedimo kopijos pateikiamos teismui). Kadangi A. K. buvo teistas keletą kartų, taip pat jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė bei areštas, jo mažametė dukra patyrė didelius išgyvenimus bei socialinę atskirtį ilgai nemačiusi tėvo, todėl dėl depresijos simptomų jai teko lankytis pas psichologus. A. K. šiuo metu bando taisyti savo gyvenimo būdą, dirba, moka alimentus dukrai, lanko dukrą, kuri gyvena Klaipėdoje, taip pat Vilniuje lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus „Šviesa“, LAAT patikėtinių tarybą, kadangi nuoširdžiai nori pakeisti savo gyvenimo būdą. Jeigu teismas skirs laisvės atėmimo bausmę, tai bus žalinga ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo socialiniam ryšiui su dukra. Todėl apeliantas prašo atsižvelgti į visas išvardintas aplinkybes ir neskirti arba sušvelninti bausmę taip, jog jam būtų palikta galimybė dirbti ir neprarasti darbo ir pajamų.

4. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra nepagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neatitinka nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo požymių. Nuteistasis neginčija jam inkriminuotos BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymo, todėl dėl jos teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2024 m. kovo 13 d. 21.26 val. užfiksuota, kad telefoniniu pranešimu (garso įrašo trukmė 1.15 min.) Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) pranešėjas A. N. pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neblaivus vairuotojas važinėja po kiemą, pranešėjas stovi kieme, vairuotojas duodasi po kiemą, bando atimti raktus, tačiau nesileidžia. Vyras apibūdina automobilį, nurodo automobilio markę ir numerį – „Škoda Octavia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Nurodo, kad vairuotojas dabar užgesino automobilį, pranešėjas sulaikė vairuotoją ir laukia pareigūnų kieme (t. 1, b. l. 33-35).

10. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiosios patrulės E. B. tarnybinio pranešimo, 2024 m. kovo 13 d. patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su tyrėju D. M., apie 21.29 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po daugiabučių kiemą važinėja neblaivus asmuo su automobiliu „Škoda Octavia“, baltos spalvos, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pranešėjas sulaikė vairuotoją. 21.34 val. atvykus nurodytu adresu, daugiabučio stovėjimo aikštelėje stovėjo minėtas automobilis, kuriame sėdėjo du asmenys, vienas asmuo sėdėjo priekyje - keleivio vietoje, kitas asmuo gale - keleivio vietoje. Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo asmenų sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmuo, kaip vėliau nustatyta - A. K., nurodė, kad jis nevairavo automobilio, o automobilį vairavo draugas, kuris pabėgo, o liudininkas suklydo, nes visi buvo su panašiomis striukėmis ir kapišonais mašinoje. Kitas asmuo, kuris taip pat buvo automobilyje, E. P., nurodė, kad jie automobilio nevairavo ir jie nieko nedarė, o tiesiog sėdėjo automobilyje. Kadangi A. K. ir E. P. elgėsi agresyviai, per radijo ryšio priemones buvo paprašyta, kad laisvas ekipažas atvyktų dėl asmens pristatymo į komisariatą. Patikrinus A. K. blaivumą, pirmu tikrinimu 21.49 val. buvo nustatytas 1.81 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.06 val. buvo nustatytas 2.04 promilių neblaivumas. Pabendravus su liudininku A. N., šis nurodė, kad būnant kieme ir rūkant jis pamatė įvažiuojantį į kiemą baltos spalvos automobilį, kuris sustojo keli metrai nuo jo. Vairuotojas automobilio variklio neužgesino ir pats išlipo. Vyriškis išlipęs nerišliai kalbėjo, sunkiai pastovėjo, taip pat nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Toks jo elgesys sukėlė A. N. įtarimų, todėl paskambino policijai. Priėjęs prie automobilio ir norėdamas užgesinti variklį, pamatė, kad automobilyje sėdi vyriškis su šuniu, todėl nenorėdamas konflikto jis pasitraukė nuo automobilio. A. N. atsitraukus nuo automobilio, automobilio vairuotojas pavažiavo keletą metrų į priekį, pavažiavęs kelis metrus vairuotojas užgesino variklį ir išlipo, abu stovėjo šalia automobilio (t. 1, b. l. 36-38). Tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją patvirtina byloje esantys pareigūnų Body kamerų įrašai Nr. PSS-20240313-214427UTC+0200.mp4 ir PSS-20240313-214505UTC+0200.mp4, iš kurių matyti, kad papildomas ekipažas į įvykio vietą atvyko apie 21.44 val. (t. 1, b. l. 30-31).

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad esminiai tiesioginiai įrodymai dėl kaltinimo A. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra liudytojo A. N. parodymai. Tokiu atveju labai svarbu sulyginti liudytojo bei nuteistojo parodymus tarpusavyje bei palyginti juos su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir nustatyti, ar liudytojo parodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 13 dieną iškart po įvykio apklaustas A. N. parodė, kad apie 21:22 val. būnant namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), rūkant, pamatė, kaip į kiemą įvažiavo baltos spalvos automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kieme, važiuojamojoje kiemo dalyje, apie 3 metrus nuo jo. Vairuotojas automobilio variklio neužgesino, o pats išlipo iš automobilio ir kažką nerišliai kalbėjo, tačiau ką, jis nesuprato. Kadangi vyriškis stovėdamas nerišliai kalbėjo, sunkiai pastovėjo, taip pat nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jis, įtardamas, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, paskambino BPC numeriu ir informavo apie galimai neblaivų vairuotoją. Laukiant kol atvyks policijos pareigūnai, jis priėjo prie automobilio ir, atidaręs vairuotojo dureles, norėjo ištraukti užvedimo raktelį, kad galimai neblaivus vairuotojas neišvažiuotų. Atidaręs vairuotojo dureles, keleivio vietoje pamatė sėdintį vyriškį, kuris rankose laikė šunį, todėl, vengdamas galimo konflikto, nuo automobilio atsitraukė. Automobilio rakteliai vis dar buvo užvedimo spynelėje. Jam atsitraukus nuo automobilio, automobilio vairuotojas įlipo atgal į automobilį ir jį perstatė į kitą vietą, t. y. pavažiavo apie 10-15 metrų į priekį, kadangi iš priekio važiavo automobilis, kuriam minimas vairuotojas buvo užstatęs pravažiavimą iš kiemo. Perstatęs automobilį, vairuotojas užgesino variklį ir kartu su keleiviu išlipo iš automobilio ir stovėjo prie jo. Tuo pat metu atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė galimai neblaivų vairuotoją. Visą laiką, kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, vairuotojas buvo jo akiratyje, jį matė visą laiką (t. 1, b. l. 93-96).

13. 2024 m. rugsėjo 5 d. papildomos apklausos metu liudytojas A. N. pakartojo prieš tai duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jokio trečio asmens automobilyje nebuvo, nes matė, kaip „Škoda Octavia“ automobilis įvažiavo į namo kiemą ir sustojo, aiškiai matė, kaip išlipo automobilio vairuotojas (būtent tas, kurį nurodė policijos pareigūnams) ir kai norėjo ištraukti raktelius, kad buvo antras vyras (t. 1, b. l. 97-99). Taigi, kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas davė nuoseklius parodymus dėl įvykio eigos ir matytų aplinkybių. Be to, asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokole liudytojas A. N. iš pateiktų nuotraukų pagal veido bruožus atpažino A. K. kaip asmenį, kuris tą vakarą vairavo automobilį „Škoda Octavia“ (t. 1, b. l. 101-107).?

14. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. N. patvirtino tas pačias aplinkybes dėl matyto įvykio ir jo aplinkybių (t. 2, b. l. 104-105). Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo A. N. parodymai buvo detalūs viso proceso metu. Liudytojas nuo pat pradžių nuosekliai nurodė aiškiai matęs, kaip automobilis įvažiavo į kiemą, jį vairavo A. K., automobilyje sėdėjo du vyrai. A. K. išlipus iš automobilio, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kažką nerišliai kalbėjo. Automobilis trukdė kitiems automobiliams pravažiuoti, todėl A. K. patraukė automobilį į šoną ir su kitu keleiviu išlipo iš automobilio. Jokio trečio asmens, kuris neva vairavo automobilį, nebuvo. Pažymėtina, kad liudytojas A. N., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus iškart po įvykio parodė, kad jam būnant kieme, apie 21.22 val. jis pamatė į kiemą įvažiuojantį automobilį, kurį vairavo A. K.. Liudytojo skambutis BPC, kuriuo pranešta apie po kiemą važinėjantį neblaivų asmenį užfiksuotas 21.26 val. Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pranešimas iš budėtojų apie adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po daugiabučių kiemą su automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važinėjantį neblaivų asmenį gautas 21.29 val. Tiek liudytojas A. N. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo per 5-7 minutes (t. 2, b. l. 105), tiek iš pareigūnės E. B. 2024 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 21.34 val. 21.44 val. papildomam policijos ekipažui atvykus į įvykio vietą, A. K. jau sėdėjo policijos tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameroje ir 21.49 val. patikrinus jo girtumą buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 40). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti liudytojo A. N. duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes šie parodymai yra nuoseklūs, jų patikimumą patvirtina kiti bylos duomenys, kurie visas įvykio aplinkybes sujungia logiška grandine. Be to, byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį ir duoti prieš jį melagingus parodymus.

15. A. K., iškeldamas abejones dėl liudytojo A. N. duotų parodymų, nepagrįstai nurodo, kad į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jis įvažiavo apie 20.00 – 21.00 val., po to sėdėdamas automobilyje ir stovėdamas lauke prie automobilio visą laiką vartojo alkoholį, o jo neblaivumas nustatytas tik 21.49 val., tai yra, praėjus ilgam laikui po vairavimo. Visų pirma, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, A. K. į kiemą įvažiavo apie 21.20 val., tai pagrindžia ne tik objektyvūs duomenys (liudytojo skambutis BPC), bet ir iškart tą patį vakarą apklausto liudytojo A. N. parodymai. Nors liudytojas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykis įvyko apie 20-21 val., tačiau žinant tai, kad apklausa pirmosios instancijos teisme vyko 2024 m. gruodžio 3 d., tai yra praėjus 9 mėnesiams po įvykio, visiškai suprantama, kad liudytojas minučių tikslumu nebegali prisiminti įvykio aplinkybių, tačiau apytiksliai nurodė tokį įvykio laiką, koks nustatytas bylos duomenimis. Be to, liudytojas A. N. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė tokių duomenų, kad jiems laukiant kol atvyks policija (kuri atvyko po 5 minučių nuo pranešimo BPC), A. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas A. N. 21.26 val. skambindamas BPC jau nurodė, kad neblaivus vairuotojas važinėjasi po kiemą, atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad apie A. K. neblaivumą suprato pastarajam išlipus iš automobilio ir pradėjus nerišliai kalbėti, jis sunkiai pastovėjo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tuos pačius A. K. neblaivumo požymius nurodė ir į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai savo tarnybiniame pranešime.

16. Kaip matyti iš A. K. apeliacinio skundo motyvų, jis neginčija fakto, kad patraukė automobilį nuo kelio, tuo pripažindamas, kad vairavo automobilį, tačiau teigia, kad vairavimo metu negalėjo įpūsti daugiau nei 1,51 promilės, nes jo girtumas buvo nustatinėjamas praėjus ilgokam laiko tarpui po to, kai jis vairavo. Šie nuteistojo argumentai yra iš dalies pagrįsti. Priešingai, nei teigia nuteistasis, jo girtumas buvo nustatinėjamas ne praėjus valandai po vairavimo, o praėjus ne daugiau 22 minutėms - BPC skambutis užfiksuotas 21.26 val., pokalbis truko 1 min. 15 sek., po šio pokalbio nuteistasis dar vairavo automobilį, ką pripažįsta jis pats ir nurodo liudytojas A. N., taigi paskutinis objektyviai nustatytas vairavimo faktas buvo ne anksčiau kaip 21.27 val. (tikslesnių duomenų, kada tiksliai po policijos iškvietimo nuteistasis vairavo, byloje nėra, todėl atskaitos tašku imamas palankiausias galimas nuteistajam vairavimo laikas iš karto po policijos iškvietimo), alkotesterio matuokliu girtumas nustatytas 21.49 val. Pats A. K. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklus ir keitė versijas – iš pradžių nurodė, kad niekas nevairavo automobilio „Škoda Octavia“, vėliau nurodė, kad į kiemą juos atvežė liudytojas M. G., kuris iki policijos pasirodymo pasišalino, o jis (A. K.) tik patraukė automobilį, kai šis užstojo kelią pravažiuoti kitiems automobiliams. A. K. teisme parodė, kad iki tol, kol paskambino M. G. ir paprašė jo pavežioti automobiliu „Škoda Octavia“, jis (A. K.) su E. P. gėrė alų, „po biški, ilgai“, neatsimena, kur gėrė, baruose negėrė, mašinoje gėrė, svarbu, kad būtų Švyturio ekstra skardinėse, nepamena, kiek išgėrė, neperdozavo (t. 2, b. l. 103). Kaip matyti iš 2024 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono ir bagažinės nuotraukų, automobilio bagažinė pilna tuščių alaus „Š. E.“ skardinių (t. 1, b. l. 20-29). Apeliacinės instancijos teismas laiko neįtikima nuteistojo versiją, kad jis, girdėdamas, kaip liudytojas A. N. telefonu kviečia policiją dėl to, kad neblaivus asmuo važinėjasi po kiemą, žinodamas, kad prieš tai yra jau pavartojęs alkoholinių gėrimų ir žinodamas, kad ankstesniu nuosprendžiu jam yra uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, toliau, laukdamas kol atvyks policijos pareigūnai, vartojo alkoholinius gėrimus. Tokio fakto nepatvirtino ir liudytojas A. N., kuris, kaip parodė, visą laiką matė A. K., kol atvyko policijos pareigūnai, o pastarieji atvyko po 8 minučių nuo iškvietimo. Taigi nuteistojo versija, jog po paskutiniojo automobilio vairavimo fakto jis dar vartojo alkoholį, yra visiškai paneigta.

17. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar transporto priemonės vairavimo metu A. K. neblaivumas siekė tą laipsnį (1,51 promilės ir daugiau), nuo kurio neblaivaus asmens vairavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad policijos pareigūnams 2024 m. kovo 13 d. patikrinus A. K. blaivumą alkotesteriu, pirmu tikrinimu 21.49 val. buvo nustatytas 1.81 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.06 val. buvo nustatytas 2.04 promilių neblaivumas. Alkoholio koncentracijos didėjimas A. K. iškvepiamame ore leidžia pagrįstai manyti, kad išgertas alkoholis tuo metu dar tik rezorbavosi tiriamojo kraujyje ir audiniuose. Byloje surinktais įrodymais paskutinis objektyviai nustatytas A. K. vairavimo faktas buvo ne anksčiau kaip 21.27 val. Atliekant elementarius matematinius skaičiavimus matyti, kad per 17 minučių nuo pirmojo iki antrojo matavimo alkotesteriu A. K. girtumo laipsnis padidėjo 0,23 promilės. Skaičiuojant tokiu pat principu, per 22 minutes nuo paskutinio vairavimo fakto iki pirmojo matavimo alkotesteriu A. K. girtumas turėtų padidėti 0,3 promilės, taigi jo girtumo laipsnis vairavimo metu teoriškai galėtų būti 1,51 promilės. Tam patvirtinti ar paneigti reikalingos specialios žinios, kadangi reikalinga įvertinti ir tai, ar viso rezorbcijos ciklo metu alkoholio koncentracija didėja tolygiai, o nagrinėjamoje situacijoje net ir 0,01 promilės neblaivumo paklaida gali turėti esminės reikšmės veikos kvalifikavimui. Objektyvių duomenų, kada A. K. paskutinį kartą prieš testavimą alkotesteriu vartojo alkoholį, byloje nėra (nustatyta tik tai, kad alkoholis buvo vartojamas anksčiau nei 21.26 val.). Pažymėtina, kad bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad matuojant A. K. girtumą, būtų įskaičiuota galima alkotesterio paklaida, dėl kurios išsiaiškinta tik apeliacinės instancijos teismui išreikalavus naudoto alkotesterio patikros sertifikatą (t. 2, b. l. 173).

19. Aiškinantis nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 384/2025 (03) (t. 2, b. l. 183-184) nurodyta, kad Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nėra nustatytos metodikos, pagal kurią nagrinėjamu atveju būtų galima nustatyti, kiek alkoholio A. K. organizme buvo vairavimo metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertizės aktą surašęs teismo medicinos ekspertas G. P. paaiškino, kad teismo medicinoje taikomos metodikos, leidžiančios retrospektyviai apskaičiuoti asmens neblaivumo laipsnį, kuomet alkoholio koncentracija kraujyje jau yra eliminacijos, išsiskyrimo fazėje, t. y., kuomet asmuo jau blaivėja. Tuo tarpu tiriamu atveju alkoholio koncentracija asmens kraujyje dar buvo rezorbcijos fazėje. Rezorbcijos fazė, priklausomai nuo įvairių faktorių, gali trukti nuo 15 min. iki 3 val. Nagrinėjamu atveju, po pirmo tikrinimo alkotesteriu 21.49 val., kuomet buvo nustatytas 1.81 promilių neblaivumas, buvo atliktas tik vienas tarpinis tikrinimas 22.06 val., kuomet buvo nustatytas 2.04 promilių neblaivumas. Neatlikus daugiau tarpinių tikrinimų, nėra galimybės spręsti, ar po 22.06 val. asmuo ir toliau dar girtėjo, ar galimai girtumo pikas jau buvo pasiektas tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo, ir antruoju tikrinimu jau galimai buvo fiksuota mažėjanti alkoholio koncentracija (pvz., jei girtumo pikas buvo 21.55 val. ar 22.00 val.). Pati alkoholio įsisavinimo fazė, priklausomai nuo daugelio kriterijų (asmens aktyvumo, kūno sudėjimo, vartoto maisto ir kt.), savo intensyvumu taip pat nėra vienalytė, skirtinguose šios fazės etapuosi alkoholis gali būti įsisavinamas nevienodu greičiu. Todėl, remiantis vien matematiniais skaičiavimais, spręsti apie tikslų asmens girtumo laipsnį tam tikru retrospektyviniu laikotarpiu nagrinėjamu atveju negalima. Bet kuriuo atveju, teismo medicinoje taikomos metodikos remiasi alkoholio kiekio kraujyje, o ne iškvėptame ore, kaip nagrinėjamu atveju, matavimais.

20. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog nuosprendyje nustatytu transporto priemonės vairavimo metu A. K. neblaivumas siekė tą laipsnį (1,51 promilės ir daugiau), nuo kurio neblaivaus asmens vairavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nuteistojo versija, jog vairavimo metu jo neblaivumo laipsnis galėjo neviršyti 0,41 – 1,5 promilės intervalo, užtraukiančio tik administracinę atsakomybę, byloje lieka nepaneigta. Šių abejonių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, baudžiamojo proceso metu pašalinti nebeįmanoma, todėl jos aiškintinos nuteistojo naudai (BPK 44 str. 6 d.). Remiantis išdėstytu, A. K. dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.), A. K. atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neblaiviam klausimas paliekamas spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Tuo pačiu naikinamos ir skundžiamu nuosprendžiu kartu su bausme už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos BK 68 straipsnyje, BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, bei nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. nuostatų taikymo.

Dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų

21. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas ir pagal BK 243 straipsnį. Šios veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 243 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. BK 243 straipsnio redakcija buvo pakeista, įtvirtinant naujas sankcijoje numatytas bausmės rūšis. Be ankstesnėje šio straipsnio dalies redakcijoje numatytos baudos ir arešto bausmės papildomai įtvirtintos ir viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmės. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

22. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo kasacinėje bylų praktikoje formuluojama tokia taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 2K-101-489/2025).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos A. K. padaryto baudžiamojo nusižengimo aplinkybės nesuteikia pagrindo įžvelgti, kad paskirtoji bausmė (areštas) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kadangi ankstesniu nuosprendžiu A. K. už analogišką veiką paskirta arešto bausmė jokio teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Šios bausmės (arešto) dydžių ribos nauju baudžiamuoju įstatymu nepakeistos. Taigi skirti švelnesnės rūšies bausmę už pakartotinai padarytą tokį pat baudžiamąjį nusižengimą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija ne tik savo kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 243 straipsnį, bet ir paskirtos už šią veiką bausmės rūšies ir dydžio, prašydamas palikti galioti paskirtą 30 parų arešto bausmę. Kadangi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, švelninti A. K. paskirtą pagal BK 243 straipsnį bausmę nėra teisinio pagrindo, jo veika pagal naują BK 243 straipsnio redakciją neperkvalifikuojama.

Dėl proceso išlaidų

24. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-06770 dėl šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. K., buvo patirtos 133,33 Eur dydžio išlaidos (t. 2, b. l. 186-188). BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 63 straipsnio nuostatų taikymo, ir priimti naują nuosprendį - A. K. dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. K. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 7 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei 1900 eurų pinigų sumos konfiskavimą – panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmesti.

Teisėjai Eugenijus AntanauskasEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas