Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas 6 kartus, paskutinius kartus:

1. 2022 m. kovo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL dydžio bauda, sumokant iki 2023 m. balandžio 15 d.;

2. 2023 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 100 Eur, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, 2023 m. rugsėjo 23 d. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, arešto bausmę atlikęs 2023 m. gruodžio 22 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

2024 m. kovo 13 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Be to, kaltinamasis A. K. tyčia, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y.:

jis 2024 m. kovo 13 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti kelių transporto priemones yra atimta, taip vengė atlikti 2023 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. 0124000148910 matyti, kad transporto priemonė „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 13 d. nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39). Pagal gautą prašymą automobilis „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) grąžintas įmonės įgaliotam atstovui N. R. (1 t., b. l. 56-65).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus gauta informacija apie tai, kad 2023 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (baudžiamoji byla Nr. 1-492-718/2023), A. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Jam paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto, kuris buvo atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 15 d. A. K. į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą įrašytas 2023 m. birželio 18 d. 2023 m. birželio 19 d. jis pasirašytinai išsamiai supažindintas su bausmės ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės. Vykdant baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolę, tikrinant informaciją registruose, nustatyta, kad asmuo nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones: 2024 m. vasario 3 d., 18.20 val., Kretingalės mstl., Klaipėdos raj., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje. 2024 m. vasario 15 d. administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas ir paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę atėmimas 18 mėnesių. Be to, A. K. atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, kurioje nėra priimtas sprendimas. A. K., žinodamas galimas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes, nevykdė 2023 m. gegužės 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones, todėl esant jo veikoje nusikaltimo numatyto BK 243 straipsnyje požymių (1 t., b. l. 68-83).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta visiškai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. K. įvykio metu buvo neblaivus, tai patvirtinta 2024 m. kovo 13 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. K. pirmojo tikrinimo – 21.49 val. metu nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 22.06 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 40). Iš esmės to neginčija ir pats kaltinamasis A. K., tačiau šis teigia, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilio nevairavo, o tik šiek tiek patraukė automobilio nuo kelio važiuojamosios dalies.

Vadovaujantis byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 1-8, 36-38), 2024 m. kovo 13 d., apie 21.29 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), po daugiabučių kiemą asmuo automobiliu (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivus. Pranešėjas sulaikė vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, minėtame automobilyje sėdėjo du neblaivūs asmenys, vienas jų A. K.. Pranešėjas A. N. nurodė, kad automobilį vairavo automobilyje sėdėjęs A. K.. A. K. nurodė, kad jis nevairavo automobilio, o automobilį vairavo draugas, kuris pabėgo.

Teismo posėdyje apklausta policijos pareigūnė E. B. nurodė, kad su kolega atvykę į įvykio vietą, bendravo su A. K., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. Policijos pareigūnus kvietęs pranešėjas tvirtino, kad automobilį vairavo būtent A. K.. Pranešėjas aiškiai apibūdino pažeidėją, kaltinamasis A. K. atitiko pranešėjo apibūdinimą. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo du asmenys ir šuo. A. K. tvirtino, kad automobilį vairavo jo draugas, kuris peršoko per tvorą ir pabėgo.

Bylos duomenys rodo, kad šiuo atveju apie galimai neblaivų automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bendruoju pagalbos centro numeriu pranešė liudytojas A. N.. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2024 m. kovo 13 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilį „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo kaltinamasis A. K.. Jis matė kaip A. K. išlipo iš automobilio iš vairuotojo vietos. Supratęs, kad A. K. yra aiškiai neblaivus, jis iškvietė policijos pareigūnus. Aiškiai matė, kad minėtame automobilyje buvo du asmenys – kaltinamasis A. K. ir dar vienas asmuo, laikantis šunį. Kol atvyko policijos pareigūnai, šiuos asmenis stebėjo. Pažymėtina, kad liudytojas A. N. asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu iš jam pateiktų nuotraukų atpažino pagal veido bruožus - A. K., kaip asmenį, kuris tą vakarą vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 101- 107).???

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojo proceso metu kaltinamojo pozicija nebuvo nuosekli. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. K. paaiškino, kad 2024 m. kovo 13 d. automobilio nevairavo. Su draugais E. P. ir M. G. sėdėjo automobilyje, gėrė alų. Galimai gretimo namo gyventojai dėl jų keliamo triukšmo iškvietė policijos pareigūnus, dėl to kilo konfliktas. Tai pamatęs M. G. pasišalino.

Teisimajame posėdyje apklausiamas A. K. pakeitė savo poziciją, teigė, kad 2024 m. kovo 13 d. automobilį vairavo M. G.. Iš pradžių automobilį vairavo asmuo, vardu J., kurio asmens duomenų nežino. J. išvykus ir palikus automobilį Kretingos g., paskambino M. G., paprašė jo atvykti ir vairuoti automobilį. Važiuojant link autoserviso įvyko incidentas su kito automobilio vairuotoju, sukėlusiu avarinę situaciją kelyje. Jiems sustojus (duomenys neskelbtini), su minėtu vairuotoju susiginčijo, kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Tai pamatęs M. G. pabėgo, nes neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi M. G. paliko automobilį stovėti vidury kelio ir automobilis kliudė automobilių eismui, jis, kaltinamasis, automobilį patraukė kelis metrus į šoną.

Teismas kaltinamojo A. K.prieštaringus parodymus, aiškinimus, kad jis nevairavo automobilio ar, kad vairavo ne jis, o vairavo tiesiog M. G., kuris vėliau, iki atvykstant policijai, pabėgo, vertina nepatikimais, kaip A. K. siekį kuo labiau sukelti byloje jam naudingas abejones ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, pelnytos bausmės bei atitinkamų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad tokia kaltinamojo versija atsirado tik teisme, be to ją paneigia nešališkų liudytojų policijos pareigūnės E. B. ir A. N. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Abejoti minėtų liudytojų objektyvumu nėra jokio pagrindo, teisme nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jos šie liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi ar apkalbėtų A. K.. Aptarti liudytojų E. B., A. N. parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Nors apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas M. G. parodė, kad įvykio metu automobilį „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo jis, teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai iš priimdamas nuosprendį jais nesivadovauja. Vertinant minėto liudytojo parodymų objektyvumą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra pažįstamas su kaltinamuoju A. K., dėl ko negali būti atmestinas jo siekis padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išanalizuoti liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vertinant šio liudytojo parodymus su jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei gretinant juos su tuo, kas nustatyta iš jau aptartų bylos įrodymų, šio liudytojo parodymai galimai yra melagingi. O būtent - M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. kovo 13 d. jis pats paskambino kaltinamajam A. K. norėdamas su juo susitikti (o apklaustas teisme kaltinamasis A. K. nurodė, kad būtent jis skambino liudytojui M. G. ir prašė, kad šis pavairuotų automobilį). Su A. K. susitiko Kretingos g., vairavo įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Jiems sustojus adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykus konfliktui su kito automobilio vairuotoju, tiesiog iš įvykio vietos pabėgo. Bėgdamas greitkeliu link namų išsikvietė „Bolt“ taksi automobilį. Pažymėtina, kad liudytojas M. G., teismo įpareigotas, šiuos faktus įrodančių duomenų (pvz., „Bolt“ programos išrašo ar pan.) pateikti negalėjo, nors apklausiamas teisme tvirtino, kad naudojasi tuo pačiu mobilaus ryšio telefonu kaip ir įvykio metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad M. G. nuosekliai tvirtino, kad automobiliu važiavo trise - tai yra jis, liudytojas, kaltinamasis A. K. ir E. P., daugiau jokių kitų asmenų, daiktų jis nepastebėjo. Apklausiamas teisme liudytojas E. P. nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, įvykio aplinkybių nepamena, bet pamena, kad buvo su savo šunimi. Liudytojai E. B., A. N. parodė, kad kaltinamasis A. K. buvo su E. P., kuris laikė šunį, ši aplinkybė užfiksuota ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų darytuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 30-32). Be to, liudytojas M. G. tvirtino, kad „Porsche“ automobilis, su kurio vairuotoju kilo konfliktas dėl jo neva pavojingo vairavimo, buvo tamsios spalvos, galimai pilkas, nors bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad minėtas automobilis buvo baltos spalvos. Kaip matyti liudytojo M. G. parodymuose yra prieštaravimų ir kaltinamojo parodymams, ir kitoms byloje ištirtoms įvykio aplinkybėms, todėl liudytojo M. G., kuris nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu prisiekė sakyti tiesą (t. 2, b.l. 90), parodymais teismas nesivadovauja kaip galimai melagingais ir sprendžia, kad dėl galimai liudytojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti pranešta prokurorui.

Kaltinamasis A. K. tvirtina, kad transporto priemonės nevairavo, o ją tik perstatė į kitą vietą, kad netrukdytų eismui, važiavo tik kelis metrus, norėdamas patraukti automobilį nuo kelio važiuojamosios dalies. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturi įtakos tai, ar asmuo su transporto priemone pavažiavo kelis metrus, ar ilgesnį atstumą. Nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas svarbu nustatyti, ar asmuo realiai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus įrodymus, darytina neabejotina išvada, kad 2024 m. kovo 13 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, A. K. vairavo transporto priemonę „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kadangi kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę žinodamas apie jam 2023 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metus, konstatuotina, kad 2024 m. kovo 13 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis A. K. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje 2023 m. birželio 19 d. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis dėl jos nevykdymo, taigi žinojo ir turėjo suvokti tiek tokio elgesio neleistinumą, tiek galimas neigiamas pasekmes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad A. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – dirba, baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis A. K. anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio veikas, teistumas neišnykęs, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisiamas trečią kartą. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog A. K. iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o kaltinamasis toliau darė nusikalstamas veikas, vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas tam teisės ir tokiu savo elgesiu kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Vienintelis realus kelias apriboti A. K. galimybę vairuoti ir taip bent laikinai užkirsti galimybes nusikalsti, yra skirti jam su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju kaltinamajam A. K. gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką sankcijų vidurkiams artimus jų dydžius (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis).

Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis A. K. padarė vienu metu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punktas).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti A. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika), teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.). Taip pat vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

A. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Todėl teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. K. yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, toliau vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės, anksčiau taikyta baudžiamojo poveikio priemonė teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 7 (septynerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 4 dalis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos (numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ) priemonė – automobilis „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi panaudota transporto priemonė kaltinamajam A. K. nepriklauso, iš jo konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti piniginė suma. Automobilio „Š. O.“ vertė pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinę rinkos kainą Lietuvoje yra 1 900 Eur su PVM, todėl iš kaltinamojo A. K. išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 1 900 Eur.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su 2 vnt. CD laikmenų su garso ir vaizdo įrašais, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės atėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 7 (septynerius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Š. O.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su 2 vnt. CD laikmenomis su garso ir vaizdo įrašais, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.