Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1357-836/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-20
Bylos Nr.
1-1357-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35137-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
M. S., V. S., A. V.
Nukentėjusysis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1357-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35137-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 20 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorams Ingai Balkūnei, A. B.,kaltinamiesiems M. S., V. S., A. V.,nukentėjusiajam P. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2014 m. lapkričio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu;

2) 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, teigia dirbantis pagal kvitus, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

1) 2011 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu;

2) 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų areštu;

3) 2018 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, pakeistu 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, – 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1500 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.00 val., M. S., V. S. ir A. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, R. S. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, M. S. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu P. K. į nugarą, o nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus, A. V. ir V. S. tyčia spyrė ne mažiau kaip po du kartus ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip po du kartus P. K. į įvairias kūno vietas, M. S. rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą ir padarė jam kairės rankos dilbio kaulų išnirimą alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu, minkštųjų audinių sumušimus apatinio žandikaulio kairio kampo srityje bei poodinę kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės rankos dilbio kaulų išnirimo alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties parų laikotarpiui.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad datos tiksliai neatsimena, galėjo būti 2020 m. rugpjūčio 29 d., jis buvo pas savo mamą R. S. namuose (duomenys neskelbtini) šoko su nukentėjusiojo žmona ar drauge, o paskui su nukentėjusiuoju išėjo parūkyti į lauką, nukentėjusysis pradėjo prie jo kabinėtis, nes jis šoko su jo drauge, ir tada jis nukentėjusiajam kumščiu sudavė į nugarą, nepamena, vieną ar du kartus, nukentėjusysis nugriuvo. V. S. ir A. V. tuo metu buvo kambaryje. Įvykį matė V. S., nes tuo metu buvo lauke. A. V. lauke nebuvo. Lauke atokiau buvo V. S. su žmona. Po jo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir susilaužė ranką. Jis nukentėjusiojo nespardė ir daugiau nemušė. Nematė, ar kas nors kitas mušė nukentėjusįjį. Po jo suduoto smūgio į kiemą niekas nebuvo išėjęs. Nepamena, kad būtų užsėdęs nukentėjusiajam ant nugaros. Nepamena, ką kalbėjo akistatos metu. Ikiteisminio tyrimo metu irgi ne viską prisiminė. Nukentėjusįjį pas mamą į sodybą atvežė jo sesers draugas. Kai nukentėjusysis atvažiavo, nesimatė, kad būtų sužalotas. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį ant kūno atsirado kiti sužalojimai. Kai sudavė nukentėjusiajam į nugarą, lauke buvo V. S. su žmona, o A. tuo metu buvo namo viduje. Policiją iškvietė nukentėjusiojo sugyventinė, nes ji šaukė, kad kvies policiją, o nukentėjusysis gulėjo. Jis su nukentėjusiuoju įvykio metu buvo prie namo durų, ikiteisminio tyrimo metu parodė įvykio vietą. Buvo išgėręs kelias „pūsles“ alaus, jautėsi apsvaigęs, blaivas taip nebūtų padaręs. Nukentėjusiojo atsiprašė, bet su juo nesusitaikė, nes jis prašo žalos. Su nukentėjusiojo ir Ligonių kasos civiliniais ieškiniais sutinka.

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2020 m. rugpjūčio 29 d., buvo pas mamą R. S. sodyboje. Mama juos pakvietė atvažiuoti ir jis su žmona bei A. V. atvažiavo taksi. Kai atvažiavo, ten visi jau „baliavojo“. Jis su žmona išėjo į lauką parūkyti ir prie šulinio kieme rūkė. Iš namo išėjo M. su P. ir P. praeinant pro M., M. jam sudavė ranka. P. nugriuvo į gėlyną, ten buvo kaladė. Jis daug nematė, nes buvo prietema, grojo muzika. Jis su žmona parūkė, pamatė, kad negerai darosi ir išvažiavo. Jie abu buvo blaivūs. A. V. įvykio metu buvo namo viduje, o namo išėjo kai jie laukė taksi. Konfliktas įvyko dėl P. panos. Jis nelabai pamena įvykį, gali būti, kad M. su P. stumdėsi. Jis tyrėjai pasakė, ką matė. P. su A. kalba taip, kaip jiems geriau, nes nori gauti daugiau pinigų. Jo žmona buvo kartu su juo, nepamena ar ji buvo užėjusi į namo vidų. Po visko jis su žmona nuėjo į vidų atsisveikinti. Jis negirdėjo, kad A. būtų sakiusi, jog kvies policiją, policijos jis nematė. Jis P. nemušė, nes jam buvo sužalota ranka. Nematė, kad M. būtų mušęs nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį ir jo draugę įvykio dieną matė pirmą kartą. A. D. nieko nematė. Nukentėjusiojo niekas nespardė, kai griuvo, jis galėjo susižaloti gėlyne atsitrenkęs į kaladę. Jo parodymai skiriasi, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Jo pajamos per mėnesį apie 600 Eur, savo turto neturi, dabar dar laukiasi žmona. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 20-21 val., taksi kartu su sutuoktine J. S. ir draugu A. V. atvyko pasilinksminti pas jo motiną R. S. į sodybą, kuri yra vienkiemyje (duomenys neskelbtini). Atvykus sodyboje jau vyko išgertuvės, šokiai, visi jau buvo neblaivūs. Sodyboje buvo jo mama R. S., jo brolis M. S., jo mamos draugė, kurios vardo nežino, ir dar du jam nepažįstami asmenys – vyras ir moteris. Vėliau iš savo motinos sužinojo, kad tos moters vardas yra A.. Jokio konflikto nei sodybos viduje, nei lauke nebuvo. Nuo atvykimo praėjus kokiam pusvalandžiui, jis su sutuoktine J. išėjo parūkyti į kiemą. Iš paskos į kiemą išėjo ir tas nepažįstamas vyras – A. draugas ir jo brolis M.. Lauke buvo keturiese, kitų asmenų nebuvo. Jis stovėjo šalia savo sutuoktinės J., o nuo jų už kokių 3 metrų stovėjo jo brolis M. su A. draugu, kurie tarpusavyje kažką kalbėjosi. Jo draugas A. V. buvo visą laiką sodybos viduje. Jis pamatė, kad jo brolis M. kartu su tuo nepažįstamu vyru stumdosi rankomis, vienas kitą kelis kartus pastūmė, bet smūgių nematė, niekas nebuvo parkritęs. Tada kartu su J. nuėjo į sodybos vidų. Kieme liko jo brolis M. su tuo nepažįstamu vyru, tuo metu jie jau nesistumdė, kažką tarpusavyje kalbėjosi. Kai jie atėjo į sodybos vidų, po kelių minučių į sodybos vidų iš lauko atėjo ir M. su tuo nepažįstamu vyru. Už kokių 10-15 minučių jis atsisveikino ir kartu su sutuoktine J., draugu A. išvažiavo namo. Tas nepažįstamas vyras buvo sveikas, ant jo jokių sužalojimų nebuvo. Kaltės nepripažįsta, nes nemušė P. K., jam jokių smūgių nesudavė, nematė, kad jį muštų ir jo brolis M. bei A. (2 t., b. l. 106-109, 116-119).

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė 2020 m. rugpjūčio 29 d. su V, ir jo žmona atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo su M. gerti. Paskui su V, ir J. išvažiavo namo. Nukentėjusįjį ir jo draugę tą dieną matė pirmą kartą. Grįžus namo, kitą dieną paskambino M. S. arba jo mama ir pasakė, kad policijoje yra pareiškimas. Važiuojant namo matė policijos automobilį ir pamanė, kad kažkas atsitiko. V. su J. sakė, kad M. primušė nukentėjusįjį. Sodyboje yra keturi kambariai. Jis su S. ir jos drauge buvo didžiajame kambaryje. V. gal gėrė nealkoholinį alų, nors ikiteisminio tyrimo metu sakiau, kad gėrėme visi. Jis buvo kambaryje, nieko nematė ir negirdėjo. Kambaryje A. nematė. Kai buvo incidentas, J. ir A. kambaryje nebuvo. Jis buvo išgėręs apie 2 „pūsles“ alaus, jautėsi apsvaigęs, bet viską pamena. Jo pajamos apie 800-900 Eur. Su civiliniu ieškiniu sutinka, nori padėti atlyginti žalą.

Nukentėjusysis P. K. parodė, kad su A. nuvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini). Gėrė alaus. Po kurio laiko atvažiavo du kaltinamieji ir vieno jų žmona. M. jau buvo sodyboje. Mano, kad alkoholį vartojo visi. Susiruošė namo, prasidėjo sąmyšis. Išėjo į kiemą ir gavo smūgį į nugarą, o paskui buvo ir daugiau smūgių. Pirmas smūgis buvo į nugarą. Nuo smūgio nugriuvo ant žolės ir tada pajuto daugiau smūgių. Nežino, kas sudavė smūgį nugarą, nes nematė. Paskui jį mušė gulintį. Mano, kad jį mušė ne vienas žmogus, nes buvo daug smūgių ir smūgiai buvo duodami vienu metu. Jis nieko nematė, nes gulėjo užsidengęs galvą. Išeinant į kiemą, kažkuris pasakė „iš kur toks blatnas“. Jį nustojo mušti tada, kai į kiemą išėjo A. ir pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Tada visi dingo. Kai atsistojo, pamatė, kad negali valdyti rankos, ji kabėjo. Jis su A. ėjo link pagrindinio kelio. Jam buvo nustatytas kairės rankos alkūnės lūžis. Tuo metu jis nedirbo. Buvo gipsas, kurį nešiojo 3-4 savaites, gėrė vaistus nuo skausmo. Ranka ir dabar tiesiai neišsitiesia, skauda. Buvo ant kūno smulkių mėlynių, skaudėjo šoną. Prašo priteisti 3 000 Eur už padarytą žalą sveikatai. Ranką jaučia visada, negali pakelti sunkesnių daiktų. Po įvykio bendravo su M., kuris jam siūlė atlyginti žalą, bet tik 100-150 Eur, todėl jis nesutiko. Kiti kaltinamieji su juo nesusisiekė. Į kiemą išėjo vienas, kažkas stovėjo priešais jį, bet negali nurodyti kas. Kieme jau buvo A. ir V., jie ir sakė, kad „blatnas“ yra. Išėjęs pro duris gavo smūgį į nugarą ir pargriuvo, o tada buvo daug smūgių. Nejuto, kad nukritęs būtų į kažką atsitrenkęs. Kai rankomis dengėsi galvą, jautė smūgį į ranką. Nukrisdamas rankos susilaužyti negalėjo, nes dar susiėmė rankomis galvą. Atsistojęs pajuto, kad nevaldo rankos. Smūgiai buvo skausmingi.

Liudytoja A. D. nurodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas, o kaltinamųjų nepažįsta. Datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaiga, į svečius pakvietė Z. dukra. Juos nuvežė S. dukra su žentu į sodybą. Sodyboje jie gėrė alų. Kai jie atvažiavo, sodyboje jau buvo M. S.. Kiti du kaltinamieji ir V. S. žmona atvyko vėliau. Jie „baliavojo“, paskui išėjo į lauką parūkyti, vėliau šoko, o paskui išėjusi į lauką pamatė, kaip V. S. ir A. V. kojomis ir rankomis mušė jos draugą P. K., kuris klūpojo, gulėjo kniūpščias ir rankomis užsidengęs galvą. Ji tiksliai matė, kas mušė jos draugą. Kiti asmenys buvo sodybos viduje, M. S. tuo metu nematė. Kai ji pasakė, kad kviečia policiją, iš karto visi dingo. P. K. nuėjo per ražienas, ji su mergaite kartu su juo išėjo ir laukė policijos ant plento, nes negalėjo nurodyti adreso. Nežino, dėl ko kilo muštynės. Po įvykio P. K. sakė, kad skauda galvą, ranką, kad gavo smūgį į nugarą, o paskui jį trise užpuolė ir mušė. Ranka atrodė kaip išnirusi. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), R. S. sodyboje. Jie į sodybą atvyko jau išgėrę, kai atvyko, matėsi, kad M. S. apsvaigęs. Vakaro metu matė, kaip V. S. ir A. V. kažką gėrė iš buteliukų, bet nežino, kokius gėrimus jie gėrė. Viduje sėdėjo dar kažkoks nepažįstamas žmogus – S. dėdė ar sugyventinis. Gal ji ir galėjo dėl apsvaigimo supainioti asmenis buvusius viduje, bet tikrai matė, kas mušė jos draugą. J. S. tuo metu buvo namo viduje, virtuvėje. A. iš visų buvo „šustriausias“, kiečiausias, judriausias. Kai ji norėjo antrą kartą išeiti į lauką, M. S. jos neišleido, stovėjo tarpduryje, sakė, kad eitume šokti. Ji nuėjo šokti, bet nežino, ar M. S. kartu šoko. Kai baigėsi daina, ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad muša jos draugą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Liudytoja A. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 20 val. J. Z. pakvietė ją ir jos draugą P. K. atvažiuoti pas R. S. į sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvažiavo ir juos paėmė R. S. dukra su draugu ir nuvežė pas R. S., į sodybą atvyko apie 20.20 val. Sodyboje buvo ji, jos draugas P., J. Z., sodybos savininkė R. S., jos sūnus M. S.. Sodyboje ji su P. gėrė alaus, kiti svečiai gėrė alaus ir degtinės. Netrukus į sodybą atvažiavo R. S. sūnus V. S. su žmona J. ir jų draugas A.. Visi svečiau buvo neblaivūs, sodyboje blaivių asmenų nebuvo. Jokių konfliktų nei sodybos viduje, nei kieme nematė ir negirdėjo. Apie 21 val. ji su draugu P. K. norėjo išeiti į kiemą. Ji matė, kad kieme stovėjo neblaivūs M. S., V. S. ir jų draugas A., kurie kažką kalbėjosi. Daugiau kieme jokių žmonių nebuvo. Prie sodybos lauko durų priėjo M. S. ir jis jai neleido išeiti į kiemą, jis pasakė, kad eitų kartu šokti. Ji su M. S. nuėjo į sodybos vidų šokti, o P. K. liko sodybos kieme. Sodybos kieme liko tik V. S., A. bei P. K.. Kai paliko kieme P. negirdėjo, kad vyktų kažkokie konfliktai. P. buvo sveikas, nesužalotas. Sodybos viduje vyko šokiai, matė, kad sodybos viduje M. dar buvo, o po kelių minučių jo sodybos viduje nematė. Dar po kokių 5 minučių ji viena išėjo į kiemą ieškoti P.. Kieme ji aiškiai matė, kaip V. S. ir jo draugas A. rankomis suduoda ir kojomis spiria P. K. į įvairias kūno vietas, o P. susirietęs ant žemės, laikė rankas ant galvos, veidą nukreipęs į žemės pusę. Matė, kad V. ir A. tikrai spyrė ne mažiau nei po du kartus kojomis į įvairias kūno vietas ir ne mažiau nei po du kartus kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas. Daugiau lauke jokių kitų žmonių nebuvo. Ji išsigando ir pradėjo rėkti, kad iškvies policiją ir nubėgo į sodybos vidų pasiimti telefoną. Suradusi telefoną išbėgo vėl į sodybos kiemą, bet kieme jau jokių žmonių nebuvo. Daugiau nei V., nei A. nematė. Draugą P. K. rado stovintį nupjautuose laukuose ant ražienos, tai yra apie 20 metrų atstumu nuo įėjimo į sodybos namą. Prie P. jokių žmonių nebuvo. Ji iškvietė policiją ir medikus (1 t., b. l. 120-123, 124-128, 129-132).

Liudytoja J. S. nurodė, kad yra V. S. žmona, kitus kaltinamuosius taip pat pažįsta – tai jos vyro brolis ir draugas. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2020 m. rugpjūčio 29 d. ji su vyru ir jo draugu A. nuvažiavo pas vyro mamą. Kai atvažiavo, M. S. buvo kieme. Ten vyko išgertuvės. Sodyboje buvo jos uošvė, uošvės draugė, buvo ir mažametis vaikas. Ten visi gėrė, buvo šokiai. Ji buvo blaiva, nes alkoholio išvis nevartoja, jos vyras ir jo draugas A. taip pat buvo blaivūs. Po kokio pusvalandžio su vyru išėjo į lauką ir buvo netoli šulinio. Matė, kaip vyro brolis M. S. mušėsi su nukentėjusiuoju lauke. Ji matė, kaip M. S. gulėjo ant žemės, o nukentėjusysis sėdėjo ant M. S., abu mojavosi rankomis. Suprato, kad jie mušasi. Po kurio laiko jau nukentėjusysis gulėjo ant žemės, o M. S. sėdėjo ant jo. Jos vyras sakė nesikišti ir jiedu nuėjo į namo vidų. Viduje buvo ir A., ir nukentėjusiojo draugė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, ne viską tiksliai atsimena. Gal nepažįstama moteris vėliau išėjo į kiemą. Negali atsakyti, kada geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Kieme buvo ji su vyru, M. S. ir nukentėjusysis. Nepamena, kad kieme būtų buvęs penktas žmogus. Kai nukentėjusysis ir M. S. mojavo rankomis, nežino, ar nukentėjusiojo draugė buvo kieme. Nežino, ar nukentėjusiojo draugė matė muštynes. Vyras jai sakė nesikišti ir nežiūrėti, tegul tarpusavyje išsiaiškina ir jie su vyru nuėjo į namo vidų. Nepamena, ar vyras dar buvo išėjęs į kiemą. Namo viduje jie atsisveikino su uošve ir išvažiavo. Po muštynių nukentėjusysis ir M. S. buvo atėję į namo vidų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Liudytoja J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 20-21 val. taksi automobiliu atvažiavo pas R. S., kuri gyvena vienkiemyje (duomenys neskelbtini). Atvažiavo ji, jos sutuoktinis V. S. ir jo draugas A. V.. Kai nuvyko pas anytą, jos sodyboje jau vyko išgertuvės, sodyboje buvo R. S., jos draugė, M. S. ir dar du jai nepažįstami asmenys - vyras ir moteris. Kai jie nuvyko į sodybą, visi trys buvo blaivūs, o sodyboje buvę asmenys visi jau buvo gerokai išgėrę. Sodybos viduje ir kieme jokio konflikto nematė ir negirdėjo. Sodybos viduje vyko išgertuvės (buvo geriama degtinė, alus), vyko šokiai. Matė, kad šokių metu M. bučiavosi su ta nepažįstama moterimi. Nuo atvažiavimo praėjus pusvalandžiui kartu su sutuoktiniu V, išėjo į lauką parūkyti. Kai išėjo į kiemą, kieme nieko nebuvo, bet iš paskos į kiemą išėjo ir nepažįstamas vyras, kuris buvo stipriai girtas, svirduliavo, ir jos sutuoktinio brolis M.. Po to matė, kad išėjo į kiemą ta nepažįstama moteris. Kieme šalia jos stovėjo jos sutuoktinis ir rūkė, kalbėjosi, o nuo jų maždaug 3 metrų atstumu stovėjo tas nepažįstamas vyras ir M., jie irgi rūkė ir kažką tarpusavyje kalbėjosi. Staiga stovint ir rūkant, ji nugarą buvo atsukusi į M. ir to nepažįstamo vyro pusę, išgirdo, kad kažkas stumdosi, toks garsas buvo, kad kažkas griūna. Atsisuko ir pamatė, kad ant žemės prie gėlių vazonų guli M.. Jis gulėjo ant nugaros pusės, o ant jo buvo atsisėdęs tas nepažįstamas vyras. Jis kojomis buvo apžergęs M. ir ties kojų šlaunimis buvo atsisėdęs ir rankomis mosavo, nematė kad būtų suduoti kokie nors smūgiai. Ji nusisuko ir pažiūrėjo į nepažįstamą moterį, ji rėkė „baikit, baikit“. Atsisukus į tų vyrų pusę pamatė, kad tas nepažįstamas vyras jau guli ant žemės, ant nugaros pusės, o M. buvo ant nepažįstamo vyro, jis sėdėjo apžergęs kojomis tą nepažįstamą vyrą, ties kojų šlaunimis. Ji matė, kad M. rankomis mosavo, bet nematė, kad jis būtų sudavęs kokius nors smūgius. Jos sutuoktinis V. ją apsikabino rankomis ir pasakė, kad nesikištų ir nežiūrėtų. V. visą laiką buvo prie jos, prie tų nugriuvusių ant žemės vyrų nuėjęs nebuvo, niekur nesikišo. Po to ji su sutuoktiniu V, nuėjo į sodybos vidų. Po 10-15 minučių ji kartu su V, ir A. atsisveikinę išvažiavo namo. Visą laiką kai atvyko į sodybą jos sutuoktinis V. visada buvo šalia jos, iki pat tol kol išvyko iš sodybos (1 t., b. l. 144-149).

Liudytojas O. K. nurodė, kad pažįsta V. S., nes kartu dirbo, o nukentėjusiojo nepažįsta. Pamena, kad kažkas, gal R. S., paprašė nuvežti pas S. nukentėjusįjį su žmona. R. S. jis pažįsta mažai, bet draugavo su jos dukra. Jis 2020 m. rugpjūčio 29 d., tiksliai datos nepamena, vežė nukentėjusįjį, jo žmoną ir mergaitę į (duomenys neskelbtini). Kai juos vežė, nukentėjusysis galėjo būti apsvaigęs, bet sužalojimų nematė, atrodė tvarkingai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Liudytojas O. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, R. paprašė, kad iš kaimo, kuris yra už Šėtos nuvažiuotų ir paimtų kelis žmones ir atvežtų automobiliu pas ją į sodybą (duomenys neskelbtini). Jis atvežė tris nepažįstamus žmones – moterį, vyrą ir mergaitę, kuriai apie 7 metai. Juos matė pirmą kartą. Jokių sužalojimų ant vyro nematė. Jis tuos žmones nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten sodyboje jie išlipo, o jis išvažiavo, išlipęs nebuvo ir daugiau į sodybą neatvažiavo. Kas vyko sodyboje nežino (1 t., b. l. 161-164).

Liudytojas A. J. parodė, kad įvykio datos nepamena, bet dirbo su kolega A. S., buvo paprašyta suteikti pagalbą ir nuvykti į (duomenys neskelbtini)., kur juos ant kelio pasitiko vyriškis su moterimi. Vyras skundėsi rankos skausmais, moteris sakė, kad vyriškis buvo sumuštas. Nepamena kokias aplinkybes ji nurodė. Vyrą greitoji pagalba išvežė į ligoninę, jie nuvyko į nurodytą sodybą, kur rado alkoholį vartojančius asmenis, kurie sakė, kad pas juos nieko nebuvo, muštynių vaizdų sodyboje nesimatė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. jis dirbo su vyriausiuoju patruliu A. S. ir apie 22 val. gavo iš Kauno AVPK budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur vyksta muštynės. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje jų laukė vyras ir moteris su vaiku. Prie jų sustojo. Jie pasakė, kad kvietė policiją. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Vyras, kuris prisistatė P. K., nurodė, kad jį užpuolė, sulaužė ranką. Su vyru buvusi moteris A. D. nurodė, kad atvyko į sodybą pašvęsti ir ten jos draugą užpuolė. Buvo nustatytas vyro girtumas. Moteris su vaiku išėjo, o vyras liko laukti greitosios. Kol laukė greitosios, klausinėjo vyro ar jis pažįsta asmenis su kuriais šventė, jis atsakė, kad nepažįsta, sakė, kad sumušė sodyboje. Vyras skundėsi, kad skauda ranką. Kai atvyko greitoji, išsivežė vyrą į ligoninę, o jis su kolega nuvyko į nurodytą sodybą. Nuvykus į vienkiemyje esančią sodybą, jos viduje garsiai grojo muzika, viduje buvo kelios neblaivios moterys, tačiau niekas nieko tikslaus apie įvykį pasakyti negalėjo (1 t, b. l. 185-187).

Liudytoja J. Z. parodė, kad įvykio datos nepamena, bet ji buvo nuvažiavusi pas R., paskui atvažiavo P. su A.. Kaltinamieji taip pat buvo atėję, kiek pamena, be antrų pusių. Sodyboje vartojo alkoholį – ji, A. ir P. gėrė alų, R. – degtinę. Jaunimas šoko, taip pat vartojo alkoholį, atrodo, kad gėrė degtinę. Jaunimas sėdėjo viename kambaryje, o ji su R., P. bei A. buvo virtuvėje. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Jaunimas virtuvėje truputį pašoko, o paskui išėjo. Jokio konflikto nebuvo, viskas vyko ramiai ir gražiai. Į sodybą buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tada ji su R. sėdėjo virtuvėje, o jaunimas buvo išėjęs į lauką. Ji jokių muštynių nematė. Apie P. sulaužytą ranką sužinojo iš dukters po kelių dienų, ji sakė, kad P. sumušė, bet kas – nesakė. Vėliau matė, kad P. ranka sugipsuota, jis sakė, kad skauda, bet nieko apie tai, kaip buvo sulaužyta jo ranka nei jis, nei A. nepasakojo.

Liudytoja R. S., kaltinamųjų M. ir V. S. mama, pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir atsisakė duoti parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji V. S. ir A. V. kaltais neprisipažino, o M. S. prisipažino iš dalies, kaltinamųjų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.

P. K. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 21 val., jam būnant R. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)., kieme, dėl neaiškių priežasčių M. S., V. S. ir asmuo vardu A., jam į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis sudavė ne mačiau kaip 15 smūgių, dėl ko jam buvo išnarinta kairė ranka, sumušti dešinės pusės šonkauliai (1 t., b. l. 21-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2129/2020(02) nurodyta, kad P. K. nustatyti sužalojimai: kairės rankos dilbio kaulų išnirimas alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu, minkštųjų audinių sumušimai apatinio žandikaulio kairio kampo srityje bei poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis smūgiais. Dėl kairės rankos dilbio kaulų išnirimo alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 84-86).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas P. K., kurio kairė ranka imobilizuota gipse, pajudinti negali, skausminga (1 t., b. l. 87-91).

Akistatos tarp liudytojos A. D. ir liudytojos J. S. metu, A. D. parodė, kad kai kieme buvo mušamas P. K., ji įbėgo į sodybos vidų ieškoti telefono, J. stovėjo virtuvėje tarp pečiaus ir virtuvinių spintelių, tvirtina, kad J. lauke nebuvo. J. S. parodė, kad ji atėjo iš kiemo į virtuvę, po to į kambarį. J. S. patikslino, kad lauke buvo apie 5-10 min., o po to palikusi V. S., nuėjo į sodybos vidų (1 t., b. l. 154-158).

Akistatos tarp liudytojos J. S. ir M. S. metu, liudytoja J. S. parodė, kad ji su sutuoktiniu V. S. stovėjo sodybos kieme ir išgirdo garsą lyg kažkas griūtų. Atsisukusi pamatė, kad M. guli ant žemės su jai nepažįstamu vyru. Matė, kad M. S. sėdėjo ant vyro ir mosavo rankomis. M. S. parodė, kad sutinka su J. S. parodymais, savo kaltę dėl vyro sumušimo pilnai pripažįsta, nurodė, kad sudavė vyrui ir šis nugriuvo, po to abu mosikavosi kumščiais (2 t., b. l. 5-8).

Akistatos tarp nukentėjusiojo P. K. ir V. S. metu, P. K. patvirtino savo parodymus, nurodė, kad jis buvo mušamas, tačiau buvo užsidengęs galvą ir negali pasakyti kuris kur sudavė. V. S. neigė sudavęs P. K., nurodė, kad buvo sodybos kieme, tačiau jis vyro nemušė (2 t., b. l. 96-99).

Akistatos tarp nukentėjusiojo P. K. ir A. V. metu, P. K. patvirtino savo parodymus, nurodė, kad išėjus į kiemą, ten buvo A. ir V. S.. Staiga pajuto smūgį į nugarą, nukrito ant žemės ir tuomet buvo spardomas į įvairias kūno vietas. Teigia, kad spardyti galėjo tik A. ir V., bet galėjo į kiemą išeiti ir M. ir taip pat jam smūgiuoti. A. V. neigė sudavęs P. K., nurodė, kad buvo sodyboje, o kai išėjo lauke matė A., gulintį P., šalia stovėjo M. S., o prie šulinio stovėjo V. su žmona (2 t., b. l. 168-172).

Akistatos tarp liudytojos A. D. ir V. S. metu, A. D. patvirtino savo parodymus, nurodė, kad A. V. ir V. S. spyrė ne mažiau kaip po du kartus ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip po du kartus P. K. į įvairias kūno vietas. V. S. neigė sudavęs P. K., nurodė, kad kai išėjo į lauką, matė, kad jo brolis M. vartėsi ant žemės su nepažįstamu vyru. Jis pats stovėjo prie savo sutuoktinės J.. A. D. parodė, kad V. žmona buvo sodybos viduje, o ne kieme (2 t., b. l. 88-91).

Akistatos tarp liudytojos A. D. ir A. V. metu, A. D. patvirtino savo parodymus, nurodė, kad A. V. ir V. S. spyrė ne mažiau kaip po du kartus ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip po du kartus P. K. į įvairias kūno vietas. A. V. neigė sudavęs P. K., nurodė, kad buvo sodyboje, o kai išėjo lauke matė A., gulintį P., šalia stovėjo M. S., o prie šulinio stovėjo V. su žmona (2 t., b. l. 177-180).

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra R. S. sodyba, adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 27-32).

Iš policijos registruojamų įvykių registro pažymos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. 21.51 val. gautas A. D. telefoninis pranešimas, kad vyksta muštynės (1 t., b. l. 33).

Kitų daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, kuriuose matyti, kaip vyras ir moteris nurodo, kad vyras buvo užpultas, sumuštas, sulaužyta ranka. Nurodė, kur yra sodyba, kurioje buvo sumuštas vyras (1 t., b. l. 38-42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. S., V. S. ir A. V. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo P. K. sveikatą pasitvirtino. Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies, patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje tyčia sudavė vieną kartą kumščiu P. K. į nugarą ir nors teisme aiškino, kad nukentėjusiojo nespardė ir daugiau nemušė, tačiau tiek liudytoja J. S., tiek ir pats kaltinamasis M. S. akistatos su ja metu nurodė, kad sudavė P. K. ir šis nugriuvo, po to abu mosikavosi kumščiais. Kaltinamasis V. S. taip pat nurodė, kad P. su M. stumdėsi. Kaltinamieji V. S. ir A. V. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė, kaip ir M. S., įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, akistatos bei apžiūros protokolų turiniais.

Nukentėjusysis P. K. parodė, kad jam išėjus į kiemą, kieme jau buvo A. ir V., jie jam pasakė, kad yra „blatnas“. Tuomet jis gavo smūgį į nugarą ir pargriuvo, o tada buvo daug smūgių. Mano, kad jį mušė ne vienas žmogus, nes buvo daug smūgių ir smūgiai buvo suduodami vienu metu. Jis nieko nematė, nes gulėjo užsidengęs galvą. Nejuto, kad nukritęs būtų į kažką atsitrenkęs, nukritęs rankos susilaužyti negalėjo, nes rankomis dar dengėsi galvą, tada jautė smūgį į ranką. Atsistojęs pajuto, kad nevaldo rankos. Liudytoja A. D. nurodė, kad išėjusi į lauką aiškiai matė, kaip V. S. ir A. V. kojomis ir rankomis mušė jos draugą P. K., kuris klūpojo, gulėjo kniūpščias ir rankomis užsidengęs galvą. Po įvykio P. K. sakė, kad skauda galvą, ranką, kad gavo smūgį į nugarą, o paskui jį trise užpuolė ir mušė. Tiek liudytojos A. D., tiek nukentėjusiojo parodymai dėl šių aplinkybių buvo nuoseklūs, nesikeitė nei apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, analogiškai nurodė ir akistatų metu, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo.

Kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina ir byloje esantis objektyvus įrodymas - valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad P. K. nustatyti sužalojimai, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryti mažiausiai trimis smūgiais ir, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.00 val., trims asmenims rankomis ir kojomis suduodant smūgius nukentėjusiajam. Sužalojimų lokalizacija (kairės rankos dilbio kaulų išnirimas alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu, minkštųjų audinių sumušimai apatinio žandikaulio kairio kampo srityje bei poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje) taip pat leidžia teigti, kad nukentėjusiajam buvo suduoti keli smūgiai į skirtingas kūno vietas ir tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti tik sudavus vieną kartą kumščiu į nugarą.

Kaltinamasis M. S., nors ir pripažino savo kaltę iš dalies, tačiau duodamas parodymus painiojosi, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad kai jis sudavė nukentėjusiajam į nugarą, tuo metu V. su savo sutuoktine J. jau buvo sodybos viduje. Teisme nurodė, kad tuo metu V. S. ir A. V. buvo kambaryje, po to jau teigė, kad įvykį matė V. S., nes tuo metu buvo lauke, o A. V. lauke nebuvo, lauke atokiau buvo tik V. S. su žmona.

Kaltinamieji V. S. ir A. V. savo kaltę kategoriškai neigė, vienas teigė buvęs su žmona, jam skaudėjo ranką, todėl negalėjo mušti nukentėjusiojo, o kitas teigė visą laiką buvęs sodybos viduje. Tačiau vertinant jų parodymus, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, akivaizdu, kad kaltinamieji tiesiog stengiasi išvengti atsakomybės ir tokios jų pozicijos tėra gynybinės versijos.

Nors ir J. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. S. visą laiką kol jie buvo sodyboje buvo kartu su ja, tačiau jų abiejų parodymai skiriasi. J. S. nurodė, kad A. D. matė, kaip M. su P. mosavo rankomis, o V. S. teigė, kad A. D. nieko nematė. J. S. nurodė, kad matė, kaip ant žemės gulėjo M., o ant jo buvo atsisėdęs tas nepažįstamas vyras (nukentėjusysis), po to, matė, kad jau P. guli ant nugaros, o M. sėdėjo jį apžergęs kojomis. Tuo tarpu V. S. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad niekas nebuvo parkritęs, nors teisme nurodė, kad kai M. sudavė, P. nugriuvo į gėlyną ir kai griuvo, jis galėjo susižaloti atsitrenkęs į kaladę. Tačiau taip pat teigė, kad jam su žmona ir A. išvykstant namo, P. buvo sveikas, ant jo jokių sužalojimų nebuvo. Vėliau teisme vėl keitė parodymus ir tvirtino, kad po smūgio nukentėjusysis nenukrito. Be to, akistatos tarp liudytojos A. D. ir liudytojos J. S. metu, J. S. parodė, kad ji lauke buvo apie 5-10 min., o po to palikusi V. S., nuėjo į sodybos vidų. Kas leidžia teigti, jog ji negalėjo matyti, kas vyko po to, kai M. S. susistumdė su nukentėjusiuoju, ir ką tuo metu veikė V. S.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. S. teigė, kad nukentėjusysis po susistumdymo su M. buvo užėjęs į sodybos vidų, tačiau jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nesimatė. Tuo tarpu pats nukentėjusysis nurodė, kad A. pradėjus rėkti, jog iškvies policiją, visi atsitraukė, išsilakstė, o jis atsistojęs bėgo iš sodybos, nes galvojo, kad vėl jį gali mušti. Liudytoja A. D., taip pat nurodė, kad išsigandusi pradėjo rėkti, jog iškvies policiją tuomet nubėgo į sodybos vidų pasiimti telefoną, bet vėl išbėgusi į sodybos kiemą, jokių žmonių nebematė, nukentėjusįjį rado laukuose. Kiti byloje apklausti asmenys, taip pat nematė nukentėjusiojo sodybos viduje po sumušimo, kas taip pat įrodo, kad kaltinamojo V. S. parodymai neatitinka kitų bylos duomenų ir jo keliama versija tėra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis A. V. teigė, kad jis su R. S. ir jos drauge buvo didžiajame sodybos kambaryje, tačiau R. S. draugė liudytoja J. Z. parodė, kad jaunimas sėdėjo viename kambaryje, o ji su P., P. bei A. buvo virtuvėje, jaunimas virtuvėje truputį pašoko, o paskui išėjo. A. V. taip pat teigė, kad į kiemą iš sodybos išėjęs nebuvo, nieko nematė ir negirdėjo, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja A. D. matė jį lauke prieš pat nukentėjusiojo sumušimą, o ir liudytoja J. Z. nurodė, kad jaunimas išėjo ir viduje liko tik ji su R.. Be to, akistatos tarp nukentėjusiojo P. K. ir A. V. metu, A. V. nurodė, kad buvo sodyboje, o kai išėjo lauke matė A., gulintį P., šalia stovėjo M. S., o prie šulinio stovėjo V. su žmona. Taigi, kaltinamasis A. V., teigdamas, kad buvo kambaryje ir nieko nematė, prieštarauja pats sau. Nagrinėjamu atveju, įvertintina ir tai, kad nors A. V. savo kaltės nepripažino, tačiau su civiliniais ieškiniais sutiko, nurodė, jog nori padėti atlyginti žalą.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojai A. D. pradėjus šaukti, jog ji kvies policiją, visi įvykį matę asmenys iš sodybos pasišalino, paliko nukentėjusįjį gulėti ant žemės ir nesulaukę policijos pareigūnų išvyko namo. V. S. tvirtino negirdėjęs, kad A. D. ketina kviesti policiją, jis taip pat nurodė, kad A. D. įvykio nematė, tačiau M. S., kuris tvirtino, kad V. S. įvykio metu buvo lauke, girdėjo, kaip A. D. šaukia, kad kvies policiją, ir nurodė, kad po to V. su J. ir A. išvažiavo namo, o jis, palikęs A. draugą gulintį ant žemės, išėjo pėstute namo. A. V. taip pat nurodė, matęs policijos automobilį ir pamanęs, kad kažkas atsitiko, tačiau į sodybą nesugrįžo.

Kaltinamasis V. S. taip pat teigė įvykio metu buvęs blaivus, nors liudytoja J. Z. nurodė, kad visi gėrė alkoholį, liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog visi kaltinamieji buvo neblaivūs, teisme nurodė, jog matė V. S. geriant kažką iš butelių. Nukentėjusiojo manymu, taip pat alkoholį vartojo visi, ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtai teigė matęs, kaip kaltinamieji vartojo alkoholį. J. S. tvirtino, kad V. ir A. buvo blaivūs, tačiau pats A. V. nurodė buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, jog alaus gėrė ir V. ir M., tik vėliau teisme parodymus pakeitė ir teigė, kad V. gal gėrė nealkoholinį alų. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir ta aplinkybė, kad V. S. įvykio metu buvo paskirtas teismo įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tokio fakto nustatymas, būtų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Nors apklaustų asmenų parodymai ir skiriasi, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu visi trys kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad suduodami smūgius į įvairias kūno dalis, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Kaltinamųjų naudoto smurto pobūdis ir veiksmų bendrumo suvokimas, patvirtina jų bendrą veikimą bendrininkų grupėje. Kadangi nebuvo nustatyta, nuo kurio iš kaltinamųjų veiksmų, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bendrai veikę kaltinamieji privalo atsakyti už kitų bendrininkų veiksmais sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, kadangi P. K. padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtino specialisto išvada. Kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai. Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.00 val., M. S., V. S. ir A. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, R. S. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)., kieme, M. S. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu P. K. į nugarą, o nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus, A. V. ir V. S. tyčia spyrė ne mažiau kaip po du kartus ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip po du kartus P. K. į įvairias kūno vietas, M. S. rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą ir padarė jam kairės rankos dilbio kaulų išnirimą alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu, minkštųjų audinių sumušimus apatinio žandikaulio kairio kampo srityje bei poodinę kraujosruvą dešinėje krūtinės pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės rankos dilbio kaulų išnirimo alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties parų laikotarpiui.

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininkų asmenybes bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdami recidyvistais (turėdami neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

Kaltinamieji padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnis). M. S. anksčiau teistas, bausmės neatlikęs (baudos nesumokęs), teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka (2 t., b. l. 68-73), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 80). V. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka (2 t., b. l. 153), teigia dirbantis pagal kvitus, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 160). A. V. anksčiau teistas, bausmės neatlikęs (baudos nesumokęs), teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka (3 t., b. l. 17-19), dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (3 t., b. l. 25). Kaltinamieji nei nukentėjusiajam, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą:

1) kaltinamajam M. S. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą, paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės neatlikęs, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nei vienos atsakomybę lengvinančios, laisvės apribojimo bausmė skirtina maksimalaus dydžio. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė – 36 MGL (1 800 Eur) bauda;

Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atliktą pagal 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

2) kaltinamajam V. S. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kadangi kaltinamasis teisiamas jau ketvirtą kartą, anksčiau skirtos kitos bausmės rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kaltinamasis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, laisvės atėmimo bausmė skirtina artima bausmės vidurkiui. Kaltinamasis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskiros ir neatliktos galutinės subendrintos 3 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skiriama galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau nei nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei nuo teismo nesislėpė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra sukūręs šeimą, žmona laukiasi, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, suteikiant kaltinamajam dar vieną galimybę savo elgesį pakoreguoti išimtinai teigiama linkme, ir bausmės vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teisumus, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) kaltinamajam A. V. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas antrą kartą, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau jam paskirtą baudą moka dalimis, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nei vienos atsakomybę lengvinančios, taip pat įvertinant ir tai, kad jis sutiko su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, laisvės apribojimo bausmė skirtina artima bausmės vidurkiui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei, įvertinus tai, kad tai jau antras nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa 2020 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė - 30 MGL (1500 Eur) bauda.

Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atliktą pagal 2020 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl civilinių ieškinių.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 109,91 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 108, 109-110, 111).

Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam P. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl nepatikslinto alkūnės išnirimo nukentėjusiajam ligoninėje buvo suteikta stebėjimo paslauga. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 109,91 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamųjų padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamųjų solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 109,91 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis). Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje įvardijo tik du kaltinamuosius – M. S. ir V. S. ir turtinę žalą prašė priteisti tik iš jų, tačiau byloje esant nustatytam dar vienam kaltinamajam – A. V., kuris su civiliniu ieškiniu sutinka, tai laikytina rašymo apsirikimo klaida ir įvertinus tai, kad prašoma priteisti žala atsirado dėl visų trijų kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų, žala priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis P. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77-78). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai (du mėnesius), ilgą laiką skaudėjo kairę ranką, jaučia skausmus rankoje ir iki šiol. Po patirtų sužalojimų jam dažnai skauda kairę ranką, negali jos pilnai ištiesti, savijauta bloga, pradėjo tirpti ranka, blogai miega, nėra nuotaikos, atsirado nesaugumo jausmas, su ta ranka negali atlikti įvairių darbų.

Kaltinamieji M. S. ir A. V. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko, o kaltinamasis V. S. – nesutiko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kita, ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. K. dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jam konstatuota kairės rankos dilbio kaulų išnirimas alkūnės sąnaryje su alkūnkaulio vainikinės ataugos atlūžimu, minkštųjų audinių sumušimai apatinio žandikaulio kairio kampo srityje bei poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės pusėje. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui, todėl jau vien dėl to kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba dėl patirtų sužalojimų ir išleidžiant rekomenduotas tolimesnis ištyrimas bei gydymas ambulatoriškai. P. K. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis du mėnesius gydėsi ambulatoriškai, skausmus rankoje jaučia iki šiol, negali jos pilnai ištiesti, ranka tirpsta, negali su ja atlikti įvairių darbų, pakelti daiktų, jis patyrė stresą, blogai miega, neturi nuotaikos, atsirado nesaugumo jausmas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, taip pat įvertintina ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jaučia pasekmes iki šiol, jam skauda ranką, kurios negali pilnai ištiesti, todėl sudėtinga atlikti įvairius darbus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju priteisiamos žalos dydį lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma, kuri dažniausiai nebūna identiška.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos sveikatai, pasekmes, taip pat į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir P. K. priteistinas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su visų kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamieji šioje byloje nebuvo laikinai sulaikyti. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 39-41, 130-131; 3 t., b. l. 1-3), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamųjų, priteistinos proceso išlaidos – 23,34 Eur (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir M. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo) ir 36 MGL (trisdešimt šešių minimalių gyvenimo lygių), t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Į paskirtos galutinės bausmės (1 800 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas įmokas) pagal 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskiros ir neatliktos galutinės subendrintos 3 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. S. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir skirti V. S. šiuos įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2020 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo) ir 30 MGL (trisdešimties minimalių gyvenimo lygių), t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Į paskirtos galutinės bausmės (1 500 Eur baudą) įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas įmokas) pagal 2020 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš M. S., V. S. ir A. V. 109,91 Eur (vieno šimto devynių eurų 91 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš M. S., V. S. ir A. V. priteisti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą P. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje

Priteisti iš M. S., V. S. ir A. V. po 7,78 Eur (septynis eurus 78 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai (viso pašto išlaidų 23,34 Eur).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė