- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2-6549-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01568-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Petras Ragauskas, Mindaugas Paukštė, Mindaugas Paukštėiš
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo 2520,06 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankiniais pavedimais: 2014 m. gruodžio 18 d. suma 1477,06 Eur (5100,00 Lt) ir 2015 m. sausio 15 d. suma 1043,00 Eur, ieškovas atsakovui paskolino nurodytas sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra paskola. Atsakovas, priėmęs pinigus, jų iki šiol negrąžino, nors ne kartą buvo raginamas tai padaryti. Atsakovui 2018 m. lapkričio 14 d. buvo siųsta Pretenzija į kurią atsakovas nereagavo ir pinigų negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog suteikė paskolą. Ieškovas, susiklosčiusius teisinius santykius, anot jo laikomus paskola, atsakovas iš esmės grindžia tik aplinkybe, jog banko nurodymuose įnešti (pervesti įmokėtus) grynieji pinigai mokėjimo paskirtyje apibūdinti žodžiais „paskola”. Kitų įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Teigia, kad aptariamu laikotarpiu tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai santykiai ir būtent ieškovas buvo skolingas atsakovui ieškinyje minimas sumas. Kadangi 2015 m. vasario 27 d. vyko rusiškos muzikos gerbėjų tarpe ypatingai populiaraus kompozitoriaus Igorio Krutoj ir kitų Rusijos žvaigždžių koncertas, jį organizavęs atsakovas, ieškovo prašymu sutiko parduoti už mažesnę kainą kelias dešimtis dokumentų, patvirtinančių teisę dalyvauti koncerte. Kad dėl minėto koncerto tarp šalių tikrai buvo susiklostę nurodyti santykiai, patvirtina aplinkybė, kad po minėtų sumų pervedimo, ieškovui elektroniniu paštu buvo išsiųsta keliolika teisę dalyvauti koncerte patvirtinančių dokumentų. Taigi, įvykių eiga ir susiklosčiusios realios aplinkybės rodo, kad ieškovas mokėjimo paskirtį nurodęs kaip „paskola”, nebuvo preciziškai tikslus, nes realiai teisę dalyvauti koncerte patvirtinančių dokumentų perdavimu atlikęs savo sandorio dalį ir laukdamas ieškovo atsiskaitymo už juos, atsakovas buvo kreditoriumi, o ieškovas skolininku, kuriam minėti dokumentai buvo duoti „skolon”. Todėl ieškovas nesąžiningai ir klaidinančiai interpretuoja įvykius bei nepateikia, nes negali jų pateikti, objektyvių, atsakovui neva suteiktą paskolą patvirtinančių įrodymų. Vienintelis ieškovo pateikiamas įrodymas yra jo paties vienašališkai įvardintos įneštų grynųjų pinigų mokėjimo paskirties interpretavimas. Tačiau tokį interpretavimą paneigia kiti įrodymai ir faktas, kad nebuvo jokio rašytinio susitarimo.
Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog neva nesant rašytinės formos raštelio, jis nėra skolingas ieškovui yra nepagrįsti, nes paprašytą paskolą atsakovas gavo bankiniu pavedimu. Tuo metu šalių santykiai buvo geri, todėl nebuvo sudaryta rašytinė paskola. Kadangi paskolos faktas nebuvo įformintas rašytiniu būdu, ieškovas kreipėsi į ieškovą (CK 6.873 straipsnis 2 dalis) ir pareikalavo paskolą grąžinti per 30 dienų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimo fakto. Be to ieškovas pripažįsta, kad tokios sutarties nėra ir niekada nebuvo.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. D. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. ir jo atstovas avokatas Petras Ragauskas iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėžio metu liudytojas R. M. paaiškino, kad 2015 metais jis buvo pasamdytas atlikti tam tikrus koncertinius darbus, t.y. prieš renginį V. J. paprašė atspausdinti 40 bilietų (pigesnių), kurių paprašė A. Atspausdinti bilietai buvo perduoti A. D.. Nepamena tikslios sumos ir taikytos nuolaidos bei kada ieškovas atsiskaitė už bilietus. Atsakovas niekada nesiskolino pinigų.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. D. paaiškino, kad atsakovo nepažįsta. Buvęs sutuoktinis (ieškovas) grąžino jai pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs. Iš ieškovo žino, kad jam vyriškis negrąžino pinigų. Skolinant pinigus buvo rašoma „paskola“, o juos grąžinus – „paskolos grąžinimas“. Ieškovui paprašius, buvo pervesta paprašyta suma, kurios ieškovas ilgą laiką negrąžino. Nepamena ar tuo metu dirbo ar buvo bedarbė. Patvirtino, kad pinigus pervedė buvusio sutuoktinio prašymu.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. gruodžio 18 d. bankiniu pavedimu atsakovui buvo pervesta 5100,00 Lt. suma (ekvivalentas 1477,06 Eur), o 2015 m. sausio 15 d. – 1043,00 Eur, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta „paskola“. Ieškovas išsiuntė atsakovui 2018 m. gruodžio 14 d. Pretenziją dėl paskolos grąžinimo. Atsakovas į ją neatsakė.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma nurodytame straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra išsami ir išplėtota. Vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011ir kt.), t.y yra laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis) bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas apie tam tikrų faktų egzistavimą arba neegzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt..). Įrodyti pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti turi paskolinių santykių egzistavimą nurodantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011 ir lt.).
Nagrinėjamoje byloje, ieškovas savo reikalavimą atsakovui dėl paskolos suteikimo iš esmės grindžia vieninteliu, anot ieškovo paskolos teisinių santykių galimą egzistavimą įrodantis įrodymas, argumentu - mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis yra „paskola“. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju byloje nėra, kitų paskolinių santykių galimą buvimą patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad iš tiesų atsakovas ieškovui parūpino kvietimus/bilietus į kultūrinius renginius už kuriuos ieškovas turėjo atsiskaityti. Tokią teismo išvadą sustiprina ir nenuoseklūs liudytojos I. D. (buvusios ieškovo sutuoktinės) parodyma, kuriais ji negalėjo aiškiai įvardinti nei pačios situacijos, nei detalizuoti jos aplinkybių, nei santykių pobūdžio. Konkrečioje situacijoje, vertinant byloje esančius duomenis, yra pagrindas išvadai, kad lėšos buvo pervestos ne kaip paskola, bet kaip atsiskaitymas už suteiktus kvietimus/bilietus į renginius. Juolab, kad sumos nurodytos su šimtosiomis dalimis, kas iš esmės nebūdinga tipiniams paskoliniams santykiams. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju vien pavedimo paskirties nurodymas „paskola“ nesudaro pagrindo išvadai, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius paskolos suteikimo fakto, t.y. šalių paskolinių santykių buvimo, ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio nustatytų ribų. Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.