Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovams D. P. ir R. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui D. K., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Tarpininkavimo paslaugų sudarymo faktą pagrindžia įrodymai:

3.1. 2019 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku atsakovė persiuntė ieškovei gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto planus, pastato išdėstymo schemą žemės sklypo ribų atžvilgiu.

3.2. 2019 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku ieškovės kolegė tretysis asmuo D. K. persiuntė kolegei ir ieškovei planus ir kitą informaciją ir nurodė, jog reikia paskelbti reklamą apie Nekilnojamojo turto pardavimą bei užsakyti Nekilnojamojo turto 3D modelio parengimą.

3.3. 2019 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku tretysis asmuo nurodė ieškovei ir atsakovei, kad yra būtina aprašyti gyvenamojo namo technines charakteristikas, bei nurodė, jog namą fotografuos liepos 1 d. 11 val.

3.4. 2019 m. liepos 8 d. tretysis asmuo informavo atsakovę, jog paskelbė Nekilnojamojo turto pardavimą internete.

3.5. 2019 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į notarę dėl Nekilnojamojo turto pardavimo sandorio tvirtinimo.

4. Ieškovė su Atsakovais susitarė, kad Nekilnojamas turtas bus parduotas už ne mažesnę nei 150000 EUR sumą. Taip pat susitarė, kad Atsakovai ieškovei sumokės 2 procentų dydžio atlygį už tarpininkavimo parduodant Nekilnojamąjį turtą paslaugas nuo jo pardavimo sumos.

5. Nekilnojamas turtas buvo parduotas už 150 000 EUR sumą. Pirkimo - pardavimo sutartis 2019 m. spalio 1 d. sudaryta tarp pardavėjų Atsakovų ir pirkėjų (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis), todėl Atsakovai ieškovei turėjo sumokėti 2 procentus nuo šios sumos, kas atitinkamai yra 3 000 EUR.

6. 2019 m. spalio 2 d. ieškovė persiuntė atsakovei sąskaitą 3 000 EUR apmokėjimui (toliau - Sąskaita), tačiau Atsakovai nėra įvykdę savo prievolės ieškovei sumokėti 3 000 EUR už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

7. Šalys sudarė žodinę atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, t. y. ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant Atsakovams priklausantį Nekilnojamąjį turtą, o Atsakovai įsipareigojo už šias paslaugas atsilyginti.

8. Aplinkybę, kad ieškovė suteikė Atsakovams tarpininkavimo parduodant Nekilnojamąjį turtą paslaugas, patvirtina, ieškovės, jos prievolei vykdyti pasitelkto trečiojo asmens susirašinėjimai su atsakove, su notare ir kitais asmenimis, iš kurių matyti, kad Atsakovai pateikė užsakymą dėl tarpininkavimo paslaugų atlikimo, ieškovė ir trečiasis asmuo organizavo Nekilnojamojo turto fotografavimą, reklamą, surado pirkėjus ir organizavo sandorio pasirašymą pas notarę. Šios aplinkybės teisės aktuose ir teismų praktikoje yra laikomos įrodančiomis žodinės atlygintinės paslaugų sutarties sudarymo faktą.

Motyvuojamoji dalis

9. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atlygintinių paslaugų sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma, o žodinės sutarties sudarymo faktas gali būti nustatytas vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

10. Šalys susitarė dėl 2 proc. nuo Nekilnojamojo turto pardavimo kainos atlygintinių paslaugu kainos.

11. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

12. Šiuo atveju šalys žodžiu susitarė dėl 2 proc., nuo Nekilnojamojo turto pardavimo kainos, tarpininkavimo paslaugų kainos. Kadangi šiuo atveju Šalys nėra sudariusios rašytinio, tai aplinkybę, jog ši kaina yra protinga, pagrindžia rinkoje vyraujančios kainos, kur ji siekia nuo 3 iki 4,5 proc.

13. Šiuo atveju ieškovei pateikus sąskaitą atsakovei, ji ją akceptavo, t. y. neginčijo ir paprašė ją perrašyti bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios akcininkė yra atsakovė.

14. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

15. CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 (septynias) dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareikalavo apmokėti tarpininkavimo paslaugas 2019 m. spalio 2 d., darytina išvada, kad Atsakovai turėjo apmokėti sąskaitą iki 2019 m. spalio 9 d. (įskaitytinai). Kadangi Atsakovai neįvykdė prievolės, palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 10 d. Ieškinio pateikimo dieną, Atsakovai vis dar nėra įvykdę prievolės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad būtų sumokėtos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, kurių suma šio ieškinio teikimo metu yra 43,15 EUR.

II. Atsakovų atsikirtimų santrauka

16. Atsakovai D. P. ir R. P. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovai nurodė, jog kreipėsi į ieškovę dėl konsultacijos, tačiau nesudarė paslaugų teikimo sutarties. Su ieškove nebuvo sutarta nei dėl paslaugų teikimo apimties ir kitų sąlygų, nei dėl atlyginimo už paslaugas, kurias galėtų suteikti ieškovė, dydžio. Sutartų darbų apimties neįrodo ir prie ieškinio pridedamas ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniu paštu. Be to, pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose nurodomas galimas nekilnojamojo turto brokerio atlyginimas, taip pat nenurodo, už kokius darbus toks atlygis mokamas ir ar tokios pat apimties paslaugos buvo suteiktos atsakovams.

18. Ieškovė įrodinėja, kad šalys buvo sudariusios žodinę tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir ši sutartis buvo įvykdyta - turtas parduotas, todėl atsakovai privalo atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

19. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

20. Atsakovai neneigia, jog su ieškove buvo susiklostę sutartiniai santykiai, tačiau nesutinka tai buvus tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą sutartimi. Atsakovai prašė ieškovės konsultacijų, o daugelį veiksmų, nurodytų ieškinyje, ieškovė atliko savo iniciatyva, galbūt klysdama, kad ji yra pasitelkta parduoti nekilnojamajam turtui kaip brokerė. Atsakovai laiko, jog susiklostė konsultavimo teisiniai santykiai, todėl atmestini ieškovės argumentai bei įrodymai, kiek paprastai rinkoje kainuoja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo tarpininkavimo (brokerio) paslaugos. Taigi ieškovei nėra pagrindo reikalauti 2 procentų dydžio, arba 3 000 EUR, atlygio už suteiktas paslaugas, todėl ieškinys atmestinas.

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

21. Tretysis asmuo D. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.

22. Nurodė, jog sutinka su ieškiniu bei jame nurodytomis aplinkybėmis.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

23. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

24. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

25. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. UAB „LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-103/2013).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią praktiką: rašytinė sutartis šio ginčo atveju sudaryta nebuvo, tačiau byloje nėra ginčo, jog tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016, 13 p.). Taigi, ginčo ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų dėl konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų atribojimo pagal teikiamų paslaugų apimtį, pažymėjo, kad „tiek tarpininkavimo, tiek konsultavimo paslaugų sutartys priskiriamos prie paslaugų sutarčių, kurioms taikomas vienodas teisinis reguliavimas. Todėl ne sutarties pavadinimas, o būtent jos turinys atskleidžia paslaugų teikėjo pareigų ir teikiamų paslaugų apimtį. Tokiu atveju, nustatant teikiamų paslaugų apimtį, turi būti vadovaujamasi CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, dėl kurių aiškinimo ir taikymo yra suformuota aiški kasacinio teismo praktika“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kredo“ v. S. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-138-686/2015; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Domus Palanga“ v. UAB „Palangos projektas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-703/2013; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016, 21 punktas ir kt.). Atsakovė atsikirtinėja, jog buvo sudaryta žodinė konsultavimo sutartis, o ne tarpininkavimo, todėl teismas nagrinėja susitarimo turinį, kuris yra lemiantis nustatant sutarties rūšį – konsultacijų ar tarpininkavimo.

28. Atsakovai yra vartotojai, ginčo dėl to nėra. Atsakovų, kaip vartotojų, teisių pažeidimų, nagrinėjant šią bylą nenustatyta. Atsakovai nurodė, jog jie yra vartotojai, todėl privalėjo būti informuoti apie kainas ir paslaugas iš anksto, turėjo būti surašyta aiški ir suprantama sutartis, o to nepadarius visa rizika tenka ieškovei, kaip verslininkei. Sutiktina su ieškovų teiginiais, jog rizika neįrodyti savo teiginių tenka ieškovei, nesurašiusiai rašytinės sutarties, tačiau tai savaime neatleidžia Atsakovų nuo jų prievolių, nors ir įrodytų netiesioginiais įrodymais, vykdymo.

29. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

30. 2019 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku (1 t., ieškinio priedas) atsakovė persiuntė trečiajam asmeniui namo planus ir geodezinę nuotrauką. Laiške nurodyta: „kaip ir tarėmės siunčiu objekto <...> dokumentus“. Iš laiško turinio matyti, jog ieškovė ir atsakovė tarėsi dėl aplinkybių, susijusių su ginčo Nekilnojamu turtu.

31. 2019 m. birželio 21 d. tretysis asmuo elektroniniu laišku (1 t., ieškinio priedas) ieškovei nurodė, jog reikia užsakyti 3D su patalpų plotais. Namo kaina 155 000 EUR. Paleidžiame į reklamą birželio 27 dieną. Taigi, Atsakovų interesais buvo užsakyti 3D planai.

32. 2019 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku tretysis asmuo informavo atsakovę ir ieškovę, kad: „šiandien kalbėjome su (duomenys neskelbtini) (pastaba – atsakovu), kad jau galima startuoti su Jūsų namo pardavimu. Peržiūrėjau viską, ką esu iš Jūsų gavusi. Kaip ir visko užtenka> Tik prašysiu, kad (duomenys neskelbtini)pagal pateiktą pavyzdį aprašytų namo technines charakteristikas, bei namo įrengimą <...>“. „Fotografuosime namą liepos 1 d. 11 valandą“. Taigi, Atsakovai buvo informuoti, jog bus pradėtos teikti jų Nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos.

33. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų (1 t., prašymo priedas) matyti, jog ieškovė atliko Nekilnojamojo turto fotografavimą, skirtą reklamuoti parduodamą Nekilnojamąjį turtą.

34. Iš ieškovės 2019 m. liepos 3 d. elektroninio laiško atsakovei (1 t., prašymo priedas) matyti, jog ieškovė nurodo: „šiandien gavome namo vidaus ir išorės nuotraukas iš fotografės. Neužilgo turime gauti ir drono nuotraukas. Kai jas turėsime, skelbimas bus pilnai paruoštas reklamai ir paleisime“. Savo turiniu šis laiškas vertintinas, kaip ieškovės ataskaita atsakovei apie paslaugų vykdymą.

35. Iš ieškovės atstovės 2019 m. birželio 21 ir 26 d. elektroninių laiškų (1 t., prašymo priedas) matyti, jog buvo užsakytas 3D Nekilnojamojo turto projektas, kuris vėliau buvo panaudotas reklamuojant Atsakovų Nekilnojamąjį turtą.

36. Iš nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt kopijos (1 t., prašymo priedas) matyti, kad ieškovė reklamavo ir siūlė potencialiems pirkėjams Atsakovų nekilnojamąjį turtą.

37. Iš ieškovės 2019 m. liepos 26 d. susirašinėjimo mobiliuoju telefonu su atsakovu matyti, jog ieškovė informuoja atsakovą, kad atvyksta aprodyti Nekilnojamą turtą dvejiems klientams: 18:30 val. ir 19:00 val. (1 t., prašymo priedas).

38. Iš atsakovo 2019 m. rugpjūčio 8 d. susirašinėjimo su ieškove matyti, jog atsakovas prašo ieškovės elektroninio pašto adreso dokumentams persiųsti (1 t., prašymo priedas).

39. Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovės susirašinėjimo mobiliuoju telefonu su atsakovu matyti, jog ieškovė informuoja atsakovą, kad potencialus pirkėjas Jonas pirmadienį pasiims vertinimo ataskaitą (1 t., prašymo priedas). Atsakovas šiems veiksmams pritarė, klausdamas kokie toliau veiksmai atliktini. Ieškovė taip pat nurodė, jog reikės per 6 savaites išsikraustyti bei nurodė kokius dar dokumentus reikia gauti pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti. Taip pat ieškovė nurodė, jog išsiųs rezervacijos sutartį potencialiam pirkėjui.

40. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 10 d. mobiliuoju telefonu informavo ieškovą, jog išsiuntė rezervacijos sutartį atsakovei (1 t., prašymo priedas).

41. Iš atsakovo 2019 m. rugsėjo 14 d. susirašinėjimo su ieškove mobiliuoju telefonu (1 t., prašymo priedas) matyti, jog atsakovas prašė ieškovės atsiųsti jam pavedimo kopiją, o ieškovė informavo, jog pavedimas atliktas.

42. Iš ieškovės susirašinėjimo mobiliuoju telefonu su Atsakovų Nekilnojamojo turto pirkėju (1 t., prašymo priedas) matyti, jog atsakovė nuolat derino ir atlikinėjo veiksmus tiek su Atsakovais, kaip pardavėjais, tiek su pirkėjais, kurie vėliau ir įsigijo Nekilnojamąjį turtą iš Atsakovų.

43. Be susirašinėjimo mobiliuoju telefonu, ieškovė su Atsakovais ir Nekilnojamojo turto pirkėjais nuolat susirašinėjo ir persiųsdavo įvairius dokumentus elektroniniu paštu, atliko sutarties projekto derinimo tarpininko vaidmenį, derino šalių pozicijas, perduodavo pageidavimus, surinko visą dokumentaciją notarinės sutarties pasirašymui ir perdavė ją notarei (1 t., prašymo priedas).

44. 2019 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu laišku (1 t., ieškinio priedas) ieškovė informavo notarę, jog yra parduodamas Nekilnojamasis turtas už 150 000 EUR, priklausantis Atsakovams, parduodama (duomenys neskelbtini), kartu nurodytos apmokėjimo sąlygos ir klausiama dėl galimybės pasirašyti sutartį penktadienį. Vėlesniuose susirašinėjimuose ieškovė su notare suderino sutarties pasirašymo laiką, dėl teismo leidimo išdavimo užsitęsimo, sutarties pasirašymo data buvo pakeista (1 t., prašymo priedas).

45. 2019 m. spalio 1 d. Atsakovai su pirkėjais (duomenys neskelbtini) sudarė notarinę Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., ieškinio priedas).

46. Minėti ieškovės veiksmai leidžia teigti, jog ieškovė nuolat kontaktavo su Atsakovais ir pirkėjais, nuolat atlikinėjo įvairius veiksmus bei, kas yra privaloma vykdant paslaugų sutartį, nuolat teikė Atsakovams ataskaitas apie paslaugų vykdymą ir Atsakovai niekuomet neprieštaravo ieškovėms veiksmams (CK 6.722 straipsnis).

47. Ieškovė atliko eilę veiksmų, kurie sudaro ne konsultavimo, bet tarpininkavimo paslaugų turinį, t. y.: surinko duomenis reikalingus Nekilnojamojo turto pardavimui, organizavo Nekilnojamojo turto fotografavimą, organizavo Nekilnojamojo turto išplanavimo 3D projektą, patalpino reklaminius skelbimus, aprodė Nekilnojamąjį turtą pirkėjams, derino pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas tarp Atsakovų ir pirkėjų, surinko dokumentus notarinei sutarčiai sudaryti, pateikė notarui sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, suderino sutarties pasirašymo datą ir laiką pas notarą ir pan. Iš esmės visus veiksmus, reikalingus surasti Nekilnojamojo turto pirkėją ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį atliko ieškovė. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp ieškovės ir Atsakovų buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl Atsakovų Nekilnojamojo turto pardavimo (CK 6.716 straipsnis).

48. Ieškovė užsiima tarpininkavimo perleidžiant nekilnojamąjį turtą veikla, t. y. ieškovė profesionaliai teikia atlygintinas tarpininkavimo paslaugas, todėl tarpininkavimo žodinė sutartis laikytina atlygintine. Ieškovė nurodo, jog su Atsakovais buvo sutarę dėl 2 procentų tarpininkavimo paslaugų įkainio, skaičiuojamo nuo parduoto turto kainos.

49. CK 6.198 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Kadangi paslaugų kaina tarp šalių nebuvo įtvirtinta rašytiniu susitarimu, t. y. byloje nėra tiesioginių įrodymų patvirtinančių kainos dydį, kaina nustatytina netiesioginiais įrodymais.

50. Iš Asociacijos Nekilnojamojo turto brokerių rūmų elektroninio laiško (1 t., ieškinio priedas) matyti, jog brokerio tarpininkavimo paslaugų įkainis svyruoja nuo 2 iki 3 procentų ir priklauso nuo šalių sutartų sąlygų bei turto likvidumo.

51. Iš nekilnojamojo turto agentūros Capital Realty atstovės elektroninio laiško (1 t., ieškinio priedas) matyti, kad priklausomai nuo įvairių faktorių tarpininkavimo mokestis svyruoja nuo 3 iki 4 procentų.

52. Iš nekilnojamojo turto agentūros RE/MAX Lietuva atstovo elektroninio laiško (1 t., ieškinio priedas) matyti, kad šios kompanijos komisinio mokesčio vidurkis yra 3 procentai.

53. Taigi, šioje verslo srityje kaina svyruoja nuo 2 iki 4 procentų parduodamo turto vertės.

54. Ieškovės teigimu, šalys buvo sutarę dėl 2 procentų, skaičiuojamų nuo Nekilnojamojo turto pardavimo kainos, mokesčio už tarpininkavimo paslaugas. Šį ieškovės teiginį netiesiogiai patvirtina ir išrašyta PVM sąskaita. 2019 m. spalio 2 d. ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą Nr. VZ-191002 dėl 3 000 EUR už tarpininkavimo paslaugas (1 t., ieškinio priedas). Atsakovė paprašė ieškovės perrašyti sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Atsakovė gavusi sąskaitą jos dydžio neginčijo, neprieštaravo ir neprašė sumažinti, tik prašė perrašyti juridinio asmens vardu (1 t., prašymo priedas). Šis neprieštaravimas dėl kainos leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog ieškovė ir Atsakovai buvo sutarę dėl paslaugų kainos – 2 procentai nuo pardavimo kainos (150 000 EUR), t. y. 3 000 EUR.

55. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovų 3 000 EUR už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, laikytinas pagrįstu (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamasis turtas Atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tarpininkavimo paslaugos teiktos abiejų Atsakovų užsakymu, todėl Atsakovai atsakingi solidariai (CK 6. 720 straipsnio 7 dalis, CK 6.6 straipsnis).

56. Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį, jei sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai paslaugos yra suteiktos. Ieškovės teigimu, Atsakovai privalėjo atsiskaityti per septynias dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti sutartį, todėl Atsakovai privalėjo apmokėti sąskaitą iki 2019 m. spalio 9 d. byloje nėra duomenų, jog šalys būtų sutarę dėl kitokių atsiskaitymo už paslaugas terminų, todėl laikytina, jog Atsakovai privalėjo sumokėti už tarpininkavimo paslaugas iki 209 m. spalio 9 d.

57. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog piniginę prievolę įvykdyti praleidęs asmuo privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės reikalavimas priteisti materialiąsias palūkanas iki ieškinio priteisimo – 43,15 EUR laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

58. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

59. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

61. Ieškovas sumokėjo 19 EUR žyminio mokesčio (1 t., pareiškimo dėl teismo įsakymo priedas) ir 49 EUR (1 t., ieškinio priedas), iš viso – 68 EUR. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 322,25 EUR (1 t., pareiškimo prie priedas), 484 EUR (1 t., prašymo priedas), 847 EUR (1 t., prašymo priedas ), iš viso – 1 653,25 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 1 721,25 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovų priteistina 1 721,25 EUR bylinėjimosi išlaidų.

62. Teismas patyrė 17,64 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

63. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei V. Ž. (kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovės D. P. (kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P. (kodas (duomenys neskelbtini) - 3 000 EUR (tris tūkstančius euro) skolos už tarpininkavimo paslaugas, 43,15 EUR (keturiasdešimt tris euro ir 15 euro centų) materialiųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 3 04,15 EUR (trijų tūkstančių keturiasdešimt trijų euro ir 15 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 721,25 EUR (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt vienas euro ir 25 euro centai) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. 860,63 EUR (aštuoni šimtai šešiasdešimt euro ir 63 euro centai) iš atsakovės D. P. (kodas (duomenys neskelbtini) ir 860,63 EUR (aštuoni šimtai šešiasdešimt euro ir 63 euro centai) atsakovo R. P. (kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. P. (kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P. (kodas (duomenys neskelbtini) 17,64 EUR (septyniolika euro ir 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 8,82 EUR (aštuonis euro ir 82 euro centus) iš kiekvieno atsakovo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.