Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

J. K. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 00.19 val. priėjęs prie automobilio „VAUXHALL VIVARO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu pradūrė minėto automobilio keturias padangas, tokiu būdu sunaikino jam svetimą – R. P. priklausantį 260 eurų nedidelės vertės turtą.

Tokiais veiksmais J. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d., nakties metu buvo namuose su sugyventine. Ką veikė, nepamena, nes po chemoterapijos jo atmintis prasta, tačiau automobilio padangų nepradūrė. Automobilio, kuris nurodomas kaltinime, padangos buvo pakeistos, uždėtos naujos. Tačiau po skyrybų jos nebuvo keistos. Buvusi sutuoktinė bando piktnaudžiauti situacija, jam kenkia jau nuo 2018 m., tarp jų vyksta bylinėjimosi procesas civilinėse bylose. Dėvėtų padangų vertė yra apie 25 eurų už vieną padangą, o naujų padangų vertė tokia, kokią nukentėjusioji nurodė, jas užsidėjusi „Melga“. Nemano, kad 260 Eur keturių padangų vertė yra teisinga. Mano, kad ji senas padangas paslėpė, kad jos nebūtų ištirtos. Įvykį R. P. sodyboje matė kitą dieną, apie 10 val., kai prasidėjo šurmulys, buvo susirinkę svečių. Matė, kad viena padanga buvo nuleista, pažliugusi. o kitos nebuvo pažliugusios. Jam įvykio vieta matoma iš terasos, kuri yra apie 30 metrų atstumu. Matė, kaip ją buvo bandoma pripūsti, o vėliau atvažiavo meistras ir galimai vieną išsivežė, o kitų nelietė, jos nebuvo užklijuotos. Po to R. P. „išdūmė“ minėtu automobiliu. Šuo, kuris yra R. P., yra neprognozuojamas, kartais loja, puola tiek svetimus, tiek savus. Buvo ir jį užpuolęs. Žmogaus, kuris užfiksuotas vaizdo įraše, nubėgančio nuo automobilio, neatpažįsta. Nuo pirties pastato iki garažo yra 46 metrai, garažo matomumą užstoja pirtis, iš terasos garažo nesimato. Mano, kad naktį neįmanoma nuo terasos pamatyti asmens prie garažo ir jį pažinti. Civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir nesutinka su juo.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad su J. K. pradėjo gyventi 2008 metais, 2010 metais įsigijo du sklypus. Vieną įsigijo ji su J. K., kitą – jos mama. Jie savo sklype pasistatė namą, šalia mama pasistatė namelį. 2017 metais iširo jos ir kaltinamojo santuoka, prasidėjo skyrybos. Nuo 2018 metų prasidėjo teisminiai procesai, bauginimas. 2020 metais mamai išnaikintos, nunuodytos bitės, tvenkinyje žvejojama, maudomasi su draugais, savavališkai nukirsta elektra, vanduo atjungtas. J. bando iš motinos atimti turtą. Nepavykus to padaryti, prasidėjo dar didesni bandymai sugniuždyti, įbauginti, gąsdinti, kad „tu čia negyvensi“, kad nedaug liko gyventi. 2022 metų birželio mėnesį pradėjo sakyti, kad: „aš viską galiu, pasodinsiu tave, nedaug laiko liko gyventi, vaizdo kameros neveiks, pas mane pilnas seifas ginklų“. Pagalvojo, kad baugina, tačiau nepraėjus kelioms savaitėms, kameros neveikė, buvo nupjautos, po kiek laiko atsitiko šitas įvykis, dar prieš tai buvo, kad pradėjo rėkauti, kad ji „tokia ir anokia“. Šuo, kuris dabar gyvena su ja, taip pat buvo bendras. 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo penktadienis, ji su drauge N. J. atvažiavo į mamai priklausiančią sodybą praleisti laiką gamtoje. Atvažiavo su savo krovinine mašina, su drauge maudėsi, klausėsi muzikos ir leido laiką. Vakare, gal 12 valandą, nuėjo išsimaudyti. J. visą vakarą buvo terasoje ir persekiojo jas, laikė rudą butelį ir gėrė, tyčiojosi, garsiai replikavo. Jei jos į šoną, jis į šoną, jei maudytis, tai jis žiūrėjo iš terasos, po to jos nuėjo į namelio vidų persirengti maudymosi kostiumėlių ir tuo metu, kai išėjo juos padžiauti, pamatė, kaip nubėgo J. K.. Jį atpažino, nes buvo santuokoje 10 metų. Jo bėgimas jai yra pažįstamas, jis bėga išskirtinai, šlubčiodamas dėl vaikystėje patirtos traumos. Jis bėgo link savo namų. Kai bėgo į savo pusę, taip pat įsijungė šviesos, nes jo pusėje taip pat yra lempos. Yra kelias ir ten dar dega šviesa. Kur jis bėgo, ten jau kaltinamojo namai. Galvojo, kad gal sekioja, apsisuko ir nuėjo į namelio vidų, tačiau atsikėlus ryte, apie 11 valandą, nuėjo į garažą ir pamatė, kad automobilio priekinės padangos pradurtos, subliuškusios. Bėgo į namelį ir kvietėsi techninę pagalbą, susitarė, kad atvažiuos pasižiūrėti. Po skambučio peržiūrėjo kamerų vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas jos sutuoktinis, duriantis į padangą. Kameros fiksuoja tikslų laiką. Šuo, kuris yra vokiečių aviganis, nėra draugiškas svetimiems žmonėms. Jei tai būtų svetimas žmogus, šuo būtų lojęs ir galimai kandęs. Visi kaimynai žino, kad šuo yra palaidas. Šiuo atveju, šuo nubėgo ir grįžo, nesulojo, toliau lakstė. J. K. matė kitą rytą, jis buvo apsivilkęs rožiniais marškinėliais ir džinsiniais šortais. Taip pat jis buvo apsirengęs ir iš vakaro, kai jį matė nubėgantį nuo automobilio. Tai taip pat matė N. J.. Kitą dieną po pietų atvažiavo G. Č., daugiau žmonių. Tačiau jai dėl patirto šoko sukilo temperatūra, ji buvo nuėjusi atsigulti. Išėjo tik pasitarti su atvažiavusiu meistru A. L.. Meistras jai pasakė, kad neturi 4 padangų, nusiėmė vieną ir išvažiavo remontuoti. Ji nuėjo atgal į lovą. Jos savaitgalis buvo sugadintas, jautė baimę, pykino. Sodyboje daugiau nei karto nemiegojo, nes nežino, kas gali įvykti. Jos atostogos, kurias leido Lietuvoje, grįžusi iš (duomenys neskelbtini), buvo sugadintos. Civilinį ieškinį palaiko. Meistras grįžęs uždėjo padangą, o kitas tik pripūtė ir ji automobiliu važiavo iki meistro garažo. Važiavo iki (duomenys neskelbtini), kelyje užtruko apie 10–15 min., tačiau nuvažiavus padangos jau buvo subliuškusios. Ten jis kažką aptvarkė, tačiau pasakė, kad padangos yra nepataisomos, nes dūriai šoniniai. Rekomendavo jas visas pasikeisti. Pirmadienį išvažiavo į Kauną, nuvažiavo į „Melga“, užsisakė padangas ir paprašė jas pakeisti. Pasikeitė visas keturias padangas, o senas paliko utilizuoti. Jos automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Juo naudojasi retai. Sodyba yra nuošali, artimiausi kaimynai, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, yra apie 200 metrų atstumu. Sodyba apaugusi medžiais, todėl nieko nesigirdi ir nesimato. Sodyba yra aptverta tvora, kurios aukštis apie 180 cm. Kad patekti į sodybą, reikėtų perlipti tvorą arba įeiti pro vartus, tačiau pašaliniai asmenys nesilanko, nes yra palaidas šuo, o teritorija stebima kameromis. Automobilio padangos buvo apynaujės. Prieš 2021 m. atliekant techninę apžiūrą, buvo uždėtos naujos. Autobusu naudojasi, kai grįžta į Lietuvą, kai su savimi vežasi šunį. Per metus nuvažiuoja apie 1 000 km.

Liudytoja N. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. ji su R. P. buvo šios sodyboje, vakarojo. Apie 12 val. nakties metu buvo terasoje, nes grįžo nuo tvenkinio. Matė, kai užsidegė šviesos prie ūkinio pastato, nuo jo nubėgo buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis. Tuo yra įsitikinusi, matomumas buvo labai geras, nes buvo apšviesta. Jis bėgo link keliuko. Tai nėra jos prielaida, ji ir kitą rytą jį matė taip pat apsirengusį. Jis buvo su šortais ir „ rožine, pablukinta maikute“. Šuo buvo palaidas visą laiką. Jis bėgo link J., nelojo ir nepuolė, nors yra sargus. Kadangi jis gyvena netoliese, jai tai nepasirodė keista, tačiau kitą rytą R. P. nuėjo prie garažo kažko pasiimti ir grįžusi pasakė, kad automobilio padangos pradurtos. Ji taip pat matė nuleistas padangas, priekinės buvo nuleistos visiškai, o galinės tik kiek išsileidusios. Internete susirado artimiausi meistą, jį išsikvietė. Atvykęs meistras informavo, kad automobiliu važiuoti negalima. Susitarė, kad jis ar R. P. važiuos kitą rytą jų tvarkyti, kad galėtų grįžti į miestą. Padangas pavyko sutvarkyti tik laikinai, jas reikėjo keisti. Sodyba aptverta apie 2 metrų aukščio tvora, taip pat buvo uždaryti, tačiau neužrakinti, vartai. Matė vaizdo įrašą. Ir iš jo taip pat matyti, kad tai tas pats žmogus, yra įsitikinusi, kad tai J. K., nors realiai, ne per kameras, matėsi geriau. Kitą dieną turėjo atvažiuoti svečių – G. B. su draugu. Nukentėjusioji jautėsi blogai, ji buvo sukrėsta, jai sukilo temperatūra iki 39 laipsnių, nors prieš tai dieną ji buvo sveika. Kiek jai žinoma, R. P. prižiūri automobilius ir dėl savo saugumo jų nelaikytų prastos būklės.

Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m., dienos metu, apie pietus, jam paskambino telefonu ir pranešė apie prakiurusią padangą. Nuvyko į įvykio vietą, jį pasitiko moteris, kurios būklė atrodė normali, ji nebuvo apsiverkusi bendravo normaliai, įtampos nepastebėjo. Apžiūrėjo padangas ir pamatė, kad viena buvo labiau subliuškusi. Nors buvo pasiėmę įrankius, tačiau padangą, kuri buvo daugiausiai pabliuškusi, reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini), kad atliktų darbus. Grįžęs, prie staklių nusimontavo padangą ir pamatė, kad šone buvo skylutė. Pripūtė oro, patikrino ir grįžęs atgal po 2–3 val. ją sumontavo. Apžiūrėjo ir kitas padangas detaliau, nes jos taip pat buvo dar labiau pabliuškusios nei pradžioje. Pamatė, kad jose su yla ar peiliu buvo padaryti įdūrimai, nedidelės skylutės. Paspaudus su pirštu, šnypštė. Rekomendavo važiuoti iki serviso patikrinti. Vietoje negalėjo patikrinti, pro kurią vietą leido. Bandė jas sutvarkyti, pripūtė papildomai oro, kad galėtų atvažiuoti iki serviso. Atvažiavus iki serviso (duomenys neskelbtini), patikrino likusias padangas vandeniu ir pamatė, kad leidžia orą. Kadangi tai buvo C raide pažymėtos padangos, pakietintos, jų tvarkyti nerekomendavo. Jas sutvarkius, jos 100 proc. nefunkcionuotų, jų išorinis šonas buvo sugadintas. Visų padangų sugadinimai buvo analogiški, skylutės identiškos. Jo praktikoje, kuria verčiasi 6 metus, nėra taip buvę, kad savaime būtų pradurtos visos keturios padangos. Šiuo atveju buvo kaip įdurta, matėsi antspaudai, tarsi peiliuku, smailiu daiktu. Per jo praktiką tai buvo 2 ar 3 kartas, kai buvo pradurta padanga šone, taip būna retai. Vietoje tokių padangų neturėjo, su tokiomis toliau važiuoti nebuvo galima. Padangų likutis tuo metu, kai jas apžiūrėjo, buvo apie 80 proc. Tokios padangos naujos kainuoja nuo 100–150 Eur, priklausomai nuo gamintojo. Pats taip pat prekiauja naujomis ir dėvėtomis padangomis, tačiau tokių neturėjo. Naudotos padangos, žymėtos C raide, kainuoja apie 65 Eur, „plius-minus“, remiantis rinkos kaina. Tai būtų pigiausia kaina. Jis tokiomis neprekiauja. Šių padangų pagaminimo metų nežiūrėjo, pavadinimo neatsimena. Jeigu įvertino tokia suma ikiteisminio tyrimo metu, tikriausiai, jos nebuvo kiniškos, nes ne kiniškos padangos brangesnės.

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju veda bendrą ūkį apie dvejus metus. 2022 m., rugpjūčio mėnesį įvyko įvykis, susijęs su J. K. žmona. Buvo padaryti pažeidimai jos automobiliui. Ką prisimena iš to įvykio, kad buvo vakarėlis, buvo girtaujama, su nepažįstamais jiems asmenimis, buvusiais kaimyniniam sklype. Kitą dieną buvo atvažiavę keli automobiliai, neskaitant to, kuris apgadintas. Matė pro langą, kaip buvo pompuojamos padangos, vežiojamos pirmyn ir atgal. Automobilis, kurio padangos buvo sugadintos, išvažiavo iš sklypo. Tą dieną nuėjo miegoti, kai buvo tamsu, po 22 val. Jie visad eina miegoti kartu, kartais kaltimamasis pirmas nueina miegoti. Tą vakarą visada buvo kartu. J. K. naktį nebuvo išėjęs į lauką. Ji pati buvo atsibudusi, kai naktį ėjo į tualetą ar kažkur. Matė, kaip palei langą ėjo asmenys su buteliais, dainomis, kalbomis, jų buvo ne mažiau kaip trys be R. P. ir jos draugės. Girdėjo ir moteriškus, ir vyriškus balsus. Žino, kad nukentėjusioji turi šunį, jis yra draugiškas, ramus. Jį pirko J. K.. Nuo tvenkinio iki tvarto yra apie 100 m atstumas, naktį neįmanoma matyti žmogaus. Jų santykiai konfliktiški, juos bandoma iškraustyti iš namų. Yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl turto sugadinimo O. P. atžvilgiu. Kiek jai žinoma, kaltinime nurodytas automobilis buvo pirktas J. K., užregistruotas jo motinos O. K. vardu. Iš geros valios, nenorėdamas palikti savo buvusios sutuoktinės be automobilio, jį jai padovanojo. J. K. rožinės maikutės, kiek prisimena, tikrai neturi. Šortus iki kelių turi.

Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. vasarą, penktadienio vakarą, jai paskambino draugės R. ir N., pakvietė atvažiuoti į sodybą. Ji pažadėjo joms, kad atvyks šeštadienį. Jos sūnus mėgsta žvejoti, todėl sakė, kad ir jį pasiims. Po to, jai paskambino ir pranešė, kad atsitiko toks įvykis, kad automobilio padangos buvo nuleistos, kad negali pajudėti iš vietos. Jie atvyko po pietų ir rado automobilį nuleistomis padangomis, dvi buvo visiškai subliuškusios, matė pradūrimo žymes. Nukentėjusioji atsisuko peržiūrėti kamerų įrašus ir matė, kas tai padarė. Tai buvo jos buvęs vyras. Jai iš karto R. nurodė, kad jį pažino. Buvo atvykęs meistras. R. emocinė būklė buvo bloga, todėl daugiausiai į tai dėmesį ir kreipė. Jie atvažiavo, atsivežė šašlykų, bet taip ir nesugebėjo jų iškepti, nes ji blogai jautėsi, daugiausiai buvo viduje, jai ėmė kilti temperatūra. Jos su drauge darė jai arbatos, bet ji toliau blogai jautėsi, todėl jos apie 11 val. vyko automobiliu atvežti vaistų, nes N. J. gyveno netoli. Atvykus abejonių dėl jos būkles nekilo, jos alkoholio nevartojo, jo ir nebuvo. Tą patį vakarą išvyko namo. Kaltinamąjį matė, jis šiek tiek provokavo ar bandė įbauginti. Jis kvietė užeiti ant liepto, kai jos ėjo į namelį, kelis kartus ir jis atėjo, bandė kirsti krūmus, kurie aplinkui namą auga, tiesiog sekiojo jas. Jis buvo apsirengęs rožine „maikę“ ir šortus. Ji buvo ant liepto su savo vaiku, todėl jis jų nekalbino, bet vėliau jis kažką rėkė, neprisimena, ką. Prisimena, kad jis nusišlapino priešais juos, ant pušies, labai demonstratyviai. Su juo periodiškai buvo mergina, kas ji, nežino, bet R. sakė, kad tai galimai jo sugyventinė. Buvo atvykęs jos draugas M. Š. ir N. pažįstamas, neprisimena jo vardo, bet jie išvažiavo. Kitose sodybose aplinkui žmonių nematė. Nuo liepto automobilio vieta matėsi per kraštą. Vaizdo įrašus jai rodė, ji kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, seniau yra mačiusi, bet sodyboje yra jį mačiusi gal antrą kartą. Vaizdo įraše veido nematė, bet jis buvo panašaus ūgio, kūno sudėjimo. Penktadienį sodyboje nieko nebuvo, jos jai skambino vaizdo skambučiu ir su jomis daugiau nieko nebuvo, tik R. ir N.. Kad draugės alkoholį vartotų nėra mačiusi. Šeštadienį atvykus kaltinamasis gėrė alų, turėjo alaus skardinę rankoje. Matė alaus skardinę jo rankoje, bet, kad tai alkoholinis gėrimas, nematė, nežino, ar alkoholinis, ar ne. Jis elgėsi neįprastai, šlapinosi priešais moteris. Sodyboje yra apšvietimo įtaisai ant tvoros. Prie garažo ir automobilio yra apšvietimas, jis dega, bet ar dega nuolat, nepasakys. Kai naktį išvažinėjo jis švietė. Prie pirties pastato, gretimame name, nėra vitrininių langų, ten yra siena. Sodybą supa medžiai, kas už jos, nematė. R. jai nėra sakiusi, kad su tame kaime gyvenančiais asmenimis turėtų nesutarimų. Ji nesutarimų su buvusiu vyru turėjo. Yra buvusi 2017 metais sodyboje, kai jie dar gyveno santuokoje kartu, dar tada džiaugėsi kaip graižiai jie kūrėsi, kiek daug rankų darbo įdėjo ir metams nepraėjus sužinojo, kad vyksta skyrybos ir kad ji yra išvaryta iš to namo. Sodyboje yra šuo, jis yra R., tai vokiečių aviganis, buvo dar N. šuo taksas. Atvykusi šunis matė, jie lakstė kieme, bet jie nelojo. Šunis matė ne primą kartą, tą vasarą buvo antrą kartą. Pirmą kartą pamačius šunį jis nelojo, buvo labai draugiškas. Šuo piktybiškai nenusiteikęs, drausmingas. Teritorija yra aptverta, R. pusėje yra aukštesnė tvora, o kur atsiskyrė nuo pagrindinio pastato, yra žema tvora, kurią būtų lengva perlipti. Įvažiuojant į teritoriją yra mediniai vartai. Labai gerai prisimena, kad jiems išvažiuojant, N. ėjo vartus uždaryti. Sodybą juosė aukšta medinė tvora, aukščio nepasakys, bet žmogaus nematytų iš priekio.

Liudytoja J. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jos sodybą nuo kaimyninės skiria aukšta tvora, nieko įvykio dieną nematė, tačiau po kurio laiko sutiko R. P., kuri jai pasakė, kad J. K. pradūrė jos mašinos padangas. Rugpjūčio mėnesį yra girdėjusi grojant muziką, tačiau ji grojo nuo stovyklos pusės. Iš kur ji tiksliai sklido, pasakyti negali. Negirdėjo nuo R. P. sodybos sklindant muzikos ar vakarėlio garsų. R. P. turi šunį. Šis šuo ją yra užpuolęs ne vieną kartą, tačiau J. K. ją nuo šuns apgynė.

Liudytojas V. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam žinoma, jog kai motina dirbo stovykloje, ją grįžtančią į namus užpuolė šuo, o J. K. ją apgynė. Šuo didelis ir piktybinis, bet savo šeimininkų nepuola. Anksčiau R. P. su J. K. gyveno sodyboje draugiškai, bet šiuo metu J. K. dabar ten gyvena vienas. R. P. sodyboje buvo dažnai švenčiama, būdavo, kad ji atveždavo žmones į sodybą pjauti žolę, jie vartodavo alkoholį. Kiek pamena, 2022 m. rugpjūčio 20 d. sodyboje buvo vartojamas alkoholis. Važiuodamas pro šoną tai matė. R. P. sodyba yra aptverta tvora, kuri yra aukšta. Nuo jų sodybos jos nesimato, nes dar ir medžiai užstoja. Kokie žmonės yra sodyboje, nesimato. Mano, kad R. P. su draugais išvogė J. K. lentas. Jis yra dirbęs pas J. K..

2022 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja R. P. protokole-pareiškime parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 00:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs sutuoktinis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradūrė jai priklausančio automobilio „Vauxhall Vivaro“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) keturias padangas. Vienos padangos vertė – 100 eurų, sugadintų padangų vertė 400 eurų (1 t., b. l. 10–18).

2022 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu pareiškėja R. P. pateikė jos padarytas pradurtų padangų „Effivan Rapid“ fotonuotraukas (1 t., b. l. 77–83).

Iš 2022 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta. Atvykus į įvykio vietą matoma teritorija, kuri yra aptverta tvora. Teritorijos viduje matomas kelias, kuris veda link ūkinio pastato. Prie ūkinio pastato matomas voljeras. Ant ūkinio pastato matomos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Gretimais ūkinio pastato matomas medinis rąstinis namas, ant kurio yra vaizdo filmavimo kamera (1 t., b. l. 19–26).

2022 m. rugpjūčio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaizdo įrašus (1 t., b. l. 55–57)

2022 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti R. P. pateikti vaizdo įrašai. Įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuterio sisteminio bloko kompaktinio plokštelių nuskaitymo įrenginį matome, kad viduje įrašyti 2 vaizdo įrašai, kurie peržiūrėti „VLC MEDIA PLAYER“ programos pagalba. Paleidus vaizdo įrašą „NVZK5137“, ekrano viršuje, dešinėje pusėje, matyti data ir laikas: „2022-08-20 00:18:04“, ekrano apačioje, kairėje pusėje matyti užrašas: „Ukinis“. Vaizdo įrašo apžiūroje dalyvaujanti nukentėjusioji R. P. nurodė, kad vaizdo kamera yra įrengta ant gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jos motinai. Vaizdo įraše matyti daržo vaizdas. Laiku 00:19:04 tolumoje matyti, kad užsidega judesio daviklio šviesos, kurios apšviečia automobilį, kurio nei markės, nei modelio, nei valst. numerių nematyti. Vaizdo įrašo apžiūroje dalyvaujanti nukentėjusioji R. P. nurodė, kad apšviestas automobilis yra krovininis „VAUXHALL VIVARO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jai, šį automobilį 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasistačiusi prie ūkinio pastato, kuris matyti vaizdo įraše. Matomas asmens siluetas, kuris pasilenkęs ties priekiniu automobilio ratu, neaiškiu daiktu duria į padangą ir staigiai nubėga. Vaizdo įrašo apžiūroje dalyvaujanti nukentėjusioji R. P. nurodė, kad asmenį iš bendrų bruožų, t. y. kūno sudėjimo ir judesių, atpažino kaip savo buvusį sutuoktinį J. K.. Taip pat pažymėjo, kad šį matė ne tik vaizdo įrašo apžiūros metu, bet ir realiu laiku, nes tuo metu buvo išėjusi į kiemą ir matė užsidegusią šviesą, kuri veikia nuo judesio, ir matė nubėgantį nuo automobilio savo minėtą buvusį sutuoktinį. Laiku 00:19:21 matyti paskui asmenį bėgantis šuo, kuris neužilgo grįžta. Vaizdo įrašo apžiūroje dalyvaujanti nukentėjusioji R. P. nurodė, kad nubėgantis šuo yra vokiečių aviganio veislės šuo, vardu K., kuris atpažįsta buvusį sutuoktinį, nes jį turėjo dar santuokos metu, todėl šuo asmens nepuolė ir greitu laiku parbėgo atgal. Nukentėjusioji R. P. nurodė, kad šis faktas rodo, jog vaizdo įraše matomas vyro siluetas tikrai jos buvusio sutuoktinio, nes minėtas šuo būtų puolęs pašalinį asmenį. Laiku 00:20:22 matyti, kad užgęsta šviesa. Vaizdo įrašas trunka 6 min. 56 s. Paleidus vaizdo įrašą „PINS2005“, matomas pirmo vaizdo įrašo fragmentas, kuris trunka 10 s (1 t., b. l. 59–62).

2022 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimų analizės nurodyta, kad siekiant nustatyti tiriamo įvykio faktines aplinkybes, taip pat patikrinti J. K. tyrimui pateiktas įvykio versijas, gauta informacija apie jo naudojamo mobilaus ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio mobiliojo ryšio operatoriui UAB „Bitė Lietuva“, sujungimų duomenis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. Pateiktuose duomenyse nurodyta, kad minėtu laikotarpiu saugomų duomenų nėra. Aiškinantis priežastis, nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu abonento numeris (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „Tele2“ ryšio tiekėjui, todėl užklausa atlikta pakartotinai, nurodant kitą ryšio tiekėją. Gavus duomenis, nustatyta, kad J. K. mobilaus ryšio abonento numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. 14:44:36 iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. 12:44:19 jungėsi prie UAB „Tele2“ bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie ryšio tiekėjo UAB „Tele2“ bokštai yra arčiausi įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), 5 km atstumu. Mobilaus ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini) jungimasis prie UAB „Tele2“ bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), fiksuotas 2022 m. rugpjūčio 20 d. 00:16:46 val., naudotasi mobiliais duomenimis, kitas jungimasis prie to paties bokšto fiksuojamas 2022 m. rugpjūčio 20 d. 01:08:32, taip pat naudotasi mobiliais duomenimis (1 t., b. l. 69–71).

2022 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio liudininkų nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrauta su artimiausiais kaimynais V. I. ir J. I., gyv., (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, kad apie įvykį girdėjo iš kaimyno J. K., kaip buvo sugadintos padangos nematė ir nieko nežino. Tai pat buvo bendrauta su M. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad nurodytu adresu negyvena, tik kartais lankosi, apie įvykį nieko nežino. T. P., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad įvykio metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir apie įvykį nieko nežino. Prie tarnybinio pranešimo pridedami duomenys iš maps.lt (1 t., b. l. 194–196).

2022 m. rugpjūčio 26 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtą žalą, padangų remontą ir naujų įsigijimą: sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kasos kvito kopiją (1 t., b. l. 51–54).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Vauxhall Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. P. (1 t., b. l. 76).

Iš 2023 m. liepos 21 d. prašymo ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad fotonuotraukoje, kuri daryta 2022 m. rugpjūčio 20 d. 9.42 val. užfiksuotas kaltinamasis, dėvintis mėlynus šortus ir raudoną (rožinę) palaidinę (spalvotos fotonuotraukos pateiktos teismų informacinėje sistemoje LITEKO), radijos, kuria buvo klausomasi muzikos įvykio dieną, fotonuotrauka, statinių išdėstymo planas, iš kurio matyti, kad tarp išorinių pirties ir ūkinio pastato sienų atstumas yra apie 54,39 m (vertinant atitinkamai su šalimais nubrėžta išorine į sklypo teritoriją įsiterpusio žemės sklypo linija). Taip pat pridedamos fotonuotraukos (kurios teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra spalvotos), iš kurių matyti regėjimo laukas nuo pirties pastato iki ūkinio pastato (2 t., b. l. 127–140).

Iš 2023 m. liepos 31 d. prašymo ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad www.regia.lt sistemos duomenimis, atstumas nuo pirties pastato iki ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) sudaro 46,25 m (2 t., b. l. 141–144).

Iš 2018 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad R. P. už 1 000 Eur įsigijo automobilį „Vauxhall Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. K., su galiojančia technine apžiūra. Transporto priemonės trūkumų nėra. Automobilio rida: 203 610 km (3 t., b. l. 7).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., numatyta, kad nedidelės vertės turtu yra laikomas toks turtas, kurio vertė viršijo 3 MGL (150 Eur) sumą, bet neviršijo 10 MGL (500 Eur) sumos. Ši nusikalstama veika yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu, kuris pasireiškia alternatyviais aptariamoje įstatymo normoje nurodytais požymiais – turto, kuris kaltininkui yra svetimas, sunaikinimu ar sugadinimu. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti dėl veikos kilusius padarinius – svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą bei priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas arba sugadintas svetimas turtas ir šių padarinių nori, arba jeigu ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas sunaikinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-147-511/2016).

Šiuo atveju, J. K. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis sunaikino R. P. priklausantį nedidelės vertės turtą, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu pradūrė minėto automobilio keturias padangas, kurių vertė buvo 260 eurų. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, kvestionavo šių padangų vertę, motyvuodami tuo, kad jos nebuvo ikiteisminio tyrimo metu tinkamai apžiūrėtos, nebuvo atlikta jų ekspertizė, siekiant nustatyti jų būklę nusikalstamos veikos galimo padarymo metu. Pagrindo sutikti su šiais argumentais nėra. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad faktinės aplinkybės, kurios aktualios nusikalstamai veikai kvalifikuoti, gali būti įrodinėjamos tik tam tikromis imperatyviai numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai, BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatos, kaip ir šiuo klausimu nuosekliai formuojama teismų praktika, numato, kad įrodymais gali būti laikomi bet kokie teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra vienas iš leistinų įrodymų šaltinių baudžiamajame procese. Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras, pasirinkdamas tyrimo taktiką, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius procesinius veiksmus yra tikslinga ir objektyviai būtina atlikti, o kokių atlikimas bus perteklinis ir nepagrįstas ekonomiškumo prasme. Pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, todėl įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Kaip minėta, turto vertė nustatoma pagal sunaikinto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, tačiau tais atvejais, kai daiktas sunaikinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Minėtos nuostatos įpareigoja atsižvelgti į pagrobto turto nusidėvėjimą – jo faktinę vertę veikos padarymo metu.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad būtinybės atlikti objekto apžiūrą, nustatant jo vertę, nenumato ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatos, kurių 44 punkte numatyta, kad jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje), tokiu atveju vertintojas gali remtis objekto savininko arba užsakovo pateiktomis objekto nuotraukomis ir kitais dokumentais, kuriais patvirtinamos objekto tapatumo ir fizinės charakteristikos.

Šiuo atveju, iš liudytojo A. L. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir jį apklausiant teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis, sulaukęs skambučio dėl prakiurusios padangos, nuvyko į įvykio vietą, kur jį pasitiko nukentėjusioji. Jis apžiūrėjo automobilio padangas, o jų likutis buvo apie 80 proc. Padangos fotonuotraukos yra pateiktos ir baudžiamosios bylos medžiagoje, iš kurių matyti, kad tai „Effivan Rapid“ padangos (205/65R/60 107/105T). Liudytojas nurodė, kad tokios padangos rinkoje yra parduodamos ir dėvėtos, o jų dėvėtų kaina rinkoje yra ne mažesnė kaip 65 Eur. Šios padangos yra brangesnės, kadangi jos žymėtos C raide, jos yra sutvirtintos. Liudytojas nurodė, kad jis automobilių padangų montavimu verčiasi jau 6 metus, taip pat prekiauja padangomis, tad, teismo vertinimu, šiam asmeniui neabejotinai yra žinoma ir padangų rinkos kaina, o pagrindo manyti, jog A. L., kuris niekaip nesusijęs nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja, turėtų tikslą ar pagrindą pateikti žinomai melagingą informaciją, nėra. Pažymėtina, kad nukentėjusioji teismui pateikė duomenis, kad jos naujos įsigytos padangos kiekviena kainavo po 119 Eur, kas atitinka ir liudytojo A. L. nurodytų naujų analogiškų padangų vidutinę kainą bei viešai internete prieinamą informaciją apie tokio tipo padangas (pvz. interneto tinklalapyje: https://www.padangulyderis.lt/automobiliu-padangos/rapid/effivan/). Įvertinus jo nurodytą padangų nusidėvėjimo procentą (apie 20 proc.), tai tik dar labiau sustiprina manymą, kad pastarojo liudytojo nurodyta dėvėtų padangų kaina yra adekvati ir atitinkanti rinkos kainą. Iš 2018 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos bei VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad R. P. už 1 000 Eur įsigijo automobilį „Vauxhall Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. K., su galiojančia technine apžiūra. Transporto priemonės trūkumų nėra nurodyta. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė nuo 2018 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajai ir šis turtas kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo svetimas.

Liudytojas A. L. patvirtino, kad buvo pradurtos visos keturios automobilio padangos, jų pradūrimas yra šoninis, todėl itin mažai tikėtina, kad taip galėjo atsitikti netyčia užvažiavus ant vinies ar kito aštraus objekto, juolab kad pradurtos visos keturios padangos, kas jo praktikoje pasitaiko itin retai. Liudytojas taip pat nurodė, kad visos padangos buvo pradurtos analogišku būdu, smailiu daiktu padarant mažą skylutę, kas sudaro pagrindą spręsti, kad joms pradurti buvo panaudotas tas pats įrankis. Teismo vertinimu, net ir neišsaugojus padangų, kurios buvo utilizuotos po to, kai nukentėjusioji jas pasikeitė naujomis, šio liudytojo, kuris niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi, nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad nukentėjusiosios automobilio padangos buvo sunaikintos tyčia, juolab kad vaizdo įraše užfiksuotas vyras, kurį nukentėjusioji atpažino kaip kaltinamąjį, akivaizdžiai atliko aktyvius veiksmus, smogiant ranka link vienos iš automobilio padangų, į jos šoną, kur A. L. nurodė nustatęs ir padangų apgadinimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog būtent J. K., o ne kitas asmuo, 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 00.19 val. priėjęs prie automobilio „VAUXHALL VIVARO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu pradūrė minėto automobilio keturias padangas, tokiu būdu sunaikino jam svetimą – R. P. priklausantį 260 eurų nedidelės vertės turtą. Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis bandė tvarkyti visas nukentėjusiosios automobilio pradurtas padangas, tačiau jų suremontuoti jam nepavyko. Dėl to, kad padangos yra sutvirtintos, žymėtos „C“ raide, net ir jas sutvarkius, jos tinkamai nefunkcionuotų, kadangi padangų išoriniai šonai buvo sugadinti. Atsižvelgiant į tai, kaltinime pagrįstai ir teisingai nurodyta, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai priklausantis turtas – padangos – buvo sunaikintas. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai ir pagrįstai bei atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.

III. Dėl J. K. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau yra baustas administracine tvarka. Jis nusikalstamą veiką padarė buvusios sutuoktinės atžvilgiu, galimai siekdamas asmeninių paskatų, vedinas konfliktiškos tarp jo ir nukentėjusiosios susiklosčiusios situacijos, be kita ko, taikiai nesusitariant dėl turtinio pobūdžio klausimų. Jis padarė turtinio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą, kuris pasireiškė nepagarba buvusios sutuoktinės poilsiui, ramybei, atvykus praleisti laiką jos motinai priklausančioje sodyboje. Jis yra dirbantis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, sukūręs šeimą. Duomenų apie naujus jo nusikalstamus veiksmus po 2022 m. rugpjūčio 20 d. įvykio nėra gauta. Teismo vertinimu, kaltinamojo požiūris į įvykdytą nusikalstamą veiką nekritiškas, jis savo kaltės nepripažino, savanoriškai neatlygino nukentėjusiajai žalos, jos neatsiprašė. Dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiosios poilsis buvo sutrikdytas, jos grįžimas iš nuo miesto teritorijos nutolusios sodybos buvo apsunkintas, kadangi kaltinamojo veiksmai sąlygojo tai, jog nukentėjusioji negalėjo naudotis savo transporto priemone, kuria atvyko į sodybą, pagal jos paskirtį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajam paskyrus vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudos bausmę. Tokia finansinio pobūdžio sankcija, teismo vertinimu, paskatins kaltinamąjį apgalvoti savo netinkamą elgesį, dėl jo kylančias pasekmes ir užtikrins, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, įvertinus sugadinto turto vertę, dėl jo veiksmų kilusias pasekmes, kaltinamajam skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas artimesnis BK 47 straipsnyje numatytam minimaliam už baudžiamąjį nusižengimą galimam skirti baudos dydžiui, tačiau jį viršijantis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, kaltinamajam siūlė kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. BK 67 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kokios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme, tai yra kartu su bausme skiriami: 1) uždraudimas naudotis specialia teise, 2) viešųjų teisių atėmimas, 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, 4) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (išskyrus su baudos bausme), 5) turto konfiskavimas, 6) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, 7) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 8) išplėstinis turto konfiskavimas, 9) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nukentėjusiosios įgaliotos atstovės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme negali būti skiriama, todėl ji kaltinamajam neskirtina.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš J. K. jai priteisti 695 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo bei patirtas proceso išlaidas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kaip minėta, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteisė teisingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji susidariusioje situacijoje patyrė tam tikrus nemalonius išgyvenimus. Šiuo atveju, R. P. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjo tuo, kad jai priklausantis turtas buvo sunaikintas, situacija jai neabejotinai buvo netikėta, šokiruojanti, teismo vertinimu, nukentėjusioji įvykio metu juto neigiamus išgyvenimus dar ir dėl to, kad apie įvykį sužinojo ir pašaliniai asmenys – sodyboje buvę jos svečiai. Neabejotina, kad toks turto sugadinimas sukėlė jai itin didelių nepatogumų, kadangi ji, atvykusi į sodybą automobiliu, dėl kaltinamojo veiksmų juo naudotis pilnavertiškai nebegalėjo, turėjo ieškoti pagalbos transporto priemonės padangoms sumontuoti tam, kad galėtų išvykti iš sodybos. Jos iš anksto suplanuota veikla, poilsis buvo sutrikdyti, vėliau ji turėjo papildomų laiko sąnaudų tam, kad galėtų susitvarkyti automobilį, kad juo galėtų toliau naudotis pagal paskirtį bei po analizuojamo įvykio išvykti iš sodybos. Kaip nurodė pati nukentėjusioji bei liudytojos N. J., G. B., nukentėjusioji dėl susiklosčiusios situacijos itin susijaudino, jos sveikata laikinai pablogėjo, kadangi suprato, jog jos turtą sugadino būtent buvęs sutuoktinis, su kuriuo jos santykiai įvykio metu buvo įtempti ir konfliktiški. Po šio įvykio nukentėjusioji ir toliau jaučia pasekmes, kadangi sodyboje jaučiasi nesaugi, laiko leidimas joje jai tapo apsunkintas dėl juntamos baimės, kad kaltinamasis gali vėl atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą, tačiau, teismo vertinimu, jos prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad nukentėjusioji civiliniame ieškinyje akcentuoja bendrai tarp jos ir kaltinamojo susiklosčiusią įtemptą gyvenimišką situaciją, tačiau teismo vertinimu, šie jos nurodomi padariniai negali būti tiesiogiai siejami su nagrinėjamu įvykiu būtent J. K. pareikšto kaltinimo ribose ir negali būti tiesiogine jo neteisėto veikimo – turto sunaikinimo pasekmė. Šiuo atveju, nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykių aplinkybės negali būti suabsoliutinamas, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktualus būtent 2022 m. rugpjūčio 20 d. įvykis, o jokie kiti ieškinyje nurodomi kaltinamojo galimai atlikti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, kaltinamasis šiuo atveju padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios turtą, o veikos padarymo tikslas bei motyvas, kaip nurodyta anksčiau, nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, juolab kad jie šiuo atveju grindžiami tik nukentėjusiosios dėstomomis prielaidomis apie kaltinamojo siekį sutrukdyti jai lankytis sodyboje. Kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis legalias pajamas asmuo, yra bendrovės direktorius, todėl teismo vertinimu, neturtinės žalos atlyginimu jo turtinė padėtis nebus neproporcingai apsunkinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinės žalos, tačiau jos prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka tiek teismų formuojamos praktikos, tiek ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, todėl jis mažintinas, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiant 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Kaip minėta, nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo jai priteisti ir advokatės atstovavimo išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančių dokumentų – sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų kopijų, suteiktų paslaugų ataskaitų matyti, kad R. P. už pareiškimo ikiteisminiame tyrime parengimą ir įgaliotosios atstovės kontaktavimą su tyrėjomis 2022 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 201,66 Eur, taip pat ji 2023 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 547 Eur už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje. Be to, už teisines paslaugas 2023 m. sausio 20 d. ji grynaisiais sumokėjo dar 300 Eur (2 t., b. l. 83–87), o 2023 m. gegužės 4 d. grynaisiais sumokėjo dar 363 Eur už atstovavimą teisme, o taip pat 2023 m. liepos 24 d. – dar 605 Eur už teisines konsultacijas, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, atstovavimą 2023 m. liepos 31 d. teisiamajame posėdyje. Taigi iš viso nukentėjusioji baudžiamojo proceso metu patyrė 2 016,66 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Šiuo atveju, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko vienus metus. Nukentėjusiosios atstovė aktyviai dalyvavo procese, pareiškė civilinį ieškinį, uždavė liudytojams ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, teikė prašymus, o taip pat nukentėjusiosios reikalavimus grindė ir jos poziciją atstovavo pasakydama baigiamąją kalbą. Tačiau ši baudžiamoji byla nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties. Teismas, įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį – jis šiuo metu yra darbingas, dirbantis, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad prašomų atlyginti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra per didelis ir todėl mažintinas, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiant 1 500 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Taip pat, iš 2023 m. liepos 31 d. prašymo matyti, kad nukentėjusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji tam, kad dalyvautų teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo sugrįžusi į Lietuvą ir patyrė kelionės išlaidų lėktuvo bilietams įsigyti. Nukentėjusioji atvykusi į 2023 m. gegužės 4 d. teisiamąjį posėdį, patyrė 147,27 Eur išlaidų avialinijų „Ryanair“ lėktuvo bilietams. Kadangi kaltinamasis prieštaravo dėl jos dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose nuotoliniu būdu, ji pasiliko Lietuvoje, kad galėtų sudalyvauti teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 24 d., todėl jai teko įsigyti kitą lėktuvo bilietą sugrįžti namo į (duomenys neskelbtini), kuris kainavo 61,02 Eur. Iš viso išlaidos lėktuvo bilietams sudaro 208,29 Eur. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą, nukentėjusiosios kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais bei mobiliojo ryšio telefono sujungimų duomenimis, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. K. 695 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) turtinei ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš J. K. nukentėjusiosios R. P. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. patirtas kelionės išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jos naudai iš J. K. 208,29 Eur (du šimtus aštuonis eurus 29 ct) kelionės išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 3 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais bei mobiliojo ryšio telefono sujungimų duomenimis, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti J. K., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, jis bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.