Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2016-11-26 apie 00.30 val. gyvenamojo namo, esančio K. L. g. 11, Utenos m., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka ne mažiau kaip vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. I. į nugarą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2017-06-27 apie 1.15 val. gyvenamojo namo, esančio K. L. g. 11, Utenos m., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengdamas operatyvinės grupės, viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas atliekančio Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. K. sulaikymo, kaip asmens įtariamo padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 str. 2 d., 493 str. 2 d. (dėl neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje, bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo, specialiųjų tarnybų iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga) administracinių nusižengimų protokolo surašymui, siekdamas ištrūkti tyčia rankomis pastumdamas Utenos aps. VPK RS tyrėją G. K. ir jį pargriaudamas ant žemės padarė kūno sužalojimus – dešinio peties sąnario raiščių patempimą, dešinio žastikaulio galvos užpakalinį išnirimą, reversinį Hill- Sachs tipo impresinį lūžimą ir dėl dešinio žastikaulio galvos užpakalinio išnirimo, reversinio Hill- Sachs tipo impresinio lūžimo G. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą, t.y. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl fizinio skausmo sukėlimo

Kaltinamasis V. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio gerai neatsimena, bet pirma R. I. sudavė jam per galvą, paskui jis galėjo suduoti nukentėjusiajai.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. I. parodė, kad 2016-11-26 naktį neblaivus kaltinamasis šlapinosi kambaryje. Jai papriekaištavus V. I. dėl tokio elgesio, jis kumščiu trenkė vieną smūgį jai į nugarą sukeldamas fizinį skausmą.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad V. I. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į nugarą. Nukentėjusioji teigia, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. V. I. veika pagal kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariui (sutuoktinei) požymį atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis V. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad į jo namus apie 24 val. atėjo jam pažįstamos D. L. ir D. J. bei nepažįstamas T. L.. Jis, būdamas virtuvėje, paėmė nuo stalo savo telefoną, o D. J. pagriebė telefoną jam iš rankų ir pasakė „neskambinsi“. Jis atsiėmė iš jos telefoną ir ėjo į kambarį, o T. L. jam spyrė į nugaros sritį. Jis įbėgo į kambarį ir užsidaręs duris bei viena ranka laikydamas jų rankeną, kad neįeitų virtuvėje buvę asmenys, paskambino pagalbos telefonu dėl užpuolimo. Jis atvykusiems pareigūnams pasakė, kad jo namuose buvę žmonės galėjo nueiti pas D. J.. Pareigūnai nuvažiavo jų ieškoti. Tada atvažiavo kitas policijos ekipažas ir jis su pareigūnais nuvažiavo prie D. J. gyvenamosios vietos, bet ten nieko nerado. Atėjo D. L. ir pasakė, kad jis visus terorizuoja. Pareigūnė pasakė jam, kad jis viską išsigalvojo ir parvežė jį namo. Pareigūnai jo paprašė asmens dokumento. Jis dokumentus nunešė į tarnybinį automobilį ir juos palikęs ėjo namo. Policininkas šaukė, kad sustotų, o jis pradėjo bėgti. Policininkas jį vijosi ir bėgdamas pargriuvo prie jo namo kampo gatvės pusėje, atsikėlė ir toliau vijosi bei pasivijęs sulaikė. Policijos pareigūnas jo už rankos nebuvo sugriebęs ir jis jo nepastūmė. G. K. ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs G. K. parodė, kad, kaip policijos pareigūnas, gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pilietį sumušė keli asmenys. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko neblaivus V. I., su kuriuo nuvyko adresu, kur galimai pasišalino jį sumušę asmenys, bet jų nerado. Jis paskambino V. I. žmonai pasiteirauti apie įvykį, bet ji pasakė, kad nieko apie tai nežino. Nusprendė surašyti V. I. protokolą, kad buvo neblaivus viešoje vietoje ir kad iškvietė policiją, kai pagalba nereikalinga. Jis su V. I. atėjo iki tarnybinio automobilio ir pradėjo rašyti protokolą. V. I. pasakė, kad eina namo, numetė piniginę į tarnybinį automobilį ir ėjo. Jis pasakė V. I. likti vietoje, niekur neiti. V. I. pradėjo bėgti link savo namo, o jis vijosi ir prie namo kampo ant kalniuko pasivijo, sugriebė už kairės rankos. V. I. ištraukė ranką ir jį pastūmė į krūtinę. Jis nuo pastūmimo nugriuvo ant dešinio šono ir pajuto peties skausmą. Prašo priteisti 10000 eurų dėl patirtos neturtinės žalos.

Liudytoja I. Š. parodė, kad kartu su G. K. buvo nuvykusi pagal V. I. iškvietimą prie pastarojo namo. V. I. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jie nusprendė V. I. surašyti protokolą, nes jis buvo neblaivus viešoje vietoje ir paprašė, kad jis pateiktų asmens dokumentą, prieitų prie tarnybinio automobilio. V. I. priėjęs prie tarnybinio automobilio numetė piniginę ir pradėjo bėgti link savo namo. G. K. jį vijosi, sugriebė už rankos. V. I. išsinerdamas iš G. K. rankų jį pastūmė ir šis nukrito ant peties. G. K. atsikėlė ir vėl nusivijo V. I. bei jį pagavo. G. K. sakė, kad skauda petį, kad krisdamas susižalojo. Ji matė kaip V. I. pastūmė G. K. būdama gatvėje prie tarnybinio automobilio, o jie buvo prie kaltinamojo namo. Gatvė buvo apšviesta, matomumas geras, nes kaltinamojo namas prie pat gatvės.

Liudytojas J. Š. parodė, kad, kaip policijos pareigūnas, buvo nuvykęs prie V. I. namo. V. I. buvo neblaivus, sakė, kad jį mušę asmenys nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Jie važiavo ieškoti įtariamųjų, tačiau nieko nerado.

Liudytojas A. S. davė tokius pačius parodymus kaip ir liudytojas J. Š..

Nukentėjusi R. I. parodė, kad į jų namus buvo atėję D. J., D. L. ir T. L., kurie prieš V. I. nesmurtavo. D. J. atėmė iš V. I. telefoną, nes jis pastoviai kviečia policiją be jokio preteksto. Ji nematė, kad T. L. būtų spyręs V. I..

Liudytoja D. J. parodė, kad apie 23.30 val. kartu su D. L. ir T. L. palydėjo R. I. į namus. Jiems įėjus į R. ir V. I. namus, kaltinamasis virtuvėje gėrė alų ir juos pamatęs stvėrė telefoną. Ji paklausė V. I. ar jis skambins policijai. V. I. atsakė, kad skambins. Ji paėmė iš V. I. telefoną, o jis atsiėmė iš jos telefoną ir bėgo į kambarį, kuriame užsidarė ir pagaliais užspyrė duris. Ji ir D. bei T. L. išėjo. Niekas iš jų kaltinamojo atžvilgiu smurto nenaudojo. Ji nematė, kad T. L. būtų prisilietęs prie V. I.. V. I. pastoviai skambina policijai, nes nepageidauja, kad jie ateitų.

Liudytoja D. L. parodė, kad ji, T. L., D. J. apie 23 val. kartu su R. I. nuėjo į pastarosios namus. V. I. sėdėjo virtuvėje ir ji paklausė ar jis kvies policiją, nes žino, kad jie nepageidaujami. V. I. sakė dingti iš jo namų, kad kvies policiją ir pasiėmė telefoną. D. J. paėmė iš jo telefoną, kad be reikalo nekviestų policijos. V. I. atėmė iš D. J. telefoną ir užsidaręs kambaryje kvietė policiją, o jie išėjo. Niekas iš jų nevartojo smurto prieš V. I.. Vėliau ji prie D. J. namų bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, kurie klausė kodėl buvo iškviesta policija ir kas įvyko. Ji pasakė, kad nieko neįvyko ir nereikėjo kviesti policiją.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis yra V. ir R. I. kaimynas ir apie 23 val. matė kaip atvažiavo policijos mašina prie V. ir R. I. namo, pareigūnas pakalbėjo su V. I. ir kartu su juo išvažiavo. Praėjus pusvalandžiui policijos automobilis sugrįžo ir sustojo. Matė, kad V. I. bėgo link savo namo, o pareigūnas jį vijosi, buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Nematė, kad V. I. būtų pastūmęs pareigūną ir, kad šis būtų nugriuvęs, nes jie užbėgo už namo kampo ir jam nebesimatė.

Įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad kaltinamojo namas yra prie K. L. gatvės šaligatvio (t.2, b.l.3-5).

Utenos AVPK 2017-06-27, 00.58 val. buvo gautas V. I. pranešimas, kad jį primušė nepažįstamas vyras ir dvi moterys, kurių viena jo kaimynė (t.2, b.l.9).

Specialisto išvadoje Nr. G 124/2017 (08) konstatuotas G. K. padarytas sužalojimas - dešinio peties sąnario raiščių patempimas, dešinio žastikaulio galvos užpakalinis išnirimas, reversinis Hill - Sachs tipo impresinis lūžimas, kuris galėjo būti padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekmėje ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio žastikaulio galvos užpakalinio išnirimo ir reversinio Hill - Sachs tipo impresinio lūžimo (t. 2, b.l. 40).

Nukentėjęs G. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad policijos automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje priešingoje pusėje nei kaltinamojo namas. Parodė, kad V. I. bėgo link jo gyvenamojo namo dešinio kampo ir kad ties šiuo namo kampu jis pasivijo kaltinamąjį ir sugriebė už kairės rankos. V. I. išlaisvino ranką ir abi rankas uždėjęs jam ant krūtinės, jį pastūmė. Jis nugriuvo ant dešinio šono ir pajuto stiprų skausmą dešinio peties srityje (t.2, b.l.47-53).

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) 2017-06-27 garso įrašo turinio matyti, kad V. I. teigė, jog namuose jį užpuolė vyras dvi moterys, kurie jį spardė, daužė, vieną moterį pažįsta. Jis nurodė, kad užpuolikai išbėgo ir kad jis negali įrodyti, jog jį sumušė bei pageidavo, kad policija būtų iškviesta (t.2, b.l. 127- 132).

2017-12-01 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu V. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį dėl neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje ir 493 straipsnio 2 dalį dėl policijos iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga, jam nepadarius veikų turinčių administracinių nusižengimų požymių (t.3, b.l.30-33).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-77-693/2018).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis per BPC iškvietė policiją, pranešdamas, kad jį namuose užpuolė vyras ir dvi moterys, kurie prieš jį vartojo fizinį smurtą. Policijos pareigūnai nukentėjęs G. K., liudytojai I. Š., J. Š., A. S. pagal kaltinamojo pranešimą atvyko prie jo namo aiškintis aplinkybių. Pareigūnai pagal V. I. jiems suteiktą informaciją ieškojo galimai prieš jį smurtavusių asmenų, tačiau jų nerado. Nukentėjusioji R. I. bei liudytoja D. L. pareigūnams pasakė, kad niekas prieš V. I. nesmurtavo ir kviesti policiją nereikėjo. Pareigūnai matė, kad V. I., nors teigė, kad prieš jį buvo vartotas fizinis smurtas, sužalotas nebuvo. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Nukentėjęs G. K. ir liudytoja I. Š. pagal minėtas tuo metu išsiaiškintas aplinkybes nusprendė surašyti V. I. administracinio nusižengimo protokolą dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje ir policijos iškvietimo, kai pagalba nereikalinga. Pareigūnų veiksmai sulaikant V. I. administracinio nusižengimo protokolo surašymui buvo pagrįsti ir teisėti. Kaltinamasis privalėjo paklusti jų reikalavimui pasilikti tarnybiniame automobilyje kol bus surašytas protokolas. V. I. pareigūnų reikalavimų neklausė, pradėjo bėgti, o G. K. jį vijosi. Šias aplinkybes nurodė G. K., I. Š., V. B., jų neginčija ir kaltinamasis. V. I. nepripažįsta, jog nukentėjęs jį pasivijo, sugriebė už rankos, o jis ištraukė ranką ir pastūmė pareigūną jį pargriaudamas ant žemės.

Nukentėjęs G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme nuosekliai parodė, kad jis pavijo V. I. prie jo gyvenamojo namo dešinio kampo nuo K. L. g. pusės ir sugriebė jį už kairės rankos. V. I. ištraukė ranką ir abiem rankomis jį pastūmė į krūtinę. Jis nuo pastūmimo nugriuvo ant dešinio šono ir pajuto peties skausmą (t. 2, b.l. 42-45).

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytoja I. Š., kuri parodė, kad G. K. prisivijo V. I. ir iš priekio suėmė jį už rankos. V. I. išsinerdamas iš G. K. rankų jį pastūmė ir šis nukrito ant šono. Ji matė kaip V. I. pastūmė G. K. būdama gatvėje prie tarnybinio automobilio. Gatvė buvo apšviesta, matomumas geras, nes kaltinamojo namas prie pat gatvės. Liudytoja I. Š. tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 61-62).

G. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nuo vietos, kurioje V. I. jį pargriovė iki K. L. gatvėje tuo metu stovėjusio policijos automobilio apie 11 m. atstumas. Nuotraukose matosi, kad kaltinamojo namas yra prie pat K. L. g., jo dešinio kampo nuo gatvės niekas neužstoja (t.2, b.l.47-53). Pagal su G. K. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis akivaizdu, kad liudytoja I. Š., būdama K. L. g. prie tarnybinio automobilio maždaug 11 m. atstumu turėjo galimybę matyti vietą, kurioje V. I. pastumdamas rankomis pargriovė nukentėjusįjį. Kaltinamasi, nukentėjęs G. K., liudytoja I. Š. patvirtino, kad gatvė buvo apšviesta ir šis apšvietimas siekė ir kaltinamojo namo kiemą.

Aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad V. I., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui policijos pareigūnui G. K., atliekančiam viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnį policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas <...>.

G. K. vykdė jo pareigybės - Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo – aprašyme numatytas viešosios tvarkos ir viešojo saugumo funkcijas (t.2, b.l.15-19, 26-28).

G. K. nusivijo V. I. tam, kad jį sulaikytų. V. I. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino G. K., o prieš pareigūnę I. Š. fizinio smurto nenaudojo ir negrasino jį panaudoti. Esant šioms aplinkybėms, jam iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad vengė vyriausiosios patrulės I. Š. sulaikymo.

Kaltinamojo V. I. veika panaudojus fizinį smurtą prieš policijos pareigūną sudaro BK 286 straipsnio sudėtį.

V. I. tyčia pastūmė G. K. ir šis pargriuvo, patirdamas sužalojimą - dešinio peties sąnario raiščių patempimą, dešinio žastikaulio galvos užpakalinį išnirimą, reversinį Hill - Sachs tipo impresinį lūžimą, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio žastikaulio galvos užpakalinio išnirimo ir reversinio Hill - Sachs tipo impresinio lūžimo. Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį siekdamas išvengti administracinio sulaikymo, t.y. dėl jo tarnybinių pareigų vykdymo. Kaltinamojo veika pagal sukeltas pasekmes ir kvalifikuojanti jos padarymo dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo požymį atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Dėl veikų, numatytų BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis visas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė pagal jo padarytų veikų pobūdį akivaizdu, kad turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui todėl pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus.

Jis neteistas, dirba, darbovietėje teigiamai charakterizuojamas. V. I. daugelį kartų baustas administracine tvarka. Iki veikų, numatytų BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte padarymo buvo du kartus baustas už policijos iškvietimą, kai pagalba nereikalinga, girto pasirodymą viešoje vietoje, kelių eismo taisyklių ir kitus pažeidimus. Po šių veikų padarymo baustas už viešosios rimties trikdymą, policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. V. I. daugumą pažeidimų padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

V. I., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkius tyčinius nusikaltimus skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (BK 55 str.) – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas, pagal BK 286 straipsnį viešieji darbai, o už apysunkį nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmių dydis, atsižvelgiant į tai, kad V. I. teisiamas pirmą kartą, dalį veikų pripažino, skaičiuotinas nuo sankcijose numatytų bausmių vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Kaltinamasis dirba, darbovietėje gerai charakterizuojamas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. remiantis BK 75 straipsniu atidedant bausmės vykdymą ir skiriant pareigas, kurios taisomai veiktų jo elgesį.

Nukentėjęs G. K. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad kaltinamasis jį sužalojo tyčiniais veiksmais, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurį laiką negalėjo vykdyti tarnybos pareigų.

G. K. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant G. K. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, į tai, kad jis kurį laiką buvo nedarbingas, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, kad pasikėsintą į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, turi nekilnojamojo ir registruojamojo turto) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika priteistina 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-258-699/2015, 2K-300/2014, 2K-68/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.,

pagal BK 286 straipsnį ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, bausmes subendrintas apėmimo būdu visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo G. K., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpius 2016 m. lapkričio mėn. nuo 26 d. 1.15 val. iki 27 d. 13.05 val. (dvi dienas), 2017 m. birželio mėn. nuo 27 d. 1.30 val. iki 28 d. 11.07 val. (dvi dienas).

Priteisti iš V. I. 1500 eurų G. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. I. palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.