Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam N. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-11071 nutarta taikyti nuteistajam N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 10 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba (užsiima individualia veikla), stebimos teigiamos nuostatos į nustatytą įstaigoje tvarką, nedaro pažeidimų, aktyviai dalyvauja pozityviame užimtume (už aktyvią veiklą reguliariai skatinamas). Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos rekomendacijas, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką mažinantys veiksniai.

N. P. nuteistas 2017 m. gegužės 8 d. Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1, 2 punktus - galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo, 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo pakeistas 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendis: pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį - 7 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinti su bausmėmis pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (2 veikos) - galutinė bausmė 7 m. laisvės atėmimo,

Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 19 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 19 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro G. T. atsiliepimas, kuriuo prašoma netvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam N. P..

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo metu nuteistasis nustatytą įstaigoje tvarką pažeidė du kartus ir buvo baustas dvejomis nuobaudomis, nuobaudos negalioja. Skatintas buvo vienuolika kartų. Rodo motyvaciją dirbti - (duomenys neskelbtini) ir siunčia į laisvę žmonai pardavimui. Taip pat stebimos teigiamos nuostatos į nustatytą įstaigoje tvarką, nedaro pažeidimų, aktyviai dalyvauja pozityviame užimtume (už aktyvią veiklą reguliariai skatinamas). Teisės aktų pažeidimų komisijos atidėjimo laikotarpių nefiksuota. Du kartus komisijos atidėjimo laikotarpiu paskatintas. Nuteistasis teigia, jog dėl įkalinimo jo ryšiai su žmona atitolo, račiau susipykę nėra, stengiasi bendrauti kiek įmanoma daugiau. Turi du sūnus – N. (duomenys neskelbtini) metų ir T. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai gyvena su nuteistojo žmona adresu kur ketina gyventi ir pats nuteistasis po bausmės atlikimo. Savo ateities perspektyvas teisės pažeidėjas vertina itin teigiamai ir yra įsitikinęs, kad be didesnių sunkumų jis sugebės save realizuoti priimtinais būdais ir priemonėmis. Įkalinimo metu jau virš metų laiko elgiasi tinkamai, neseniai pradėjo užsiimti individualia veikla. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, N. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors N. P. vienuolika kartų skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors nepažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimų, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek N. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad N. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint/neturint tikslą jas platinti bei neteisėtu aguonų ar kanapių auginimu. Nuteistasis anksčiau teistas. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Taigi, nors lėšų tvarkymo ir pajamų sritis šiuo metu nėra identifikuojama, kaip nerezultatyvi, manytina, kad nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje, tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių.

Nuteistasis nurodo, jog nepalaiko ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais asmenimis, tačiau nuteistas yra už nusikaltimo įvykdymą su bendrininku. Nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, netinkamas draugų pasirinkimas, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, įsitraukimas į nusikalstamą veiką, nenoras įsidarbinti ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su N. P. nusikalstamo elgesio raiška.

Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, kalba sklandžiai, palaiko akių kontaktą, geba argumentuoti, išlaikyti konstruktyvų pokalbį. Nuteistasis teigia, kad mėgsta veikti pagal nuotaiką, tačiau svarbius įvykius susiplanuoja. Džiaugiasi turimu užimtumu, į viską stengiasi žiūrėti pozityviai („nelieka laiko nuobodžiauti“). Suvokia, kad įvykdytas nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, kaltę pripažįsta, džiaugiasi, kad šeima atleido jam ir bendrauja toliau. Jo gyvenimo istorijoje anksčiau niekuomet nebuvo fiksuota agresyvaus elgesio apraiškų. Nuteistasis neturi išsikėlęs konkrečių tikslų, labiau orientuotas tiesiog greičiau grįžti į šeimą pas savus. Teisės pažeidėjas išreiškia teigiamas nuostatas nusikalstamo elgesio atžvilgiu. Nuteistasis, deklaruodamas savo, kaip visuomenės nario vaidmenį, yra įsitikinęs, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pelnytai, o nuteisimas yra susijęs su ne nuo jo paties poelgių ar spendimų, o su netinkamai susiklosčiusių aplinkybių, pasekmėmis, savo vaidmenį nusikaltimuose menkina. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, N. P. neatliktos bausmės dalis (10 mėnesių 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis N. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. RV-23-11071.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. RV-23-11071 taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.