- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 1-420-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05180-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: 2025 m. vasario 10 d. apie 10.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Sutiko duoti parodymus. Parodė, kad įvykio dieną nuvežė giminaitį į parduotuvę, vėliau atvažiavo prie namų ir sustojo miškelyje, už kelių minučių atvažiavo policija. Tuo metu buvo neblaivus, tačiau neblaivumą tikrintis atsisakė. Atsisakė pūsti į alkotesterį, nes jam sėdint mašinoje, raktas nebuvo užvedimo lizde. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, kaltę pripažįsta visiškai. Gailisi dėl įvykusio. Alkoholį vartojo nuo 20.00 val. iki 02.00 val. Išgėrė apie 6 – 8 butelius „Utenos“ alaus 5,2 proc. stiprumo, 0,5 l talpos ir 2 butelius nealkoholinio alaus, alkoholinius gėrimus vartojo nuo 01.00 val. iki 02.00 val. Automobilis priklauso jam, jį įsigijo (duomenys neskelbtini), nespėjo perregistruoti savo vardu. Įsigijo dar vieną automobilį (antras automobilis šeimoje), bet galimai jį parduos, nes trūksta lėšų. Kaltinamojo sutuoktinė taip pat vairuoja. Šeimos pajamos iki teisių praradimo buvo apie 3 tūkstančius eurų: apie 2 500 Eur darbo užmokestis ir 500 – 700 Eur už vaikus gaunami pinigai. Apie 1 500 Eur per mėnesį išleidžia vyresniajam vaikui, kuris (duomenys neskelbtini) (gydymo išlaidos). Šiuo metu jo darbo užmokestis sumažės, nes dirba kitose pareigose, galimai gaus apie 1 500 – 1 700 Eur atlyginimą. Dėl vairavimo neblaiviam nėra baustas. Nuo 2002 metų turi vairuotojo pažymėjimą. Nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Alkoholį (alų) pavartoja 1 – 2 kartus per mėnesį, kartais 1 kartą per 3 mėnesius.
3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. K. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jį įsigijo iš nepažįstamo asmens, (duomenys neskelbtini) svetainėje radęs skelbimą. Automobilį pirko prieš du mėnesius, yra pasirašę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilio savo vardu dar neįregistravo. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Pripažino, kad įvykio dieną buvo neblaivus. Parodė, kad 2025 m. vasario 9 d. nuo vakaro katilinėje gėrė alų, ten ir nakvojo. Ryte norėdamas išvengti konflikto su sutuoktine išėjo iš namų ir sėdo į automobilį. Vėliau iki jo automobilio atėjo sūnėnas R. G. ir paprašė nuvežti jį iki parduotuvės, todėl jį nuvežė. Apsipirkę grįžo atgal, netoli namų prie miškelio sustojo ir atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams iš pradžių neigė savo kaltę, atsisakė pasitikrinti neblaivumo laipsnį, buvo susinervinęs, bijojo prarasti vairuotojo teises, nes dirba (duomenys neskelbtini), augina du vaikus, iš kurių vienas (duomenys neskelbtini), dažnai tenka vežioti vaiką į užsiėmimus. Dėl to, kad vairavo neblaivus ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą nuoširdžiai gailisi. (t. 1, b. l. 141-143).
4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
5. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
5.1. 2025 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. vasario 10 d., apie 10.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. K. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, nekoordinuoti judesiai, kalba nerišli, tačiau tikrintis girtumą atsisakė. Vairuotojas vairavimo faktą neigė. Keleivio vietoje sėdėjo R. G., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 1,90 promilių neblaivumo laipsnis, antru pūtimu nustatytas 1,88 promilių neblaivumo laipsnis. R. G. iš savo bato išėmė automobilio raktus ir nurodė, kad automobilį vairavo ir iš parduotuvės jį paėmė E. K., bet pamatęs policijos pareigūnus raktus paslėpti davė jam (R. G.). (t. 1, b. l. 1-8).
5.2. 2025 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. S. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05180-25, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2025 m. vasario 10 d. apie 10.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. K. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, tačiau tikrintis neblaivumą atsisakė. Nurodyta, kad 2025 m. vasario 10 d. apie 09.41 val., kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja S. K., vyko į gautą pranešimą, dėl to, kad neblaivus pranešėjos A. K. vyras E. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuoja su pastarąja. Būnant įvykio vietoje bei tikslinant šio įvykio aplinkybes, minėto gyvenamojo namo kieme stovėjo automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio patikslinimo metu E. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tačiau tikrintis neblaivumą ir minėto įvykio metu atsisakė. E. K. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jis buvo nuvežtas pas seserį J. G., adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 10 d. apie 10.36 val., pravažiuojant uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), vėliau prie jos sustojus šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir einant į parduotuvę, pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo vietoje tuo metu sėdėjo jam iš darbo aplinkos pažįstamas E. K., kuris vilkėjo tuos pačius žalios spalvos drabužius „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos vilkėjo ir prieš tai buvusio įvykio metu, daugiau automobilyje nieko nebuvo. Pravažiuojant tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), apie 10.44 val. pamatė ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai į mišką įsukantį automobilį „VW Passat“. Nuvykus paskui minėtą automobilį ir įsukus į mišką bei pavažiavus apie 100 metrų, kairėje pusėje, ant miško keliuko stovėjo minėtas automobilis. Automobilio variklis tuo metu dar buvo įjungtas, degė galinės gabaritinės šviesos, iš išmetimo vamzdžio rūko dūmai. Priėjus arčiau prie automobilio, automobilio variklis jau buvo išjungtas, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus E. K., keleivio vietoje sėdėjo R. G.. Vairuotojui išlipus iš automobilio, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, elgėsi neadekvačiai, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas tikrintis neblaivumą kategoriškai atsisakė, vairavimo faktą neigė, buvo konfliktiškai nusiteikęs. Paprašius pateikti automobilio užvedimo raktą, E. K. atsakė, kad neturi, nes ne jis vairavo. Būdamas tarnybiniame automobilyje, E. K. reiškė nepasitenkinimą policijos darbu, elgėsi nepagarbiai, provokuojančiai. R. G. nustatytas 1,90 promilių, antru putimu – 1.88 promilių neblaivumo laipsnis. Pastarasis paaiškino, kad jis automobilio nevairavo. Parodė, kad automobilį vairavo E. K.. Taip pat R. G. nurodė, kad miškelyje sustojęs E. K., pamatęs atvažiavusius policijos pareigūnus, išėmė iš užvedimo spynelės raktus ir atidavė jam, kad paslėptų. Pristatant įtariamąjį E. K. į areštinę, pastarasis paprašė išleisti jį į tualetą. Atsižvelgus į oro sąlygas bei atvirą vietovę, pastarajam leista į tualetą užeiti į namus. Pastarasis būdamas gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), bandė uždaryti namo duris. (t. 1, b. l. 13-15).
5.3. 2025 m. vasario 10d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. K. vengė patikrinimo, nenurodydamas motyvo, neblaivumo nustatymo akte nepasirašė (t. 1, b. l. 17).
5.4. 2025 m. vasario 10 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Ant galinės automobilio sėdynės gulėjo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d. E. K. įsigijo automobilį už 1 650 Eur iš M. N.. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir neužfiksuota. Po apžiūros automobilis VW Passat užplombuotas ir paimtas. (t. 1, b. l. 18-31).
5.5. 2025 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32-34).
5.6. Pagal 2025 m. vasario 11 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenis automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra P. B. (t. 1, b. l. 35).
5.7. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio „VW Passat“ kaina su PVM yra 2 620 Eur (t. 1, b. l. 36).
5.8. 2025 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. V. tarnybiniame pranešime dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus E. K., pagal AB „Regitra“ duomenis priklausė P. B.. Iš AB „Registra“ išrašo matyti, kad minėtas automobilis 2024 m. gruodžio 14 d. buvo laikinai išregistruotas. Susisiekus su P. B., pastarasis patvirtino, kad automobilį pardavė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui bei elektroniniu paštu atsiuntė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad P. B. 2024 m. gruodžio 14 d. automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė M. N.. 2025 m. vasario 11 d. E. K. savanoriškai pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2024 m. gruodžio 19 d. M. N. pardavė automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. (t. 1, b. l. 37).
5.9. 2024 m. gruodžio 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad P. B. pardavė automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. N.. (t. 1, b. l. 38, 39).
5.10. 2024 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad M. N. pardavė automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. K.. (t. 1, b. l. 43).
5.11. 2025 m. vasario 11 d. liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad 2025 m. vasario 10 d. apie 08.00 val. išėjo iš savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir ėjo pas savo močiutę J. K., Apie 10.00 val. išėjo iš močiutės buto ir nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Dviejuose maišuose nunešė tarą, ją pridavė. Už tarą gautus pinigus nusipirko 4 butelius 1l alaus. Išėjęs iš parduotuvės, prie parduotuvės sutiko savo pažįstamą G., su juo pakalbėjo apie 1 min. ir išėjo. Prie parduotuvės nebuvo priėjęs prie jokio automobilio, nieko pažįstamo daugiau nematė, E. K. ir jo automobilio ten nebuvo. Ėjo pėsčiomis link namų per miškelį. Eidamas mišku pamatė pažįstamą automobilį, stovintį ant miško keliuko. Tai buvo automobilis „VW Passat“. Suprato, kad tai automobilis, kuris priklauso jo dėdei E. K.. Nepamena ar automobilio variklis tuo metu buvo įjungtas. Priėjęs prie automobilio pamatė ten sėdintį vairuotojo vietoje dėdę E. K.. E. tuo metu vilkėjo darbinius žalios spalvos drabužius su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Paklausė E. ar gali prisėsti išgerti jo automobilyje alaus, šis atsakė, kad taip. Įsėdus į automobilį, jame buvo šilta, o jo užvedimo raktas gulėjo prie pavarų perjungimo svirties, ant odinio pavarų svirties užvalkalo, įdubime. Automobilyje pabuvo apie 1 minutę ir iš karto privažiavo policijos pareigūnai. Priėjus policijos pareigūnams, E. K. lipo iš automobilio ir ranka netyčia numetė automobilio užvedimo raktą nuo svirties ir jis krito ant žemės. Krisdamas ant žemės, raktas įkrito jam į dešinės kojos batą. Įsėdęs į automobilį, batus atrišo ir atsegė, kad kojoms būtų laisviau, todėl raktas krisdamas ir pateko į batus. Raktui įkritus į batą, toliau sėdėjo su juo bate, kodėl neišėmė, negali atsakyti. Kai pareigūnai automobilyje ieškojo rakto, jis nusprendė atiduoti. Sakė pareigūnams, kad atėjęs įsėdo į automobilį, jo niekas nevairavo, neliudijo jokio vairavo fakto, nepasakojo kitų aplinkybių. Pats teisės vairuoti neturi, važiuoti automobiliu nemoka. E. K. jo akivaizdoje alkoholio nevartojo ir automobilio nevairavo. (t. 1, b. l. 100-103).
5.12. 2025 m. vasario 19 d. papildomai liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad papildant savo anksčiau duotus parodymus iš karto nori pasakyti, kad yra neįgalus, prieš kelis metus jam daryta smegenų operacija, o jis ir vartoja alkoholį, todėl kartais neprisimena kai kurių įvykių, arba juos gali atpasakoti kitaip, be to, nori patvirtinti, kad E. K. yra jo giminaitis, jis jo dėdė, jie labai gerai bendrauja, todėl jis neneigs, kad anos apklausos metu pasakė ne visą tiesą, tiesiog todėl, kad norėjo palengvinti savo dėdei padėtį. Iš tikrųjų jis nori patvirtinti, kad automobilį „VW Passat“ (valstybinių numerių nežino) vairavo jo dėdė E. K., tai jis jį nuvežė į parduotuvę, kuri tai buvo valanda neprisimena. Tačiau, ar automobilį E. vairavo neblaivus jis to pasakyti negali, alkoholio jis su juo negėrė, ar jis buvo neblaivus jis to nepastebėjo. Kai buvo su E. miškelyje ir jis sėdėjo jo automobilyje, prie jų policija privažiavo maždaug po 2–3 minučių. Automobilis jau buvo užgesintas, jo variklis neveikė, kai atvažiavo policijos pareigūnai, automobilio užvedimo rakteliai gulėjo prie pavarų perjungimo svirties ir realiai E. lipant iš automobilio tas raktas nukrito jam tiesiai į dešinį batą, jo slėpti rakto E. neprašė, tas raktas iš tikrų įkrito jam į batą, ir vėliau tą raktą jis savanoriškai atidavė policininkei, nes jam tikrai jokių nemalonumų su teisėsauga nereikia, šiuo metu sako visišką tiesą. (t. 1, b. l. 106-109).
5.13. 2025 m. vasario 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. G. iš dešinės pusės bato išėmė ir savanoriškai pateikė automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį su pakabuku. Raktelis su pakabuku paimtas ir supakuotas į Voką Nr. 1 (t. 1, b. l. 89-91).
5.14. 2025 m. vasario 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra R. G. savanoriškai pateiktas iš dešiniojo bato išimtas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis su pakabuku. Raktelis su pakabuku buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1 (t. 1, b. l. 92-97).
5.15. 2025 m. vasario 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. M. savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kameros įrašą, kuriame fiksuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas (t 1, b. l. 78-80).
5.16. 2025 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai, pavadinimais, kuriuose fiksuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo/ išėjimo durų adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas, matoma dalis automobilių stovėjimo aikštelės, trinkelėmis išklota aikštelė, dešinėje pusėje matoma kavos „Lavazza“ įrenginys. Vaizdo įrašuose fiksuota, kaip iš kairės į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja „VW Passat“ juodos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir parkuojasi automobilių stovėjimo aikštelėje. Sustojus automobiliui dėl stovinčios pirmam plane kavos budelės „Lavazza“ įrenginio tik automobilio valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi vietoje. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pagrindiniu keliu pravažiuoja tarnybinis – žymėtas policijos ženklais, policijos automobilis. Vėliau užfiksuota, kad „VW Passat“ vairuotojas pradeda judėjimą ir važiuoja atbulomis, pasimato pilnai valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis apsisuka, praleidžia priekyje einančią merginą. Pasimato automobilį vairuojantis asmuo, matosi, kad automobilį vairuoja vyras, apsirengęs žalią su salotinės spalvos elementais striukę (galima „(duomenys neskelbtini)“ darbinė - uniforminė apranga, su kuria ir buvo sulaikytas įtariamasis). Praleidęs mergina automobilis išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės, suka į kairę pusę ir išvažiuoja iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos. (t. 1, b. l. 81-85).
5.17. 2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu: „PSS-20250210-104218UTC+0200.mp4“, kuris pateiktas iš policijos pareigūnų kūno kameros. Vaizdo ir garso įrašo trukmė yra 13 min. 04 sek. Vaizdo ir garso įrašas pradedamas nuo policijos pareigūno priėjimo prie juodo automobilio ir bendravimo su E. K. (jis apsirengęs žalios spalvos striuke, su salotinės spalvos elementais, „(duomenys neskelbtini)“ darbine apranga). Automobilis stovi miškelyje, lauko keliuke. Pokalbis tarp pareigūnų ir įtariamojo vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Pokalbio metu girdima, kad pareigūnai bendrauja su E. K.. Pokalbio metu E. K. net keletą kartų raginamas pasitikrinti blaivumą, tačiau tai daryti jis atsisako. E. K. keletą kartų įspėjamas, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą vertinamas kaip sunkus girtumo laipsnis, todėl bus pradedamas ikiteisminis tyrimas. E. K. vis prašo pareigūnų palaukti, neigia įvykio aplinkybes, atsisako pasitikrinti blaivumą. Supranta, kad jo atsisakymas pasitikrinti blaivumą jam užtrauks baudžiamąją bylą, su tuo sutinka.
5.18. Apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu: „PSS-20250210-105400UTC+0200.mp4“, kuris pateiktas iš policijos pareigūnų kūno kameros. Vaizdo ir garso įrašo trukmė yra 3 min. 16 sek. Vaizdo ir garso įrašas daromas šviesiu paros metu, miškelyje. Pareigūnė prieina prie pareigūno ir liudytojo R. G.. Pokalbio metu girdima, kad R. G. pareigūnams atiduoda automobilio užvedimo raktelį, paaiškiną, kad jis (E.) jam davė raktelį, E. vairavo automobilį, jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, privažiavus pareigūnams E. užgesino automobilį. (t. 1, b. l. 70-77).
5.19. 2025 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas vaizdo įrašas, pavadinimu: „(duomenys neskelbtini)“, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atstovai. Vaizdo įrašo trukmė yra 08 min. 27 sek. Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu, filmuojama miestelio gatvė. Filmuojamas asfaltuotas kelias, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelė, aplinkiniai namai, kioskai. Gatvė yra pakankamai judri, važinėja automobiliai, vaikšto pašaliniai žmonės. Vaizdo įraše dešiniame kampe matomas filmavimo laikas ir data. Vaizdo įraše užfiksuota 2025 m. vasario 10 d., laikas nuo 10:32:03 val. 00:00:20 vaizdo įrašo laiku iš toli matosi kaip automobilis, tamsios spalvos, įvažiuoja į pagrindinę gatvę, važiuoja arčiau vaizdo stebėjimo kameros ir įsuka į dešinę, į parduotuvių įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę. Sukdamas į dešinę, pro atidarytą priekinį vairuotojo langą matosi vairuotojas, t. y. vyras, apsirengęs striukę su ryškiais, salotinės spalvos elementais. Įsukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, vairuotojas automobilį „VW Passat“, juodos spalvos, universalo tipo priparkuoja, iš priekinės keleivio pusės išlipa vyras, kuris su savimi laiko baltos spalvos maišą, išlipęs iš automobilio atidaro galines automobilio dureles, iš automobilio išima dar vieną juodos spalvos maišą, uždaro automobilio dureles ir nueina link parduotuvės, užeina už vaizdo kameros stebėjimo ribų. Vairuotojas iš automobilio neišlipa, sėdi jame, negesina automobilio variklio. 00:03:17 vaizdo įrašo laiku vairuotojas uždaro savo vairuotojo pusės langą. 00:04:48 vaizdo įrašo laiku pagrindiniu keliu matomas prie vaizdo stebėjimo kameros artėjantis tarnybinis, žymėtas policijos ženklais policijos automobilis. Policijos tarnybinis automobilis sumažinęs greitį pravažiuoja ir nuvažiuoja už vaizdo kameros stebėjimo ribų. 00:05:48 vaizdo įrašo laiku prie automobilio „VW Passat“ prieina berniukas atidaro priekines keleivio puses dureles, vairuotojas užgesina automobilio variklį, berniukas kalbasi su vairuotoju, po to iš karto prie jų prieina vyras, kuris ir buvo atvažiavęs kartu su vairuotoju. Grįžęs vyras su baltos spalvos maišu įsėda į priekinę keleivio pusės sėdynę, tuo pat metu berniukas nueina į parduotuvę. Vyras įsėdęs į automobilį uždaro dureles, vairuotojas užveda automobilio variklį, įjungęs atgalinę pavarą pradeda judėjimą, praleidžia pėsčiąją ir sukdamas į kairę išvažiuoja iš parduotuvių automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinę gatvę ir tolsta nuo vaizdo stebėjimo kameros, po to tolumoje pasuka į dešinę ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribų. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo ir garso įraše nėra. (t. 1, b. l. 66, 67).
5.20. Pagal vairuotojų registro įrašo duomenis E. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis ir galioja iki 2033 m. sausio 11 d. (t. 1, b. l. 126).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
7. BK 281¹straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-489/2025, 18 punktas.
9. Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo patikrinimo aktas, liudytojo parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti vaizdo įrašų duomenys, patvirtina, kad 2025 m. vasario 10 d. apie 10.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), E. K. vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli), jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
10. Nustatyta, kad įvykio dieną E. K. vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek nusprendė vairuoti bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
12. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
13. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
15. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kaltinamajam siūlė skirti 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL dydžio baudą. Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką. Kaltinamojo gynėjas prašė skirti arešto bausmę ir taikant BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymą atidėti, motyvuodamas sunkia kaltinamojo turtine padėtimi. Kaltinamasis konkrečios pozicijos dėl bausmės rūšies nepateikė, tačiau prašė skirti mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti per ilgesnį laiką.
16. Teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 110-111), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 112-118), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124). Kaltinamojo atsakomybę lengvinai tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus su laisvės apribojimu ir (ar) suvaržymu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydis artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam dydžiui, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant 75 MGL (3 750 Eur) baudą. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskiriama 50 MGL (2 500 Eur) bauda.
17. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kaltinamas buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 10 d., 10 val. 50 min. iki 2025 m. vasario 11 d. 11 val. 39 min. (t. 1, b. l. 131-134, 146-147).
18. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Įskaičius kaltinamojo laikinajame sulaikyme būtų laiką (nuo 2025 m. vasario 10 d., 10 val. 50 min. iki 2025 m. vasario 11 d. 11 val. 39 min.) kaltinamajam paskiriama galutinė 44 MGL (2 200 Eur) bauda.
19. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio prašė leisti sumokėti baudą per ilgesnį terminą, nes šiuo metu jo finansinė padėtis pablogėjusi. Paaiškino, kad išlaiko du mažamečius vaikus, vienas iš vaikų (duomenys neskelbtini), todėl nemaža šeimos pajamų dalis skiriama jo priežiūrai. Šeimą išlaiko vienas, sutuoktinė nedirba, šiuo metu dirba kitose pareigose, todėl atitinkamai sumažėjo ir jo darbo užmokestis.
20. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalį teismo paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 11 punktas). Nors BVK 6 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, teismų praktikoje išaiškinta, kad toks terminas išplaukia iš kitų įstatymo nuostatų ir negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Toks terminas paprastai turi būti trumpesnis, kad suėjus šiam terminui būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-301-1020/2020, 12 punktas).
21. Teismas, įvertinęs paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, priimdamas šį nuosprendį nustato 12 (dvylikos) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti paskirtą baudą
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
22. BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
23. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
24. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).
25. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė blaivumo patikrinimo, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 11 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnio 2 dalis).
26. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
27. Pagal AB „Regitra“ duomenis transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra P. B. (t. 1, b. l. 35), kuris 2024 m. gruodžio 14jd. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu automobilį pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. N. (t. 1, b. l. 38, 39), o pastarasis 2024 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu automobilį pardavė E. K. už 1 850 Eur kainą (t. 1, b. l. 43). Taigi, „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. K.. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo.
28. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas. Tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, teismas gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Nagrinėjamu atveju automobilis nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme.
29. Pagal VšĮ „Emperkis“ duomenis konfiskuotino automobilio vidutinė vertė kaina su PVM yra 2 620 Eur. 2024 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 1 650 Eur. Taigi, tiek vadovaujantis VšĮ „Emperkis“ duomenimis, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės įsigijimo kaina, automobilio vertė nėra didelė, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.
30. Be to, kaltinamasis elgėsi itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė blaivumo patikrinimo. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
31. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį ir konfiskuoti išimtinai tik transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, todėl automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas.
32. Prokuroras siūlė skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Byloje nustatyta, kad E. K. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki nusikalstamos veikos padarymo toje pačioje bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini), išlaiko šeimą. Kaltinamojo E. K. teigimu jis alkoholį vartoja retai. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymas yra atsitiktinis ir nesusiję su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikoma.
Dėl kitų proceso klausimų
33. E. K. paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
34. E. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“.
35. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Edvino Iliuko 2025 m. vasario 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo laikinai apribotos E. K. (E. K.) nuosavybės teisės į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o jį įvykdžius, panaikintinas.
36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmenos (3 vnt. DVD-R diskai) paliekami saugoti byloje.
Dėl proceso išlaidų
37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
38. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kaltinamojo turtinę padėtį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. K. (E. K.) 50 MGL (2 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 10 d. 10.50 val. iki 2025 m. vasario 11 d. 11.39 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 6 MGL baudai ir E. K. (E. K.) skirti galutinę 44 MGL (2 200 Eur) baudą.
Baudą įpareigoti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtis – „bauda 1-420-1230/2025“. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti E. K. (E. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2025 m. vasario 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu skirti E. K. (E. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. vasario 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo laikinai apribotos E. K. (E. K.) nuosavybės teisės į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o įvykdžius panaikinti.
E. K. (E. K.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. K. (E. K.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti akcinei bendrovei „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš E. K. (E. K.) netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmenas (3 vnt. DVD-R diskai) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.