Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl pripažino visiškai bei parodė, kad 2024-03-18 susiskambino su nukentėjusiuoju A. A.. Nukentėjusysis atvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kartu gėrė degtinę. Nepamena, kiek išgėrė, gal kokius du butelius po 0,5 l talpos. Nepamena, kurią valandą gėrė. Gėrė dviese su nukentėjusiuoju. Vėliau prisigėrė. Neatsimena įvykio aplinkybių. Jis gulėjo su nukentėjusiuoju vienoje lovoje. Įvykio dieną su nukentėjusiuoju nesipyko. Jie juokėsi. Neįsivaizduoja, kodėl taip įvyko. Nepamena, iš kur pas jį (kaltinamąjį) atsirado peilis. Tai buvo virtuvinis peilis. Peilis buvo stalčiuje. Atsikėlė (kaltinamasis), kai žmona atėjo ir prikėlė. Jis (kaltinamasis) nieko nesuprato. Kai atsikėlė, kitų žmonių nebuvo. Buvo tik jis, nukentėjusysis ir jo (kaltinamojo) žmona K. C.. Žmona priėjo prie nukentėjusiojo, ketindama vyti jį iš namų. O nukentėjusysis pasakė: „mane pripjovė“. Jis žaizdos nematė. Vėliau atvažiavo policija ir jį išvežė.

Vėliau nukentėjusysis jam pasakė, iš kur žaizda atsirado. Tačiau pasakė praėjus laikui. Nukentėjusysis pasakė, kad jis (kaltinamasis) įdūrė. Neprisimena, ar nukentėjusysis papasakojo kaip įdūrė. Taip pat po kažkiek laiko nukentėjusysis jam pasakė, kad jis (kaltinamasis) bandė sutvarstyti žaizdą. Jis (kaltinamasis) neatsimena, ar bandė sutvarstyti su tvarsčiu, bet sakė, kad jis (kaltinamasis) bandė kažką daryti.

Turėjo galvos traumų. Tarnavo (duomenys neskelbtini), antrame (duomenys neskelbtini) kare. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse. Šią situaciją vertina blogai. Nukentėjusysis nereiškė jam pretenzijų, išliko draugais.

Šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikė namie, kompiuterio stalo stalčiuje. Stalčius nėra rakinamas. Šaunamąjį ginklą, panaudodamas magnetą, rado tvenkinyje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone prieš 10 metų. Vykdavo žvejoti ir, jeigu nutraukdavo blizgę, mėtydavo magnetą blizgei ištraukti. Kažkaip užkibo pistoletas. Pažiūrėjo, kad ginklas sulaužytas, į būgnelį buvo įkištas pagalys. Kai ištraukė, tai ginklas subyrėjo. Ginklo atgal nesudėjo, nes jis buvo apgadintas. Ginklas išsiardė ir jis nesugebėjo jo surinkti, tai įdėjo į stalčių. Skiria šaunamąjį ginklą nuo žaislinio. Tiesiog nepagalvojo ir pasiėmė tą ginklą su savimi. Ginklą laikė, kaip neaktyvuotą ginklą. Nežinojo, kad tokiam ginklui reikalingas leidimas.

Neatsimena, kaip šaudmenys pas jį atsirado, bet jeigu juos rado pas jį namie, tai reiškia, kad yra jo. Tai buvo gal prieš 10 metų. Šaudmenys gulėjo stalčiuje. Nežino, bet gal tai buvo signaliniai šoviniai. Imitaciniai šoviniai netiko revolveriui. Viskas gulėjo maišelyje, stalčiuje.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad su kaltinamuoju net nebuvo susipykę. Jam (nukentėjusiajam) jokių pasekmių nėra ir gali toliau dirbti. Jam (nukentėjusiajam) (duomenys neskelbtini) metai ir dirba fizinį darbą. Pretenzijų kaltinamajam neturi.

Nukentėjusysis A. A. apklausiamas 2024-04-05 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. pažįsta jau seniai, gal kokius 18 metų. Jų santykiai geri, yra draugai. 2024-03-18 apie 12 val. atvažiavo pas R. namo, (duomenys neskelbtini), atnešė 0,5 l talpos degtinės, buvo truputėlį jau išgėręs. Kiek pamena, jis dar buvo nuėjęs į parduotuvę nupirkti alkoholio, nes jiems abiem mažai buvo vieno butelio. Negali pasakyti ar R. ėjo kartu. Gėrė pas R. virtuvėje. Tikrai su juo nesibarė, jokių konfliktų nebuvo. Kai jau gerokai išgeria, tai visą laiką traukia „prie žemės“ ir reik atsigulti į lovą, pagulėti. Atsistojo, iš virtuvės nuėjo į kambarį ir atsigulė į dvigulę lovą. Kiek pamena, gulėjo ant nugaros ir snaudė. Tuo metu pajuto dūrį į pilvą, kuris nebuvo stiprus. Atmerkė akis ir pamatė prieš save stovintį R., kuris rankoje (kokioje, nepamena) laikė virtuvinį peilį (kiek pamena, geležtė buvo ilga, daugiau negali peilio apibūdinti) ir mosikavo. Tada atsisėdo ant lovos ir tuo pačiu metu rankomis nuo savęs nustūmė R. bei jam sušuko, garsiai pasakė: „R., ką darai“. Šis atsipeikėjo (papurtė galvą, „išėjo iš transo“) ir paklausė, kas atsitiko. Jis R. pasakė: „ką, nematai, padūrei“, bet kraujas nebėgo. Atsistojo iš lovos, palenkė galvą ir pamatė, kad pro megztinį yra išlindusi-iššokusi žarna, panaši „kaip pusę stalo kamuoliuko“. Su pirštu bandė įkišti atgal, paspaudė, bet labai suskaudo, todėl nutarė nieko nedaryti. Kas toliau tiksliai vyko, pasakyti negali, nepamena. Atsipeikėjo, kai jau R. žmona buvo atėjusi namo po darbo. R. žmona apžiūrėjusi jį pasakė, kad čia nieko nebus, reik kviesti greitąją ir iškvietė. Toliau taip pat nepamena, kas tiksliai vyko. Tik ligoninėje po operacijos atgavo sąmonę. Jam darė tik vieną operaciją. Ligoninėje jis prabuvo 10 dienų, o 2024-04-04 poliklinikoje ištraukė siūles. Šiuo metu viskas tvarkoje, jokių nusiskundimų neturi. Kai išėjo iš ligoninės, jokio nedarbingumo neturėjo, nes šiuo metu niekur nedirba. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti negali. R. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. R. buvo pas jį ne vieną kartą atėjęs į ligoninę, vis kartojo, kad nieko nepamena, nesupranta kaip tai įvyko. R. ankščiau niekada nebuvo taip padaręs, matyt pergėręs buvo, ankščiau (duomenys neskelbtini) kariavo (t. 1, b. l. 97-98).

Nukentėjusysis A. A. apklausiamas 2024-10-01 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą jam durta buvo į dešinę pilvo pusę, nes yra likęs randas šioje pusėje. Pamena dar, kad gulint ligoninėje personalas minėjo, jog jam nustatytas girtumas apie 3 promilės. Pretenzijų dėl dūrimo ir sutrikdytos sveikatos savo draugui R. C. neturi, jam žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Jokių konfliktų, nesutarimų ar barnių su R. tą vakarą bei anksčiau nebuvo, dėl ko šis taip padarė, nežino, greičiausia yra kalta degtinė. Po dūrio į pilvą R. su peiliu nemosikavo ir daugiau niekur nesužalojo. Jis su R. iki šiol nuolat bendrauja. Kaip suprato iš R. pasisakymų, šis iki šiol neprisimena to dūrimo fakto, nes tada abu buvo girti (t. 1, b. l. 101).???

Liudytojas J. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet pamena, jog darbo metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) moteris grįžo namo ir namuose aptiko vyro draugą su durtine žaizda. Jų ekipažas į įvykio vietą atvyko pirmas. Pamena, kad kai užėjo į butą, virtuvėje pamatė sėdintį vyrą. Priėjo prie to vyro ir pradėjo su juo bendrauti. Ilgo pokalbio metu minėtas vyras tai neigė dūręs, tai sakė, kad nieko neprisimena, bet vienu momentu pasakė tokią frazę, kurios dabar tiksliai atkartoti negali, tačiau iš kurios galima buvo suprasti, jog tai būtent jis dūrė draugui. Dėl kokių priežasčių ir kodėl dūrė, nenurodė (t. 1., b. l. 58-59).???

Liudytoja O. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) gydytoja. Į (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas A. A. dėl durtinių žaizdų. Jam buvo nustatytas 3,05 promilių girtumas. 2024-03-18 apie 21 val., A. A. iš karto buvo atlikta operacija, t. y. atlikta laparotomija, plonos žarnos užsiuvimas, hemostazė, pilvo ertmės plovimas ir drenavimas. Po operacijos, apie 23.30 val., jis buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) reanimacijos skyrių stebėsenai (t. 1, b. l. 71).

Liudytoja K. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo vyru R. C.. Apie 5.40 val. išėjo į darbą, o vyras liko namuose. Baigus darbą, iš karto keliavo namo. Darbo metu vyrui neskambino. Grįžusi prie buto durų jokio triukšmo ar grumtynių garsų tikrai nebuvo. Paskambinus į duris, jas atidarė jos vyras, kuris iš pažiūros jau buvo neblaivus. Nustebo, kad vyras yra neblaivus, kadangi tarpusavyje buvo nusprendę, jog jis nevartos alkoholio. Tik įėjusi į buto koridorių pastebėjo, kad yra kažkieno batai bei striukė, todėl iš karto namuose pradėjo dairytis, kas atėjo. Užėjusi į miegamąjį kambarį, lovoje pastebėjo ant dešinio šono gulintį vyro draugą A. A.. Tuomet vyrui pasakė, kad keltų draugą ir šis keliautų namo. Vyras atsakė, kad šiuo metu A. yra neblaivus, pamiegos ir tuoj išeis. Tada ant spintelės pamatė iš jų vaistinėlės ištrauktus pleistrus, jai kilo įtarimas, kad A. kažkas atsitiko, todėl nuėjo pažiūrėti iš kitos pusės ir pastebėjo, jog A. veidas buvo visas išbalęs. Paklausė jo, kas atsitiko, pastarasis paaiškino, kad nieko neatsitiko ir jam viskas yra gerai. Tada ties A. pilvu ant jo drabužių pastebėjo bintą, pradėjo jo klausinėti, kas atsitiko ir tuo metu jis pasisuko. Pastebėjo, kad pilvo srityje, maždaug ties apendicito sritimi, žaizda, kuri buvo panaši į durtinę. Ji iš karto nusprendė informuoti bendrąjį pagalbos centrą ir paaiškino visą situaciją. Bekalbant su medikais telefonu, A. atsivertė ant nugaros, dėl ko jam išlindo dalis žarnos, tad ji ragino šį, kad jis nejudėtų. Medikai liepė asmens nekalbinti, kad jis nekalbėtų ir nejudėtų, todėl A. nieko nespėjo paklausti. Tik baigus telefonu kalbėti su medikais, iš karto išgirdo, kaip į telefonspynę kažkas skambina. Atsiliepusi išgirdo, kad jau atvyko policijos pareigūnai. Negali pasakyti, kokiomis aplinkybės viskas atsitiko. Jos vyras kartu su A. yra pažįstami jau apie 10 metų arba net daugiau. Per visus tuos metus, kai jie gerdavo jos akivaizdoje, niekada jokių konfliktų tarp jų nebūdavo, tačiau negali pasakyti, kaip jie elgdavosi jai nematant. Jos vyras yra alkoholikas, bet apie dvi savaites alkoholio nevartojo, bet šiandien (įvykio dieną), jai nieko nesakęs kartu su A. išgėrė. Vyras būdamas neblaivus nėra agresyvus, dažniausiai būna ramus, jokių konfliktų nekelia. Ji taip pat šiek tiek pažįsta A., jis taip pat mėgsta išgerti alkoholinių gėrimų. Ar A. būna agresyvus išgėręs, pasakyti negali, nes kai vyras su A. prie jos vartoja alkoholinius gėrimus, ji jiems neleidžia tiek prigerti, kad kiltų konfliktai. Vyro vienas iš pomėgių yra gaminti virtuvinio tipo peilius, todėl jų namuose yra nemažai pagamintų virtuvinių peilių (t. 1, b. l. 76-77).

Iš 2024-03-19 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, virtuvėje ant stalo krašto aptiktos raudonos spalvos skysčio dėmės, nuo kurių paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 1, kuris užplombuotas plomba Nr. 038438 (nuotrauka Nr. 4). Spintelės viršutiniame stalčiuje rastas peilis su rudos spalvos rankena, ant kurio geležtės aptikta raudonos spalvos skysčio dėmė. Peilis buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2, kuris užplombuotas plomba Nr. 038439 (nuotraukos Nr. 13-14). Kambaryje, ant esančios išskleistos sofos-lovos dešinėje pusėje esančios pagalvės užvalkalo aptiktos raudonos spalvos skysčio dėmės (nuotraukos Nr. 15-20). Užvalkalas buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3, kuris užplombuotas plomba Nr. 038440. Ant išskleistos sofos-lovos yra paklodė, ant kurios yra raudonos spalvos skysčio dėmės, paklodė buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 4, kuris užplombuotas plomba Nr. 038441. Ant tame pačiame kambaryje esančio stalo, prie krašto rastas galimai dujinis revolveris, ant kurio yra užrašai: „Agent“, „Reck“, „cal. 9 mm K. M. in Germany“, (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 21-23). Revolveris buvo paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 5. Prie galimai dujinio revolverio aptikta metalinė dėtuvė su 7 šoviniais (nuotraukos Nr. 24-25). 7 šoviniai buvo išimti iš dėtuvės. Dėtuvė supakuota į pakuotę Nr. 5. 7 šoviniai taip pat supakuoti į pakuotę Nr. 5, pakuotė Nr. 5 užplombuota plomba Nr. 038422. Prie dėtuvės rastas plastikinis permatomas maišelis, kuriame yra galimai įvairios ginklo dalys bei vienas šovinys (nuotraukos Nr. 26-28). Maišelis su minėtais daiktais buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 6, kuris užplombuotas plomba Nr. 038443 (t. 1, b. l. 15-17, 20-32).

2024-03-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, R. C. pateikė raudonos spalvos marškinėlius su užrašu „Belgium“, pilkos spalvos „Nyco“ sportines kelnes, ant kurių matosi galimai raudonos spalvos dėmės ir šviesios spalvos kojines (t. 1, b. l. 35-36).

2024-06-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš kaltinamojo paimti rūbai. Ant raudonos spalvos marškinėlių, arčiau peties yra rudos spalvos dėmė. Ties kaklu, kairiau ir dešiniau matosi keletas nedidelių rudos spalvos dėmių. Kairėje pusėje nuo užrašo „Belgium“ taip pat matosi rudos spalvos dėmė. Marškinėlių apačioje taip pat yra dvi nedidelės rudos spalvos dėmės. Ant pilkų kelnių, prie kairės kišenės yra dvi nedidelės rudos spalvos dėmės. Taip maža rudos spalvos dėmė yra dešiniau, žemiau šlaunų. Taip pat apžiūrėtos ir smėlio spalvos kojinės (t. 1, b. l. 67-68)

Bendrojo pagalbos garso įraše ir jo 2024-04-08 apžiūros protokole, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad K. C. skambina BPC prašo atsiųsti medikus. Nurodo, kad grįžo namo ir rado du neblaivius vyrus – vienas jų jos sutuoktinis, o kitas sutuoktinio draugas. Sutuoktinio draugas guli lovoje su durtine žaizda, tačiau reaguoja, kvėpuoja. Nežino, kas nutiko. Fone girdisi, kaip moteris klausia kas atsitiko, tačiau niekas negali paaiškinti (t. 1, b. l. 46-50).

Iš pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų ir jų 2024-04-08 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 8 pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas „PSS-20240318-195650UTC+0200“, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą. Užfiksuota kaip viename kambaryje ant lovos šonu guli nukentėjusysis, matosi, kad iš pilvo išvirtusi žarna. Pareigūnas klausia, kas atsitiko, nukentėjusysis sako, kad nieko nežino, nepamena. Virtuvėje prie stalo sėdi kaltinamasis, kuris yra išgėręs, sunkiai kalba. Pareigūnas klausia, kas atsitiko, kaltinamasis sako, kad nieko nežino. Pareigūnas klausia, kokiu peiliu dūrė, kaltinamasis sako, kad niekam nedūrė, koks peilis nežino, kad pats peilius daro, aiškina, kad buvęs pareigūnas. Pareigūnas sako, kad reik patikrinti kaltinamojo blaivumą. Kaltinamajam tikrinamas blaivumas. Pareigūnas sako, kad nustatytas 2,45 promilės girtumas. Po to kaltinamasis pasako, kad jį peiliu puolė draugas (nukentėjusysis), o jis tik gynėsi, po to vėl sako, kad nieko nedarė. Kaltinamasis sako, kad gynėsi tuo, ką pamatė, vienu iš peiliu su medine rankena. Pareigūnai sako, kad reikės drabužius paimti. Pareigūnai apžiūri kaltinamąjį. Pareigūnai klausia, kurį peilį panaudojo. Kaltinamasis nurodo į peilį. Pareigūnas apžiūri peilį. Tačiau pareigūnas sako, kad nepanašu, kad nurodytu peiliu dūrė, nes jie nekrūvini. Pareigūnas toliau klausinėja kaltinamojo su kokiu peiliu jis gynėsi, o kaltinamasis sako, kad nežino. Kaltinamoji sutuoktinė sako, kad nežino, kas čia įvyko, nes tik apie 20 val. grįžo iš darbo ir rado draugą gulintį lovoje su pradurtu pilvu. Pareigūnai toliau apžiūrinėja kitus peilius ir sako, kad ant vieno yra žymės. Po to pareigūnas nueina į kambarį, kur kitas pareigūnas apžiūri rašomojo stalo stalčių

2. vaizdo įraše „PSS-20240318-195804UTC+0200“ užfiksuotos tokios pat aplinkybės kaip ir vaizdo įraše „PSS-20240318-195650UTC+0200“;

3. vaizdo įraše „PSS-20240318-195857UTC+0200“ užfiksuota kaip virtuvėje sėdi kaltinamasis, o jam už nugaros uždėti antrankiai. Kitame kambaryje medikai suteikinėja pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Kaltinamojo žmona ieško rūbų, kad jis persirengtų, nes pareigūnai nurodė, jog reikės rūbus paimti. Pareigūnas bendrauja su kaltinamojo žmona ir sako, kad kaltinamasis pats prisipažino, jog dūrė. Matyti, kad medikai padeda nukentėjusiajam. Medikai eina prie lifto, pareigūnas klausia, ar išgyvens. Medikė sako, kad nežino, nes neaišku kokio gylio žaizda, nes ilgai pagulėjo. Medikai nusileidžia žemyn, iš kito lifto išeina kiti medikai, su neštuvais išneša nukentėjusįjį;

4. vaizdo įrašas „PSS-20240318-200526UTC+0200“ užfiksuota kaip pareigūnai apžiūrinėja butą, klausinėja kaltinamojo, kokiu peiliu dūrė, o jis aiškina, kad nedūrė. Pareigūnai apžiūri kaltinamą, jo rūbus. 7.09 val. matyti, kad ant kaltinamojo marškinėlių virš krūtinės dešinėje pusėje yra tamsesnės dėmės. Kaltinamojo žmonos prašo, kad nieko netvarkytų, nes atvažiuos ekspertas ir turės viską apžiūrėti, virtuvėje yra kraujo. Pareigūnas, kurio kūno kamera daromas vaizdo įrašas, nueina į kitą kambarį ir bendrauja su kaltinamojo sutuoktine. Kaltinamojo žmona sako, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra seni draugai, abu vartoja alkoholį. Pareigūnas apžiūri miegamąjį, kuriame gulėjo nukentėjusysis, ieško peilio. Vėliau pareigūnas miegamajame esančio rašomojo stalo stalčiuje randa dėtuvę su šoviniais;

5. vaizdo įraše „PSS-20240318-202651UTC+0200“ užfiksuota, kaip vienas iš pareigūnų klausia kaltinamojo, kur peilis, o jis atsako, kad nesakys, niekas neras jo, koks jų reikalas. Žmonai sako, kad vyras bus sulaikytas ir uždarytas. Vaizdo įrašas baigiasi.

6. vaizdo įraše „PSS-20240318-202814UTC+0200“ užfiksuotos tokios pat aplinkybės kaip ir vaizdo įrašuose „PSS-20240318-195804UTC+0200“ ir „PSS-20240318-195650UTC+0200“;

7. vaizdo įraše „PSS-20240318-204005UTC+0200“ neužfiksuota reikšmingų aplinkybių;

8. vaizdo įraše „PSS-20240318-081334UTC+0200“ užfiksuota kaip pareigūnai atvyksta pas nukentėjusįjį į ligoninę apklausai. Nukentėjusysis guli reanimacijoje, prijungtas prie aparatų, pareigūnas bando kalbinti nukentėjusįjį, kuris nelabai nori bendrauti. Pareigūnas jo klausia, ar žino dėl ko ligoninėje, jis atsako, kad dėl durtinės žaizdos ir nurodo, kad neatsimena, lyg viskas ištrinta iš atminties. Pareigūnas klausia, ar jis žino, kas padūrė, tačiau nukentėjusysis nieko neatsako (t. 1, b. l. 51-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-04-26 specialisto išvadoje Nr. G 1267/2024 (01) nurodyta, kad remiantis A. A. medicinos dokumentų duomenimis:

1. A. A. nustatytos pjautinės žaizdos veide ir kakle, blužnies kapsulės pažeidimas, kiauryminis pjautinis durtinis pilvo sužalojimas, pasireiškęs durtine — pjautinė žaizda pilvo sienoje, klubinės žarnos ir jos pasaito pažeidimu, bei kraujosruva pasaite. Žaizdos veide ir kakle padarytos aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Durtinis pjautinis pilvo sužalojimas padarytas aštriu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Pasisakyti apie blužnies kapsulės pažeidimo kilmę bei mechanizmą nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų tam padaryti. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024-03-18;

2. sužalojimai galėjo būti padaryti ir keturiais trauminiais poveikiais;

3. kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra aprašytas sužalojimų makromorfologinis vaizdas, atsakyti į klausimą apie sužalojimų padarymo seką nėra galimybės;

4. sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.9 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai pjautinės žaizdos veide ir kakle kvalifikuojamos nežymių sveikatos sutrikdymu. Blužnies kapsulės plyšimas, remiantis SSMNT 6. 6. 9 punktų kvalifikuojamas sunkių sveikatos sutrikdymu. Durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas su vidaus organų pažeidimu, remiantis SSMNT 6.6.9 punktu kvalifikuojamas sunkių sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 109-113).?

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos 2024-06-27 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1755187-24 nurodyta, kad tirti pateiktų megztinio ir marškinėlių pažeidimai (nuotraukos Nr. 1 ir 3, ovaluose) padaryti duriant-pjaunant, įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu. Nustatyti, ar konkrečiai tirti pateiktu peiliu (nuotrauka Nr. 5) buvo palikti pažeidimai pateiktuose drabužiuose, negalima, kadangi jie yra netinkami identifikuoti. Kiti drabužių pažeidimai yra plėštiniai, padaryti tempiant audinį jėga (t. 1, b. l. 161-166).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-09-03 specialisto išvados Nr. IBPS-V-238377-24 duomenimis:

1. ant pateikto tirti peilio geležtės rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant peilio rankenos žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-24;

2. ant pateiktų tirti R. C. marškinėlių ir kelnių rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 4-7), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant pateiktų tirti R. C. kojinių poros dėmių, panašių į kraują, nerasta. Ant pateiktų tirti pagalvės užvalkalo ir paklodės rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 8-10), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant pateiktos tirti antklodės su užvalkalu (mėg. Nr. 11) žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 12 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant pateiktų tirti marškinėlių, megztinio ir kelnių rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 13-17), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant pateiktų tirti trumpikių ir kojinių poros dėmių, panašių į kraują, nerasta;

3. ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo dėmės ant stalo krašto patalpoje Nr. 4 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu (t. 1, b. l. 172-179).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL0682“ ir jo patikros sertifikato Nr. 2066145 duomenimis, kaltinamajam R. C. 2024-03-18 20.10 val. buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. Patikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 2, b. l. 18-19).??

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-04-23 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-111961-24 nurodyta, kad:

1. pakuotėje Nr. 5 ir Voke Nr. 6 tirti pateiktos dalys yra šaunamųjų ginklų (revolverių ir pistoletų) dalys. Pakuotėje Nr. 5 tirti pateiktos dalys ir Voke Nr. 6 tirti pateiktos dalys Nr. 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 13, 14, 15 yra vieno revolverio dalys. Iš šių pateiktų dalių surinktas revolveris yra pramoninės gamybos (gamintojas - „Umarex S. G. & Co KG“, Vokietija) 9 mm kalibro dujinis revolveris „RECK AGENT“ be identifikacinių numerių, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Pateiktoje būklėje šis revolveris iš dalies tinkamas šaudyti dėl būgnelio pasukimo mechanizmo gedimo;

2. tirti pateikti septyni pirmos rūšies šoviniai yra tinkami šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro imitaciniai šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių šaunamųjų ginklų (pistoletų). Jie nėra skirti šaudyti iš pateiktų dalių surinkto revolverio „RECK AGENT“. Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos 8 mm kalibro imitacinis šovinys, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirtas šaudmuo. Šis šovinys yra skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro daugelio modelių dujinių šaunamųjų ginklų (pistoletų). Jis nėra skirtas šaudyti iš pateiktų dalių surinkto revolverio „RECK AGENT“;

3. Tirti pateikta dėtuvė yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio dujinio pistoleto dėtuvė, kuri yra šaunamojo ginklo dalis (nėra priskiriama prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių). Dėtuvė skirta užtaisyti pistoletams skirtais 9 mm kalibro dujiniais (imitaciniais) šoviniais (t. 1 t., b. l. 138-145).

BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-10-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020).???

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2024-03-18, apie 17-20 val. buvo sunkiai peiliu sužalotas nukentėjusysis A. A., o būtent, kad jam peiliu durta į dešinę pilvo pusę, tuo padarant kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda pilvo sienoje, klubinės žarnos ir jos pasaito pažeidimu ir kraujosruva pasaite, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad šį sužalojimą padarė kaltinamasis R. C. būdamas neblaivus savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šias kaltinimo aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis R. C. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neatsiminė konkrečių įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, kad su nukentėjusiuoju įvykio dieną vartojo alkoholį (gėrė degtinę) jo bute dviese ir, kad jokių kitų žmonių bute nebuvo, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Su nukentėjusiuoju gulėjo vienoje lovoje. Vėliau namo iš darbo grįžo jo sutuoktinė ir prikėlė jį. O apie įvykį vėliau jam papasakojo pats nukentėjusysis, kad jis (kaltinamasis) įdūrė. Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad jis su kaltinamuoju gėrė degtinę kaltinamojo namuose, buvo tik dviese ir jokių kitų žmonių bute nebuvo, kad smarkiai apgirtęs nuėjo į kambarį ir atsigulė ant dvigulės lovos. Parodė, kad gulėjo ant nugaros ir snaudė ir tada pajuto nestiprų dūrį į pilvą. Atmerkęs akis pamatė prieš save stovintį kaltinamąjį, kuris rankoje laikė virtuvinį peilį. Tada atsisėdo ant lovos ir nuo savęs nustūmė kaltinamąjį klausdamas, ką jis daro. Kaltinamasis atsipeikėjo ir pradėjo klausti, kas įvyko. Tada nukentėjusysis atsistojo, palenkė galvą ir pamatė, kad pro megztinį yra išlindusi žarna. Namie tik kaltinamąjį su nukentėjusiuoju rado ir kaltinamojo sutuoktinė K. C.. Ji patvirtino, kad jos vyras buvo neblaivus, o miegamajame ant lovos gulėjo jo draugas A. A., kurio pilve buvo žaizda, panaši į durtinę, pridengta bintu, nukentėjusiajam sukantis iškrito žarna. Paskambino bendrajam pagalbos centrui. Liudytojos skambutis BPC užfiksuotas BPC skambučio garso įraše ir jo apžiūros protokole. Pareigūnas J. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykę į įvykio vietą virtuvėje rado sėdintį kaltinamąjį, kuris ilgo pokalbio metu neigė dūręs nukentėjusiajam, tačiau vėliau pokalbio metu pasakė frazę, iš kurios galima suprasti, kad tai būtent jis dūrė savo draugui. J. G. taip pat nurodė, kad kaltinamasis buvo stipriai neblaivus. Iš pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų (PSS-20240318-195650UTC+0200, PSS-20240318-195804UTC+0200) matyti, kaip kaltinamojo sutuoktinė pasakoja, kad grįžusi iš darbo namie rado kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, kad kaltinamasis neblaivus ir, kad ji nežino, kas įvyko, nes įvykio nematė. Liudytojo J. G. nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis nurodė, kad jis sužeidė nukentėjusįjį, užfiksuotos vaizdo įraše „PSS-20240318-195650UTC+0200“.

2024-03-19 įvykio vietos apžiūros metu: rastas ir paimtas peilis, ant kurio geležtės buvo raudonos spalvos dėmė; ant stalo krašto aptikta raudonos spalvos dėmė, nuo kurių buvo paimtos nuoplovos; iš miegamojo paimti pagalvės užvalkalas ir paklodė; iš kaltinamojo paimti jo drabužiai (marškinėliai ir kelnės). Atlikus ekspertizę nustatyta, kad ant tirti pateiktų nukentėjusiojo megztinio ir marškinėlių yra pažeidimai, padaryti duriant-pjaunant, įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu (2024-06-27 specialisto išvada Nr. IBPS-V-1755187-24). O ištyrus kaltinamojo bute paimtus daiktus ir nuoplovą, kaltinamojo rūbus, nustatyta, kad ant pateikto tirti peilio geležtės rastas vyro kraujas, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu; ant pateiktų tirti R. C. marškinėlių ir kelnių rastas vyro kraujas, kurio genotipas sutampa su A. A. genotipu; A. A. genotipas sutapo ir su vyro kraujo genotipu, rastu ant pateiktų tirti pagalvės užvalkalo ir paklodės, antklodės užvalkalo vienos pusės, ant stalo krašto (2024-09-03 specialisto išvada Nr. IBPS-V-238377-24 išvadose).

Apibendrinant tai, kas nustatyta matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju alkoholį vartojo pas kaltinamąjį namuose vienio, kitų asmenų nebuvo, kad nukentėjusysis nuėjo miegoti į dvigulę lovą ir atsibudo nuo dūrio į pilvą, atsimerkęs pamatė priešais save kaltinamąjį su peiliu bei pamatė iš savo pilvo išlindusią žarną. Grįžusi namo kaltinamojo sutuoktinė taip pat namie rado tik sužalotą nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Nukentėjusiojo kraujo rasta ant kaltinamojo rūbų, rastas ir peilis, kuriuo sužalotas nukentėjusysis. Taigi aptari įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad nukentėjusiajam peiliu į pilvą dūrė būtent kaltinamasis.

Sužalojimai nukentėjusiajam ir jų mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-04-26 specialisto išvadoje Nr. G 1267/2024 (01), iš kurios matyti, kad A. A. nustatytas blužnies kapsulės pažeidimas, kiauryminis pjautinis durtinis pilvo sužalojimas, pasireiškęs durtine – pjautine žaizda pilvo sienoje, klubinės žarnos ir jos pasaito pažeidimu ir kraujosruva pasaite. Minėti sužalojimai atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas (taisyklių redakcija, galiojusi iki 2024-10-31) (t. 1, b. l. 109-113). Kolegialių institucijų 2003-05-23 įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (veikos padarymo metu galiojanti taisyklių redakcija) 6.6.9. punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas tai krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).??? ???

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu nuo minėto kiekio ir galios šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Išvardytos veikos yra alternatyvios, todėl kiekviena iš jų, kai yra padaryta, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022).

Taip pat kaltinime nurodyta, kad tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, kaltinamasis R. C. neturėdamas leidimo įsigijo bei laikė septynis 9 mm kalibro imitacinius šovinius ir vieną 8 mm kalibro imitacinį šovinį, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys.

Tačiau Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 punkte numatyta, kad imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio; kamščio gali nebūti) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Pagal kasacinio teismo praktiką, imitaciniai šaudmenys, neperdaryti į savadarbius šaudmenis, skirtus taikiniui paveikti, nepripažįstami BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes dėl savo savybių baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2012, 2K-234-895/2019, 2K-112-648/2022, 2K-20-511/2025 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų, kaltinamojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad minėtus imitacinius šovinius kaltinamasis turėjo seniai, net nepamena iš kur jie atsirado pas jį, šoviniai tiesiog gulėjo stalčiuje ir netiko pas jį bute rastam revolveriui. Byloje nėra duomenų, kad šie šoviniai būtų perdaryti ar siekta juos perdaryti į šaudmenis, skirtus taikiniui paveikti. Įvertinus išdėstytą darytina išvada, kad pas kaltinamąjį bute rasti imitaciniai šaudmenys nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje dalykas ir ši aplinkybė inkriminuota nepagrįstai, todėl iš kaltinimo pašalinamos aplinkybės, susijusios su imitacinių šaudmenų disponavimu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami signaliniai, dujiniai ginklai. 2024-04-23 specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateikti: dujinis revolveris su užrašais: „Agent“, „Reck“, „cal. 9 mm K. M. in Germany“, (duomenys neskelbtini), metalinė dėtuvė ir maišelyje esančios dalys yra šaunamųjų ginklų (revolverių ir pistoletų). Tirti pateiktos dalys yra vieno revolverio dalys. Iš šių pateiktų dalių surinktas revolveris yra pramoninės gamybos (gamintojas - „Umarex S. G. & Co KG“, Vokietija) 9 mm kalibro dujinis revolveris „RECK AGENT“ be identifikacinių numerių, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad pateiktoje būklėje šis revolveris iš dalies tinkamas šaudyti dėl būgnelio pasukimo mechanizmo gedimo.

Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, įsigyjant A, B ar C kategorijų šaunamuosius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis nuotoliniu būdu (elektroninėmis priemonėmis), juos įsigijusio asmens tapatybė ir leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus ar leidimas įsigyti ginklus (jeigu toks leidimas reikalingas). Leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga (12 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų bei paties kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad R. C. leidimo disponuoti ginklu.

Kaltinamojo R. C. kaltė grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu, bet ir kitais teisme ištirtais įrodymais: 2024-03-19 įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-04-23 specialisto išvada. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį R. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo. Gynėjas tokį prašymą argumentuoja tuo, kad kaltinime minimą šaunamąjį ginklą kaltinamasis atsitiktinai rado prieš daugiau nei 10 metų ir jau radimo metu revolveris buvo sugedęs, neveikė būgnas, iš jo negalima buvo iššauti. Todėl gynėjo nuomone, galima teigti, kad R. C. šį ginklą paėmė tik iš smalsumo, parsinešė namo, išrinko ir negalėjo jo surinkti. Tokį išrinktą revolverį policijos pareigūnai ir rado jo namuose. Pasak gynėjo, kaltinamasis rastą revolverį namuose turėjo ne dėl ketinimo jį panaudoti pagal paskirti, o labiau vedamas smalsumo ir vėliau pamiršo apie tokio ginklo dalių turėjimą. Be to kaltinamajam nebuvo žinoma, kad dujiniam ginklui reikalingas leidimas.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Kaltinamojo gynėjas prašo atsižvelgti į pas kaltinamąjį namuose rasto ginklo savybes, kad tai mažiau pavojingas ginklas, kad jis buvo sugedęs, išardytas, kad kaltinamasis ginklo niekur nenešiojo ir laikė stalčiuje, taip pat į tai, kad nenustatyta, kad šia veika būtų sukelti realūs neigiami padariniai ar, kad kaltinamasis šį ginklą būtų ketinęs panaudoti nusikalstamais tikslais, todėl gynėjo nuomone, šiuo atveju veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip apysunkis nusikaltimas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad vien tai, kad dėl šios veikos nekilo konkretūs neigiami padariniai, savaime nepaneigia padaryto nusikalstamos veikos didelio pavojingumo, keliamo pavojaus visuomenės saugumui. Nors kaltinamasis teigė, kad niekam nerodė šio ginklo, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginklas ir jo dalys buvo padėtos lengvai kitiems pasiekiamoje vietoje, t. y. nerakinamo rašomojo stalo stalčiuje. O specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje būklėje šis revolveris surinkus iš dalies buvo tinkamas šaudyti, t. y. buvo atlikti penki bandomieji šūviai, eksperimento metu visi šūviai įvyko sklandžiai, tik dėl būgnelio pasukimo mechanizmo gedimo, po kiekvieno šūvio ranka reikėjo pasukti būgnelį. Aplinkybė, kad kaltinamasis, persikraustydamas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, minėtą ginklą su savo daiktais pervežė kartu, patvirtina, kad kaltinamasis žinojo ir atsiminė apie turimą ginklą bei nusprendė toliau jį laikyti.

Kaltinamojo gynėjas remiasi kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-511/2025, nurodydamas, kad nutartimi formuojama praktika esant iš esmės analogiško pobūdžio veikai kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad visų pirma, kiekvienas atvejis yra individualus, tad kiekvienu atveju visos reikšmingos aplinkybės privalo būti vertinamos nagrinėjamos bylos kontekste. Antra, gynėjo akcentuojamoje nutartyje nėra tapatus atvejis šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai veikai, nes minimoje nutartyje BK 37 straipsnis pritaikytas atsižvelgus į tai, kad asmuo neteisėtai du šaudmenis, kurie savo savybėmis yra mažiau pavojingi (dujiniai), laikyti su netinkamu šaudyti pistoletu, laikė savo gyvenamojoje vietoje ant spintos, kur gyvena vienas. Nagrinėjamu atveju ginklas iš dalies tinkamas šaudyti, laikytas nerakintame stalčiuje, laikytas labai ilgą laiką. Taip pat matyti, kad kaltinamasis turi ir problemų dėl alkoholio vartojimo (pasak sutuoktinės yra priklausomas nuo alkoholio), alkoholio vartojimas turėjo įtakos sunkiai sužalojant pas kaltinamąjį namuose nukentėjusįjį peiliu, kaltinamasis net nepamena dėl girtumo įvykio aplinkybių, o visa tai rodo ir didesnį asmens pavojingumą.

Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis darbingo amžiaus, įsidarbino ir dirba. Kaltinamasis negydytas dėl psichikos sveikatos. taip pat jis nėra įrašytas į įskaitą dėl priklausomybės ligų, tačiau tiek iš kaltinamojo, tiek iš jo sutuoktinės parodymų matyti, kad kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau teismas įvertina, kad kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų dėl žalingų įpročių, t. y. kreipėsi pagalbos dėl alkoholio vartojimo, konsultavosi, kreipėsi į medicinos įstaigą, kad jam būtų atlikta speciali potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, išklausė kursą apie alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir pan. Taip pat kaltinamasis atlygina pagal susitarimą Vilniaus teritorinės ligonių kasai žalą. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs). 2024-03-19 duomenimis R. C. per paskutinius vienerius metus administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiamas (t. 2, b. l. 63). Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. C. padarytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Taigi teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje pareikšto civilinio ieškinio sumos dydį, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. C. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, 1 metų laisvės atėmimą, o už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių laisvės apribojimą. Nusikalstamos veikos padarytos realia sutaptimi, viena veika priskiriama apysunkių, kita sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau veikos labai skiriasi savo pavojingumu (pagal saugomas vertybes, padarinius), todėl sutiktina su prokuroru, kad šiuo atveju turi būti taikomas bausmių apėmimas, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teismo nuomone, R. C. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, kuris numatytas BK XVIII skyriuje (BK 135 straipsnio 1 dalis), dėl to pagal BK 75 straipsnio 3 dalį jam bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas. Tačiau BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).