- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- A18.-340-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00048-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S.
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. S.,
dalyvaujant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos arba VA VPK), surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 493 straipsnio 2 dalį, 508 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. S. 2021 m. sausio 1 d., 17:32 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d., toliau – Nutarimas dėl karantino paskelbimo) Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu, paskambino Bendrosios pagalbos centrui ir iškvietė policiją, žinodamas, kad pagalba nereikalinga (atvykusiems pareigūnams nurodė, kad pagalbos jam nereikia), nevykdė užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių: viešoje vietoje – lauke, (duomenys neskelbtini) – nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Nutarimo dėl karantino paskelbimo (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d.) 2.1.5.2. punktą ir sukeldamas pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai (Covid-19) bei necenzūriniais žodžiais pažemino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. M. (A. M.) ir A. L. garbę bei orumą,
t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 508 straipsnyje.
Šalies argumentai
R. S. rašytiniuose paaiškinimuose ir teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad per Naujuosius metus jo motina ir patėvis 3 kartus kvietė policijos pareigūnus dėl jo. Tada policija atvažiavo ir jis viską nufilmavo. Du ekipažai pasakė jo motinai, kad be reikalo nekviestų policijos, o kai atvažiavo trečias ekipažas, jis parodė vaizdo įrašą. Jam pasakė, kad jei bus dar vienas iškvietimas, tai atvažiuos ir jį paims. Jis pats iškvietė policiją ir šie atvažiavo. Kviesdamas policiją buvo blaivus. Įvykio metu policijos pareigūnai atėjo prie jo durų ir jis išėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo blaivus. Pasakė jiems, kad jam grasinama namuose. Jam grasino susidorojimu jo patėvis A. V. - sakė, kad primuš (kito posėdžio metu teigė, kad kvietė policiją dėl to, kad norėjo sulaikyti girtą vairuotoją). Pareigūnai net neužėjo namo. Jie tarpusavyje pakalbėjo ir pradėjo eiti link mašinos jo neišklausę. Jis jiems pavymui pasakė „barany“ – t. y. pavadino pastaruosius avinais. Nieko įžeidžiančio čia nėra. Avinas – tai gyvūnas. Kitokių žodžių nesakė. Po šito pareigūnai pribėgo ir pasakė: „Ką tu pasakei?“. Paguldė jį ant žemės, surakino, išvedė prie savo automobilio. Jis ėjo basas per sniegą apie 30 metrų. Jam dėl to surašė protokolą. Pirma, pareigūnai nereikalavo uždėti kaukės, o kai su pareigūnais įvyko žodinis konfliktas, tada jie pasakė, kad turi bendrauti su jais dėvėdamas kaukę. Atsakė, kad neturi jos dėvėti, nes yra savo namuose. Pareigūnai buvo 2-3 metrų atstumu nuo jo. Reikalavimo nepažeidė. Negalvojo, kad jei pats iškvietė policijos pareigūnus ir buvo savo teritorijoje, turėjo dėvėti kaukę. Pareigūnai reikalavo uždėti kaukę, bet jis atsisakė, nes buvo savo teritorijoje (b. l. 25-28, 37-38).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. M. (A. M.) teisme paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, giminystės ryšių nėra. Pranešėjas buvo R. S.. Buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, važiavo ten kelis kartus. Tik negali patikslinti, ar tai buvo 1 kartas, ar 3, ar 4 kartas, kai ten buvo. Asmuo buvo neblaivus, negalėjo nustatyti neblaivumo vietoje, bet iš pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Paklaustas, dėl ko jis iškvietė policiją, jis pasakė, kad pagalba jam reikalinga dėl to, kad jis negali ramiai išvirti sriubos. Jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, buvo išaiškinta, kokia numatyta atsakomybė už tai, kad jis kviečia policijos pajėgas spręsti klausimus dėl neišvirtos sriubos. Vyras pradėjo elgtis neadekvačiai, išvadino necenzūriniais žodžiais ir jis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Dėl sriubos tiksliai neprisimena, ar tai buvo tas iškvietimas, bet visų jo iškvietimų klasifikacija buvo rimta, nes siuntė būtent tokias pajėgas, t.y. su ginklais ir t.t. Atsimena, kad R. S. sakė, kad jų pagalbos šiam nereikia. Asmuo nedėvėjo veido kaukės nei juos sutikęs, nei jiems pareikalavus. Jis (A. M.) be abejo reikalavo uždėti kaukę, jis privalo pirma paprašyti, o vėliau jis privalo pareikalauti. Dėl vaizdo įrašo dabar dažna praktika, kad vaizdo įrašai yra klijuojami, nes yra keletas duomenų bazių iš kurių yra traukiami vaizdo įrašai. Dažnai vaizdo įrašas netenka kažkokios dalies – ar pradžios, ar vidurio, ar pabaigos. Turėjo dėl kaukės pasakyti, nes negalėtų asmens sulaikyti neįspėjęs ir nepareikalavęs. Galėjo paprašyti/pareikalauti įvykio eigoje. Atvažiavęs į įvykio vietą negali nustatyti, kad asmuo turi psichinių problemų, kad jis nesupranta realybės, jis nelabai supranta, kas pas jį atvažiuoja. Jei asmuo kviečia 10 kartų policiją dėl to, kad negali išvirti sriubos, tai galima numanyti, kad ne viskas gerai su jo galva. Vizito metu pareigūnai buvo įžeidinėjami necenzūriniais žodžiais. Tie žodžiai buvo ištarti pareigūnų atžvilgiu. R. S. vakare buvo nuvežtas namo. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą.
Liudytojas A. L. teisme paaiškino, kad atsimena, kad žmogus iškvietė policiją, nes jam buvo reikalinga pagalba, nes turėjo problemų, susijusių su šeima. Kai atvažiavo, išėjo neblaivus žmogus, jie buvo išvadinti necenzūriniais žodžiais. Žmogus nesilaikė karantino, nesidėjo veido apsaugos priemonių ir iškvietė policiją šiaip sau, nes iš iškvietimų suvestinės buvo matyti, kad iš to telefono buvo kviesta policija daugybę kartų – tikrai daugiau negu 10 kartų ir po kiekvieno iškvietimo buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl melagingo iškvietimo. Jis (A. L.) tai patikrino, nes dirba su kompiuteriu ir tokius dalykus įsimena. Dažniausiai pažiūri, ko reikėtų tikėtis važiuojant į įvykį. Jeigu buvo skambinta daug kartų, galima suprasti, ko tikėtis iš žmogaus. Tai ten praktiškai visi įvykiai buvo dėl melagingų pranešimų. Kai atvyko, juos pasitiko žmogus be kaukės, pradėjo aiškinti nebūtus dalykus, ir buvo paprašyta, įspėta ir pareikalauta uždėti kaukę. Šis neužsidėjo. Galiausiai pasakė, kad nereikia jų pagalbos, išvadino rusiškais necenzūriniais žodžiais. Po tokių veiksmų šis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Paaiškino, kad pasodino jį į tarnybinę transporto priemonę ir kai norėjo jį prisegti saugos diržu, šis su savo koja spyrė jam į koją. Po tokių jo veiksmų staigiai sureagavo ir pargriovė pastarąjį norėdamas nuraminti. Nedažnai tenka susidurti su tokiais žmonėmis, kurie šiaip sau kviečia policiją, gal jam pinigų negaila. Kažkas jam tikrai yra negerai. Jie važiuoja į įvykio vietą ne konfliktuoti, o padėti. Važiavo ten du kartus – gruodžio 31 dieną ir sausio 1 dieną. Kai atvažiavo gruodžio 31 dieną, jų niekas nepasitiko. Per langą pamatė pirmame aukšte kažkokį žmogų ir paklausė jo, ar kvietė policiją. Bet ten buvo ne R. S., gal tai buvo jo giminaitis. Jie paklausė, ar reikalinga pagalba. Tie žmonės atsisuko, pradėjo šypsotis ir pasakė, kad tikrai ne jiems reikia pagalbos. Jis (A. L.) paprašė pakviesti žmogų, kuriam reikia pagalbos, bet tas žmogus prie lango nurodė, jog R. S. pasakė, kad neišeis į lauką, kol jie pastarojo neiškvies. Tai yra lengvabūdiškumas, tai tiesiog išnaudojama policija. Jie važiuoja į specialius iškvietimus, turi ginklus, automatus, jie buvo vienintelis ekipažas, kuris dirbo A++ lygiu. Atvažiavo pas tokį žmogų, kuris juos siunčia, sako, kad nevykdys jokių reikalavimų ir dar nepripažįsta savo nusižengimų. Tai neišgalvota. Gal tai žmogaus hobis, kai išgeria, iškviesti policiją ir konfliktuoti. Galiausiai teko žmogų sulaikyti ir vežti į komisariatą. Jų pagalba tuo metu galėjo būti reikalinga svarbiame įvykyje. Jei šis žmogus būtų blaivus, galimai jam reikėtų iškviesti medikus, kad jį patikrintų. Tačiau šiuo metu medikai nepriima neblaivių asmenų. Čia žmogui reikalinga psichologinė pagalba (b. l. 41-45).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad kaukės savo teritorijoje dėvėti neprivalo, o pareigūnus pavadino „barany“ – t. y. avinais, taigi nemano, kad šiuos įžeidė.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, o ANK 508 straipsnyje – už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už karantino metu padarytą Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta fizinių asmenų pareiga pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Užkrečiamų ligų profilaktikos priemonės yra numatytos ŽULPKĮ 3 skyriuje, viena iš tokių priemonių yra 21 straipsnyje numatytas karantinas. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo pagrindu priimto Nutarimo dėl karantino paskelbimo (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d.) 2.1.5.2. punkte numatyta įpareigoti asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Šio reikalavimo išimtys buvo numatytos 2.1.5.2.1. - 2.1.5.2.6. punktuose.
Viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-530/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-105-851/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-348/2021, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-394-576/2019 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą policijos pareigūnas atlikdamas jam nustatytas funkcijas ir siekdamas gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, turi teisę be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones, o pagal 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą jis privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys vaizdo įrašai, pareigūnų parodymai ir paties R. S. paaiškinimai patvirtina, kad jis kaukės nedėvėjo lauke (buvo visiškai išėjęs iš gyvenamojo namo ribų, buvo atitolęs nuo namo durų). Iš byloje esančių BPC garso įrašų bei BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad įvykio dieną policiją adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė būtent R. S., o iškvietimo priežastimi nurodė tai, kad jam gresia pavojus, nes jam jo namuose grasina neblaivus jam nepažįstamas asmuo (vėliau nurodė, kad tai jo mamos vyras). Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, policijos pareigūnai, kurie anksčiau aptartos teismų praktikos kontekste laikytini „kitais asmenimis“, ne tik kad buvo R. S. namo kieme, tačiau, atsižvelgiant į aptartą reguliavimą ir į jų iškvietimo priežastį jie turėjo tiek teisę, tiek pareigą jame būti. Taigi šiuo konkrečiu atveju R. S. veiksmai sąlygojo tai, kad jo gyvenamojo namo kiemas įgijo viešosios vietos statusą, kuriame pagal Nutarimo dėl karantino paskelbimo (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d.) 2.1.5.2. punktą jis privalėjo (nepriklausomai nuo to, ar buvo paprašytas policijos pareigūnų) dėvėti kaukę, o šios nedėvėdamas karantino metu jis pažeidė Nutarimo dėl karantino paskelbimo (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d.) 2.1.5.2. punktą (atitinkamai ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą), ir tuo sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai.
Be to, byloje esantys BPC garso įrašai, vaizdo įrašai, policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad R. S. BPC darbuotojams nurodė, kad policiją kviečia dėl grasinimų, tačiau iš pareigūnų vaizdo įrašų matyti, kad šis atvykusiems pareigūnams nurodė, jog kvietė juos dėl neblaivaus vairuotojo, o galiausiai iš vis nurodė, kad pagalba jam nereikalinga. Policijos pareigūnams kelis kartus mėginant išsiaiškinti iškvietimo priežastis, jas nurodyti atsisakė, kartodamas, kad konkrečių pareigūnų pagalbos jam nereikia. Vaizdo įrašuose neužfiksuota aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad R. S. gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus, dėl to byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. policiją iškvietė žinodamas, kad pagalba nereikalinga.
Galiausiai byloje esantys vaizdo įrašai, policijos pareigūnų parodymai, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, kad R. S. pareigūnus pavadino avinais („barany“), vaizdo įraše girdėti, kad jis vartoja necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. ANK 508 straipsnyje nekonkretizuojama, kokiais žodžiais gali būti pažeminama statutinio valstybės tarnautojo garbė ir orumas. Šiuo konkrečiu atveju R. S., policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašai leidžia teismui daryti išvadą, kad R. S., supykęs, jo subjektyvia nuomone, dėl netinkamai pareigūnų atliekamų pareigų, šiuos pavadino avinais – t. y. gyvūnais – siekdamas pažeminti jų garbę ir orumą, o pareigūnų reakcija, jų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme patvirtina, kad šiuos padarinius R. S. sukėlė.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, aptartų duomenų visuma, administracinio nusižengimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybiniai pranešimai, asmens tapatybės kortelės kopija, informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai, administracinio sulaikymo protokolas, administracinės atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymai patvirtina, kad R. S. iškvietė policiją, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, karantino metu nevykdė užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių: viešoje vietoje – lauke – nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tuo pažeisdamas Nutarimo dėl karantino paskelbimo (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d.) 2.1.5.2. punktą ir sukeldamas pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai (Covid-19) bei žodžiais (pavadindamas avinais) pažemino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. M. ir A. L. garbę bei orumą. Šie R. S. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 508 straipsnyje.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje R. S. administracinio nusižengimo protokole jo veika buvo klaidingai kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis turi tik vieną dispoziciją ir vieną sankciją. Kadangi R. S. veika yra įrodyta ir teismui patikslinus jo veikos kvalifikavimą nepasunkės jo teisinė padėtis ir nebus pažeista jo teisė į gynybą, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ir nustato, kad R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo
R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ANK 493 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, R. S. asmenybę: baustas administracine tvarka (iš jų 21 kartą už ANK 493 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus), turi galiojančią nuobaudą, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai sunkinančiai, už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 508 straipsnyje, jam skirtinos didesnės už straipsnių sankcijose numatytas minimalias piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 493 straipsnio 2 dalyje, 508 straipsnyje, ir skirti:
- pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį – 600 Eur baudą;
- pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį– 700 Eur baudą;
- pagal ANK 508 straipsnį – 100 Eur baudą;
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą skirti 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21127263685.
Išaiškinti R. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.