Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. vasario 28 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje padarymą nubaustas 50 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ išvadino B. K. necenzūriniais žodžiais, pavadindamas ją „sterva“, „kūrva“ ir „eik tu nachui“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant V. J. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant administracinės atsakomybės, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų iš esmės buvo laikomasi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija nerinko, nesiaiškino, netyrė duomenų galėsiančių padėti teisingai išspręsti administracinio nusižengimo bylą, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos matyti, jog gavus B. K. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo byloje tiriamu aplinkybių, Institucija apklausė pačią B. K., apklausė jos nurodytą liudytoją T. T. bei patį V. J.. Institucijai šių duomenų pakako surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats V. J. neneigia, jog 2020 m. sausio 7 d. prie (duomenys neskelbtini) k. esančios parduotuvės buvo sutikęs B. K., tačiau nesutinka, jog jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Visgi, B. K. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojų apklaustas T. T., kuris girdėjo tarp asmenų kilusį konfliktą. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo T. T. parodymais, kuriuos jis davė pirmosios instancijos teisme. Pažymima, jog liudytojas T. T. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai buvo pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir logiški. Nors apeliantas V. J. neigia vartojęs necenzūrinius žodžius B. K. atžvilgiu, tačiau minėtas liudytojas patvirtino girdėjęs kivirčą dėl medienos ir girdėjęs keiksmus, t. y. girdėjo kaip J. pasiuntė B. K. „nachui“ ir pavadino „pyzda“ ar „kūrva“. Šių duomenų visiškai pakanka asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Priimti V. J. palankių sprendimą ir jo atžvilgiu nutrakti administracinio nusižengimo teiseną nesudaro ir apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl B. K. protokole-pareiškime nenurodyto liudytojo T. T.. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad protokolą-pareiškimą B. K. pateikė 2020 m. sausio 17 d. 11:47-11:54 val., o apklausiama ji buvo tą pačią dieną 12:04-12:24 val., taigi praėjus vos 8 min. po protokolo‑pareiškimo pateikimo. Pateikdama protokolą-pareiškimą ji išdėstė įvykio esmę, o surašius teisių ir pareigų išaiškinimo protokolą B. K. davė išsamius parodymus, kurių metu liudytoju nurodė T. T..

8. Nors apeliantas teigia, jog B. K. jam kerštauja ir siekia jį apkalbėti, tačiau teismas tai laiko apelianto pasirinkta gynybine versija. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. J. apklausiamas dėl įvykio aplinkybių nurodė, jog nei jis, nei K. vienas kito atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo ir neįžeidinėjo, vyko tik negražus pokalbis (2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 19 min. 36 sek. – 19 min. 50 sek.). Tačiau administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate 2020 m. vasario 3 d. V. J. pateiktas protokolas-pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad K. viešoje vietoje jį įžeidinėjo vartodama necenzūrinius žodžiu (b. l. 37-38). Tai tik patvirtina, jog sužinojęs apie B. K. pateiktą protokolą-pareiškimą apeliantas kreipėsi dėl neva B. K. neteisėtų veiksmų, o tai tik paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad paties apelianto parodymai yra nuoseklūs. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad V. J. siekia išvengti administracinės atsakomybės ir savo elgesio kritiškai nevertina. Be to, to paties teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad įvykio metu automobilyje sėdėjo jo sesuo V. L., kuri galėjo girdėti tarp B. K. ir jo vykusį pokalbį (2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 18 min. 55 sek. – 19 min. 57 sek.). Tačiau apklausiama ji parodė, kad V. J. nieko B. K. nesakė (2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 4 min. 21 sek. – 1 val. 4 min. 43 sek.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytoja V. L. girdėjo ne visą žodinį konfliktą, vykusį tarp B. K. ir V. J., kadangi remiantis paties apelianto parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tarp minėtų asmenų vyko ilgesnis pokalbis, nei jį girdėjo V. L.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. L. nei patvirtino, nei paneigė V. J. išsakytų žodžių B. K. atžvilgiu ir tokiai išvadai apygardos teismas pritaria dėl anksčiau paminėtų aplinkybių.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. J. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų pakanka sprendimui priimti.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams ir padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. J. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

11. V. J. apeliaciniame skunde taip pat prašoma jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė 500 Eur. Visų pirma apygardos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidų priteisimo ar nepriteisimo klausimas sprendžiamas pagal ANK 666 straipsnį. Minėtas straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, konstatuojama, jog V. J. savo nuožiūra pasikreipęs į advokatą dėl skundo surašymo ir jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme bei dėl to patyręs išlaidų atstovų advokatų pagalbai apmokėti, turi pareigą apmokėti šias patirtas išlaidas savo lėšomis. Tuo labiau, kad jis byloje dalyvauja būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, V. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.