Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-11-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-28755-359/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
e2YT-28755-359/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17731-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
Kauno, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-28755-359/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17731-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 13 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Edita Juršienei,dalyvaujant pareiškėjo V. M. atstovui advokatui R. R.,nedalyvaujant pareiškėjui V. M.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kauno 8-ojo notarų biuro notaras R. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Kauno 8-ojo notarų biuro notaras R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. M. teismui pateiktu pareiškimu, prašo atnaujinti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo brolio G. M. mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-172-894/2017 buvo atnaujintas pareiškėjui terminas brolio G. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ir jo broliui priimant palikimą, atsiradusį po jų motinos M. P. mirties (duomenys neskelbtini), paveldimo turto masėje dar nebuvo turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ji atsirado tik 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui priėmus išvadą, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Išvada padaryta tik praėjus 13 metų po pareiškėjo motinos mirties ir 5 metams po pareiškėjo brolio mirties, todėl teisės atkurti nuosavybės teises nei pareiškėjas, nei jo brolis G. M. paveldėti negalėjo iki to laiko. Atnaujinus terminą G. M. palikimui priimti, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebuvo baigtos. Pareiškėjas nesikreipė į notarą, kadangi manė, jog viskas teisiškai sutvarkyta. Pilnai nesuprasdamas teismo nutarties esmės, manė kreiptis į notarą tik kai bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, o atkūrus nuosavybės teisę notaras atsisakė užvesti paveldėjimo bylą, nes atnaujintas terminas praleistas. Pareiškėjas, būdamas menko išsilavinimo ir garbingo amžiaus, sąžiningai tikėjo, kad visi teisiniai veiksmai atlikti, jis nebuvo aplaidus ir nerūpestingas siekdamas priimti brolio palikimą. Kitų G. M. įpėdinių nėra, palikimą sudarantis turtas nėra paveldėtas ar perleistas, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno 8-ojo notarų biuro notaras R. P., atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą, prašo spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad duomenų apie įpėdinius, priėmusius po G. M. mirties nėra. Bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu nurodė, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, kuris turėtų būti dar kartą atnaujintas. Pareiškėjas įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes tik 2018 m. gegužės 22 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės M. P., bei dėl reikiamų teisinių žinių neturėjimo, tačiau vėliau pareiškėjas rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai dėjo pastangas palikimui priimti, t. y. kreipėsi į notarą, jam atsisakius atlikti notarinį veiksmą, į teisininką, o vėliau ir į teismą, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-172-894/2017 pareiškėjui V. M. atnaujino įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo brolio G. M. mirties (duomenys neskelbtini). Nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas nustatė, kad po M. P. mirties likusį palikimą (duomenys neskelbtini) paveldėjo sūnūs G. M. ir V. M.. G. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius priėmus išvadą, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,9075 ha žemės sklypą. Bei konstatavo, kad mirus G. M., jo po motinis mirties paveldėta teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėjo jo įpėdiniams, šiuo atveju pareiškėjui. V. M. objektyviai negalėjo priimti palikimo, kurį sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, po pareiškėjo brolio mirties per trijų mėnesių laikotarpį, nes turtinė teisė sudaranti pareiškėjo brolio paveldimo turto masę atsirado tik praėjus penkiems metams po pareiškėjo brolio mirties, todėl terminą atnaujino. Pareiškėjas per atnaujintą terminą į notarą dėl G. M. palikimo priėmimo nesikreipė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. P., nusprendė atkurti 8,9700 ha miškų ūkio žemės paskirties žemės sklypą.

Pareiškėjas prašo pakartotinai atnaujinti įstatyme nustatytą terminą G. M., (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Šioje byloje teismas spręsdamas praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo klausimą, sprendžia tik termino praleidimo priežastis nuo Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutarties įsiteisėjimo, kadangi minėtoje byloje teismas jau nustatė, kad buvo pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą G. M., mirusio 2011 m. lapkričio 13 d., palikimui priimti, iki nutarties priėmimo dienos, ir šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Po Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutarties priėmimo pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes neturėdamas pakankamai teisinių žinių, buvo įsitikinęs, kad visi teisiniai veiksmai buvo atlikti ir jis kreipsis į notarą, tik jei bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į palikimą sudarantį turtą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atkurti pareiškėjo ir G. M. motinai M. P. nuosavybės teises į 8.9700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Gavęs šiuos duomenis pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl mirusio brolio G. M. paveldėtos po motinos mirties turto dalies paveldėjimo, tačiau notarui atsisakius užvesti paveldėjimo teisės bylą, jis kreipėsi į profesionalų teisininką dėl teisinės pagalbos. Šie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis neatsisakė savo paveldėjimo teisės, bet dėl teisinių žinių neturėjimo, t. y. dėl subjektyvių aplinkybių, neatliko teisinių veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Byloje kitų paveldėtojų nėra, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas būtų pakartotinais atnaujintinas, priešingai Valstybinė mokesčių inspekcija sutinka, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis tūrėtų būti atnaujintas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po G. M. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareikšimas tenkintinas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą brolio G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis