Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-04-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-172-894/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
e2YT-172-894/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei R
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-172-894/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16060-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė,sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. patikslintą pareiškimą pareikštą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, notarei R. P., Z. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą G. M., mirusio 2011 m. lapkričio 13 d., palikimui priimti.

Patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo brolis G. M. mirė (duomenys neskelbtini) G. M. santuokos nebuvo sudaręs ir vaikų neturėjo. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog G. M. nebuvo sudaręs testamento, jo turėtas turtas paveldimas įstatymo numatyta tvarka. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė, nes jo brolis G. M. mirties dieną jokio paveldėtino turto neturėjo. Pareiškėjo žiniomis, jo brolis po jų motinos M. P. mirties paveldėto turto dalį buvo pardavęs ir jokio kito turto nebuvo įgijęs, todėl kreiptis dėl jo turto paveldėjimo nebuvo pagrindo. Pareiškėjo ir jo mirusio brolio mirusios motinos M. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvų valdytą 1,9075 ha žemės sklypą. Šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriuje atliekamos žemės sklypo suformavimo procedūros. Atlikus minėtas procedūras suformuotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas mirusiosios M. P. vardu. Nuvykus pas notarą pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistravus mirusios motinos vardu žemės sklypą, jį paveldės tie asmenys, kurie buvo priėmę jos palikimą, tai yra pareiškėjas ir jo miręs brolis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui bei jo mirusiam broliui bus išduoti papildomi paveldėjimo teisės liudijimai. Vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 17 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11.1 Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kai įpėdinis yra miręs, papildomas paveldėjimo teisės liudijimas turėtų būti išduodamas pareiškėjo brolio įpėdiniui, t. y. pareiškėjui.

2016 m. rugsėjo 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

2017 m. vasario 1 d. teisme gautas suinteresuoto asmens notarės R. P. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsiliepime nurodoma, kad turto ir turtinių teisių G. M. palikimo atsiradimo momentu ir iki termino jo palikimui priimti pasibaigimo nebuvo, šis faktas yra objektyvi priežastis palikimo priėmimo terminui atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo Z. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie teisme iškeltą bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą į pareiškimą suinteresuotas asmuo Z. M. informuota viešo paskelbimo būdu, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. M. ir G. M. yra broliai, M. P. sūnūs. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po M. P. mirties likusį palikimą (0,3000 ha žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini).) 2004 m. vasario 4 d. paveldėjo jos sūnūs G. M. ir V. M.. G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po G. M. mirties užvesta nebuvo. 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius priėmė išvadą, kurioje nurodė, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,9075 ha žemės sklypą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. konsultacija). Pareiškėjui ir jo broliui priimant palikimą, atsiradusį po jų motinos M. P. mirties, paveldimo turto masėje dar nebuvo turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl jos nei pareiškėjas, nei jo brolis G. M. paveldėti negalėjo. Pareiškėjo brolis G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties nesikreipė, nes pareiškėjo brolis jam nuosavybės teise priklausančio turto jo mirties dieną neturėjo. 2016 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus 13 metų po pareiškėjo motinos mirtiems ir 5 metams po pareiškėjo brolio mirties, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus pateiktoje išvadoje, nurodyta kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,9075 ha žemės. Vadinasi, turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsirado tik 2016 m. gegužės 16 d. Pažymėtina, kad mirus minėtos teisės turėtojai M. P. ji tapo M. P. palikimo dalimi ir yra paveldima bendra tvarka, t. y. šią teisę paveldėjo jos sūnūs pareiškėjas V. M. ir G. M.. Tokia išvada inter alia grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Mirus G. M., jo po motinos mirties paveldėta teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėjo jo įpėdiniams, šiuo atveju, pareiškėjui, tačiau jau praėjus trijų mėnesių terminui, per kurį turi būti priimtas palikimas. Pažymėtina, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo priimti palikimo, kurį sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, po pareiškėjo mirties per trijų mėnesių laikotarpį, nes turtinė teisė sudaranti pareiškėjo brolio paveldimo turto masę atsirado tik praėjus penkiems metams po pareiškėjo brolio mirties. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas negalėjo suprasti pasekmių, kilsiančių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipiant dėl palikimo priėmimo po jo brolio G. M. mirties, kai po asmens mirties nėra realaus turto ir palikimo objektą sudaro tik ateityje atsirasiančios teisės atkūrimas į nekilnojamąjį turtą ir, kai apie tokį turtą tokiam asmeniui nėra žinoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Aukščiau paminėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo realias galimybes per įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, nes paveldėjimo teisė į brolio G. M. paveldėtą turtinę teisę jam atsirado tik po 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus priimtos išvados. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo paveldėjimo teise į brolio G. M. turtą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad pakankamai ilgą laiko tarpą (5 m.) po brolio G. M. mirties pareiškėjo įstatymo nustatytu terminu paveldėjimo teisės nerealizavimas, užkerta kelią pareiškėjui šią teisę realizuoti atnaujinus terminą palikimui priimti. Įvertinus palikimo atsiradimo momentą ir pareiškėjo sužinojimo apie atsiradusį paveldėjimo teisės objektą aplinkybes, teismas laiko, kad termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo metu yra vienintelė galimybė atkurti G. M. įpėdiniui nuosavybės teises į žemės sklypą ir šį žemės sklypą įgyti nuosavybėn.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 4,69 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo brolio G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,69 Eur (keturių eurų 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė