Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1292-967/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-08
Bylos Nr.: e2A-1292-967/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29332-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būsto“
Atsakovas: S. K.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1292-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29332-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būsto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būsto“ ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl įsiskolinimo priteisimo, sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2007 m. liepos 11 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su atsakovu S. K. (toliau – atsakovas), kuria ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomotas atsakovui; iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisti iš atsakovo 222,72 Eur įsiskolinimą už buto nuomą bei 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ ir 2008 m. gruodžio 3 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-766 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo“, visos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos ieškovei valdyti patikėjimo teise, tarp jų ir ginčo butas. Su atsakovu 2007 m. liepos 11 d. sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam išnuomotas ginčo butas. Atsakovas nevykdo sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir ieškovei už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis nemoka. Dėl atsakovo įsiskolinimų ieškovei, ši ne kartą kreipėsi į teismą, kuris ieškovės reikalavimus pripažino ir priteisė iš atsakovo ieškovei prašomas priteisti sumas. Teismo jau priteistų, tačiau atsakovo ieškovei nesumokėtų skolų likutis yra 2 547,96 Eur. Atsakovas vengia mokėti ne tik teismo jau priteistas sumas, bet ir vėlesnius mokėjimus. Atsakovo įsiskolinimas už ginčo buto nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. yra 211,14 Eur, už termino praleidimą sumokėti nuomos mokestį paskaičiuoti 11,58 Eur delspinigiai. Delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis sutarties 34 punktu. Nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu.

3. Sutarties 40.5 punktas numatė, kad sutartis pasibaigia nuomininkui nemažiau kaip tris mėnesius nemokant nuomos mokesčio ir / ar mokesčių už komunalines paslaugas. Vadovaujantis sutarties 41 punktu, pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas iškeldinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovas ne kartą buvo raginamas skolas susimokėti (pavyzdžiui, 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. birželio 14 d. siųstais pranešimais), tačiau siųstų raginimų sumokėti skolą nevykdė.

4. Sutarties 14 punktas numatė atsakovo pareigą prižiūrėti ginčo butą ir laikyti jį geros būklės (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), rūpintis nuomotojo turto saugumu ir priežiūra, griežtai laikytis teisės aktų ir kitų taisyklių, susijusių su buto ir (ar) pastato, kuriame yra butas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir (ar) butui. 2018 m. gegužės 21 d. ieškovo darbuotojams lankantis ginčo bute buvo pastebėta, kad ginčo butas netvarkingas, atsakovas vonioje pats pakeitė gyvatuką ir savavališkai perstatė unitazą prie kitos sienos, neprijungė jo prie vandentiekio ir neįprastai užlenkė nuotekų vamzdžio dalį, demontavo kambario duris. Atsakovas savavališkai atjungė dujinę viryklę nuo centralizuoto miesto dujotiekio, naudojasi dujų balionu, kuris Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus nurodymu turi būti nedelsiant pašalintas iš patalpų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1-277 94 punktu, aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti dujų balionus draudžiama. Kaip matyti iš namo, kuriame yra ginčo butas, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo butas yra 5 aukštų daugiabučiame gyvenamajame name. Eksploatuoti dujų balionus ginčo bute draudžiama.

5. Nors 2018 m. gegužės 1 d. raštu ieškovė informavo atsakovą apie pareigą pašalinti savavališkai atliktų darbų padarinius, suteikdama atsakovui dviejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, atsakovas minėtų veiksmų neatliko. Tokia pati ginčo buto būklė nustatyta ir 2018 m. liepos 9 d. Neteisėtas dujų baliono naudojimas ir kiti nurodyti atsakovo veiksmai kelia grėsmę kitų name, kuriame yra ginčo butas, esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisėms ir interesams, taip pažeidžiant sutarties 15 punktą.

Šalies argumentai

6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra įregistruotas Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi neįgalumą, darbingumo lygis 55,00 procentai. 2001 m. rugsėjo mėnesį buvo kompresinis stuburo lūžis. Iš už neįgalumą gaunamų pinigų išskaičiuojama 50,00 procentų kiekvieną mėnesį ir lieka 44,00 Eur. Tuo metu, kai buvo komisija, butas buvo netvarkingas, nes 2018 m. rugpjūčio 7 d. įvyko kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis su dislokacija. Unitazas buvo pakeistas ir perstatytas todėl, kad pasibaigė normatyvus jo naudojimo laikas. Gyvatukas pratekėjo penkiose vietose, todėl jį reikėjo pakeisti. Dujos buvo atjungtos dėl skolos, šiuo metu dujų balionas pašalintas, yra elektrinė plytelė. Pagal 2007 m. liepos 11 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas gali keisti sanitarinės technikos įrenginius. Atsakovui 52 metai, artimųjų neturi. Atsižvelgiant į sveikatos būklę, neranda tinkamo darbo, už butą iš ko mokėti neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 211,14 Eur skolą už buto nuomą, 11,58 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 222,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove dėl reikalaujamos priteisti sumos, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 211,14 Eur skolą už buto nuomą ir 11,58 Eur delspinigių yra įrodytas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis).

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo į bylą teikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jis nuomos mokesčio nemoka piktavališkai, iš teiktų įrodymų matyti, kad atsakovas turi sveikatos problemų, o jam nustatytas darbingumas – 55,00 procentai, reikalingos specialios darbo sąlygos. Atsakovui išmokamos sumos, atskaičius sumas vykdymo procesuose, sudaro tik apie 40,00 Eur per mėnesį. Atsakovas sutartį dėl buto nuomos sudarė dar 2007 m. liepos 11 d., t. y. ilgą laiką gyvena bute, tuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nėra duomenų, jog turėtų kitą gyvenamąjį plotą, taip pat nurodė, kad neturi artimųjų. Atsakovo materialinė padėtis yra sudėtinga, byloje jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Be to, už ankstesnius laikotarpius priteisti įsiskolinimai išieškomi priverstine tvarka. Byloje nėra įrodytos aplinkybės, kad atsakovas neatitinka ir (ar) yra praradęs asmens, kuriam galėtų būti suteikiamas socialinis būstas, statusą. Teismo įsitikinimu, nurodytomis aplinkybėmis buto nuompinigių nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš būsto.

10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (ginčo butas netvarkingas, atsakovas vonioje pats pakeitė gyvatuką ir savavališkai perstatė unitazą prie kitos sienos, neprijungė jo prie vandentiekio ir neįprastai užlenkė nuotekų vamzdžio dalį) nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti jo iš būsto. Nors minėti veiksmai ir atlikti nesilaikius sudaryta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau jie pagal savo apimtį nėra laikyti esminiais, atlikti siekiant kaip įmanoma pagerinti gyvenimo sąlygas, o jų tinkamam užbaigimui atlikti atsakovas neturi materialinių galimybių. Atsakovas paaiškino, kad jam nebuvo žinoma, jog bute negalima naudoti dujų baliono bei jį šiuo metu pašalino, naudojasi elektrine virykle maisto gaminimui. Nors atsakovas nesilaikė minimo draudimo teikdamas, jog apie jį nežinojo, tačiau vėliau pats tokį pažeidimą pašalinimo. Teismo įsitikinimu, nurodytomis aplinkybėmis aptartas pažeidimas nėra pakankamas pagrindas nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš būsto.

11. Teismas konstatavo, jog išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimai nutraukti su atsakovu 2007 m. liepos 11 d. sudarytą socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, laikytini neįrodyti, nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į susidariusią atsakovo skolą už ginčo buto nuomą, nuompinigių nemokėjimo laikotarpį, atsakovo pastangų pagerinti savo materialinę padėtį nebuvimą, nepagrįstai nesivadovavo CK 6.611 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.611 straipsnį, yra susiklosčiusios sąlygos sutarčiai nutraukti: nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių; nuomininkas ardo ar gadina gyvenamąją patalpą. Atsakovas savo veiksmais, naudodamas dujų balioną, kėlė pavojų Vilniaus miesto savivaldybės turtui, taip pat kitų, greta gyvenančių asmenų, turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismas neatkreipė dėmesio, kad bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas pripažino, jog yra darbų, kuriuos dirbti jis gali, o pastangų darbui ieškoti jis nededa, išskyrus tai, kad yra užsiregistravęs Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teiginiai, kad atsakovas neturi artimųjų, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas nesistengia užtikrinti savo materialinės gerovės, naudojasi vien socialine parama, piktnaudžiaudamas jam suteikiamomis socialinėmis garantijomis. Nuomos mokesčio atsakovas geranoriškai nemoka mažiausiai nuo 2007 metų, teismo jau priteistų, tačiau atsakovo ieškovei nesumokėtų skolų likutis – 2 547,96 Eur, yra susidariusios einamosios skolos.

12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad gyvatuko pakeitimas, unitazo perstatymas, neprijungiant jo prie vandentiekio, neįprastai užlenkus nuotekų vamzdžio dalį buvo darytas siekiant kaip įmanoma pagerinti gyvenimo sąlygas, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas minėtus darbus atliko siekdamas pagerinti ginčo buto būklę. Ieškovui nėra žinomos aplinkybės, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas savavališkai pakeitė gyvatuką, nes senasis leido vandenį. Unitazo perkėlimas į kitą vietą dėl patogesnio naudojimosi taip pat negali būti laikomas įrodyta aplinkybe. Atsakovo ginčo bute atlikti darbai kelia realią kitų name esančių patalpų užpylimo grėsmę.

12.3. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo atliktus ginčo buto pabloginimus, nepagrįstai nesivadovavo CK 6.611 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad jei nuomininkas ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sumontuotas nuotekų vamzdynas sudaro netgi keturis 90 laipsnių kampus iki pagrindinio daugiabučio namo nuotekų stovo. Pailgėjus vamzdyno gulsčiajai daliai, gali būti neužtikrintas reikiamas vamzdyno nuolydis. PVC vamzdžio dalis (alkūnė), atvirai kabanti ore, gali būti mechaniškai paveikta vertikalia kryptimi, dėl ko nuolydis gali pasikeisti į priešingą pusę arba netgi išsinerti iš sujungimo. Pabrėžė, kad unitazas nėra pajungtas prie vandentiekio, o nupilant nešvarumus iš kibiro ar leidžiant vandenį iš skalbimo mašinos, sudaromas didesnis momentinis vandens debitas, kurio slėgis mechaniškai gali pažeisti tokį vamzdyno sujungimo būdą. Šiuo atveju nėra garantuotas nuotakyno pralaidumas, valumas ir nekamšumas, todėl kyla didelė rizika nuotakyno suirimui ar deformacijoms, dėl ko gali būti užliejami apačioje esantys butai, taip pat sugadintas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas.

12.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią priemonės proporcingumas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar nuomotojo teisės yra pažeidžiamos taip, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Pažymėjo, kad atsakovas nesiėmė priemonių tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. tinkamai naudotis socialine parama – nesikreipė dėl nuomos mokesčio išdėstymo dalimis, atsisakė jam ieškovės siūlyto mažesnio ploto, t. y. pigesnio būsto, neteikė prašymo persikelti į mažesnio ploto būstą ir pan. Atsakovas ne tik nemoka nuompinigių, gadina ginčo buto būklę, bet ir atlieka veiksmus, keliančius pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, o paprašytas juos pašalinti, to geranoriškai nedaro. Nors 2018 m. gegužės mėnesį atsakovo buvo paprašyta pašalinti dujų balioną, tačiau to jis nepadarė ir pašalino dujų balioną tik ieškovei kreipusis į teismą, nes dar 2018 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 120V8-114 nurodyta, kad „<...> viryklė prijungta prie 27 litrų dujų baliono“. Aplinkybė, jog atsakovui 2018 m. rugpjūčio 23 d. dėl traumos, patirtos 2018 m. rugpjūčio 7 d., nustatytas kairės alkūnės lūžis, reikšmės neturi, nes šį pažeidimą pašalinti jo buvo prašoma nuo 2018 m. gegužės mėnesio.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, atsižvelgdamas į tai, kad šis ieškinio reikalavimas tiesiogiai susijęs su žmogaus teisės į būstą, įtvirtintos Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, įgyvendinimu. Šioje byloje atsakovas iškeldinamas iš socialinio būsto, t. y. būsto, kuris turi specifinę socialinę prigimtį ir yra skirtas valstybės paramos mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) forma, o atsakovas asmens, kuriam galėtų būti suteikiamas socialinis būstas, statuso nėra praradęs. Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą apribojimo forma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo iškeldinimo iš buto proporcingumą ir pagrįstumą.

13.2. CK 6.611 straipsnio nuostata nėra imperatyvi, o Vilniaus miesto savivaldybės, kaip buto savininkės, teisė nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti nuomos mokesčio nemokantį nuomininką nėra absoliuti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabsoliutino aplinkybių, ieškovės nuomone, sudarančių neabejotiną atsakovo iškeldinimo iš buto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo pagrindą, t. y. skolos už nuomą dydžio ir jos susidarymo laikotarpio ir pan., o šias aplinkybes vertino kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, konkrečiai – su skolos už buto nuomą susidarymo priežastimis.

13.3. Ieškovė šioje byloje nepateikė įrodymų, kad atsakovas piktybiškai vengia mokėti buto nuomos mokestį, o jo turtinė padėtis leidžia su juo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį. Ieškovės pozicija grindžiama tik deklaratyviais teiginiais, kuriuos paneigia atsakovo į bylą pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, konstatavo, kad atsakovas ne piktavališkai nemoka buto nuomos mokesčio, o jo turtinė padėtis labai bloga, nes dėl sveikatos būklės jo galimybės susirasti darbą, vadinasi ir pagerinti turtinę padėtį, yra apsunkintos, jis neturi kitos gyvenamosios patalpos. Iš byloje esančių atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų matyti, kad 2001 m. rugsėjo mėnesį atsakovas patyrė kompresinį stuburo lūžį, jam nustatytas darbingumo lygis – 55,00 procentai, pagal gydytojų išvadas reikalingos specialios darbo sąlygos – negali dirbti iš esmės jokio fizinio darbo. Jo pajamos – netekto darbingumo pensija 88,88 Eur, iš kurios kiekvieną mėnesį išskaičiuojama 50,00 procentų pagal vykdomuosius dokumentus ir lieka 44,00 Eur. Atsakovas įregistruotas darbo biržoje, artimųjų neturi. Pažymėjo, kad viso teismo proceso metu atsakovas buvo laikinai nedarbingas dėl rankos traumos, kurią gydosi iki šiol. Be to, jį su ginčo patalpa sieja ilgalaikis ryšys – jo gyvenamoji vieta bute deklaruota nuo 1982 m. rugpjūčio 26 d., todėl atsakovo teisė į ginčo patalpą saugotina kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Šalies argumentai

13.4. Ieškovė apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja socialinėmis teisėmis, nededa pastangų vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, nes tai patvirtinančių patikimų įrodymų byloje nėra. Atsakovo pajamos po išskaitų pagal išduotus vykdomuosius dokumentus sudaro apie 40,00 Eur. Byloje esantys duomenys apie priskaičiuotą ir sumokėtą buto nuomos mokestį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina, kad atsakovas šias prievoles nors ir iš dalies, tačiau vykdo pagal savo turtines galimybes, pavyzdžiui, 2017 metais buvo atlikti 9 mokėjimai. Net iš apie 40,00 Eur turimų realių pajamų atsakovas moka už butui teikiamą elektros energiją, vandenį. Tai, kad atsakovas stengiasi mokėti mokesčius ir pagal išgales tai darom patvirtina ir į bylą pateiktas mokėjimo už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas kvitas. Kadangi atsakovas yra neįgalus, nedarbingumas po stuburo traumos – 55,00 procentai, pagal gydytojų nustatytus apribojimus negali dirbti iš esmės jokio fizinio darbo, yra bedarbis, įregistruotas darbo biržoje, prievolių vykdymas yra apsunkintas. Ribotas darbingumas ir gydytojų nustatyti apribojimai dirbti tam tikrus darbus neabejotinai apsunkina galimybes susirasti darbą ir taip pagerinti savo turtinę padėtį.

13.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas, be to, jog yra registruotas darbo biržoje, nededa pastangų darbui susirasti. Atsakovas 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, kad ir savarankiškai ieškojo jo sveikatos būklę atitinkančio darbo, tačiau jam nepasisekė jį susirasti. Anksčiau dirbti darbai neatitiko jo sveikatos būklės. Atsakovas yra socialiai pažeidžiamas, dėl ko jam ir nuomojamas socialinis būstas, o esant dabartinei jo turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad socialinio būsto suteikimo socialiai remtiniems asmenims paskirtis ir yra užtikrinti šių asmenų interesus ir toks būstas suteikiamas dėl jų socialinės padėties. Priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nekonstatavo atsakovo piktnaudžiavimo jam teikiama socialine parama.

13.6. Ieškovė pirmosios instancijos teisme ne tik neįrodinėjo, bet ir nenurodė aplinkybių, kad atsakovas nesikreipė dėl nuomos mokesčio išdėstymo dalimis, kad jam buvo siūlomas mažesnio ploto (t. y. pigesnis) būstas, bet jis šio būsto atsisakė, neteikė prašymo persikelti į mažesniojo ploto būstą ir pan., todėl atsakovas neturėjo galimybės atsikirsti į šiuos argumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl minėti apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais ir jų pagrindu apeliacinis skundas negali būti tenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

13.7. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buto nuompinigių nemokėjimas ilgiau kaip tris mėnesius nėra pakankamas pagrindas nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš būsto, nes atsakovas ne piktavališkai nemoka mokesčio, o dėl to, kad turi sveikatos problemų, jam yra nustatytas 55,00 procentų darbingumas, reikalingos specialios darbo sąlygos. Atsakovo gaunamos piniginės lėšos, atlikus išskaitas vykdymo procese, sudaro tik apie 40,00 Eur per mėnesį. Atsakovas sutartį dėl buto nuomos sudarė 2007 m. liepos 11 d., t. y. ilgą laiką gyvena bute, tuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nėra duomenų, jog turėtų kitą gyvenamąjį plotą, taip pat nurodė, kad neturi artimųjų. Aplinkybė, kad atsakovas neturi artimųjų, yra pagrįsta atsakovo paaiškinimais teisme, kurie nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo materialinė padėtis yra sudėtinga, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kad už ankstesnius laikotarpius priteisti įsiskolinimai išieškomi priverstine tvarka ir atsakovas nėra praradęs asmens, kuriam galėtų būti suteikiamas socialinis būstas, statuso.

13.8. Ieškovė, siekdama iškeldinti atsakovą, turėjo įrodyti, kad atsakovas pakeisdamas gyvatuką ir į kitą vietą perkeldamas unitazą, pablogino buto būklę, tokiais savo veiksmais ardo ar gadina butą. Į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad dėl atsakovo atliktų darbų – pakeisto gyvatuko, unitazo vietos pakeitimo pablogėjo buto būklė, jo negalima naudoti pagal paskirtį, sumažėjo jo vertė ir pan. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė buto būklės pablogėjimas, todėl ieškovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai (gyvatuko pakeitimas, unitazo vietos pakeitimas ir kt.) nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš būsto.

13.9. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad unitazo vieta pakeista nesilaikant techninių reikalavimų, o jo būklė tariamai kelia realią kitų name esančių patalpų užpylimo grėsmę, nes ieškinys buvo grindžiamas tik aplinkybe, kad unitazo vietos pakeitimas atliktas negavus nuomotojo sutikimo. Apeliaciniame skunde ieškovė pirmą kartą nurodė aplinkybes, kad „<...> vamzdynas sudaro netgi keturis 90 laipsnių kampus iki pagrindinio daugiabučio namo nuotekų stovo. Be to pailgėjus vamzdyno gulsčiajai daliai, gali būti neužtikrintas reikiamas vamzdyno nuolydis. Taip pat PVC vamzdžio dalis (alkūnė), atvirai kabant ore, gali būti mechaniškai paveikta vertikalia kryptimi, ko pasekoje nuolydis gali pasikelti į priešingą pusę arba netgi išsinerti iš sujungimo.“ Apeliacinio skundo argumentai dėl techninių reikalavimų pažeidimų, kurie tariamai buvo padaryti perkeliant unitazą į kitą vietą, nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas neturėjo galimybių į juos atsikirsti, todėl šie argumentai neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovas 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad unitazas į kitą vietą buvo perkeltas 2004 metais, t. y. beveik prieš penkiolika metų, tačiau byloje nėra duomenų, kad per ilgą unitazo eksploatavimo laikotarpį po jo vietos pakeitimo buto nuotekų šalinimo sistemoje būtų įvykę kokie nors gedimai ir / ar avarijos. Atsakovas pripažino, kad prakiurus vamzdžiui, kuriuo unitazas anksčiau buvo prijungtas prie vandentiekio, dabartiniu metu unitazas neprijungtas prie vandentiekio dėl to, kad jis neturi materialinių galimybių įsigyti naują vamzdį, kuris reikalingas unitazui pajungti prie vandentiekio. Dėl unitazo neprijungimo prie vandentiekio, vandeniu automatiškai neprisipildo jo bakelis ir tai sudaro unitazo eksploatavimo nepatogumus atsakovui, kuris kiekvieną kartą pasinaudojęs unitazu turi pripildyti jį vandeniu mechaniniu būdu. Tačiau, priešingai negu nurodo ieškovė, tai, kad unitazas neprijungtas prie vandentiekio, savaime nekelia užpylimo grėsmės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl to, jog unitazas nėra pajungtas prie vandentiekio, nupilant nešvarumus iš kibiro ar leidžiant vandenį iš skalbimo mašinos, sudaromas didesnis momentinis vandens debitas, kurio slėgis mechaniškai gali pažeisti tokį vamzdyno sujungimo būdą, kad šiuo atveju nėra garantuotas nuotakyno pralaidumas, valumas ir nekamšumas, todėl kyla didelė rizika nuotakyno suirimui ar deformacijoms, dėl ko gali būti užliejami apačioje esantys butai, taip pat sugadintas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, atsakovo vertinimu, yra tik hipotetinės prielaidos, kurios kaip ir kitos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia apeliacinį skundą, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimo.

13.10. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad unitazas prie vandentiekio neprijungtas, nes ankstesnis vamzdis prakiuro dėl nusidėvėjimo, o lėšų naujam vamzdžiui atsakovas neturi. Byloje nėra jokių tai paneigiančių duomenų. Tai, kad dėl lėšų neturėjimo unitazas neprijungtas prie vandentiekio, nereiškia, kad atsakovas gadina ar ardo buto inžinerinę įrangą. Byloje nėra duomenų, kad dėl nepajungto prie vandentiekio bakelio, unitazas negali būti eksploatuojamas arba buvo netinkamai eksploatuojamas, nešvarus, iš jo sklistų nemalonūs kvapai. Svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad atsakovas, neardo ir negadina buto, o priešingai, deda pastangas užtikrinti tinkamą bute esančių vamzdynų būklę, tam, kad būtų išvengta neigiamų padarinių, yra ir ta, kad jis kreipėsi į ieškovę su prašymu pakeisti vamzdžius, esančius virtuvėje ir vonioje, tačiau ieškovė, vietoje to, kad organizuotų vamzdžių pakeitimą, padavė atsakovą į teismą dėl iškeldinimo iš buto. Taigi, atsakovo veiksmuose nėra tyčios gadinti ar ardyti butą ir / ar jo inžinerinę įrangą. Butas yra 1965 metų statybos name, jam daugiau kaip 50 metų ir ši aplinkybė patvirtina, kad buto būklė yra sąlygota natūralaus nusidėvėjimo, o ne atsakovo neteisėtų veiksmų.

13.11. Priešingai negu teigė ieškovė, butui dujos buvo atjungtos dėl skolos. Atsakovas nežinojo apie draudimą daugiabučiame name naudoti dujų balioną, tačiau vėliau pats tokį pažeidimą pašalino. Šiuo metu dujų balionas pašalintas, atsakovas maisto gaminimui naudoja elektrinę plytelę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų nėra gavusi jokių skundų iš kitų to paties namo gyventojų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad minėtas pažeidimas nėra pakankamas pagrindas nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovą iš būsto. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos analizavo ir, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, padarė pagrįstas, teisėtas ir išsamiai argumentuotas išvadas, kad nutraukti su atsakovu sudarytą buto nuomos sutartį ir iškeldinti jį iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos nėra teisėto pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir tenkinti ieškinio reikalavimus visiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

16. Byloje nustatyta, kad 1 kambario, 28,96 kv. m² ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

17. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ ir 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-766 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ likvidavimo“ perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir ginčo butą.

18. 2007 m. liepos 11 d. sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ginčo butas buvo išnuomotas atsakovui.

19. 2018 m. gegužės 21 d. atlikta ginčo buto apžiūra. 2018 m. gegužės 21 d. buto patikrinimo akte Nr. 16242 nurodyta, kad ginčo butas yra penkių aukštų blokinio namo antrame aukšte, nuomininkas gyvena vienas (18.1 punktas), ginčo buto techninė būklė – patenkinama (15 punktas), jis yra nesuremontuotas, patalpos netvarkingos, trūksta švaros. Apžiūros metu nustatyta, kad atsakovas pats atliko kai kuriuos remonto darbus – demontavo duris į kambarį, pakeitė gyvatuką ir savavališkai į kitą vietą pastatė unitazą, kurio neprijungė prie vandentiekio; naudojasi dujų balionu, nes dėl skolų atjungtas centralizuotas dujų tiekimas. Statant unitazą vonios patalpoje buvo sulankstyta nauja nuotekų vamzdžio dalis, senoji jo atkarpa po vonia ir kriaukle virtuvėje yra nusidėvėjusi, pažeista korozijos, taip pat, kaip ir vandentiekio vamzdžiai. Atsakovo teigimu, virtuvėje vamzdžiai buvo avarinės būklės ir pratekėjo, todėl po jais laiko dubenį. Patikrinimo metu, kurį laiką leidžiant į kriauklę ir vonią vandenį, pratekėjimų nepastebėta. Iš 2018 m. gegužės 21 d. buto patikrinimo akto Nr. 16242 matyti, jog atsakovas įspėtas dėl savavališkų buto įrangos pakeitimų ir būtinybės įsirengti dūmų signalizatorių bei supažindintas su priešgaisrinės saugos reikalavimų taisyklėmis. Patikrinimas vykdytas pagal 2018 m. gegužės 17 d. gautą atsakovo prašymą Nr. 7034 pakeisti santechnikos vamzdžius vonioje ir virtuvėje.

20. 2018 m. gegužės 1 d. raštu Nr. 1.35-18/2615 „Dėl pateikto prašymo“ atsakovas informuotas, kad pakartotinai išnagrinėjus jo 2018 m. gegužės 17 d. prašymą Nr. 7034 pakeisti santechnikos vamzdžius Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešama, jog 2018 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolu Nr. 20/18 patalpų remonto darbų komisija nutarė pritarti būtiniems santechnikos vamzdžių remonto darbams ir įpareigoti atsakovą per nustatytą laiką iki 2018 m. birželio 30 d. atstatyti vonioje atliktos rekonstrukcijos padarinius. Suėjus terminui, ginčo butas tikrintas pakartotinai. 2018 m. liepos 9 d. buto patikrinimo akte Nr. 16686 surašytose pastabose (30 punktas) nurodyta, kad patikrinimo metu pastebėta, jog savavališkai perstatytas unitazas vonioje prie kitos sienos atgal į vietą pagal komisijos sprendimą nesumontuotas, taip pat neprijungtas prie šalto vandens tiekimo vamzdžio; durys į kambarį demontuotos, o visose patalpose trūksta einamojo remonto; ginčo butas atjungtas nuo centralizuoto dujotiekio, todėl atsakovas naudojasi dujų balionu. Nustatyta, kad atsakovas likvidavo galimai avarinę situaciją po kriaukle virtuvėje, pakeitė lanksčiuosius vandentiekio vamzdelius. Atsukus čiaupą, pratekėjimų nepastebėta. Į pastabą, kad atsakovas neįvykdė komisijos sprendimo likviduoti rekonstrukcijos vonioje padarinius, jis atsakė, kad jokiu būdu nesirengia atstatyti unitazo į buvusią vietą, nes jam taip patogiau juo naudotis.

21. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. 2R-2689 „Dėl neteisėtos SND baliono eksploatacijos“ nurodė, kad gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu persiųstą ieškovės raštą, kuriuo informuota, jog ginčo bute savavališkai atjungta dujinė viryklė nuo centralizuoto miesto dujotiekio ir eksploatuojamas suskystintų naftos dujų balionas. Atsižvelgiant į tai, kad Suskystintų naftos dujų įrenginių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1-277 94 punkte nustatyta, kad aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti dujų balionus draudžiama, prašyta imtis priemonių dėl dujotiekio prijungimo prie viryklės atstatymo pagal galiojančias taisykles ir nedelsiant pašalinti suskystintų naftos dujų balioną iš patalpų, apie priimtus sprendimus raštu informuoti ieškovę ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Remiantis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2R-2912 „Dėl suskystintų naftos dujų baliono eksploatacijos“, ieškovės direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1.23-17/13 sudaryta patalpų remonto darbų komisija 2018 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio protokolu Nr. 31/18 nutarė organizuoti bendrą buto patikrinimą su Valstybinės energetikos inspekcijos atstovais. Patikrinimas, kuriame dalyvavo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas, atliktas 2018 m. rugsėjo 4 d., ir jo metu nustatyta, kad bute dviejų degiklių dujinė viryklė atjungta nuo centralizuoto miesto dujotiekio, dujotiekis užaklintas akle, užplombuotas, dujų skaitiklis nuimtas, dujinė viryklė prijungta prie 27 l talpos suskystintų naftos dujų baliono; minėtos aplinkybės konstatuotas antstolio A. B. parengtame 2018 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/18/37. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. surašė atsakovui nurodymą Nr. 12ĮP1-107, kuriuo šis buvo įpareigotas atjungti suskystintų dujų balioną nuo viryklės ir pašalinti balioną iš buto, apie nurodymo įvykdymą informuoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių raštu iki 2018 m. rugsėjo 25 d.

22. Ieškovė apeliaciniame skunde teigusi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.611 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad jei nuomininkas ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovas ne tik nemoka nuompinigių, gadina ginčo buto būklę, tačiau ir atlieka veiksmus keliančius pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei – atsakovo 2018 m. gegužės mėnesį paprašyta pašalinti dujų balioną, tačiau to jis nepadarė ir pašalino dujų balioną tik ieškovei kreipusis į teismą.

23. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. rugsėjo 21 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo buto apžiūra, kurioje dalyvavo ieškovės Būsto priežiūros skyriaus specialistė D. Z., spynų atrakinimo specialistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. P., Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas E. K. ir antstolis A. B., vyko 2018 m. rugsėjo 4 d., ką patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/18/37, ieškinys tuo tarpu buvo parengtas ir pateiktas teismui 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. nesuėjus po 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. parengto nurodymo Nr. 12ĮP1-107 įvykdymo terminui. Neturint byloje duomenų, kuriuo tiksliai momentu atsakovas demontavo suskystintų dujų balioną nuo viryklės, visų pirma negalima kaip neginčytina faktine aplinkybe vadovautis ieškovės teiginiu, kad šis pašalintas tik kreipusis į teismą, tokiu būdu šiai galimai siekiant sustiprinti poziciją dėl atsakovo piktybiškumo.

25. Šiuo atveju manytina esant būtina paminėti, kad veiksmų buto apžiūrai atlikti imtasi ne pagal planinį patikrinimą, numatytą ieškovės iš anksto ar gautą iškvietimą dėl netinkamai eksploatuojamo būsto, tačiau pagal 2018 m. gegužės 17 d. atsakovo prašymą Nr. 7034 pakeisti santechnikos vamzdžius vonioje ir virtuvėje. Duodamas parodymus dėl įvykdytų pažeidimų, nustatytų 2018 m. gegužės 21 d. buto apžiūros metu, konkrečiai, pakeisto gyvatuko, demontuotų kambario durų, prijungto suskystintų naftos dujų baliono ir perstatyto unitazo, atsakovas 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu pasakęs, kad, pavyzdžiui, unitazas į kitą vietą buvo perkeltas dar 2004 metais, t. y. beveik prieš penkiolika metų. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pažymėjęs, kad duomenų byloje, jog per unitazo eksploatavimo laikotarpį po jo vietos pakeitimo buto nuotekų šalinimo sistemoje būtų įvykę kokie nors gedimai ir / ar avarijos, nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į atsakovo parodymus, duotus 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdyje, tiek ir į jo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, susijusius su unitazo lokacijos pakeitimu, pažymi, jog į bylą apskritai nebuvo teikti ankstesnių metų buto apžiūros aktai, kurie paneigtų atsakovo argumentus, kad jis konkrečius ginčo buto darbus, šiuo atveju tai – unitazo perstatymas, atlikęs iki 2018 m. gegužės 21 d. patikros, apie kuriuos ieškovė, tikėtina, žinojo. Jeigu byloje būtų buvę aiškintasi, ar ieškovė jau anksčiau objektyviai galėjo turėti duomenų apie atsakovo įvykdytus pažeidimus, tokią aplinkybę nustačius, 2018 m. gegužės 21 d. buto apžiūros akte Nr. 16242 įvardyti kaip savavališkos statybos darbai negalėtų būti laikomi naujai ieškovei paaiškėjusiais, apie kurių egzistavimą ji nebūtų žinojusi, jų buvimo toleravusi ir dėl kurių buvimo rizikos nebūtų prisiėmusi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė, kuriai patikėjimo teise valdyti perduotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis turtas – ginčo butas, leistinomis priemonėmis neįrodinėjo, jog atsakovo atlikti remonto darbai ginčo buto būklę pablogino, sumažino jo, kaip nekilnojamojo turto objekto, vertę, padarant jį nebetinkamu gyventi bei nevertino darbų atlikimo būtinumo dėl natūralaus ginčo buto nusidėvėjimo.

26. Ieškovė iš esmės laikėsi pagrindinio argumento, kuris paminėtas ir apeliaciniame skunde, kad ginčo bute atlikti darbai kelia realią kitų name esančių patalpų užpylimo grėsmę, tačiau kada tokia grėsmė buvo atsiradusi, kiek laiko esant perstatytam unitazui, neprijungiant jo prie vandentiekio, ir užlenktai nuotekų vamzdžio daliai, vykdyta ginčo buto eksploatacija, ar buvo kilusi reali pavojaus rizika trečiųjų asmenų turto atžvilgiu, nepaaiškino.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas neneigė, kad unitazą nuo vandentiekio jis atjungė, tačiau tą, jo teigimu, jis padarė vamzdžiui prakiurus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad piniginių lėšų naujam vamzdžiui įsigyti atsakovas neturėjo. Galima spręsti, jog būtent dėl to jis su 2018 m. gegužės 17 d. prašymu Nr. 7034 pakeisti santechnikos vamzdžius vonioje ir virtuvėje kreipėsi į ieškovę, kuri 2018 m. gegužės 1 d. raštu Nr. 1.35-18/2615 „Dėl pateikto prašymo“, pakartotinai išnagrinėjusi jo 2018 m. gegužės 17 d. prašymą Nr. 7034 pakeisti santechnikos vamzdžius, 2018 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolu Nr. 20/18 nutarė pritarti būtiniems santechnikos vamzdžių remonto darbams ir įpareigoti atsakovą per nustatytą laiką iki 2018 m. birželio 30 d. atstatyti vonioje atliktos rekonstrukcijos padarinius. 2018 m. liepos 9 d. buto patikrinimo akte Nr. 16686 nurodyta, kad atsakovas pasakęs, jog atstatyti unitazo į buvusią vietą nesirengia, nes jam taip patogiau juo naudotis. Reikėtų paminėti, jog šiuo atveju problema kyla ne dėl paties unitazo perstatymo, tačiau dėl jo tinkamo prijungimo prie vandentiekio, tokiu būdu garantuojant, kaip ieškovė apeliaciniame skunde pabrėžė, nuotakyno pralaidumą, valumą ir nekamšumą.

28. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pavyzdžiui, pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės 2018 m. gegužės 1 d. raštu Nr. 1.35-18/2615 „Dėl pateikto prašymo“ nustatytą įpareigojimą atsakovui iki 2018 m. birželio 30 d. atstatyti vonioje atliktos rekonstrukcijos padarinius, nurodo, jog nustatant analogišką įpareigojimą, neatsiejamai privalo būti vertinamas tokio įpareigojimo įvykdymo galimumas. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio išduotos 2014 m. gegužės 20 d. pažymos DL-1 Nr. 0815464 matyti, kad atsakovui nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2031 m. rugpjūčio 7 d. nustatytas 55,00 procentų darbingumo lygis, 2001 m. rugsėjo 19 d. patyrus traumą – stuburo L2 slankstelio kompresinį lūžį (VšĮ „Antakalnio poliklinikos“ šeimos gydytojos S. R. 2018 m. spalio 23 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas); esant padariniams po stuburo slankstelio kompresinio lūžio ir lėtinės vertebrogeninės radikulopatijos stuburo išvaržų fone, jam yra rekomenduojama riboti fizinį krūvį, liemens apkrovą, nuolatinį stovėjimą ir sėdėjimą, dirbti darant pertraukas (VšĮ „Antakalnio poliklinikos“ šeimos gydytojos S. R. 2018 m. spalio 23 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas; 2014 m. lapkričio 27 d. medicininis pažymėjimas Nr. 20). Remiantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus m. 5-ojo skyriaus 2018 m. spalio 1 d. pažyma Nr. P01-2018-1535 „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių“, atsakovas nuo 2012 m. gegužės 3 d. buvo įregistruotas darbo biržoje, darbo paieška nutraukta nuo 2017 m. balandžio 2 d., pakartotinė registracija atlikta nuo 2017 m. gegužės 29 d. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 5 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-4798, išduotą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 5 d., atsakovui buvo priskaičiuota 88,88 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, iš kurios, atlikus 44,44 Eur išskaitas pagal antstolių pateiktus patvarkymus, išmokama atsakovui 44,44 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog be netekto darbingumo pensijos, atsakovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mokamą 33,12 Eur dydžio socialinę pašalpą (AB „Lietuvos pašto“ 2018 m. spalio 10 d. išmokų išmokėjimo kvitas Serija SP99SI2018 Nr. 002400204). Duomenų, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskirta socialinė pašalpa yra vienkartinė ar periodinė, byloje nėra. Taigi, priešingai negu nurodo atsakovas, jo pajamos per mėnesį gali siekti 77,56 Eur. Kadangi jokio nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti realizuotas įsiskolinimams padengti, ar šeimos narių, papildomai gaunančių pajamas iš darbinės veiklos (apie kuriuos, jeigu šie būtų, ieškovė, perdavusi antstoliams vykdyti jai išduotus vykdomuosius raštus, žinotų), atsakovas neturi, jo pajamos, net ir galinčios sudaryti 77,56 Eur, vertintinos kaip akivaizdžiai nepakankamos būtiniausiems asmens poreikiams užtikrinti, mokesčiams sumokėti ir rekonstrukciniams darbams visiškai pašalinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo materialinė padėtis yra sudėtinga, už ankstesnius laikotarpius priteisti įsiskolinimai išieškomi priverstine tvarka, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti jo iš būsto.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų atsakovo materialinė padėtis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką gyvena ginčo bute ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Jo materialinė padėtis sunki: atsakovas yra tik iš dalies darbingas (55 procentai), šiuo metu nedirba, jo pajamos per mėnesį – apie 77,56 Eur t. y. faktinės aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovą, nepasikeitė.

31. Pažymėtina, kad atsakovas nei skolos, nei atliktų remonto darbų fakto neginčija, stengiasi pagal išgales mokėti mokesčius ir savavališkos statybos darbus šalinti. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovas piktnaudžiauja jam teikiama parama, nemoka mokesčių, neatlieka einamojo remonto ir rekonstrukcijos šalinimo padarinių ne dėl sunkios materialinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovo valios priklausančių priežasčių.

32. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiomis aplinkybėmis buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas ir atsakovo atlikti veiksmai, nesilaikius sudaryta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovą iš būsto, padaryta tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (CK 6.611 straipsnį) ir atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

33. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsiliepimą į bylą pateikusio atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas.

35. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2019 m. rugsėjo 26 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-5349, išrašytą 97,50 Eur sumai už advokatės V. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

36. CPK 99 straipsnyje nustatytas teismui įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

37. Kadangi abi proceso šalys, t. y. ir ieškovė, ir atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

38. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-35642-933/2018.

Teisėjai Virginijus KairevičiusTatjana ŽukauskienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė