Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu:

- pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. K. skirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, G. K. paskiriant galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. lapkričio 13 d., 21.50 val., iki 2024 m. lapkričio 14 d., 14.41 val. (1 para), vieną parą prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai ir laikyta, kad G. K. neatliktos bausmės dalis yra 74 MGL (3700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 (aštuonių) mėnesių trukmės dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas iš G. K. automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. K. nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 126 punkto reikalavimus numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, t. y. nevykdydamas šių reikalavimų, elgėsi neatsargiai, neatsakingai ir sukėlė eismo įvykį – važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 2, automobilio dešinės pusės veidrodėliu kliudė dešiniu kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį E. J. J., kuriam padarė galvos ir dešiniojo kelio sąnario sričių sumušimus, pasireiškusius nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštine) galvos plaukuotosios dalies žaizda ir dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio pokremzliniu lūžiu, dėl ko E. J. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu t. y., būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė E. J. J. sveikatą.

2. Be to, G. K. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę lengvąjį automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam po eismo įvykio buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0372, 2024 m. lapkričio 13 d., 20.14 val., nustatytas 1,94 prom. neblaivumas, o 2024 m. lapkričio 13 d., 20.26 val., nustatytas 1,72 prom. neblaivumas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. K. atsakomybei.

3.1. Apeliantas skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo ir jo žmonos R. K. duotus paaiškinimus ir prašymus, todėl nepagrįstai atsisakė jo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

3.2. Apeliantas nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo pareigūnams išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, pilnai atlygino ligonių kasų patirtas išlaidas bei draudimo nukentėjusiajam išmokėtas lėšas. Taip pat apeliantas nurodo, kad po šio įvykio suprato, jog negalima taip neatsakingai elgtis ir žmonos paskatintas pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Taip pat žmonos paskatintas susirado darbą, kurį dirba iki šiol. Jis nebevartoja alkoholio, nevairuoja transporto priemonių ir laikosi įstatymų. Iki šiol jis nebuvo padaręs jokios nusikalstamos veikos, niekada nebuvo teistas, šiai dienai darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Apelianto manymu, jis pilnai atitinka visus kriterijus, numatytus BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse.

3.3. Apeliantas nurodo, kad jo žmona R. K. buvo pateikusi prašymą perduoti jį pagal laidavimą jos atsakomybei, tačiau teismas šio prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad teismui nėra aišku kokį auklėjamąjį poveikį kaltinamajam gali padaryti jo žmona, nes iki padaryto įvykio laiduotoja jokios įtakos vyro elgesiui nepadarė. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad veiksmai ir būdai, kurių imtis laiduotojas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų yra būtent laiduotojo pareiga, bet ne teismo. Apeliantas pažymi, kad laiduotoja R. K. yra neteista, nebausta administracine tvarka, atsakinga buityje, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, su apeliantu gyvena santuokoje jau 40 metų. Anot apelianto, R. K. yra nepriekaištingos reputacijos, turi autoritetą giminių ir artimųjų tarpe, taip pat tarp kaimynų, todėl apelianto manymu, R. K. gali daryti realų teigiamą poveikį. Jam būtų gėda dar kartą nusižengti įstatymams.

4. Atsiliepimu į G. K. apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Ražauskas prašo nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025-09-30 nuosprendį. Prokuroras nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo manyti, jog R. K. gali daryti teigiamą įtaką G. K., juo labiau, kad iki aptariamo įvykio G. K. ne kartą vairavo neblaivus, tačiau R. K. deklaruojamos savybės (artimas ryšys, gyvenimas kartu) jokios esminės ar veiksmingos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, taip pat laiduotojos realią ir faktiniais duomenimis nepagrįstą teigiamą įtaką apeliantui ir pagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog R. K. turi realią galimybę daryti teigiamą poveikį savo sutuoktiniui G. K., todėl jos prašymas dėl laidavimo teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai buvo atmestas. Prokuroro teigimu, įvertinus apelianto padarytų veikų pobūdį, jų intensyvumą, aplinkybes, taip pat jo ankstesnio elgesio modelį, darytina išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad būtent laiduotojos įtaka ateityje galėtų būti efektyvi ar pakankama užtikrinti jo teisėtą elgesį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėjo prie išvados, kad laidavimo institutas nagrinėjamu atveju nėra tinkama ar proporcinga priemonė, ir atmetė prašymą.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar dėl jų skundas gautas, apeliacinis teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminius BPK pažeidimus. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K.neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai yra padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus ar nesunkus nusikaltimas (nagrinėjamu atveju padaryti du nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje), t. y. 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog G. K. yra neteistas, baustas administracine tvarka, padarė du nesunkius nusikaltimus transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba, šiuo metu gydosi priklausomybę nuo alkoholio, sumokėjo draudimui išmokėtas išmokas (2 t., b. l. 162, 166). Tai reiškia, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytos sąlygos. Tačiau vien tik šių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, nes be šių aplinkybių būtina nustatyti ir pakankamą pagrindą manyti, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pasigendama.

8. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

9. Aptartos teismų praktikos kontekste, visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju G. K.padarė itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes automobilį vairavo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmu putimu jam nustatytas 1,94 prom. neblaivumas (20.14 val.), o antru – 1,72 prom. neblaivumas (20.26 val.), ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Svarbu ir tai, kad iš paties G. K. parodymų matyti, jog jis buvo toks apsvaigęs, kad net nesuprato, jog partrenkė žmogų („<...>jautė trinkelint, bet nesuprato, kad tai buvo žmogus ir nesustojo pasižiūrėti“). Be to, nors, kaip teigia apeliantas, praeityje jis teistas nebuvo, tačiau jis baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio G. K. ne kartą vairavo neblaivus – 2023 m. liepos 31 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2023 m. birželio 18 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tada 2024 m. gegužės 17 d. vėl buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2024 m. balandžio 21 d. pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Ir nors jam buvo skirtos piniginės baudos bei administracinio poveikio priemonės (specialios teisės atėmimas), tačiau akivaizdu, kad tinkamų išvadų dėl neteisėto savo elgesio nepadarė, o jam skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų, kadangi G. K. padarė pavojingesnę veiką, t. y. 2024 m. lapkričio 13 d. vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu jau buvo sužalotas žmogus. Pastebėtina ir tai, kad 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinėje byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) G. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 66 mėn., o tai reiškia, kad 2024 m. lapkričio 13 d. jis vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė jam atimta, ir tai jis darė būdamas neblaivus. Visa tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojami jį charakterizuojantys duomenys, taip pat nuteistojo deklaruojamas pasižadėjimas ateityje laikytis įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo sumenkinti jo anksčiau padarytų pažeidimų ir daryti priešingą išvadą.

10. Vertindama nuteistojo skunde dėstomus argumentus, kuriais nuteistasis teigia, kad jo žmona R. K. gali būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką, teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje, kaip jau aptarta, pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019).

11. Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta ir tai, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

12. G. K. yra brandi asmenybė, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, šeimą, todėl kyla pagrįstų abejonių nuteistojo sutuoktinės objektyvia galimybe daryti jam akivaizdžią teigiamą įtaką. Tokią išvadą akivaizdžiai patvirtina ir apylinkės teismo aptartos aplinkybės, t. y. iki pat 2024 m. lapkričio 13 d. įvykio, kai G. K. vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, jo žmona kaltinamajam dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui jokios įtakos nepadarė, nors G. K. šią priklausomybę turi jau keletą metų. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad sprendimą rimtai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui priėmė būtent pats G. K., o ne paskatintas žmonos. Visa tai leidžia manyti, kad apelianto deklaruojamas žmonos autoritetas G. K. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei aukščiau minėtų administracinių nusižengimų padarymo nesulaikė. Todėl nėra pagrindo manyti, kad laiduotoja R. K. gali jam daryti realią įtaką ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį palieka nepakeistu, o nuteistojo G. K. skundą atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.