Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.5; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.4.2.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. 9

2025 m. rugsėjo 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 126 punkto reikalavimus numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, t. y. nevykdydamas šių reikalavimų, elgėsi neatsargiai, neatsakingai ir sukėlė eismo įvykį – važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 2, automobilio dešinės pusės veidrodėliu kliudė dešiniu kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį E. J. J., kuriam padarė galvos ir dešiniojo kelio sąnario sričių sumušimus, pasireiškusius nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštine) galvos plaukuotosios dalies žaizda ir dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio pokremzliniu lūžiu, dėl ko E. J. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu t. y., būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė E. J. J. sveikatą.

Be to, kaltinamasis G. K. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam po eismo įvykio buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0372, 2024 m. lapkričio 13 d., 20.14 val., nustatytas 1,94 prom. neblaivumas, o 2024 m. lapkričio 13 d., 20.26 val., nustatytas 1,72 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. grįždamas iš miesto pakeliui sustojo bare, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Atvažiuodamas į barą buvo blaivus. Iš baro neblaivus važiavo namo. Buvo likę tik 200 metrų. Važiuodamas neblaivus kažką jautė trinktelint, bet nesuprato, kad tai buvo žmogus ir nesustojo pažiūrėti. Vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Teisės vairuoti neturėjo, ji buvo atimta už vairavimą neblaiviam administracine tvarka 2024 m. balandžio mėn. Dabar alkoholio nebevartoja, gydosi nuo alkoholizmo. Gydytis pradėjau prieš Naujus Metus, po šio įvykio. Supranta, kad viskas galėjo baigtis labai blogai. Praeitų metų lapkričio pabaigoje pradėjo dirbti, prieš tai turėjo transporto įmonę, kurią praeitų metų vasarą įmonę perrašė sūnui, kai neteko teisės vairuoti. Šio įvykio metu buvo bedarbis. Pradėjus gydymą nuo alkoholizmo viskas pasisuko teigiama linkme. Pradėjo kitaip mąstyti, namie daugiau tvarkytis, dirbti, pagerėjo santykiai su žmona. Santykiai su darbdaviu geri, jis neturi jokių pretenzijų dėl darbo, darbas patinka. Po įvykio nevairavo transporto priemonių. Norėtų su kaimynu susitaikyti, palaikyti draugiškus santykius. Savo poelgį vertina blogai. Palaiko žmonos pateiktą prašymą dėl laidavimo. Kartu gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metų, santykiai geri, ji matė problemą, daug kartų vertė gydytis. Šį poelgį įvertino blogai, buvo daug pasikalbėjimų.

Liudytoja R. K. parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Sužinojus kas įvyko, buvo šokas, nelabai ką pamena, viską sužinojo, kai į namus atvyko policija. Vyras pats nelabai ką suprato. Po įvykio labai daug ką kalbėjo. Anksčiau vyras yra vairavęs išgėręs, gydėsi, kodavosi, daug darė, viską išbandė, bet niekas nepadėjo. Daug metų bandė vyrą paveikti, „tempė“ ir gražiuoju, ir piktuoju. Šis paskutinis įvykis buvo labai didžiulė pamoka. Po įvykio viskas pasikeitė, vyras buvo šoke, padarė išvadas, pradėjo gydytis, nebevartoja alkoholio, pasikeitė santykiai, namai sutvarkyti, dirba, nebėra draugų, nebegeria savaitgaliais, susirado darbą, ieškojo bet kokio darbo, nes buvo praradęs viską. Dabar pats vyras rodo didžiulį norą gydytis, šį kartą pats savarankiškai rūpinasi gydymu. Pati yra nebausta administracine tvarka, neteista.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Iš nukentėjusiojo E. J. J. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.00 val., iš savo namų vienas pėsčiomis nuėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Nusipirko nealkoholinio alaus, o po to nusprendė užeiti į šalia esantį alaus barą pasisveikinti su vyrais ir ten pamatė savo kaimyną G. K., kuris sėdėjo kartu su A. B. Matė, kaip jie vartojo alkoholį, gėrė degtinę. G. K. paklausė: „Kodėl kieme mašina?“. Šis atsakė „40 metų važinėju, parvarysiu“. G. K. paklausė apie mašiną, nes žino, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes ankščiau vairavo neblaivus krovininį automobilį. Alaus bare prabuvo apie 10-15 min. Apie 17.30 val., tikslaus laiko nepasakys, pirmiau iš alaus baro išėjo A. B., o G. K. pabaigė gerti likusią degtinę, kurios buvo likę apie dvi taureles, o baigęs išgerti degtinę, išėjo iš baro. G. K. išėjus iš alaus baro pamatė, kad ant baro buvo paliktas šio mobilaus ryšio telefonas. Telefoną iš karto paėmė ir suriko G. K., kad paliko telefoną. Padavęs telefoną G. K. nuėjo (duomenys neskelbtini) link savo namų ir nežiūrėjo ką tuo metu darė G. K., nematė kaip šis nuėjo į automobilį (duomenys neskelbtini) modelio universalą, (duomenys neskelbtini) spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Eidamas girdėjo užvesto automobilio variklio garsą. Tuo metu nesuprato, kad tai gali būti G. K. automobilis, nes atgal neatsisuko. Einant link namų jokie kiti automobiliai iš priekio nevažiavo, gatvė buvo apšviesta. Ėjo dešinės pusės kelkraščiu, ten šaligatvių nėra. Paėjus apie 30 metrų link namų nieko nebeatsimena. Iki to neužfiksavo, kad jam iš galo važiuotų koks automobilis, neužfiksavo ir jokių automobilio šviesų iš galo, tiesiog dingo atmintis, net nejautė jokio smūgio, bent jau neatsimena, nes nuo tos akimirkos jam dingo atmintis. Atmintį atgavo ligoninės priėmime, o tiksliau, kai į ligoninę atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai klausinėjo kas įvykio. Pareigūnams pasakė, kad buvo partrenktas automobilio, nes jam taip pasakė priėmime, kad galimai po eismo įvykio. Ligoninėje buvo ir jo žmona, nes ją informavo policijos pareigūnai, ji jam parodė ir suplėšytą striukę. Policijos pareigūnams tada pasakė, kad jį galimai partrenkė G. K., nes paskutinį kartą matė tik jį ir jo automobilį ir jis galimai jį vairavo būdamas neblaivus. Vakare žmonai D. J. paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad norėtų susitikti, nes atrastas kaltininkas ir automobilis, tačiau žmona pasakė, kad jis jau miega ir jie nebeatvyko. Kitą dieną iš žmonos sužinojo, kad jį partrenkė kaimynas G. K. G. K. kitą dieną po įvykio apie 17.00 val. atėjo pas jį į namus atsiprašyti. Susitaikyti su G. K. nenorės, nori kad jis būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka kaip ir priklauso. G. K. nerodo jokio susidomėjimo jo sveikata, susidomėjimą rodė tik pirmosiomis dienomis po eismo įvykio, ėjo pas jį ir atsiprašinėjo, bet kai tik pasirašė ant lapo, kad pretenzijų dėl pinigų neturės, nuo tos dienos viskas ir baigėsi. Taip pat nori pasakyti, kad G. K. nepasimoko iš savo klaidų. Žino, kad G. K. už ankstesnius nusikaltimus buvo atimtos ir transporto priemonės, ir penkiems metams jam buvo atimta teisė vairuoti. Bet dar šią savaitę, kai buvo geras oras, matė, kaip G. K. važinėjo motoroleriu. Nori patikslinti, kad civilinio ieškinio byloje nereikš, jį tenkins ta suma, kurią atlygins draudimas (1 t., b. l. 98-101, 102-105).

Iš liudytojo M. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d. buvo namuose kartu su savo tėčiu G. K., pats buvo savo kambaryje. Tamsiu paros metu atėjęs tėtis pakvietė eiti į lauką, nes kažkas buvo jų kiemo griovyje. Su tėčiu greitai išskubėjo į lauką. Prie jų kiemo esančiame griovyje pastebėjo vyriškį, vilkintį tamsiais rūbais, kuris gulėjo. Priėjo prie vyriškio, kuris buvo matytas. Suprato, kad tai jų kaimynas, vardo nežino. Vyriškį bandė kartu su tėčiu pakelti, šis atsistojo, buvo sąmoningas, bet nelabai orientavosi. Vyriškį bandė su tėčiu vesti link jo namų, nes galvojo, kad šis neblaivus, tačiau pamatė, kad jam kraujuoja iš galvos, žaizda buvo didelė. Paklausė kaimyno, kas nutiko, tačiau jis pasakė, kad nieko neprisimena. Parbėgęs į namus paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie įvykį, kad vyrui reikalinga medikų pagalba. N. A. pasakė, kad gali imti iš jos automobilio vaistinėlę, kurią jis ir paėmė. Grįžęs prie tėčio ir vyriškio vyrui, kuriam kraujavo iš galvos, tvarstė galvą, kad nenukraujuotų. Jis iš terasos atnešė kėdę vyriškiui pasodinti, nes šiam buvo sunku stovėti. Nuo vyro nesijautė jokio sklindančio alkoholio kvapo. Laukiant įvykio vietoje pastebėjo ant važiuojamosios kelio dalies netoli kur gulėjo vyriškis automobilio veidrodėlio detalę, jos nelietė, ją ten ir paliko. Jiems su tėčiu kilo įtarimas, kad vyriškis galimai nukentėjo po eismo įvykio. Jam tuo metu tėtis minėjo, kad būdamas dar namie girdėjo kažkokį bumbtelėjimą, bet tuo metu pagalvojo, kad kažkas kliudė kokį automobilį. Pats nieko negirdėjo. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba. Vyras buvo apžiūrėtas greitosios pagalbos darbuotojų ir išvežtas į ligoninę. Jis su tėčiu grįžo į namus. Vėliau diskutuojant su namiškiais paaiškėjo, kad kaimynas buvo galimai partrenktas automobilio ir paliktas įvykio vietoje. Kas partrenkė jų kaimyną nežino, bet įtarė kitą kaimyną, nes ten matė stovintį policijos ekipažą ir iš kiemo išvežamą automobilį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-52).

Iš liudytojos N. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d. buvo savo namuose kartu su sugyventiniu G. K. ir jo sūnumi M. K. Apie 17.32 paskambino dukra E. B., kuri pasakė, kad su maršrutiniu autobusu važiuoja iš miesto į namus. Apie 17.37 val. į namus parbėgo dukra pasakė, kad prie jų namų griovyje guli žmogus ir dūsauja. Tada jos sugyventinis G. K. su savo sūnumi išėjo į kiemą ir pamatė griovyje gulintį vyriškį, kurį bandė pakelti, nes nežinojo kas nutiko. Ji viską stebėjo pro antro aukšto langą į kiemą nėjo, nes buvo ką tik nusimaudžiusi. M. K. parbėgo į namus ir pasakė, kad reikia kažko sutvarstymui, nes matė, kad vyrui smarkiai kraujuoja iš galvos. M. K. iš jos telefono 17.41 val. skambino pagalbos numeriui. M. K. pasakė, kad iš jos mašinos paimtų vaistinėlę. Šis taip ir padarė. Po to matė, kad M. K. ar G. K. vyriškiui atnešė kėdę, nes vyrui buvo sunku stovėti. Kai žiūrėjo pro langą, vyriškis jai buvo nematytas, tik vėliau paaiškėjo, kad tai kaimynas, bet vardo nežino. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, nusivedė vyriškį, kuris vilkėjo tamsiais rūbais, į greitosios pagalbos automobilį. Per langą matėsi, kad M. K. ir G. K. kažko ieško griovyje. Ji jiems pasakė, kad neliestų. Jai matėsi kažkokia automobilio detalė, nes buvo apšviesta greitosios pagalbos automobilio šviesomis. Iš įvykio vietos vyriškį, kuris gulėjo jų griovyje, išsivežė greitoji pagalba. G. K. ir M. K. parėję į namus pasakojo, kad griovyje ieškojo mobilaus ryšio telefono, kurį liepė surasti griovyje gulėjęs vyras, o ieškodami telefono, pastebėjo automobilio veidrodėlio detalę ant asfalto, bet jos neėmė. G. K. pasakė, kad eitų paieškoti to telefono, šis pasiėmė žibintuvėlį ir išėjo, bet telefono nerado, tačiau pastebėjo, kad įvykio vietoje kur prieš tai matė nebėra automobilio galimai pilkos spalvos veidrodėlio. Kas galėjo paimti veidrodėlio detalę neaišku, nes G. K. namuose prabuvo nuo 5-10 min., tačiau per šį laikotarpį kažkas atėjo ir paėmė veidrodėlį. Po to jai apie 18.40 val. paskambino iš policijos ir paklausė dėl vaizdo įrašų. Pasakė, kad kamerų pas ją nėra, gal turi kaimynai. Ji tada susisiekė su kaimyne ir jos paklausė, ar turi kameras, ši pasakė, kad turi. Matė, kad po pokalbio kaimynės vyras išėjo į kiemą. Apie 22.30 val. jai vėl skambino iš policijos ir paklausė, ar sutiks G. K. būti apklausiamas. Pasakė, kad taip, ir G. K. išėjo duoti parodymų. Iš pradžių jos nesuprato, kad griovyje gulėjęs vyras galėjo nukentėti po eismo įvykio, tačiau vėliau įtarimą kėlė tai, kad įvykio vietoje buvo automobilio veidrodėlio detalė ir vyras prisiminė, kad būdamas kambaryje girdėjo kažkokį duslų garsą, jis pagalvojo, kad kažkas kažkur kliudė kokį automobilį, tačiau pažiūrėjęs per langą nieko nematė, nes prastas apšvietimas. Tas išgirstas bumbtelėjimas galėjo ir būti susijęs su partrenktu vyriškiu. Nori paminėti, kad po darbo į namus grįžo apie 17.10 val., o grįžusi ir sukdama į kiemą nepastebėjo jokio žmogaus, išlipusi iš automobilio aimanavimo ar pagalbos šauksmo negirdėjo. Eismo įvykis galimai galėjo įvykti laikotarpiu nuo 17.10 iki 17.40 val., tačiau nėra tuo įsitikinusi (1 t., b. l. 55-58).

Iš liudytojo G. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17:49 val., namo parbėgo dukra E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad prie jų namo griovyje guli ir dejuoja žmogus. Jis iškart su savo sūnumi M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad griovyje guli pažįstamas asmuo, kuris gyvena netoliese, tačiau jo duomenų nežino. Tuomet su sūnumi vyrą iškėlė iš griovio ir pamatė, kad jo galva visa kruvina. Tada atnešė kėdę ir pasodino, o sūnus paskambino ir iškvietė GMP. Tuomet M. K. suteikė asmeniui pirmąją pagalbą. Sužeistas asmuo paprašė, kad paieškotų jo telefono ir beieškant pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies mėtosi pilkos spalvos automobilio veidrodėlio plastikinis dangtelis, tačiau jo nelietė. Kai atvyko GPM ir išsivežė nukentėjusįjį asmenį, dar kartą ėjo ieškoti telefono, kai pastebėjo, kad veidrodėlio dangtelio nebėra. Nori pridurti, kad prieš pareinant jo dukrai namo, būdamas namuose girdėjo bumbtelėjimą, tačiau pagalvojo, kad kažkas atsitrenkė į jo žmonos automobilį, kuris stovėjo prie tvoros. Pažiūrėjęs pro langą nieko nepastebėjo, todėl į kiemą pasižiūrėti nėjo (1 t., b. l. 61-64).

Iš liudytojo M. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d., apie 18.13 val., dirbo ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su tyrėja J. V., kai iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), GMP brigada „(duomenys neskelbtini)“, rado vyrą, kraujuojantį iš galvos, galvos trauma, vyras nieko neprisimena. Vietoje pastebėtos automobilio duženos, medikai įtaria, kad galimai vyras nukentėjo eismo įvykio metu. Vežamas į Panevėžio ligoninę. Atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių su nukentėjusiuoju, vardo ir pavardės nepamena, pabendrauti nepavyko, nes tuo metu jis buvo operacinėje. Susisiekus mobiliuoju telefonu su nukentėjusiojo žmona jos buvo pasiteirauta, ar žino kur šiuo metu yra jos vyras. Ši teigė, kad jis buvo išėjęs į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pati jo pasigedo namuose, kadangi jis visada į namus grįždavo sutartu laiku. Nukentėjusiojo žmonai buvo pasakyta, kad jos vyras yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. Apie šį įvykį ji nieko nežinojo. Nuvykus į įvykio vietą buvo pabendrauta su pranešėju, kuris ir iškvietė GMP pagalbą. Jis nurodė, kad būdamas namuose išgirdo bumbtelėjimą, tačiau pažiūrėjęs per langą nieko nematė. Po kurio laiko grįžusi jo dukra pasakė, kad šalia jų namo esančiame griovyje guli vyras. Tada jis su sūnumi išėjęs į lauką rado griovyje gulintį iš matymo matytą asmenį, kuriam kraujavo galva ir dėl to iškvietė GMP. Pranešėjas pastebėjo, kad ant važiuojamosios kelio dalies mėtosi pilkos spalvos automobilio veidrodėlio plastikinis dangtelis, todėl suprato, kad asmuo bus galimai nukentėjęs eismo įvykio metu. Būnant įvykio vietoje pastebėjo, kad netoliese įvykio vietos ant namų buvo vaizdo stebėjimo kameros. Pabendravus su namo savininkais, šie paaiškino, kad paties eismo įvykio fakto nesimato ir automobilių valstybiniai numeriai susilieję. Nuvykus atgal į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo pabendrauta su nukentėjusiuoju, kuris nurodė, kad apie 16.40 val. išėjo iš namų iki netoliese esančio baro „(duomenys neskelbtini)“, kur išgėrė du bokalus nealkoholinio alaus ir išėjo atgal į namus. Nukentėjusysis nurodė, kad su juo bare buvo jo kaimynas (kaip vėliau paaiškėjo kaltininkas) vardo ir pavardės nepamena, kuris į barą atvyko pilkos spalvos (duomenys neskelbtini) automobiliu, nors neturi teisės vairuoti ir būdamas bare vartojo alkoholinius gėrimus. Kai nukentėjusysis išeidinėjo iš baro, kartu su juo išėjo ir eismo įvykio kaltininkas, kuris atsisėdo į automobilį. Eidamas link namų nukentėjusysis išgirdo automobilio garsą ir daugiau nieko neatsimena iki tol, kai jį nuo žemės pakėlė kiti asmenys. Nukentėjusiajam VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyta galvos žaizda ir kaklo raiščių patempimas. Išleistas gydytis į namus. Gavus papildomos informacijos apie eismo įvykio kaltininką buvo nuvažiuota iki jo namų adreso tikslaus nepamena, kur kieme buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių nepamena, kurio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo apgadintas, t. y. nukritęs plastikinis dangtelis, įskilęs priekinis stiklas dešinėje pusėje, įlenkta kėbulo detalė prie priekinio automobilio stiklo, nebuvo priekinių dešinės pusės buferio grotelių. Nuėjus į namus duris atidarė moteris, kuri paaiškino, kad minėtas automobilis priklauso jos sūnui, kuris šiuo metu yra išvykęs, o automobiliu važinėja tik jos vyras ir nurodė, kad iš darbo grįžo apie 18:00 val., tačiau (duomenys neskelbtini) namo kieme nebuvo, ir išėjo pasivaikščioti, o kai grįžo į namus, automobilis (duomenys neskelbtini) jau stovėjo kieme, o vyras miegojo lovoje. Pabendravus su eismo įvykio kaltininku, šis prisipažino, kad buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė šiek tiek alkoholio ir automobiliu grįžo į namus. Važiuodamas į namus kažką kliudė automobiliu, tačiau nesuprato ką, todėl nesustojo ir nuvažiavo toliau, grįžęs į namus nuėjo miegoti. Alkoholio kiekio matuokliu vyriškiui buvo nustatytas virš 1,5 promilės neblaivumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“. Vyriškis nepageidavo būti pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. Vyriškis galimai sukėlęs eismo įvykį buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelis buvo paimti ir priduoti saugoti į „Automera“ automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo registruotas eismo įvykis EIĮS sistemoje (1 t., b. l. 69-72).

Iš liudytojos G. I. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 07.30 val. pradėjo darbą, dirbo iki 20.30 val. Dirbo viena. Dirba tiek ten esančioje parduotuvėje, tiek ir alaus bare. Neatsimena kas minėtą dieną lankėsi alaus bare, nes klientai nuolat keičiasi. Neatsimena kurią dieną, bet buvo atėjusi moteris, vardo nežino, kuri paklausė, ar nieko nematė. Moters pati paklausė kas nutiko, o ši atsakė, kad buvo nutrenktas jos vyras apie 17.00 val. Moteriai atsakė, kad nieko nematė ir nieko negirdėjo. Kitą dieną į parduotuvę atėjo K., kurio paklausė, ar nieko nežino apie partrenktą vyrą. Šis sakė, nieko nežino. Jo klausė, nes manė, kad gal jis ką girdėjo, nes jis užeina vis į parduotuvę. Dar po kelių dienų, kurią tiksliai dieną nepasakys, dirbant bare išgirdo kaip klientai šnekasi apie partrenktą žmogų. Ji jų paklausė, kas čia buvo, o jie atsakė, kad už parduotuvės buvo partrenktas vyriškis. Iš kalbų girdėjo, kad kaimynas kaimyną partrenkė, tačiau vardų nežino, nes pati dirba apie du mėnesius ir ne visus jų vardus žino bei ne visus įsidėmi. 2024 m. gruodžio 2 d. į barą buvo atėjęs vyriškis, kuris, kaip suprato, buvo partrenktas automobilio. Vyriškio vardo nežino, bet girdėjo kaip jis su kitais klientais kalbėjo apie įvykį kuomet buvo jis partrenktas, tuo metu jis nieko bare nepirko. Partrenktas vyriškis matytas, ateina į parduotuvę ir į alaus barą. Nori pasakyti, kad čekiai nėra saugomi ir niekur tai nėra fiksuojama kas, ką ir kada pirko. Tik parduotuvėje galima atsiskaityti banko kortele, o alaus bare mokama grynaisiais pinigais, bet jei neturi grynųjų pinigų, klientai atsiskaito kortele parduotuvėje, nes alaus baras ir parduotuvė yra tame pačiame pastate. G. K. yra matytas, ateina į alaus barą, perka alkoholio, bet nežino kaip jis atvyksta iki alaus baro. Ar jis 2024 m. lapkričio 13 d. lankėsi neatsimena. Apie įvykį išgirdo tik iš moters, kuri prisistatė kaip nutrenkto vyriškio žmona ir iš kitų klientų (1 t., b. l. 75-78).

Iš liudytojos R. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog G. K. yra jos vyras. 2024 m. lapkričio 13 d. buvo darbe, po 17.10 val., tiksliai nepasakys, automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose vyro G. K. nebuvo, kieme nebuvo ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis registruotas vyro G. K. vardu, o automobiliu naudojasi jos sūnus M. K. Automobilis būna paliktas kieme, kai sūnus išvažiuoja į reisą su krovininiu automobiliu. Sūnus automobilio raktelius palikęs pas ją. (duomenys neskelbtini) automobiliu niekas neturėjo naudotis. Vyrui G. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes jis prarado teisę vairuoti, kai vairavo neblaivus. Pati sūnaus automobiliu nesinaudoja, nes jis yra su automatine pavarų dėže, ji tokiu važiuoti nemoka. Grįžusi į namus persirengė ir po kokio pusvalandžio susiruošė pasiimti šakočio. Jai dar būnant namuose vyras G. K. parėjo į namus. Pastebėjo, kad jis yra neblaivus, buvo užstatęs jos automobilį, todėl nusprendė eiti pėsčiomis. G. K. jai nieko nesakęs nuėjo miegoti. Dar neišėjusi iš namų girdėjo sirenos garsus. Išėjusi iš kiemo ėjo (duomenys neskelbtini), o eidama nieko įtartino nematė ir negirdėjo. Kelias buvo tuščias. Ėjo iki (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini). Pasiėmusi šakotį grįžinėjo į namus pėsčiomis tuo pačiu keliu kaip ir atėjo, tačiau nieko įtartino taip pat nepastebėjo. Į namus grįžo po 18.00 val. Grįžusi į namus darė vakarienę, vyras G. K. miegojo. Tą patį vakarą, laiko nepasakys, neatsimena pas jas į namus atvyko policija. Policijos pareigūnai klausinėjo kur jos vyras. Pasakė, kad namuose miega, ir jiems parodė kur vyras miega. Pareigūnai nuėjo iki vyro. Policijos pareigūnai vyro klausinėjo kur jis buvo, ar naudojosi automobiliu, liepė pasitikrinti blaivumą. G. K. policijos pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholio ir, kad naudojosi automobiliu, kaltės neneigė. Policijos pareigūnai klausė, ar nesukėlė eismo įvykio. G. K. atsakė, kad neatsimena. Vyrui policijos pareigūnai neblaivumą nustatinėjo du kartus, koks buvo nustatytas nežino. Policijos pareigūnai nurodė, kad G. K. vešis kartu į policijos komisariatą. Kartu su policijos pareigūnais ėjo į kiemą apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad sugadintas automobilio dešinės pusės veidrodėlis, trūksta detalės, matėsi, kad suskilęs automobilio priekinis stiklas. Kiek žino, automobilis buvo sveikas, stiklas nebuvo įskilęs ir jo veidrodėliai buvo tvarkingi. Ryte neatkreipė dėmesio, bet, jos manymu, turėjo būti tvarkingas, nes niekas juo nesinaudojo. Kitą dieną paskambino kaimynei ir jos paklausė, kaip vyro sveikata, nes policijos pareigūnai minėjo, kad galimai po eismo įvykio sužalotas E. J. Kadangi policijos pareigūnai išsivežė jos vyrą, pagalvojo, kad jis ir galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu sužalojo kaimyną. Kaimynė pasakė, kad vyras ligoninėje, susiuvo galvą, lūžių nėra. 2024 m. lapkričio 14 d. grįžęs iš policijos G. K. nuėjo pas kaimynę D. J. atsiprašyti ir paklausti kaip jaučiasi šios vyras. E. J. dar buvo ligoninėje. Kai šis buvo paleistas iš ligoninės, G. K. vėl nuėjo atsiprašyti E. J. G. K. po šio įvykio labai pasikeitė, atsisakė alkoholio, susirado darbą, dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant galimybei jos vyras planuoja prašyti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji sutiktų būti laiduotoją, nes jis klauso jos pastabų, išklauso jos nuomonę. Ir šiuo metu kaip ir sakė, jis stengiasi, nebevartoja alkoholio, susirado darbą, ji galėtų daryti jam teigiamą įtaką (1 t., b. l. 81-84).

Iš liudytojo T. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d. buvo savo namuose. Alaus bare ar parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nesilankė, nes vakare miegojo savo namuose, kadangi turėjo būti naktinė pamaina, kur darbą turėjo pradėti nuo 20.00 val. Neatsimena, gal po kelių dienų, vedžiojo šunį ir susitiko E. J., su kuriuo pradėjo kalbėtis ir šis, nusiėmęs kepurę nuo galvos, pasakė: „antras gyvenimas“. Paklausė kas nutiko. E. J. pasakė, kad jį pasivijo G. Suprato, kad G. K., kuris yra E. J. kaimynas. E. J. pasakojo, kad ėjo pėsčiomis į namus ir jį automobiliu kliudė G. K., kuris buvo neblaivus. Daugiau jokios naudingos informacijos neturi (1 t., b. l. 87-89).

Iš liudytojos D. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2024 m. lapkričio 13 d., apie 16.20 val., grįžo kartu su vyru E. J. iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kartu užėjo į namus, vyras išsivedė pavedžioti šunį. Po to grįžęs paliko šunį ir išėjo. Išeidamas pasakė, kad eina nusipirkti cigarečių ir užeis pas „chebrą“ pakalbėti į aludę. Pasakė vyrui grįžti 18 val. valgyti vakarienės. Šis vienas, pėsčiomis, būdamas blaivus iš namų išėjo apie 16.45 val. Ėjo į netoliese esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. 18.00 val. pažiūrėjo, kad vyras dar negrįžo, dar šiek tiek palaukė ir apie 18.10 val. išėjo jo ieškoti, ėjo su šuniuku (duomenys neskelbtini) link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nuo namų iki minėtos parduotuvės eiti nedidelis atstumas apie 3 min. Eidama nieko nematė, niekas nesukėlė įtarimo, tik vedant šunį šis pradėjo uostyti griovyje prie kaimynų,. Pati griovyje nieko nematė, nes stovėjo šiek tiek toliau. Kai nuėjo į parduotuvę, parduotuvėje jokių asmenų nebuvo, pardavėjos taip pat nebuvo, jos nepastebėjo. Po to pagalvojo, kad vyras nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, bet ten nebėjo, o ėjo į namus tuo pačiu keliu kaip ir atėjo. Vyrui į mobilaus ryšio telefoną neskambino, nes jis jį buvo palikęs namuose. Į namus grįžo apie 18.20 val. Ten vyro vis dar nebuvo. 18.30 val. gavo skambutį iš policijos ir buvo informuota, kad vyras ligoninėje. Paklausus kas nutiko, jai pasakė, kad patys dar nieko nežino. Tada susiruošė važiuoti į ligoninę. Važiuodama iš namų pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini), ten kur prieš tai uostinėjo jos šuo, stovi policijos ekipažas. Prie jų sustojusi paklausė, gal žino, kas čia įvyko. Šie atsakė, kad įtaria autoįvykį. Į ligonine atvažiavo apie 19.00 val., susirado savo vyrą, kuris buvo visas sušalęs, purtėsi. Paklausė, kas atsitiko. Vyras pasakė, kad nieko neatsimena. Po to jo vėl po kokios pusantros valandos paklausė gal ką atsiminė. Vyras pasakė, kad atsimena, jog išėjo iš alaus baro, nes G. K. paliko mobilaus ryšio telefoną, jam jį padavė ir išėjo į namus. Daugiau detalių nepasakojo. Vyrui susiuvo galvą ir tą patį vakarą paleido į namus. Vyras jautėsi prastai, sukosi galva. Apie 23.30 val. vėl paskambino iš policijos ir norėjo apsiklausti jos vyrą, bet ji jiems pasakė, kad vyras E. J. jau miega. Kitą dieną nuėjo į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“ pasiaiškinti vakarykščių įvykio aplinkybių. Ten dirbusi pardavėja pasakė, kad nieko nematė ir nežino, neseniai pati dirba, nelabai pažįsta asmenis. Alaus bare nebuvo ir klientų. Susižinoti nieko nepavyko. Kitą dieną buvo nuėjusi iki kaimynų, kurie ir iškvietė pagalbą. Šie papasakojo, kad jų grįžusi dukra iš būrelio išgirdo prie savo namų griovyje aimanuojančio žmogaus garsą ir parbėgusi pasakė jiems, o jie iškvietė pagalbą. Su ja buvo susisiekusi vyrą partrenkusio asmens žmona, kuri teiravosi apie E. J. sveikatą. 2024 m. lapkričio 14 d., vakare, buvo atėjęs ir kaimynas G. K., kuris atsiprašinėjo E. J., atrodė labai sugniuždytas. Kiek žino, kaimynas ankščiau piktnaudžiaudavo alkoholiu, žino, kad dėl to yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Vyro sveikata šiuo metu gėrėja, bet dar laukia vizitai pas daktarus (1 t., b. l. 92-95).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo E. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0372, metrologinės patikros Nr. 2196698. 2024 m. lapkričio 13 d., 20.14 val., G. K. buvo nustatytas 1.94 prom. girtumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“, o 2024 m. lapkričio 13 d., 20.26 val., atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 1.72 prom. girtumas. G. K. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra (1 t., b. l. 1-8).

Iš 2025 m. birželio 26 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos D. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 13 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dešinės pusės veidrodėliu kliudė dešiniu kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį E. J. J., padarė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0372, 2024 m. lapkričio 13 d., 20.14 val., nustatytas 1.94 prom. neblaivumas, o 20.26 val. nustatytas 1.72 prom. neblaivumas. 2025 m. birželio 23 d. gauta Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. J. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata nustatyta – galvos ir dešiniojo kelio sąnario sričių sumušimai, pasireiškę nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštine) galvos plaukuotosios dalies žaizda ir dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio pokremzliniu lūžiu. Esat šioms aplinkybėms tikslinga tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 13-16).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad faktinės apžiūros atlikimo laikas ir vieta 2024 m. lapkričio 13 d., 18:48 val. – 2024 m. lapkričio 13 d., 18:48 val., (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu matomas dviejų aukštų geltonos ir rudos spalvų namas, kuris aptvertas rudos spalvos medine tvora. (Foto Nr. 1, Foto Nr. 2, Foto Nr.3, Foto Nr. 4). Tarp tvoros ir važiuojamosios kelio dalies yra griovys, kur yra įvykio vieta (Foto Nr. 5). Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 17-23).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis yra adresu (duomenys neskelbtini). Ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, ant kurio buvo apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, įlenkta kėbulo detalė prie priekinio automobilio stiklo, bei dešinėje pusėje yra įskeltas priekinis stiklas, ant automobilio priekinio buferio dešinės pusės nebuvo apatinių buferio grotelių. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir nuvežtas į „Automera“ automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojamosios kelio dalies plotis 3.8 m. Apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 vnt. (1 t., b. l. 24-35).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: nerišli kalba, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0372, metrologinės patikros Nr. 2196698, 2024 m. lapkričio 13 d., 20.14 val., buvo nustatytas 1.94 prom. girtumas, o 2024 m. lapkričio 13 d., 20.26 val., atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 1.72 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė (1 t., b. l. 37-42).

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44).

Iš 2025 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas vaizdo įrašas „A05_20241113170000“. Vaizdo įrašo trukmė nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Filmuojamas tamsus paros metas, ekrano viršutinėje kairėje pusėje matoma data ir laikas 11-13-2024 Tre 17:00:00 (W) , ekrano apačioje dešinėje pusėje matome Camera 05. Vaizdo įraše matosi, kad filmuojama vieta yra (duomenys neskelbtini), toliau matosi (duomenys neskelbtini). Kieme stovi ekskavatorius „(duomenys neskelbtini)“.

-17:12:24 val. matoma, kaip nuo (duomenys neskelbtini) eina du žmonės, kurie toliau eina (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir vedasi šuniuką.

-17:14:45 val. matoma, kaip nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis, markė ir modelis nežinomas, valstybinio numerio nesimato, ant automobilio stogo matosi laikiklis. Automobilis toliau važiuoja (duomenys neskelbtini), pusės.

-17.35:05 val. matoma, kaip nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis ir toliau važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės.

-17.43:36 val. matoma, kad grietosios pagalbos automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir pasuka į (duomenys neskelbtini).

-17:45:32 val. matoma, važiuoja automobilis markė ir modelis nežinomas, valstybinis numeris nesimato, (duomenys neskelbtini) gatve ir toliau važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Tuo pačiu metu matome kad nuo (duomenys neskelbtini) eina žmogus, toliau eina (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

-17:53:13 val. nuo (duomenys neskelbtini) matoma einantį vieną žmogų, kartu su šuniu, kurie toliau eina (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

-17:59:45 val. matoma tą patį žmogų su šuniuku einantį (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 114, 115-117).

Iš 2025 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašomas bendrojo pagalbos garso įrašas, BPC skambučio įrašas (ID 92321993166, skambučio pradžia_ 2024 m. lapkričio 13 d.17_59_58) įrašo trukmė 01:13 min. Pokalbis vyksta tarp bendrojo pagalbos centro operatorės toliau – BPC ir dispečerines darbuotojos toliau – DISPEČERINĖ.

DISPEČERINĖ: žiūrėkit, dabar skambino Panevėžio (duomenys neskelbtini) brigada ir prašo informuoti policiją

DISPEČERINĖ: tenai buvo rado vyrą prie namų nugriuvusį, galvos trauma, kraujuoja, medikai veža į ligoninę, bet sakė aplinkybės neaiškios ten kaip ir mašinos veidrodėlis prie jo tam griovy ten, įtaria kad buvo avarija, tas vyras neatsimena, nei kas, ar jį nutrenkė ar jis nugriuvo nieko, sako taip įtartinai, kad atvažiuotų policija ir jį apsiklausti.

DISPEČERINĖ: šalimais name, visi liudininkai yra ten, sakė ten važiuoti, prie to namo nežinau…

DISPEČERINĖ: vežamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

BPC: gerai, supratau tuoj mes pranešim pareigūnams.

Pokalbis baigiasi (1 t., b. l. 118, 119-121).

Iš 2025 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas V. S. elektroniniu paštu pateikti trys vaizdo įrašai. Atidaromas vaizdo įrašas, „Screenrecorder-2024-11-13-18-54-15-687“, užfiksuotas vaizdas yra spalvotas. Filmuojama tamsiu paros metu. Matomas vaizdo atkūrimo laikas 2024 m. lapkričio 13 d., 17:34:36. Vaizdo įrašo trukmė 01:08 min. Stebėjimo kamera fiksuoja įvažiavimo zoną į kiemą ir gatvę (ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)). Viršutinėje ekrano dalyje matome apšviestą (duomenys neskelbtini) namu. Po vaizdo įrašu matome laiko juosta su pažymėtomis judesio zonomis rausva spalva. Vaizdo įrašo laiku tai yra 17:34:38 val. matome nuo dešinės pusės atvažiuojanti automobilį su įjungtais žibintais. Automobilis universalas, šviesios spalvos, markės, modelio nesimato, -17:34:50 val. automobilio nebesimato. 17:35:33 val. nuo dešinės pusės atvažiuoja automobilis su įjungtomis šviesomis, automobilio markės ir modelio aiškiai nesimato, nes pravažiavo šiek tiek didesniu greičiu, nei prieš tai važiavęs automobilis. -17:35:36 val., automobilio nebesimato. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidaromas vaizdo įrašas „Screenrecorder-2024-11-13-19-25-01-786“ tęsiamas pirmo vaizdo įrašas. Matomas vaizdo atkūrimo laikas 2024 m. lapkričio 13 d.17:36:46.Vaizdo įrašo trukmė 01:02 min. 17:37:35 val. Matome nuo dešinės pusės atvažiuojantį automobilį su įjungtais žibintais. Automobilio markės ir modelio nesimato. Vaizdo įrašas baigėsi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „Screenrecorder-2024-11-13-19-42-33-46217:37:35“, Matomas vaizdo atkūrimo laikas 2024 m. lapkričio 13 d.-17:35:37. vaizdo įrašo trukmė 02:08 min. filmuojamas vaizdas iš arčiau. Stebėjimo kamera fiksuoja įvažiavimo zoną į (duomenys neskelbtini) kiemą ir (duomenys neskelbtini). Matosi, kad gatvė yra apšviesta. 17:37:35 val. matome kaip nuo dešinės pusės atvažiuoja automobilis su įjungtais žibintais. Automobilio markės ir modelio aiškiai nesimato. 17:37:58 val. dešinėje ekrano pusėje matosi nedidelio ūgio žmogaus siluetas, kuris įeina į namo kiemą, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 123, 124-126).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. J. J. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštine) galvos plaukuotosios dalies žaizda. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2024 m. lapkričio 13 d., 18:11 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. E. J. J. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 140).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. J. J. nustatyti galvos ir dešiniojo kelio sąnario sričių sumušimai, pasireiškę nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštine) galvos plaukuotosios dalies žaizda ir dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio pokremzliniu lūžiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2024 m. lapkričio 13 d., 18:11 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. E. J. J. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio lūžio tiriamojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 145-146).

Iš VšĮ „Emprekis“ - autotransporto kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 2,993.0 cm³, variklio galia 200 KW, kuras – dyzelis, 2024 m. lapkričio mėn. kaina su buvo PVM 5 150,00 Eur (2 t., b. l. 27).

Iš 2024 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėjos J. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 13 d., apie 18.13 val., iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą ROIK: (duomenys neskelbtini), kad atvykusi nurodytu adresu GMP brigada „17“, rado vyrą, kraujuojantį iš galvos, galvos trauma, vyras nieko neprisimena. Vietoje pastebėtos automobilio duženos, medikai įtaria, kad galimai vyras nukentėjo eismo įvykio metu. Vežamas į Panevėžio ligoninę. Pranešė GMPS dispečerė. Atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių su nukentėjusiuoju E. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), pabendrauti nepavyko, nes tuo metu jis buvo operacinėje. Susisiekus mobiliuoju telefonu su E. J. J. žmona D. J., gim. (duomenys neskelbtini), paklausus, ar žino kur šiuo metu yra jos vyras, D. J. teigė, kad jis buvo išėjęs į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pati jo pasigedo namuose, kadangi jis visada į namus grįždavo sutartu laiku. D. J. buvo pasakyta, kad šiuo metu jos vyras yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. Apie šį įvykį D. J. nieko nežinojo. Nuvykus į įvykio vietą buvo pabendrauta su G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ir iškvietė GMP pagalbą. G. K. nurodė, kad būdamas namuose išgirdo bumbtelėjimą, tačiau pažiūrėjęs per langą nieko nepamatė. Po kurio laiko grįžusi jo dukra pasakė, kad šalia jų namo esančiame griovyje guli vyras. G. K. su sūnumi išėję į lauką rado griovyje gulintį netoliese gyvenantį asmenį, kuriam kraujavo galva, todėl buvo suteikta pirmoji pagalba ir iškviesta GMP. G. K. pastebėjo, kad ant važiuojamosios kelio dalies mėtosi pilkos spalvos automobilio veidrodėlio plastikinis dangtelis, todėl suprato, kad asmuo bus nukentėjęs eismo įvykio metu. Buvo atlikta G. K. apklausa. Būnant įvykio vietoje pastebėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), ant namo yra vaizdo stebėjimo kamera. Pabendravus su namo savininku V. S., gim. (duomenys neskelbtini), šis parodė savo vaizdo stebėjimo kameros įrašą, kuriame matosi, kad maždaug 17:35 val. pro jo namą pravažiuoja du automobiliai, vienas pilkos spalvos, kitas juodos spalvos, tačiau paties eismo įvykio nesimato. V. S. nurodė, kad vaizdo įrašą galės išsaugoti ir, jei reikės, įrašyti. Tuomet buvo pabendrauta su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo pastebėta dar viena vaizdo stebėjimo kamera. Peržiūrėjus vaizdo įrašus pastebėta, kad maždaug 17:36 val. pro jo namą pravažiuoja tie patys du automobiliai, tačiau nesimato valstybinių numerių. H. Š. nurodė, kad vaizdo įrašą galės išsaugoti ir, jei reikės, įrašyti. Nuvykus atgal į VšĮ (duomenys neskelbtini) Panevėžio ligoninę buvo pabendrauta su nukentėjusiuoju E. J. J., kuris nurodė, kad apie 16:40 val. išėjo iš namų iki netoliese esančio baro „(duomenys neskelbtini)“, kur išgėrė du bokalus nealkoholinio alaus ir išėjo atgal į namus. E. J. J. nurodė, kad su juo bare buvo jo kaimynas G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris į barą atvyko pilkos spalvos (duomenys neskelbtini) automobiliu, nors neturi teisės vairuoti, ir būdamas bare vartojo alkoholinius gėrimus. Kai E. J. J. išeidinėjo iš baro, kartu su juo išėjo ir G. K., kuris atsisėdo į automobilį. Eidamas link namų E. J. J. išgirdo automobilio garsą ir daugiau nieko neatsimena iki tol, kai jį nuo žemės pakėlė G. K. E. J. J. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyta galvos žaizda ir kaklo raiščių patempimas. Išleistas gydytis į namus. E. J. J. apklausti nepavyko dėl vėlaus paros meto. Gavus informaciją apie G. K., nuvažiuota iki jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), kur kieme pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo apgadintas, t. y. nukritęs plastikinis dangtelis, įskilęs priekinis stiklas dešinėje pusėje, įlenkta kėbulo detalė prie priekinio automobilio stiklo, nebuvo priekinių dešinės pusės buferio grotelių. Nuėjus į namus, duris atidarė R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad minėtas automobilis priklauso jos sūnui, kuris šiuo metu yra išvykęs, o automobiliu važinėja tik jos vyras. R. K. nurodė, kad iš darbo grįžo apie 18.00 val., tačiau (duomenys neskelbtini) namo kieme nebuvo, ir išėjo pasivaikščioti, o kai grįžo į namus, (duomenys neskelbtini) jau stovėjo kieme, o vyras miegojo lovoje. Pabendravus su G. K., šis prisipažino, kad buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, išgėrė šiek tiek alkoholio ir automobiliu grįžo į namus. Važiuodamas į namus kažką kliudė automobiliu, tačiau nesuprato ką, todėl nesustojo ir nuvažiavo toliau, grįžęs į namus nuėjo miegoti. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0372, metrologinės patikros Nr. 2196698. 2024 m. lapkričio 13 d., 20.14 val., G. K. buvo nustatytas 1.94 prom. girtumas. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas“, o 2024 m. lapkričio 13 d., 20.26 val., atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 1.72 prom. girtumas. G. K. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. G. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskr. VPK laikino sulaikymo patalpas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelis buvo paimti ir priduoti saugoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Užregistruotas eismo įvykis EIĮS sistemoje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-30).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. K. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgėsi neatsargiai, neatsakingai ir sukėlė eismo įvykį – važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 2, automobilio dešinės pusės veidrodėliu kliudė dešiniu kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį E. J. J., kuriam padarė galvos ir dešiniojo kelio sąnario sričių sumušimus, pasireiškusius nenurodyto pobūdžio (tikėtina muštine) galvos plaukuotosios dalies žaizda ir dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio pokremzliniu lūžiu, dėl ko E. J. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu t. y., būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė E. J. J. sveikatą, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam po eismo įvykio buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0372, 2024 m. lapkričio 13 d., 20.14 val., nustatytas 1,94 prom. neblaivumas, o 2024 m. lapkričio 13 d., 20.26 val., nustatytas 1,72 prom. neblaivumas. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas R. K. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą R. K. atsakomybei, nurodant, kad ši galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką.

Teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai yra padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus ar nesunkus nusikaltimas (nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Vertindamas kaltinamojo bei jo gynėjo išsakytus argumentus, kad kaltinamojo žmona R. K. gali būti laiduotoja šioje baudžiamojoje byloje, teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

Prašyme taikyti laidavimo institutą yra nurodoma, kad laiduotoja R. K. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, su kaltinamuoju G. K. gyvena santuokoje, su kuriuo sieja artimas ir abipusiu pasitikėjimu pagrįstas ryšys. R. K. mano, kad gali daryti realų teigiamą poveikį. Nors tiek kaltinamasis, tiek ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu taip pat akcentavo R. K. tinkamumą būti laiduotoja nurodydami, jog ji yra kaltinamojo žmona, su kuria gyvena kartu, nuolat bendrauja, tačiau vis dėlto tai teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad R. K. gali turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui G. K.

Nors teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek ir jo žmona R. K. tvirtino, jog R. K. gali daryti savo sutuoktiniui teigiamą įtaką, tačiau akivaizdu, kad iki pat 2024 m. lapkričio 13 d. įvykio, kai G. K. vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, jo žmona kaltinamajam dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui jokios įtakos nepadarė, nors G. K. šią priklausomybę turi jau keletą metų. Iš bylos duomenų matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio G. K. ne kartą vairavo neblaivus – 2023 m. liepos 13 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2023 m. birželio 18 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tada 2024 m. gegužės 17 d. vėl buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2024 m. balandžio 21 d. pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, galiausiai, 2024 m. lapkričio 13 d. jam vairuojant neblaiviam įvyko tiriamas eismo įvykis, kurio metu jau buvo sužalotas žmogus. Be to, tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš jo žmonos parodymų matyti, kad iš esmės sprendimą rimtai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui priėmė būtent pats G. K., o ne paskatintas žmonos. Esant tokioms aplinkybėms lieka neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį kaltinamajam gali padaryti jo žmona. Kitaip tariant, nors iš R. K. paaiškinimų matyti, kad ji sutuoktinio elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, visgi matyti, kad ji iš esmės jokios įtakos vyro elgesiui iki tiriamo įvykio neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti apie R. K. galimą realią teigiamą įtaką savo vyrui. Pažymėtina, kad galimos laiduotojos asmeninės savybės bei turimas ryšys su vyru egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo teisei priešingo elgesio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, yra neteistas (2 t., b. l. 74-76), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 77-80), dirba (2 t., b. l. 66-67), šiuo metu gydosi priklausomybę nuo alkoholio. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį už abu nusikaltimus skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. lapkričio 13 d., 21.50 val., iki 2024 m. lapkričio 14 d., 14.41 val. (1 para).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tokius jo veiksmus lėmė būtent alkoholio vartojimas, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas G. K. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (vairavo būdamas neblaivus nebe pirmą kartą (prieš tai už vairavimą neblaiviam buvo baustas du kartus administracine tvarka), sprendžia, kad kartu su bausme taikytina ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 14 d.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, kaltinamajam yra pagrindas skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš paties kaltinamojo paaiškinimo, padarant nusikalstamą veiką vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Esant tokioms aplinkybėms šiuo atveju yra pagrindas konfiskuoti šį automobilį valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – panaikintinos nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- BK 281 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą;

- BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. K. skirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, G. K. paskiriant galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, G. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. lapkričio 13 d., 21.50 val., iki 2024 m. lapkričio 14 d., 14.41 val. (1 parą), vieną parą prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai ir laikyti, kad G. K. neatliktos bausmės dalis yra 74 MGL (3700 Eur) dydžio bauda.

Paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Luminor, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801). Išaiškinti, kad nurodytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonių) mėnesių trukmės dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš G. K. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – panaikinti nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.