Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu patenkino dalį ieškovo R. L. ieškinio reikalavimų. Teismas priteisė ieškovui R. L. iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento 12 893,51 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo R. L. atžvilgiu pradėtas 2013 m. spalio 29 d., įtarimas pareikštas 2014 m. balandžio 25 d. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. rugsėjo 22 d. ir 2014 m. rugsėjo 23 d. byla perduota teismui. Nustatė ir tai, kad ieškovo atžvilgiu Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nuosprendis ieškovo atžvilgiu nebuvo apskųstas. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje buvo paskirtos ir atliktos dvi fonoskopinės ekspertizės, kurios taip pat nepatvirtino R. L. kaltės kyšio provokavimu ar jo ėmimu. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu R. S., kaip tariamas ieškovo bendrininkas, pagal BK 225 straipsnio 4 dalį taip pat buvo išteisintas, nustačius, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas laikė, kad minėtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriame pasisakyta, jog R. S. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, leidžia daryti išvadą, jog tokių požymių nėra ir ieškovo R. L. veikoje, nes dėl kyšio provokavimo ir ėmimo jie buvo kaltinami veikę bendrai grupėje.Teismas nustatė, kad ieškovo R. L. laikinas nušalinimas nuo pareigų truko nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. sausio 29 d. Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, tačiau jis nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, t. y. 3 mėnesius (BPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė, kad byla, kurioje ieškovas R. L. buvo kaltinamasis, buvo didelės apimties ar sudėtinga, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas per tris mėnesius. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo pagrindas ieškovui R. L. taikyti procesinės prievartos priemonę – nušalinti jį nuo pareigų, nes jis buvo įtariamas baudžiamojo nusižengimo, tiesiogiai susijusio su jo tarnybinėmis pareigomis, padarymu, tačiau šios procesinės prievartos priemonės taikymas truko neproporcingai ilgai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas R. L. būtų padaręs nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, tiek vėliau ar, kad būtų trukdęs ikiteisminiam tyrimui. Vien tai, kad ieškovas nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teismo nuomone, nėra pagrindas vertinti kaip trukdymo ikiteisminiam tyrimui ar teismui. Teismas konstatavo, kad nušalinimas nuo pareigų ieškovui R. L. pagrįstai buvo skirtas tris pirmuosius mėnesius, tai yra laikotarpiu per kurį turėjo būti baigtas ikiteisminis tyrimas. Aplinkybė, kad R. L. neskundė nutarčių, kuriomis buvo tęsiamas jo nušalinimas nuo pareigų, teismo vertinimu, nereiškia, kad ši procesinės prievartos priemonė buvo jam taikoma visą laikotarpį pagrįstai. Be to, ieškovas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad neskundė nutarčių dėl jo nušalinimo nuo pareigų dėl to, jog neturėjo lėšų mokėti advokatui už papildomų veiksmų atlikimą, tačiau procesinės prievartos priemonės prašė netęsti. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo R. L. prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo, nustatė, kad ieškovo R. L. vienos dienos darbo užmokestis buvo 34,11 Eur, vieno mėnesio – 716,31 Eur. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovas buvo pagrįstai nušalintas nuo pareigų tris mėnesius, o vėliau nepagrįstai, ieškovui priteistina 12 893,51 Eur turtinės žalos (neišmokėtas už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis – 716,31 Eur × 18 mėn., CK 6.272 straipsnis). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai ir nepasitvirtina aplinkybės, buvę jo nušalinimo nuo darbo (pareigų) pagrindu, jis grąžinamas į darbą (tarnybą) ir jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Teismas laikė, kad ieškovas įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai ilgą laiką ir negalėjo vykdyti savo pareigų bei gauti darbo užmokesčio, todėl patyrė turtinę žalą. Teismo įsitikinimu, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos (pasekmių) taip pat yra, nes jeigu ieškovui procesinė prievartos priemonė nebūtų buvusi taikyta ilgiau nei tris mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jis būtų gavęs pajamas ir nepatyręs žalos. Pažymėjo, kad žala padaryta pareigūnų veiksmais, kurie formaliai atitiko baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais buvo pažeistos bendrosios pareigūnų rūpestingumo ir atidumo pareigos, pasibaigus trijų mėnesių terminui ikiteisminiam tyrimui atlikti (pabaigti) nebuvo sprendžiamas klausimas išskirti epizodą dėl provokavimo duoti kyšį ir kyšio ėmimo. Teismas sprendė, kad ieškovo R. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas. Pažymėjo, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes nušalinus jį nuo pareigų negavo darbo užmokesčio ir negalėjo teikti nepilnametei dukrai išlaikymo, tenkinti savo paties poreikius ir dėl to sumažėjo galimybės bendrauti. Be to, ikiteisminis tyrimas truko gana ilgą laiką ir neapibrėžtumas, negalėjimas dirbti pasirinkto darbo turėjo įtakos ieškovo dvasinei būklei. Teismas sutiko su ieškovu, kad ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų turėjo įtakos ieškovo galėjimui dirbti norimą darbą. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. spalio 19 d. dirbo UAB „Ovalus personalas“ ir gavo 2 237,51 Eur pajamų, tačiau jo pajamos dirbant patruliu buvo didesnės, t. y. vien 2014 m. balandžio mėnesį jis gavo 695,09 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovui buvo apribota galimybė gauti įprasto dydžio pajamas, turint nepilnametę dukrą, tai taip pat neigiamai veikė jo dvasinę būklę. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis neturtinę žalą patyrė dėl to, kad negalėjo medžioti, prarado socialines garantijas, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1 500 Eur. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog išlaidos, ieškovo turėtos advokato teisinei pagalbai apmokėti baudžiamajame procese, būtų pripažintos proceso išlaidomis.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyryje 2013 m. spalio 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gavus duomenų, jog ieškovas R. L. ir kiti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai piktnaudžiauja tarnyba siekdami asmeninės naudos (b. b. 1 t., b. l. 9, 10). Nustatyta ir tai, kad ieškovui R. L. 2014 m. balandžio 25 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyšininkavimas, b. b. 2 t., b. l. 60). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui (b. b. 2 t., b. l. 137–147). Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį (nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 23 d.). Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai ir ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai bei nepagrįstai ilgą laiko tarpą jis buvo nušalintas nuo pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas prašomos priteisti žalos dydį. Teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo R. L. atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, tačiau nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas laikė, kad ieškovo atžvilgiu procesinė prievartos priemonė pirmus tris ikiteisminio tyrimo mėnesius buvo taikyta pagrįstai, tačiau jos pratęsimas neproporcingai varžė ieškovo teises. Apeliaciniuose skunduose atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovės Kauno apygardos prokuratūra, Teisingumo ministerija nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino dalį ieškovo R. L. reikalavimų, nes šis neįrodė valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios valstybės civilinės atsakomybė sąlygos. Teismas nepagrįstai laikė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nebuvo atliktas per įmanoma trumpiausią laiką. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per penkis mėnesius, be to, jis buvo sudėtingas, baudžiamojoje byloje buvo atliekamas baudžiamasis persekiojimas trijų asmenų atžvilgiu. Nurodo, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui buvo taikyta motyvuotomis teismo nutartimis, kurių ieškovas neskundė.Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad pagal nurodytą teisės normą valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir jose nurodytą praktiką). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-969/2017).

Dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo R. L. atžvilgiu pradėjimo ir trukmės pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo R. L. atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, gavus operatyvinės informacijos, tačiau nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, t. y. truko nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad teismas pagrįstai laikė, jog nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos buvo pradėtas pagrįstai, t. y. gavus operatyvinės informacijos apie galimą pareigūnų kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba (b. b. 1 t., b. l. 11–13). Nustačius, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, būtina įvertinti, ar jis buvo tęsiamas esant realiam pagrindui manyti, kad ieškovas R. L. padarė nusikalstamą veiką, kuria buvo įtarimas ir, ar jo trukmė nebuvo pernelyg ilga.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujamasi šiais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36743/97), 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 302/05). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 12717/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Kaip nustatyta šios nutarties 19 pastraipoje, ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo pradėtas 2013 m. spalio 29 d., įtarimai ieškovui R. L. pareikšti 2014 m. balandžio 25 d., kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. rugsėjo 22 d. Vadinasi, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko beveik 5 mėnesius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors teismas nepagrįstai laikė, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d., tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo pernelyg ilga, ištyrė baudžiamosios bylos duomenis apie ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 15 d. surašytas ieškovo R. L. ir R. S. vairuojamo tarnybinio automobilio slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuotas ieškovo R. L., R. S. ir sustabdytos transporto priemonės vairuotojo (E. J.) pokalbis (b. b. 1 t., b. l. 45). Nustatyta ir tai, kad 2014 m. balandžio 10 d. buvo apklaustas įtariamasis E. J. ir surašytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b. b. 1 t., b. l. 157–167). 2014 m. balandžio 23 d. apklaustas R. S., surašytas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. b. 1 t., b. l. 147–148). Kaip jau minėta, ieškovui R. L. 2014 m. balandžio 25 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, t. y. ieškovas buvo įtariamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 15 d., vykdydamas tarnybines pareiga, kartu su patruliu R. S. sustabdė E. J. vairuojamą automobilį ir provokavo bei priėmė 20 Lt kyšį už pritaikytą greičio paklaidą (b. b. 2 t., b. l. 60). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad po įtarimų ieškovui pareiškimo buvo atlikti šie procesiniai veiksmai: 2014 m. balandžio 28 d. apklaustas Ž. B., 2014 m. balandžio 30 d. surašytas ieškovo R. L. ir R. S. darbo grafiko apžiūros protokolas, 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. gegužės 20 d., 2014 m. birželio 17 d. surašyti Ž. B., R. S. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, 2014 m. gegužės 7 d. pateikta užduotis atlikti Ž. B. rašysenos tyrimą, 2014 m. gegužės 20 d. pateikta užduotis atlikti R. S. rašysenos tyrimą, 2014 m. gegužės 6 d. atliktas įtariamojo E. J. parodymų patikrinimas vietoje, 2014 m. gegužės 8 d. atlikta N. J. apklausa, 2014 m. gegužės 16 d. įtariamasis E. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2014 m. rugpjūčio 19 d. atlikta ieškovo R. L. ir R. S. tarnybinio automobilio apžiūra, greičio matuoklio apžiūra.Teisėjų kolegija iš 2014 m. rugsėjo 22 d. kaltinamojo akto nustatė, kad pagrindiniai duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas ieškovui R. L., buvo šie: liudytojo E. J. parodymai, parodymų patikrinimas vietoje, 2013 m. slapto sekimo protokolas, 2014 m. balandžio 30 d. apžiūros protokolas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojos N. J. parodymai (b. b. 2 t., b. l. 138–147). Taigi, dar iki įtarimų ieškovui R. L. pareiškimo buvo surinkti įrodymai, kuriais vėliau buvo grindžiamas kaltinimas ieškovui, t. y. užfiksuotas garso įrašas, kuriame galimai buvo kalbama apie kyšio davimą, apklaustas galimai kyšį davęs asmuo ir atliktas atpažinimas pagal nuotrauką. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, ikiteisminis tyrimas nebuvo intensyvus, per visą tyrimo laikotarpį buvo atlikta pakankamai mažai procesinių veiksmų, todėl ikiteisminio tyrimo tęsimas iki 2014 m. rugsėjo 22 d., kuomet buvo surašytas kaltinamasis aktas, neužtikrino ieškovo teisės, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 176 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien aplinkybė, jog ieškovo R. L. ikiteisminio tyrimo trukmė nėra itin ilga, savaime nereiškia ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumo, nes ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas tik tiek, kiek būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų (BPK 44 straipsnio 5 dalis).Teisėjų kolegija įvertina apeliantų argumentus, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo pagrįsta ir nelaikytina per ilga dėl ikiteisminio tyrimo sudėtingumo, nes baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas trijų asmenų atžvilgiu, jiems veikiant bendrininkų grupėse, įtariamųjų kaip teisėsaugos pareigūnų statuso specifiškumo. Iš 2014 m. rugsėjo 22 d. kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriami du nusikalstamų veikų epizodai: 1) 2013 m. gruodžio 15 d. įvykis, kuomet ieškovas R. L. kartu su patruliu R. S., vykdydami tarnybines pareigas, sustabdę E. J. vairuojamą automobilį provokavo ir priėmė 20 Lt kyšį už pritaikytą greičio paklaidą; 2) 2013 m. gruodžio 17 d. įvykis, kuomet R. S. kartu su kitu patruliu Ž. B., vykdydami tarnybines pareigas, sustabdė Rusijos Federacijos piliečio vairuojamą automobilį ir pasiūlė užpildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą kito asmens vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ikiteisminis tyrimas vyko trijų policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau nusikalstamų veikų, kurių padarymu jie buvo įtariami, padarymo mechanizmai nebuvo sudėtingi, byla nebuvo didelės apimties, visi įrodymai iš esmės jau buvo žinomi ikiteisminio tyrimo pradžioje, tyrimo veiksmai galėjo būti nekliudomai vykdomi. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad byloje buvo apklausti tik du liudytojai, atlikti procesiniai veiksmai (parodymų patikrinimas vietoje, garso įrašų analizė, administracinės teisės pažeidimų bylų analizė, apžiūros protokolai) nebuvo sudėtingi. Tuo tarpu, aplinkybė, kad įtariamieji buvo policijos pareigūnai, šiomis individualiomis aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas pateisinti ikiteisminio tyrimo trukmę. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijos ištirta ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtis ir turinys lemia, kad jie galėjo ir turėjo būti atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laiką (BPK 176 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės, kad prokuroras, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, atskyrė ikiteisminį tyrimą įtariamųjų R. L., R. S., E. J., Ž. B. atžvilgiu, nėra pakankamos spręsti, jog prokuroras tinkamai vykdė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kaip nurodyta šios nutarties 30 pastraipoje, pagrindiniai duomenys, kuriais prokuroras grindė kaltinimus ieškovui R. L., buvo liudytojo E. J. parodymai, 2013 m. gruodžio 15 d. slapto sekimo protokolas ir jo metu užfiksuotas garso įrašas, liudytojos N. J. parodymai (b. b. 2 t., b. l. 138–147). Pažymėtina, kad E. J. 2014 m. balandžio 10 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog negali pasakyti kuriam tiksliai pareigūnui padavė kyšį (b. b. 1 t., b. l. 147–150). Iš 2014 m. balandžio 10 d. parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolų nustatyta, kad parodžius atpažinti kaltinamuosius R. S. ir R. L., E. J. atpažino R. S. kaip tą patį kelių policijos pareigūną, kuris jį sustabdė ir kuriam davė 20 Lt kyšį, antrojo policijos pareigūno (R. L.) jis neatpažino (b. b. 1 t., b. l. 147–150, 157–167). Tuo tarpu liudytoja N. J. (E. J. motina) tik nurodė, kad jai sūnus Ernestas papasakojo, jog 2013 m. gruodžio 15 d. Kybartų kelyje viršijus leistiną greitį jį sustabdė kelių policijos pareigūnai ir jis už tai, kad pritaikytų 2 km paklaidą, jiems davė 20 litų kyšį (b. b. 1 t., b. l. 135–136). Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 15 d. slapto sekimo protokole ir jo metu užfiksuotame garso įraše taip nėra tiesioginių duomenų, jog ieškovas R. L. paėmė iš E. J. 20 Lt kyšį (b. b. 1 t., b. l. 45–50). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nuosprendyje taip pat nurodė, kad stenogramoje užfiksuotas pokalbio turinys neatskleidžia ir nepatvirtina kyšio davimo ar priėmimo fakto, iš garso įrašų negalima daryti patikimos išvados, kad R. S. priėmė pinigus iš Kelių eismo taisykles pažeidusio E. J., o šis perdavė juos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei įrodymų pakankamo taisykle sprendžia, kad nesant jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo ieškovo R. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nutraukimo (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, BPK 212 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Kaip nurodyta šios nutarties 24 pastraipoje, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, reikšminga aplinkybė yra asmens išteisinimo pagrindas. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu ieškovą R. L. išteisino tuo pagrindu, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu išteisino R. S. tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad veika, kurios padarymų ieškovas R. L. ir R. S. buvo kaltinami, t. y. kyšio provokavimu ir paėmimu, nebuvo padaryta. Įvertintina ir tai, kad prokuroras neskundė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalies, kuria ieškovas R. L. buvo išteisintas, laikė, kad ieškovas R. L. išteisintas pagrįstai, todėl nespręsdamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimo buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad nors baudžiamasis persekiojimas ieškovo R. L. buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per įmanoma trumpiausią laiką. Be to, nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytais veiksmais (neveikimu) ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras pažeidė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas, ir tai laikytina valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais, nepaisant atskirų ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai).

Dėl ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui pagrįstai buvo taikyta pirmus tris mėnesius, per kuriuos turėjo būti baigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėlesnis šios priemonės taikymas pažeidė proporcingumo principą. Apeliantų teigimu, ieškovas nušalintas nuo pareigų buvo pagrįstai ir ši procesinė prievartos priemonė nebuvo taikoma per ilgai. Pažymėjo, kad ieškovas R. L. buvo įtariamas galimai padaręs baudžiamąjį nusižengimą, pasinaudodamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens einamomis kelių patrulio pareigomis ir tai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamasis, toliau eidamas savo pareigas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, ieškovas R. L. baudžiamajame procese buvo pasyvus, neskundė teismo nutarčių dėl procesinės prievartos priemonės pratęsimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (BPK 157 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2013). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovui R. L. nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. sausio 29 d., t. y. 1 metus 9 mėnesius buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Atsižvelgdama į tai, kad nusikalstama veika (kyšininkavimas), kurios padarymu buvo įtariamas ieškovas R. L., tiesiogiai susijusi su jo tarnybinėmis funkcijomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog bent pradiniu ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ieškovui pagrįstai taikytas laikinas nušalinimas nuo pareigų. Teisėjų kolegija spręsdama, ar procesinė prievartos priemonė ieškovui nebuvo taikyta per ilgai, įvertina ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus, jų intensyvumą nuo procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios (2014 m. balandžio 29 d.). Kaip jau nurodyta šios nutarties 29 pastraipoje, nušalinus ieškovą nuo pareigų buvo atlikti šie veiksmai: 2014 m. balandžio 28 d. apklaustas Ž. B., 2014 m. balandžio 30 d. surašytas ieškovo R. L. ir R. S. darbo grafiko apžiūros protokolas, 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. gegužės 20 d., 2014 m. birželio 17 d. surašyti Ž. B., R. S. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, 2014 m. gegužės 7 d. pateikta užduotis atlikti Ž. B. rašysenos tyrimą, 2014 m. gegužės 20 d. pateikta užduotis atlikti R. S. rašysenos tyrimą, 2014 m. gegužės 6 d. atliktas įtariamojo E. J. parodymų patikrinimas vietoje, 2014 m. gegužės 8 d. atlikta N. J. apklausa, 2014 m. gegužės 16 d. įtariamasis E. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2014 m. rugpjūčio 19 d. atlikta ieškovo R. L. ir R. S. tarnybinio automobilio apžiūra, greičio matuoklio apžiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 38 pastraipoje aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad nuo procesinės prievartos priemonės taikymo iki 2014 m. birželio mėnesio, t. y. per tris mėnesius, buvo atlikti visi baudžiamojo proceso veiksmai, išskyrus tai, jog tik 2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo atlikta ieškovo R. L. ir R. S. tarnybinio automobilio apžiūra, greičio matuoklio apžiūra. Taigi, nuo 2014 m. birželio mėnesio iki kaltinamojo akto surašymo 2014 m. rugsėjo 22 d. iš esmės jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė 2014 m. liepos 15 d. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą nurodė, jog būtina atlikti šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus: gavus rašysenos tyrimo išvadą, ją įvertinus būtina įteikti galutinius pranešimus apie įtarimus įtariamiesiems, juos apklausti (b. b. 1 t., b. l. 7–8). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad įtarimai nebuvo patikslinti, įtariamieji pakartotinai taip pat nebuvo apklausti, specialisto išvada dėl rašysenos ekspertizės gauta jau bylą nagrinėjant teisme (2014 m. spalio 21 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymo ieškovui trukmė nepateisinama atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais, todėl ir jos taikymo laikotarpis nepateisinamas objektyviu būtinumu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai, jog procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo taikyta teismo nutartimis, kurių ieškovas R. L. neskundė, iš esmės nekeičia procesinės prievartos priemonės teisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimo. Aplinkybė, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų skirtas teismo nutartimi, savaime nedaro šios procesinės prievartos priemonės teisėtos, valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį kyla tiek dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro, tiek teismo veiksmų; tai, kad asmuo, kuriam pritaikyta procesinė prievartos priemonė, jos neskundžia, savaime nedaro jos teisėtos ir pagrįstos civilinės atsakomybės atžvilgiu. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria nušalino ieškovą nuo pareigų, nurodė, jog procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos ir užkirsta galimybė įtariamajam naudojantis savo pareigomis daryti naujas nusikalstamas veikas (b. b. 2 t., b. l. 66–67). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimis pratęsdamas ieškovui taikytą procesinės prievartos priemonę nurodė analogiškus motyvus (b. b. 2 t., b. l. 70–71, 74–75). Nors, kaip minėta, nuo 2014 m. birželio mėnesio iki kaltinamojo akto surašymo 2014 m. rugsėjo 22 d. iš esmės jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, be to, nėra atskleista duomenų ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas galėtų vykdyti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą perdavus į teismą minėtos procesinės prievartos taikymas ieškovo atžvilgiu buvo pratęstas 2014 m. spalio 24 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. spalio 14 d. teismo nutartimis, kuriose buvo nurodyti identiški motyvai, t. y. ieškovo nušalinimas nuo pareigų buvo pratęsiamas motyvuojant tuo, kad ieškovo užimamų pareigų ėjimas sudarytų sąlygas kaltinamajam piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas (b. b. 2 t., b. l. 168–169, 3 t., b. l. 3–5, 52–53, 92–94, 191–192). Tuo tarpu, Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi, kuria nušalinimo nuo pareigų ieškovui R. L. nepratęsė, nurodė, kad bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė, kaltinamojo teisė į darbą varžoma ilgą laiką, jis negali gauti pajamų. Be to, tik šia nutartimi teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad nepratęsus nušalinimo nuo pareigų, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (b. b. 4 t., b. l. 101–102). Taigi, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas įvertino, kad baudžiamasis procesas ieškovo R. L. atžvilgiu užsitęsė pernelyg ilgai ir iš esmės nepasikeitus jokioms aplinkybėms laikė, jog nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl procesinės prievartos priemonės ­– laikino nušalinimo nuo pareigų tęsimo pagrįstumo motyvuojant tuo, kad ieškovas R. L. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, įvertina ir tai, kad 2014 m. gegužės 12 d. ieškovo charakteristikoje nurodyta, jog ieškovas laikosi tarnybinės disciplinos, atliekamų darbų kokybė pakankama, darbo rezultatai patenkinami. Nurodyta ir tai, kad ieškovas R. L. buvo tris kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi (b. b. 2 t., b. l. 81). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismas leido slapta sekti ir klausytis ieškovo R. L. telefoninių pokalbių, tačiau per visą šį laiką buvo užfiksuotas tik vienas 2013 m. gruodžio 15 d. epizodas dėl kyšininkavimo (b. b. 1 t., b. l. 16–17, 31–33, 37–40). Apeliacinės instancijos teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs baudžiamoje byloje esančius duomenis, laiko, kad nenustatyta, jog buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovas R. L. gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir šiuo pagrindu beveik dvejus metus ieškovui taikyti procesinės prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad ieškovo nušalinimo nuo pareigų pratęsimas šiomis individualiomis aplinkybėmis buvo netikslingas, neproporcingas, neužkertantis kelio naujoms panašioms veikoms vykti ir darantis neteisėtą žalą ieškovui, kas sudaro pagrindą tuo laikotarpiu patirtai žalai atlyginti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, BPK 212 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo dėl patirtų jo teisių suvaržymų patiria nuostolių negavęs pajamų iš savo veiklos, jis turi teisę reikalauti negautos naudos kaip netiesioginių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009). Ieškovas R. L. ieškiniu prašė priteisti 15 042,51 Eur turtinės žalos, kurią sudaro darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. sausio 29 d. Taigi, ieškovo reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą sudaro jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų nušalintas nuo pareigų. Teismas skundžiamu 2017 m. spalio 2 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovas R. L. pagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų pirmus tris ikiteisminio tyrimo mėnesius ir pagrįstai už šį laikotarpį negavo darbo užmokesčio, todėl prašomą priteisti turtinės žalos dydį sumažino iki 12 893,51 Eur.Teisėjų kolegijai konstatavus teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą), kurie pasireiškė bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimu baudžiamajame procese dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo, jo tęsimo nepagrįstumo ir nepagrįstai ilgos ieškovo nušalinimo nuo pareigų trukmės, ieškovas R. L. turi teisę į patirtos turtinės žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalyje).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas R. L. nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. spalio 19 d. dirbo UAB „Ovalus personalas“ ir gavo 2 237,51 Eur pajamų (1 t., b. l. 81). Taigi, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ieškovas gavo pajamų, kurių jis nebūtų gavęs, dirbdamas ankstesnėse pareigose, todėl jis gali reikalauti atlyginti tokią negauto darbo užmokesčio dalį, kuri viršija realiai jo gautą darbo užmokestį nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad reali ieškovo patirta turtinė žala – negautos pajamos (negautas darbo užmokestis) sudaro jam priklausiusio, bet, nušalinus nuo pareigų, neišmokėto darbo užmokesčio bei jo gauto per nušalinimo laikotarpį darbo užmokesčio skirtumas, t. y. 10 656 Eur (12 893,51 Eur, teismo priteista suma, – 2 237,51 Eur). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009).Teisėjų kolegija įvertindama apeliantų argumentus, kad teismas turėjo nustatyti konkrečius pareigūnus, kurių neteisėti veiksmai sukėlė žalą ieškovui, pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja teismą, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės valstybei taikymo už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, įvardinti konkrečius valstybės pareigūnus, kurių neteisėti veiksmai sukėlė žalą (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad valstybė atlyginusi žalą dėl valstybės pareigūnų veiksmų turi atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas, nepaneigia fakto, kad būtent valstybė atsako už valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas bylas privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, neprivalo vadovautis atsakovės nurodyta 2016 m. rugsėjo 19 d. Valstybės kontrolės ataskaita (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atsakovės atstovės Kauno apygardos prokuratūros argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes, priešingu atveju, skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, ieškovui pagrįstai priteistos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios bus skaičiuojamos neįvykdžius teismo sprendimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017). Ieškovas R. L. reikalavimą priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, laikinas nušalinimas nuo pareigų jam sukėlė didelį dvasinį šoką, pažeminimą bendradarbių akyse, reputacijos pablogėjimą, darbo pajamų praradimą, teisės į socialines garantijas praradimą. Be to, ieškovas prarado leidimą laikyti ginklą ir buvo paimtas jo medžioklis ginklas. Pirmosios instancijos teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1 500 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kokie konkrečiai asmenys atsisakė su juo bendrauti, be to, jis buvo susiradęs kitą darbą, iš kurio gavo darbines pajamas. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad dėl negalėjimo medžioti jis patyrė neturtinę žalą, taip pat, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kokių socialinių garantijų neteko dėl nušalinimo nuo pareigų. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su teismo nurodytais motyvais, nurodo, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat būtina įvertinti ieškovo elgesio įtaką ikiteisminio tyrimo pradėjimui, jo elgesį baudžiamojo proceso metu.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos ieškovui R. L. priteisimo pagrįstumo, įvertina tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, gavus operatyvinės informacijos apie galimą pareigūnų, tarp jų ir ieškovo R. L., kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba (nutarties 25 pastraipa). Pažymėtina, kad nors 2013 m. gruodžio 15 d. garso įraše nėra užfiksuota, jog ieškovas provokavo ir priėmė kyšį iš sustabdyto automobilio vairuotojo, tačiau pokalbio stenogramoje užfiksuota, jog pareigūnai šnabždasi, minimi žodžiai „gal susitartume“, „pamažinkite“, taip pat tiek ieškovas R. L., tiek kitas pareigūnas kalba apie 20 Lt (b. b. 4 t., b. l. 121–144). Taigi, ieškovo, kaip policijos pareigūno, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, elgesys turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimui ir kartu netiesiogiai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Įvertintina ir tai, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, t. y. savo veiksmais sudarė prielaidas ikiteisminio tyrimo tęsimui (b. b. 2 t., b. l. 61). Be to, ieškovas R. L. neprašė nutraukti ikiteisminio tyrimo, teisėsaugos pareigūnų veiksmų neskundė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiomis individualiomis aplinkybėmis, vien ieškovo išteisinimas baudžiamajame procese yra pakankama ir teisinga satisfakcija už dėl patirtų nepatogumų ieškovui atsiradusią neturtinę žalą, o turtinės žalos priteisimas yra tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo R. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas visiškai (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, procesinės prievartos priemonės taikymas truko nepagrįstai ilgai ir tai laikė valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais, sukėlusiais ieškovui turtinę žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoto teisės aiškinimo ir taikymo nustatant žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, todėl skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimas pakeistinas sumažinant priteistinos turtinės žalos dydį iki 10 656 Eur, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis). Šių asignavimų valdytoja yra Teisingumo ministerija. Iš nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama nurodant, kad turtinė žala priteistina iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas R. L., atstovaujamas advokato T. R., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodymus. Nustatyta, kad ieškovas į bylą nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ją sumažinant, priteisiant iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 656 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) turtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie VRM ieškovui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur neturtinės žalos ir šį ieškovo reikalavimą atmesti.

Kitas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.