Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovams Lietuvos Respublikos Generalinės priokuratūros – Liudmilai Borisovai, Lietuvos policijos departamento prie VRM – Eimantui Skaržinskui,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį (galutinai suformulavus reikalavimus) dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Ieškovas pateiktu ieškiniu, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašo

Pažymėtina, kad pagal suformuotą Teismų praktiką šiai priemonei - nušalinimui nuo pareigų taikyti, pakanka nustatyti, jog einamos pareigos sudaro sąlygas ir galimybes nusikalsti, todėl tolesnis Ieškovo pareigų ėjimas būtų sudaręs sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas ir šio argumento pakanka išvadai, kad pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę yra.

Anot ieškovo, baudžiamojo persekiojimo, procesinės prievartos priemonės Ieškovo atžvilgiu neteisėtumą ir pagrindą turtinei žalai kilti, apsprendžia baudžiamosios bylos baigtis - išteisinamasis nuosprendis. Sprendžiant klausimą dėl CK 6.272 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų, būtina nustatyti, ar ginčo atveju buvo padaryti neteisėti veiksmai. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo asmuo neįgyja absoliučios teisės į žalos atlyginimą, jei nėra kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sulygti. Taigi net ir išteisinimo atveju asmuo privalo įrodyti, kad jo atžvilgiu buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 201 5 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr.3K.-3-487-915/2015) 3K-3 -439/2013). Valstybės atsakomybe yra siejama su neteisėtais veiksmais. Nežiūrint to, kokia žalą turtinę ar neturtinę prašoma atlyginti, jei nėra konstatuoti neteisėti veiksmai, valstybės atsakomybė neatsiranda, o veiksmų neteisėtumą, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, turi įrodyti Ieškovas. 2016-06-03 nuosprendžiu R. L. išteisintas, nejrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstami) veiką. 'Tačiau Teismas nekonstatavo esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų renkant įrodymus, taikant kardomąsias ir procesines priemones, o tik pažymėjo, kad nepakanka įrodymų pagrįsti kiūtinamojo R. L. kaltę.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 str. įtvirtinta, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taigi, Marijampolės apskr. VPK, gavęs Kauno apylinkės teismo 2014-04-29, 2014-06-18 ir 08-20 ir Kauno apygardos teismo 2014-10-24, 2015-01-23, 2015-04-23, 2015-07-27 ir 2015-10-14 nutartis, kuriomis Ieškovas nušalintas nuo tarnybos, neturėjo jokios diskrecijos savarankiškai spręsti ieškovo nušalinimo nuo pareigų klausimą. Marijampolės apskr. VPK vykdė neapskųstas teismų nutartis. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 str. 1 d. įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34¹ str. reglamentuoja valstybės tarnautojo nušalinimo teisines pasekmes. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Toje pačioje dalyje numatytos dvi išimtys, kuomet nušalintam tarnautojui darbo užmokestis turi būti išmokėtas (baigtinis sąrašas): valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai; nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą. Ieškovas nuo tarnybos nušalintas teismų nutarčių pagrindu. Ieškovas buvo įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstama veika kas neabejotinai nesuderinama su policijos pareigūno veikla. Ieškovas išteisintas ne dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.), o dėl to, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.). Kitaip tariant, teismas nepriėjo neabejotinos išvados, kad Ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, o pažymėjo, jog Ieškovui „galėjo būti ir nežinoma“ apie jo kolegos susitarimą dėl kyšio su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Kita vertus, net jei ir būtų pagrindo manyti, kad priimant nutartis buvo padaryti kokie nors pažeidimai, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad išteisinamasis nuosprendis ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-/2007). Ieškovas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą už tariamai patirtus išgyvenimus laikotarpiu, kuomet buvo nušalintas nuo tarnybos, nurodo, kad neturtinę žalą sukėlė šios faktinės aplinkybės dėl laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų: darbo pajamų praradimas; teisės į socialines garantijas praradimas; leidimo laikyti ginklą panaikinimas ir medžioklinio ginklo paėmimas. Ieškovas teigia, kad dėl šių priežasčių patirta neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Atsakovas pasisako, kad ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi kartu su ieškiniu nepateikta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti tariamai patirtos neturtinės žalos faktą, nekalbant jau apie patirtos neturtinės žalos ryšį su nušalinimu nuo pareigų. Pasisako dėl to, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į ieškovo elgesį teismuose svarstant klausimus dėl jo nušalinimo nuo pareigu termino pratęsimo bei veiksmus po teismų nutarčių priėmimo. Akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog teismų sprendimai dėl jo nušalinimo nuo tarnybos nebuvo svarbūs (t. y. dėl nušalinimo Ieškovas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų):

Kito atsakovo atstovo, tai yra Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau ministerijos) atsiliepime nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.273 str. 1 d. nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 papunktyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija valstybei atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų,

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 str. 1 d. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad Ieškovas nepateikė duomenų, jog vykdant baudžiamąjį persekiojimą teisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovas buvo įtariamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 4 d. (kyšininkavimas), todėl teismui buvo teisinis pagrindas skirti ieškovui laikiną nušalinimą nuo pareigų. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 157 straipsnio 3 dalimi, nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Ieškovas ieškinyje nepateikė informacijos, ar jis pasinaudojo savo teise skųsti teismo nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų (šios kardomosios priemonės pratęsimo) aukštesnės instancijos teismui. Procesinės prievartos priemonės teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas instancine tvarka, tačiau nei Kauno apygardos teismas 2016-01-29 nutartyje, kuria buvo nuspręsta ieškovui nepratęsti laikino nušalinimo nuo pareigų, nei kiti teismai baudžiamojo proceso teisės pažeidimų ir neteisėtų veiksmų šioje byloje nekonstatavo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei taip pat nėra. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių veiksmų neteisėtumas. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisingumo ministerijos nuomone, tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu, taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu. .Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas - bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas - skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Ieškovas ieškinyje patirtos turtinės žalos dydžio nenurodė. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 eurų. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 str. 2 d. nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Teisingumo ministerija mano, kad ieškovas neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas. Šis atsakovo atstovas atsiliepimo į ieškovo ieškinį, galutinai suformulavus reikalavimus, neteikė į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (galutinai suformulavus reikalavimus 2017-006-22) tenkinamas dalinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. L. (toliau - ieškovas) dirbo ir dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2013-10-29 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate ieškovo ir kitų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-9-00989-13. Nuo 2014-04-29 ikiteisminis tyrimas ieškovo ir kitų įtariamųjų atžvilgiu atskirtas nuo bylos Nr. 20-9-00989-13 ir šiai bylai suteiktas kitas numeris, t. y. Nr. 20-9-00407-14. Ieškovui 2014-04-25 baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00989-13 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 225 str. 4 d.. Ikiteisminio tyrimo metu pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymus dėl laikino nušalinimo nuo pareigų, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d., 2014m. birželio 18 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimis ieškovui buvo taikyta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo užimamų pareigų laikotarpyje nuo 2014-04-29 iki 2014-10-29. Pabaigus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir perdavus baudžiamąją bylą į teismą, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. m. balandžio 23 d., 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. spalio 14 d. nutartimis ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo pratęstas nuo 2014-10-29 iki 2016-01-29. Ieškovo nušalinimas nuo pareigų pasibaigė 2016-01-29, kadangi Kauno apygardos teismas priimta 2016 m. sausio 29 d. nutartimi nepratęsė ieškovo laikino nušalinimo nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio patrulio pareigų. Nuo 2014-04-29 iki 2016-01-29 ieškovui buvo paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų ir šiuo laikotarpiu darbo užmokesčio mokėjimas jam buvo sustabdytas. Kauno apygardos teismas Ieškovo atžvilgiu priėmė 2016 m. birželio 3 d. išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo išteistinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Minėtas nuosprendis dalyje dėl kaltinimų ieškovui įsiteisėjo 2016-06-23, šis nuosprendis dalyje dėl kaltinimų ieškovui nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.

2014 m. balandžio 29 d. nutartyje skirti R. L. procesinės prievartos priemonę, tai yra laikinai nušalinti jį 2 mėnesiams nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau AVPK) Kelių policijos skyriaus kelių patrulių pirmojo būrio patrulio (toliau patrulio) pareigų nurodyta jog yra pakankamai duomenų prokuroro pareiškimui tenkinti ir, kad nušalinimui nuo pareigų skirti (taikyti) pakanka „nustatyti, kad einamos pareigos sudaro sąlygas ir galimybes nusikalsti“. Nutartyse kuriose nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas pasisakyta jog nušalinimas nuo pareigų paliekamas „ siekiant greičiau ir nešališkai ištirti nusikalstamą veiką bei užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas“, pasisakyta jog kaltės klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą teisme, priimant procesinį sprendimą, 2015-01-23 ir 2015-04-23, 2015-07-27, 2015-10-14 nutartyse nurodyta, kad pagrindai nušalinimui nuo pareigų neišnykę, (b.l. 65-72, t. 1).2016 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovui buvo panaikinta laikinas nušalinimas nuo pareigų motyvuojant, kad „nušalinimas trunka ilgą laiką, kaltinamasis negali įsidarbinti, todėl ilgalaikė jo pajamų stoka, neigiamai atsiliepia ne tik kaltinamajam, bet ir į visos šeimos finansinę padėtį“ be to nurodoma jog „nėra pagrindo spręsti, kad nepratęsus nušalinimo nuo pareigų R. L. darys naujas nusikalstamas veikas“ bei , kad „būtinybės taikyti šią griežtą procesinę prievartos priemonė šiuo metu pagrindo nėra“.

Ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu pradėtas 2013-10-29. Ieškovui įtarimas pareikštas 2014-04-25 pagal BK 225 str. 4 d. numatančiu atsakomybę baudžiamąją tam, kuris būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą` veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo. 2014-05-05 R. L. buvo apklaustas įtariamuoju ir savo kaltės nepripažino, nurodė jog parodymus duos teisme.

Kaltinimas R. L. pagal tą patį straipsnį pareikštas, kaltinamasis aktas surašytas 2014-09-22. R. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis dirbdamas Marijampolės AVPK kelių patrulių pirmojo būrio patruliu ir būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu to paties būrio patruliu R. S. 2013-12-15, vykdydamas tarnybines pareigas, .... provokavo duoti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ... ir tą pačią dieną R. S. priėmė toje pačioje vietoje iš fizinio asmens E.J. 20 litų kyšį bei šiais veiksmais R. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 225 str. 4 d. Ikiteisminio tyrimo metu kiti veiksmai su R. L. tiesiogiai nebuvo atliekami, išskyrus tai, kad jis buvo parodytas E.J. atpažinti iš nuotraukų.

Byla, pabaigus ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos teismui nagrinėti pirma instancija perduota 2014-09-23. Byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2014-10-01 nutartimi 2014-10-23. Byla buvo nagrinėti baigta 2016-06-03 ir R. L. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, tai yra pagal BK 225 str. 4d. jis buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuosprendis nebuvo skundžiamas R. L. atžvilgiu, tai yra jo neskundė nei pats R. L., nei prokuroras. Nuosprendis įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą pobūdį. Nuosprendį skundė R. S., kuris kaltinamajame akte nurodytas kaip R. L. bendrininkas ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2016-10-20 R. S. pagal BK 225 str. 4 d. buvo išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši nutartis nebuvo skundžiama (dėl BK 225 str. 4 d., tai yra epizodo, susijusio su R. L.), yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą pobūdį.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme R. L. savo kaltės nepripažino, tai yra nepripažino, kad provokavo duoti kyšį E.J. bei, kad tokį kyšį gavo.

Bylos nagrinėjimo pirma instancija metu buvo paskirtos ir atliktos dvi fonoskopinės ekspertizės, kurios taip pat nepatvirtino R. L. kaltės kyšio provokavimu ar jo ėmimu. Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad :... aplinkybė jog pareigūnai nurodė galimas padaryto eismo taisyklių pažeidimo pasekmes, galimas sankcijas, neduoda pakankamo pagrindo tokius jų veiksmus laikyti kyšio provokacija. Taip pat kaip ir E.J. parodymai taip ir byloje esantys garso įrašai neduoda jokio pagrindo teigti apie kaltinamųjų R. S. ir R. L. kokį nors išankstinį susitarimą ar bendrus veiksmus priimant iš E.J. 20 litų kyšį. E.J. parodė, kad bendravo su vienu pareigūnu ir atpažino jį – R. S. ... tai leidžia manyti, kad apie tokį pinigų perdavimą R. L. galėjo būti ir nežinoma..... įrodymų pagrįsti R. L. kaltę nepakanka ir todėl jis pagal pateiktą kaltinimą išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)“.

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo tik R. S. apeliacinį skundą, tačiau netiesiogiai pasisakė dėl R. L., nes pagal BK 225 str. 4d. R. L. bei R. S. dėl E.J. epizodo (kyšio provokavimo ir paėmimo) buvo kaltinami veikę bendrininkų grupėje, taigi Lietuvos apeliacinis teismas 2016-10-20 nuosprendyje nurodė, kad „ .. teismas įvertinęs E.J. parodymus, kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad aptartų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikytini neabejotinais, pakankamais ir vien tik jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima. ..... įvertinus byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visumą, negalima padaryti ne prielaidomis pagrįstos išvados, kad R. S. veikoje yra nusikalstamos veikos sudėties ... nėra įrodyta, kad ... iš E.J. priėmė 20 litų kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis R. S. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)“.

Atsižvelgiant į išdėstyta teismas pasisako, kad nesutinka su atsakovo atstovės L.Borisovos pozicija, kad R. L. išteisinimas, nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų sukelia ar gali sukelti kitokias pasekmes, o būtent prokurorė duodama paaiškinimus, nagrinėjant civilinę bylą, davė suprasti jog ji kaip ir abejoja R. L. nekaltumu kyšio provokavimu ar jo ėmimu iš E.J., tačiau Lietuvos Respublikoje galiojanti nekaltumo prezumpcija įtvirtinta pirmiausia Konstitucijos 31 str. 1 d. numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas meįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tiek BPK 1 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad baudžiamojo proceso paskirtis, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismas pasisako, kad minėtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis 2016-10-20, kuriame pasisakyta jog R. S. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, leidžia teigti jog tokių požymių nėra ir R. L. veikoje, kadangi dėl kyšio provokavimo ir ėmimo jie buvo kaltinami veikę bendrai grupėje.

Dėl nušalinimo nuo pareigų

Dėl ikiteisminio tyrimo R. L. atžvilgiu pradėjimo ir ieškovo bei jo atstovo teigimo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai teismas pasisako, kad BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvieną kartą, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos 20-9-004407-14, teismo Nr. 1-26-397/2016) matyti, kad operatyvinės informacijos dėl kyšio provokavimo ir ėmimo buvo ir teismo manymu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, tačiau jis nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, o būtent BPK 176 str. 1 d. numato, kad ikiteisminis tyrimas bylose dėl baudžiamųjų nusižengimų turi būti atliktas per tris mėnesius. R. L. buvo įtariamas būtent baudžiamojo nusižengimo padarymu. Ikiteisminis tyrimas gali būti pratęstas didelės apimties ir sudėtingose bylose. Teismas nenustatė, kad byla, kurioje R. L. buvo kaltinamas pagal BK 225 str. 4 d. buvo didelės apimties ar sudėtinga, taigi ir ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas per tris mėnesius nors jis tęsėsi (buvo pratęstas) ilgiau, o būtent truko nuo 2013-10-29 iki 2014-09-22. Ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo pagrindas R. L. taikyti procesinės prievartos priemonę, tai yra nušalinti jį nuo pareigų, kadangi jis buvo įtariamas baudžiamojo nusižengimu tiesiogiai susijusio su jo tarnybinėmis pareigomis, įgaliojimais padarymu. Taikant procesinę prievartos priemonę turi būti laikomasi proporcingumo principo, o būtent procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutruktas, kai ji tampa nereikalinga (BPK 11 str. 1 d.). Nušalinimas nuo pareigų R. L. buvo taikomas ilgą laiką, tai yra nuo 2014-04-29 iki 2016-01-29. Įtariamasis nuo pareigų nušalinimas tuomet kai tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 157 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad R. L. būtų padaręs nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, tiek vėliau ar, kad būtų trukdęs ikiteisminiam tyrimui. To, kad jis nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrindo vertinti kaip trukdymo ikiteisminiam tyrimui ar teismui, nes teisė įtariamajam ar kaltinamajam neduoti parodymų įtvirtinta baudžiamajame procese. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą jog nušalinimas nuo pareigų R. L. pagrįstai buvo skirtas tris pirmuosius mėnesius, tai yra laikotarpiu per kurį turėjo būti baigtas ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 225 str. 4 d. Vėliau tikrai nebuvo būtina taikyti šios procesinės prievartos priemonės, nes nenustatyta, kad jos netaikant būtų nebuvę galima atlikti ikiteisminio tyrimo ir nustatyti reikšmingų aplinkybių, tai yra toliau taikant nušalinimą nuo pareigų buvo pažeistas proporcingumo principas. Ta aplinkybė, kad R. L. neskundė nutarčių, kuriomis buvo tęsiamas jo nušalinimas nuo pareigų, nereiškia, kad ši procesinės prievartos priemonė buvo jam taikoma visą laikotarpį pagrįstai. R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad neskundė nutarčių dėl jo nušalinimo nuo pareigų dėl to, kad neturėjo lėšų mokėti advokatui už papildomų veiksmų atlikimą ir matė, kad R. S. skundai nebuvo tenkinami ir teismas neturi pagrindo laikyti jog R. L. buvo pasyvus ar jam nerūpėjo jog jam taikoma ši procesinės prievartos priemonė kaip nurodė prokurorė L.Borisova teismo posėdžio metu, kadangi byloje yra duomenys jog R. L. ir jo gynėjas prašė jos netęsti ( baudž. bylos l. 96, t. 4).

Dėl turtinės žalos

Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą 15 042,51 darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį nuo 2014-04-29 iki 2016-01-29. Byloje yra pateikti duomenys, kad R. L. vienos dienos darbo užmokestis buvo 34,11 EUR, vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 716,31 EUR. Pagrįstai nušalintas nuo pareigų buvo tris mėnesius ir už likusį laikotarpį, tai yra nepagrįstai taikytą procesinės prievartos priemonės taikymo - nušalinimo nuo pareigų laikotarpį teismas ieškovui priteisia 12.893, 51 EUR turtinę žalą (neišmokėtą už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestį, 716,31 X18 mėn.). Atsakovo policijos atstovas nesutikdamas su šiuo ieškovo reikalavimu, nesutikimą grindė Valstybės tarnybos įstatymo 34-1 str. 2 d., kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokesti nemokamas, tačiau to paties straipsnio toje pačioje dalyje yra nuostata, kad jeigu asmuo buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai ir nepasitvirtina aplinkybės, buvę jo nušalinimo nuo darbo (pareigų) pagrindu, jis grąžinamas į darbą (tarnybą) ir jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. R. L. į tarnybą grįžęs, jam stažas skaičiuojamas už visą laikotarpį, tokią išvadą teismas daro pagal Marijampolės AVPK raštus pateiktus į bylą, kad „vidaus tarnybos stažas ... nušalinimo laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2016-01-29 nebuvo perskaičiuotas. R. L. kreipėsi dėl darbo užmokesčio išmokėjimo už nušalinimo laikotarpį į Marijampolės AVPK ir jam buvo atsakyta, kad jo prašymo nagrinėjimas sustabdytas kol teismas išnagrinės civilinę bylą (b.l. 37, t. 2).

Teismas ginčą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį kai tokia procesinės prievartos priemonė buvo nebūtina, tai yra taikyta ieškovui nepagrįstai, laiko ieškovo patirta turtine žala ir ginčą dėl jos atlyginimo ginčą nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 6.272 str., numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (1 d.). Yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad Valstybės civilinė atsakomybė už žalą padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais yra griežtoji, tai yra ji kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų iš teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Ieškovui nereikia įrodinėti kaltės, tačiau jis turi įrodyti kitas pirmiau išvardintas sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

Marijampolės rajono apylinkės teismo (toliau teismo) išnagrinėtoje byloje ieškovas nenurodo, kad žala atsirado dėl konkrečių pareigūnų kaltės, bet teigia jog yra privalomos trys sąlygos (išvardintos anksčiau) Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, teismas su ieškovo pozicija sutinka, kadangi nustatė bylos duomenimis jog ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų ir tuomet kai tam būtinybės nebuvo, nušalintas nuo pareigų buvo nepagrįstai ilgą laiką ir negalėjo vykdyti savo pareigų bei gauti užmokesčio už jas bei patyrė turtinę žalą, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos (pasekmių) taip pat yra, nes jeigu ieškovui nebūtų buvusi taikyta, ilgiau nei tris mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, procesinė prievartos priemonė jis būtų gavęs pajamas ir nepatyręs žalos. Žala padaryta pareigūnų veiksmais, kurie formaliai atitiko baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais buvo pažeistos bendrosios pareigūnų rūpestingumo ir atidumo pareigos, pasibaigus trijų mėnesių terminui ikiteisminiam tyrimui atlikti (pabaigti) nebuvo sprendžiamas klausimas išskirti epizodą dėl E.J. provokavimo duoti kyšį ir kyšio ėmimo, kuriais buvo kaltinami R. L. ir R. S. (BPK 254 str.) ir nagrinėjimo atskirai. Įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus per įmanomai trumpiausią laiką surinkti ir ištirti reikšmingus duomenis ir priimti atitinkamus procesinius sprendimus, esant pagrindui nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nors ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko nušalinimas nuo pareigų R. L. buvo tęsiamas tais pačiais formaliais motyvais.

Dėl baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2.175,70 EUR baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų advokato Laimono Judicko teisinei pagalbai apmokėti. Byloje nėra ginčo, kad būtent šis advokatas teikė teisinę pagalbą ieškovui baudžiamajame procese. Ieškovas pateikė du kasos pajamų orderius, kad sumokėjo atstovui 2014-10-01 2050 litų (724 EUR), 2016-06-13 423 EUR ( b.l. 14, t. 2 ).Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu R. L. naudojosi advokato pagalba. A. L. Judicko (toliau advokato) orderis, suteikiantis teisę atstovauti (ginti) R. L. baudžiamajame procese, yra 2014-10-22 (baudž. Bylos l. Nr. 160, t. 2) ir bylos nagrinėjimo teisme metu šis advokatas visą laiką teikė teisines paslaugas R. L.. Nuosprendis R. L. atžvilgiu priimtas 2016-06-03, nuosprendžio jis apeliacine tvarka neskundė. Minėtuose orderiuose ar kitur nedetalizuota už kokias paslaugas ieškovas mokėjo advokatui, tai yra byloje nepateiktas išlaidų detalizavimas, vienas kasos pajamų orderis išrašytas kai dar nebuvo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo (orderis atstovauti (ginti) yra 2014-10-22, o kasos pajamų orderis -2014-10-01, kitas kasos pajamų orderis išrašytas jau po nuosprendžio paskelbimo ir tokiu būdu lieka neaišku kokios konkrečiai paslaugos buvo teikiamos iki orderio ginti R. L. išrašymo ir po nuosprendžio paskelbimo. BPK 103 str. nustato kokios išlaidos yra proceso išlaidomis ir šio straipsnio 6 d. nustato, kad proceso išlaidomis gali būti kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Baudžiamojoje byloje duomenų, kad išlaidos, ieškovo turėtos advokato teisinei pagalbai apmokėti baudžiamajame procese, būtų pripažintos proceso išlaidomis, nėra. Ieškovas advokatą kvietė savo iniciatyva ir esant suformuotai Kasacinio teismo praktikai, kad tokios išlaidos nelaikomos proceso išlaidomis net jeigu ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kaip yra šiuo atveju R. L. atžvilgiu, teismas netenkina šio ieškovo reikalavimo ir nepriteisia ieškovui iš atsakovo 2.175,70 EUR kaip turtinės žalos patirtos ieškovo dėl pareigūnų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014).

Dėl delspinigių

Teismas bylą nagrinėja dėl turtinės žalos priteisimo vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, o būtent taiko CK 6.272 str. numatančio Valstybės atsakomybę dėl žalos padarytos pareigūnų veiksmais ir delspinigių nepriteisia, nes jie netaikomi žalos atlyginimo santykiams. Teismas priteisia palūkanas 5 procentų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3000 EUR neturtinę žalą. Atsakovas šio reikalavimo nepripažino visiškai.

CK 6.250 str. 1 d neturtinę žalą įvardija kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama atvejais numatytais įstatymo. CK 6.272 str. 3 d. numato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir turtinė žala.

Teismas iš dalies sutinka su ieškovo motyvais, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes nušalinus jį nuo pareigų, ieškovas negavo užmokesčio ir negalėjo teikti nepilnametei dukrai išlaikymo, tenkinti savo paties poreikius ir dėl to sumažėjo galimybės bendrauti, ikiteisminis tyrimas truko gana ilgą laiką ir neapibrėžtumas, negalėjimas dirbti pasirinkto darbo turėjo įtakos ieškovo dvasinei būklei, tačiau ieškovas neteikė konkrečių įrodymų kokio intensyvumo buvo jo dvasiniai išgyvenimai, kiek sumažėjo jo galimybės bendrauti bei kaip pablogėjo jo reputacija, tai yra neteikė įrodymų kurie konkrečiai asmenys (bendradarbiai, šeimos nariai, draugai, kaimynai) atsisakė su juo bendrauti ar vengė bendravimo. Teismas sutinka, kad ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų turėjo įtakos ieškovo galėjimui dirbti norimą darbą, byloje yra duomenys, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ieškovas trumpą laiką, - nuo 2015-05-20 iki 2015-10-19, tai yra 5 mėnesius dirbo UAB „Ovalus personalas“ ir gavo 2237,51 EUR pajamų, tačiau jo pajamos dirbant PK patruliu buvo didesnės, tai matyti iš VSDFV karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pažymos (b.l. 80-85, t. 1), nes ieškovas vien 2014 m. balandžio mėn. gavo 2400 Lt ( 695,09 EUR, nuo 2014-04-29 nušalintas nuo pareigų), taigi ieškovui apribota galimybė gauti įprasto dydžio pajamas, turint nepilnametę dukrą, taip pat neigiamai veikė jo dvasinę būklę. Teismas nesutinka, kad negalėdamas medžioti ieškovas patyrė neturtinę žalą. Dėl šios aplinkybės išsamiai yra pasisakiusi policija savo atsiliepime ir teismas iš esmės su atsakovo motyvais dėl medžioklės sutinka. Ieškovas ieškiniu teigia, kad neturtinė žala pasireiškė ir teisės į socialines garantijas praradimu, tačiau to nedetalizavo ir teismas pasisako, kad šios sąlygos ieškovas neįrodė, kadangi ieškovas neįvardino ir teismas nenustatė kokias socialines garantijas ieškovas prarado, kadangi jo darbo stažas nebuvo perskaičiuotas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas neturtinę žalą mažina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 259, 263-265, 268, 270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškinį (2017-06-22, galutinai suformulavus reikalavimus) tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (kodas 288603320), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (kodas 188604955), Policijos departamento prie VRM (kodas 188785847) 12.893,51 EUR turtinei žalai atlyginti, 1.500 EUR neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo ieškinio dalyje dėl 2.175,70 EUR išlaidų patirtų dėl baudžiamojo proceso metu teiktos advokato teisinės pagalbos ir 0,07 procentų delspinigių nuo priteistos darbo užmokesčio sumos apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka, netenkinti.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti Teisingumo ministerijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės miesto apylinkės teismą.