Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-19 · Civilinė byla Nr. e2A-2900-866/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
e2A-2900-866/2024
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00299-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Mantas Baigys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2900-866/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00299-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 267,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 Eur žyminio mokesčio ir 60,50 Eur advokato pagalbai apmokėti) išieškojimo iš skolininkės Vilniaus miesto savivaldybės. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. vasario 2 d. teismo įsakymu reikalavimus tenkino visiškai.

2. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, ko pasekoje ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl 267,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros paslaugas. Pradinė atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybė) už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas yra skolinga 267,00 Eur.

Atsiliepimas

4. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame siūlė ieškovei keisti pradinį atsakovą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininką A. G.; ieškovei nesutikus keisti atsakovo, ieškinį pradinei atsakovei atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui; netenkinus antrojo prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Kartu su atsiliepimu pateikė nuomos sutartis su priedais, įskaitant Nekilnojamojo turto registro išrašus.

5. Atsiliepime Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Gyvenamosios patalpos nuomos 2007 m. kovo 13 d. sutartimi Nr. 1.40-T07/0013 (toliau – Sutartis) butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) buvo išnuomotas A. G.. Pagal sutarties 35 punktą nuomininkas privalo mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpos tiekiamą energiją, dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį paslaugų tiekėjų nurodymais terminais ir tvarka. Taigi nuomos sutartimi buvo sutarta, kad už paslaugas (administravimo) moka būtent nuomininkas. Buto nuomininkas A. G. visą skolos laikotarpį (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) gyveno bute. UAB „Lazdynų Būstas“ (šiuo metu ieškovė) 2016 m. kovo 2 d. pažyma dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas įrodo, kad ieškovei buvo žinoma apie nuomos sutartį. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. G. skolingas už būsto administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas.

Šalies argumentai

6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti ir išreiškė nesutikimą keisti pradinio atsakovo į kitą asmenį, t. y. nuomininką A. G.. Nurodė, kad sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas buvo siunčiamos paštu paslaugų teikimo adresu, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nėra gavusi prašymo sąskaitas siųsti kitu, nei nekilnojamojo turto vieta, adresu. Pažymėjo, kad siųstose sąskaitose buvo nurodomas mokėtinas sumos dydis ir susidariusi skola.

7. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tripliką, kuriame prašė skolos laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, kitoje dalyje ieškinį atmesti; netenkinus antrojo prašymo ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkam atsakovui; išreikalauti iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras (originalus), gautus mokėjimus ar kitus dokumentus, kurių pagrindu atsirado 267,00 Eur skola. Nurodė, kad ieškovės argumentas, kad ji nežinojo apie nuomos faktą yra nepagrįstas, nuomos faktas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre, ieškovė žinojo apie nuomos faktą ir buvo sudariusi paslaugų sutartį su buto nuomininku A. G..

Žemesnės instancijos teismas

8. Teisme 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas ieškovės prašymas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi, kuriuo prašoma netinkamą atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti tinkamu atsakovu A. G.. Teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. protokoline nutartimi atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę pakeitė į atsakovą A. G., Vilniaus miesto savivaldybės procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.

Šalies argumentai

9. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad teikia daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūras paslaugas. Ieškovė minėtas paslaugas teikė Name, esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojui (nuomininkui) – atsakovui A. G.. Vadovaujantis 2007 m. kovo 13 d. nuomos sutartimi Nr. 1.40-T07/0013 (toliau – Nuomos sutartis Nr. 1) ir 2017 m. vasario 7 d. nuomos sutartimi Nr. 1.40-GT17/0096 (toliau – Nuomos sutartis Nr. 2) , o taip pat viešais duomenimis, atsakovas buvo Name, esančio Buto naudotojas (nuomininkas), kuris teisės aktų nustatyta tvarka vengia padengti susidariusias bei Butui tenkančias išlaidas. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros suteiktas paslaugas Butui susidarė 267 Eur skola.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pareiga sumokėti skolą už suteiktas pastato administravimo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenka atsakovui A. G..

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir nusprendė priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Sostinė“ iš atsakovo A. G. 267 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (267 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 501,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (479,90 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų ir 22 Eur žyminio mokesčio).

13. Pirmos instancijos teismas sprendimu už akių patenkino visus ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas nustatė, kad pradinė atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybė) jau prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdėstė faktines aplinkybes, dėl kurių reikalavimai turėtų būti pareikšti kitam asmeniui, t. y. A. G.. Ieškovei taip pat buvo siūloma keisti atsakovą, atsakovu įtraukiant A. G., tačiau ieškovė nesutiko. Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos sudarytos nuomos sutartys su A. G.. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi 2024 m. kovo 6 d., taigi ieškovei buvo / turėjo būti žinomos aplinkybės apie sudarytą nuomos sutartį. Tačiau ieškovė net ir esant į bylą pateiktai pradinės atsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės) pozicijai bei ją pagrindžiantiems įrodymams procesiniuose dokumentuose dėl tinkamo atsakovo, prašymui keisti atsakovą, viso pasirengimo nagrinėti bylą metu nereiškė prašymo keisti atsakovą, o tokį prašymą pateikė 2024 m. rugpjūčio 27 d.

14. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą ieškovė turėjo 60,50 Eur išlaidų, už ieškinio parengimą – 84,70 Eur, patikslinto ieškinio turinį, sprendė, kad patikslinto ieškinio parengimo protinga kaina taip pat turėtų būti ne didesnė kaip 84,70 Eur. Įvertinęs teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovas, trukmę, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, sprendė, kad advokato padėjėjo ir pasiruošimo teismo posėdžiams protingos išlaidos turėtų būti ne didesnės nei 250 Eur. Todėl ieškovei priteisė 479,90 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų ir 22 Eur žyminio mokesčio, iš viso 501,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė apeliacinį skundą prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8564-1044/2024, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pilna apimtimi.

16. Apeliantė nurodo, kad iš viso patyrė 2 976,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal sąskaitas faktūras už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovės teigimu, teismas išimtinai savo nuožiūra sprendė, kad protingos bylinėjimosi išlaidos sudarytų viso labo 479,90 Eur, tačiau nepagrindė, kokiais motyvais vadovaudamasis tokį dydį nustatė. Sprendime visiškai nėra nurodyta, kokios išlaidos, už kokias konkrečias teisines paslaugas yra mažinamos/kurios yra nepagrįstos, ir kiek mažinamos, išskyros priteistinas bylinėjimosi išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą.

17. Nurodo, kad ieškovė civilinę bylą laimėjo (patenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo visa apimtimi), todėl turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas sprendime neužtikrino principo „pralaimėjęs moka“ tinkamo įgyvendinimo, kadangi nemotyvuotai ir vadovaudamasis, ieškovei nesuprantamais kriterijais nustatė, kad pagrįsta laikytina tik 479,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei vienas ieškovės procesinis veiksmas, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos, nebuvo nesąžiningas.

18. Apeliantė paaiškino, kad 2024 m. kovo 6 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame atsakovu buvo nurodyta ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2023 m. lapkričio 8 d. buto išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuriame vienareikšmiškai nėra įregistruoti jokie juridiniai faktai apie nuomos sutartį ar nuomininką. Savivaldybė atsiliepimu pateikė seną 2016 m. Nekilnojamojo turto išrašą, kuris yra ne konkretaus buto, o viso daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), išrašas. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nepaaiškino ir nenurodė jokių aplinkybių apie daugiabučio namo patalpų pokyčius, įregistravimo ypatumus bei aplinkybių, kodėl nėra matoma nuomos sutartis išraše. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė neturėjo objektyvaus teisinio pagrindo vadovautis neaiškiu, senu ir netiksliu išrašu, kai į bylą buvo pateiktas visus oficialiems rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantis išrašas.

19. Ieškovas nurodo, kad vienareikšmiškai neturėjo teisinio pagrindo vadovautis 2016 m. kovo 2 d. UAB „Lazdynų Būstas“ pažyma dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas (toliau – Pažyma) kaip rašytiniu įrodymu pagrindžiančiu, kad ieškinio reikalavimas turėjo būti nukreiptas į atsakovą (nuomininką). Neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms.

Atsiliepimas

20. Ieškovas nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime detaliai, aiškiai ir tinkamai nurodė bei paaiškino, kodėl ieškovės pateiktame išraše nėra įregistruota nuomos sutartis bei dėl kokių priežasčių savivaldybės pateiktame išraše įregistruota nuomos sutartis yra aktuali nagrinėjamu atveju: „2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo 1.3 punktu butams, esantiems pastate (duomenys neskelbtini), buvo suteikti numeriai, todėl ieškovės pateiktame registro išraše yra duomenys tik nuo to momento, kai registrų centre buvo suformuotas objektas (duomenys neskelbtini)“. Taigi tik nuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo gavimo, ieškovė galėjo suprasti ir suprato, jog išraše įregistruota nuomos sutartis su atsakovu yra galiojanti ir turi teisinę galią civilinėje byloje. Todėl, ieškovė operatyviai ir nepatiriant papildomų išlaidų iki kito teismo posėdžio, 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo į tinkamą bei patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu yra nurodomas atsakovas A. G..

21. Ieškovas sąžiningai ir pagrįstai rengėsi bei dalyvavo 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžiuose, kurių metu buvo nagrinėjama atsakovo pareiga vykdyti skolinį įsipareigojimą. 2024 m. liepos 15 d. rašytiniais paaiškinimais buvo įvykdytas teismo įpareigojimas pateikti informaciją ar nuomininkas (atsakovas) buvo sudaręs sutartį su UAB ,,Lazdynų būstu“, taigi paaiškinimai pateikti teismui sąžiningai, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir pareigomis bei neišlaidaujant.

Šalies argumentai

22. Ieškovė nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo tiesiogiai patirtos išimtinai dėl atsakovo kaltės, kuris viso civilinės bylos proceso metu elgėsi itin nerūpestingai, pasyviai, nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas nevykdė procesinių pareigų. Todėl, teismas turėjo taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklę ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi. Priešingu atveju yra pažeidžiami teisėti ieškovės interesai, kadangi ieškovė būtų patyrusi net 9,35 kartus mažesnius nuostolius jeigu iš vis nebūtų siekusi prisiteisti skolinio įsipareigojimo įvykdymo iš nuomininko (skolos dydis yra 267 Eur, tuo tarpu nepriteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 2 496,70 Eur). To pasekoje, netiesiogiai yra įtvirtinama nesąžininga ir nepagrįsta praktika, kad paslaugas teikiantis subjektas, įvertinęs galimas rizikas ir naudas, t. y. jog patiriami nuostoliai ženkliai viršys gaunamą skolos įvykdymą, net neabejodamas pasirinks savo teisių neįgyvendinti ir nereikalauti skolinio įsipareigojimo įvykdymo teisminiu būdu.

23. Apeliantė teigia, kad visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, proporcingos ir pagrįstos, neviršijančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų galimų priteisti už atitinkamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl teismui nebuvo pagrindo išlaidas dar labiau sumažinti. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimalios priteistinos ieškovės patirtos išlaidos galėjo siekti net 12 203,40 Eur. Tuo tarpu, ieškovė už nurodytas advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas atstovaujant ieškovę, prašė atlyginti tik 2 976,60 Eur patirtas išlaidas, t. y. net 4,1 karto mažesnes už pagal Rekomendacijas nustatytą galimą priteisti sumą.

24. Apibendrindama ieškovė vertina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išnagrinėtas nepagrįstai, subjektyviai, pateikiant lakoniškus argumentus bei jų dydis sumažintas itin formaliais kriterijais. Todėl sprendimas, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėtas bei keistinas.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Akcentuoja, jog bylinėjimosi išlaidų suma reikalaujamą sumą (267 Eur) viršija daugiau nei 11 kartų. Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar tokios bylinėjimosi išlaidas nėra per didelės tokio pobūdžio byloje ir ar yra pagrįstos. Nors apelianto prašomos priteisti išlaidos maksimalių rekomendacijoje įtvirtintų dydžių ir neviršija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas bei kt. Pažymėjo, jog šio ginčo atveju nebuvo jokių išskirtinai sudėtingų ar ypatingų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas už akių, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai priėmė 2024 m. vasario 2 d. teismo įsakymą dėl 267 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir 71,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Vilniaus miesto savivaldybės kreditorės UAB „Mano Būstas Sostinė“ naudai. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo pradinė atsakovė išdėstė argumentus, dėl kurių ji nėra tinkamas atsakovas šiuose teisiniuose santykių ir nurodė, dėl kokių priežasčių reikalavimas dėl skolos atitinkamu laikotarpiu turėtų būti reiškiamas ne savininkui, bet nuomininkui, t. y. A. G.. Ieškovė, pareikšdama 2024 m. kovo 6 d. ieškinį atsakovu nurodė Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį išdėstė argumentus, dėl kurių atsakovu byloje turėtų būti įtrauktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas A. G. ir prašė keisti atsakovą, priešingu atveju, ieškinį jos atžvilgiu atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Tačiau ieškovė išdėstė prieštaravimą dėl atsakovo keitimo ir nesutiko keisti atsakovo. Ieškovei atsisakius keisti atsakovą, teismas A. G. į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu. Teisme 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas ieškovės prašymas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi, kuriuo prašoma netinkamą atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti tinkamu atsakovu A. G. ir patikslintas ieškinys. Teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. protokoline nutartimi ieškovės prašymą tenkino.

29. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. G. tenkino, tačiau sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 2 976,60 Eur iki 479,90 Eur, nurodydamas, kad dalis išlaidų susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškinys tenkintas visa apimtimi, todėl ir bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijų, sumažintos nepagrįstai.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 976,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal šias sąskaitas faktūras: 2024 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 24-0084, suma – 60,50 Eur (teismo įsakymo parengimas); 2024 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 24-0229, suma – 84,70 Eur (ieškinio parengimas); 2024 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 24-0564, suma – 629,20 Eur (pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. birželio 19 d. teismo posėdyje); 2024 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 24-0745, suma – 314,60 Eur (rašytinių paaiškinimų rengimas); 2024 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 24-0834, suma – 629,20 Eur (pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje); 2024 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 24-0848, suma – 629,20 Eur (prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi, patikslinto ieškinio rengimas); 2024 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 24-0913, suma – 629,20 Eur (pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.1.–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

32. Rekomendacijų 1 punkte nurodyta, jog šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio parengimo procesas nebuvo sudėtingas, ne itin didelės apimties, patikslintas ieškinys atsakovui vos 4 lapų, iš kurių didžioji dalis teksto – teisės normų citavimas, ginčo suma (267 Eur) nėra didelė, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, be to, ieškovės atstovas tokio pobūdžio bylose atstovauja ne pirmą kartą, todėl žino aktualiausią teismų praktiką (UAB „Mano Būstas Sostinė“ atstovavimo sutartis su advokato padėjėju Mantu Baigiu sudaryta nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.; pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priedas Nr. 1).

34. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, lėmusias ieškinio tikslinimą pakeičiant atsakovą iš Vilniaus miesto savivaldybės į A. G. būtent 2024 m. rugpjūčio 27 d., o ne anksčiau. Pagrindiniai ieškovės argumentai, jog Nekilnojamojo turto registro išraše Buto savininkė nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė ir jokių juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis 2023 m. ieškovės pateiktame išraše nebuvo fiksuota, todėl ieškinį reiškė savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo senas, net 2016 m., todėl ieškovė teigia neturėjusi pagrindo vadovautis šiais duomenimis. Tik trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikus atsiliepimą ir jame išdėsčius tokios situacijos susidarymo aplinkybes, ieškovė pateikė prašymą pakeisti proceso šalį į atsakovą A. G..

35. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog pagal turimus duomenis šioje situacijoje pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstai teiktas Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi ieškovės pateiktame 2023 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo turto registro išraše objekto adresu(duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, jokių juridinių faktų dėl galimai sudarytų nuomos sutarčių išraše nėra. Tačiau jau prieštaravimuose (DOK-7483) Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog nuo 2007 m. kovo 13 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1.40-T07/0013 su A. G.. Nuomininkui buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o pagal minėtos Sutarties 35 punktą nuomininkas privalo mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpos tiekiamą energiją, dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį paslaugų tiekėjų nurodymais terminais ir tvarka. Kartu su prieštaravimais Vilniaus miesto savivaldybė pridėjo Nuomos sutartį, buto perdavimo-priėmimo aktą, Nuomos sutarties pakeitimus bei įsakymus, kurių pagrindu minėta sutartis buvo vis pratęsiama iki 2016 m. balandžio 4 d. Taip pat pridėtas 2017 m. spalio 1 d. buto patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena A. G., apie skolas žino, juos išieško antstoliai. Šių duomenų ieškovei neužteko, todėl ieškinį po panaikinto teismo įsakymo teikė Vilniaus miesto savivaldybei.

36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pateikė atsiliepimo priedus, įrodančius, kad minėtą butą nuomojasi A. G. (DOK-47425). Pridėta 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis, kurios 20 punkte nustatyta, kad butas A. G. išnuomojamas iki 2019 m. gruodžio 30 d. Visus komunalinius mokesčius atsakovas įsipareigojo mokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams (nuomos sutarties 14 punktas), todėl atmestini ieškovės dublike išdėstyti argumentai, jog ieškovei nėra žinomos tarp atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos nuomos sutarties susitarimo sąlygos (turinys), jų pasikeitimai, todėl ieškovė pagrįstai negalėjo daryti išvados dėl reikalavimo (skolos priteisimo) nukreipimo į patalpų nuomininką. Taip pat su atsiliepimu pateikta gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas A. G. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 2007 m. balandžio 2 d. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimą su nurodytais duomenimis pateikė 2024 m. kovo 25 d. (DOK-47425), ieškovės dublikas su atsisakymu pakeisti atsakovą į A. G. pateiktas 2024 m. balandžio 3 d. (DOK-52283), ieškovės prašymas pakeisti proceso šalį teismui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 27 d. (DOK-127320).

37. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

39. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo, teismas skundžiamame sprendime vertino, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą ieškovė turėjo 60,50 Eur išlaidų, už ieškinio parengimą – 84,70 Eur, už patikslinto ieškinio parengimą protinga kaina taip pat turėtų būti ne didesnė kaip 84,70 Eur, advokato padėjėjo ir pasiruošimo teismo posėdžiams protingos išlaidos turėtų būti ne didesnės nei 250 Eur, todėl ieškovei priteisė ne 2976,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 479,90 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų ir 22 Eur žyminio mokesčio, iš viso 501,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Bylos duomenis, vyko trys teismo posėdžiai, kurie truko iki 30 min. Už pasirengimą ir atstovavimą kiekviename teismo posėdyje ieškovė nurodo po 629,20 Eur sumą kiekvienam posėdyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės paslaugos – susipažinimas su byla, strategijos kūrimas ir pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), o yra sudėtinė atstovavimo teisme (Rekomendacijų 8.18 punktas) teisinės paslaugos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 51 punktas).

41. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.19, 9 punktais, maksimalus dydis už advokato padėjėjo atstovavimą 2024 m. birželio 19 d. posėdyje suma sudaro 168,82 Eur; 2024 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje – 172,88 Eur, 2024 m. rugsėjo 19 d. posėdyje – 172,88 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali suma už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 514, 58 Eur.

42. Už rašytinių paaiškinimų pateikimą (314,60 Eur) teismui, pagal Rekomendacijų 5, 8.17 punktus, maksimai suma sudaro 172,88 Eur. Analogiškos nuostatos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu taikytinos ir dėl patikslinto ieškinio rengimo, t. y. maksimalus dydis už patikslinto ieškinio parengimą sudaro 172,88 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskritai maksimali teisinių paslaugų suma dėl kurios priteisimo galėjo būti sprendžiama, pagal ieškovės pateiktus duomenis ir detalizaciją sudaro 1 005,54 Eur sumą (60,50 Eur – teismo įsakymo parengimas; 84,70 Eur – ieškinio parengimas; 514,58 Eur – teismo posėdžiai; 172,88 Eur – patikslintas ieškinys; 172,88 Eur – rašytinai paaiškinimai). Tačiau, galimų priteisti maksimalių dydžių nustatymas, savaime nelemia išvados, kad visos prašomos priteisti išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 81 punktas).

44. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas visiškai nenurodė, kokios išlaidos, už kokias konkrečias teisines paslaugas yra mažinamos/kurios yra nepagrįstos, ir kiek mažinamos, išskyros priteistinas bylinėjimosi išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą. Tokie apeliantės argumentais prieštarauja skundžiamo sprendimo turiniui (skundžiamo sprendimo 29–40 punktai). Pirma, pirmosios instancijos teismas nurodė tiek teisinį reguliavimą kuriuo vadovaujasi, tiek aktualius teismų praktikos išaiškinimus, taip pat akivaizdu vertino bylos sudėtingumą, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidas, teisinį ginčo sudėtingumą, reiškiamo reikalavimo sumą ir kt. Antra, įvertinęs išlaidų pagrįstumą ir pateiktą ieškovės detalizaciją, teismas konkrečiai nurodė, kad už ką ir kiek teisinės pagalbos išlaidų priteisiam, t. y.: už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – 60,50 Eur, už ieškinio parengimą – 84,70 Eur už patikslintą ieškinį – 84,70 Eur, už teismo posėdžius – 250 Eur, iš viso 479,90 Eur. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslinto ieškinio pateikimas, pakeičiant tik atsakovą, neturėtų sudaryti didesnės sumos, nei ji sudaro už priminį ieškinį, t. y. 84,70 Eur. Taip pat sutiktina, kad atstovavimo teismo posėdžiuose suma pagrįstai mažintina iki 250 Eur, nes posėdžiai truko tik po keletą minučių, be to, ieškovė siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų galėjo prašyti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

45. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai vadovaujamasi tiek teisiniu reguliavimu, tiek teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, tiek konkrečią bylą apibūdinančiais kriterijais, įskaitant bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą ir kt. Minėta, kad teismas turi pareigą patikrinti prašomų priteisti teisinės pagalbų išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, ką šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės grindžiami tik teisinių paslaugų suteikimo faktu, nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui pakeisti.

46. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė