- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- 2-1565-188/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02617-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- L. G.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei L. G. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. ieškiniu (b. l. 1-3) bei patikslintu ieškiniu (b. l. 20-22) prašo pakeisti 2017 m. lapkričio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 dalyje dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms – (duomenys neskelbtini) gimusiai L. G. ir (duomenys neskelbtini) gimusiai S. G. priteisimo iš jo (ieškovo) po 120 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir išlaikymą nepilnametėms dukroms sumažinti dėl iš esmės pasikeitusios jo turtinės padėties, priteisiant iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms – (duomenys neskelbtini) gimusiai L. G. ir (duomenys neskelbtini) gimusiai S. G. po 90 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas nutraukė jo ir L. G. santuoką. Teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu jį įpareigojo teikti nepilnametėms dukroms – (duomenys neskelbtini) gimusiai L. G. ir (duomenys neskelbtini) gimusiai S. G. išlaikymą po 120 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savo prisiimtus įsipareigojimus jis vykdė, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Taip pat jis papildomai kiekvieną mėnesį sumoka po 20 Eur už dukters S.s telefoną ir po 9 Eur už dukters Lauros telefoną. Tokiu būdu dukters S.s išlaikymui jis moka po 140 Eur per mėnesį, o dukters Lauros išlaikymui – po 129 Eur per mėnesį. Nors dukra V. 2018 m. birželio 5 d. tapo pilnamete, jis jos išlaikymui kas mėnesį moka po 33 Eur, o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio – po 35 Eur. Tokiu būdu per mėnesį trijų dukterų išlaikymui jis moka 304 Eur, o jo vidutinis mėnesinis uždarbis yra 441,60 Eur, todėl jam pragyvenimui lieka tik 110,60 Eur. Nurodė, kad jo turtinė padėtis ir sveikatos būklė po 2017 m. lapkričio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 priėmimo iš esmės pasikeitė – pablogėjo: dar 2017 m. balandžio 11 d. jam buvo nustatyta stuburo išvarža, tačiau jis vis vien dirbo pagal sudarytą darbo sutartį. Sveikatai pablogėjus, jis buvo priverstas išeiti iš darbo, ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, gauna 441,60 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, jis neturi galimybės teikti teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Pagal savo dabartinę turtinę padėtį nepilnamečiams vaikams jis gali teikti išlaikymą po 90 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
A. L. G. atsiliepimu į pareikštą ieškinį (b. l. 31-33) prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Ieškovas pateikia neteisingus duomenis, kad jis teikia papildomas lėšas dukterų išlaikymui, mokėdamas 20 Eur ir 9 Eur už dukrų telefonus, nes už juos nemoka. 2018 m. spalio mėnesį ieškovas nutraukė sutartį, pagal kurią dukteriai L. buvo teikiamas mobilusis telefono ryšys. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo turtinė padėtis ir sveikatos būklė po 2017 m. lapkričio 3 d. priimto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė – pablogėjo, nes tų pačių sveikatos problemų jis turėjo dar prieš minėto teismo sprendimo priėmimą. Ieškovas nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jam nustatytas neįgalumas. Mano, kad ieškovo darbo pakeitimas nėra susijęs su jo sveikatos būkle. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, automobilį. Ieškovas dėl savo blogos turtinės padėties nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos teikimo, už ieškinio parengimą advokatei sumokėjo 300 Eur, todėl mano, kad ieškovas be pagrindinio darbo turi ir kitų pajamų šaltinių. Ieškovo teikiamas išlaikymas po 120 Eur nepilnametėms dukroms yra pakankamai nedidelis ir tik iš dalies patenkina jų poreikius, todėl pagrindo mažinti jo dydį nėra. Jos pačios vidutinis mėnesinis atlyginimas 2018 metais sudarė 670 Eur (atskaičius mokesčius). Be dviejų nepilnamečių dukterų kartu su ja gyvena ir jau pilnametystės sulaukusi dukra V., kuri iki 2019 m. liepos 30 d. mokosi gimnazijoje. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytas butas atiteko ieškovui. Ji su draugu įsigijo gyvenamąjį namą, kuriam įsigyti gavo iš banko 33600 Eur paskolą su palūkanomis. Įsigytą namą reikia remontuoti, todėl jame gyventi dar negalima. Dėl tos priežasties ji su vaikais ir draugu nuomojasi butą, todėl tenka mokėti komunalinius mokesčius už abi gyvenamąsias patalpas. Išsikėlusi iš ieškovui atitekusio buto ji paėmė tik komodą, rašomąjį stalą ir knygų lentyną, todėl pirko dukterims kampą „Boston“, miegamąjį fotelį, spintą, jų bendra kaina – 1217 Eur. Sugedus senam kompiuteriui ji pirko stacionarų (459 Eur) ir planšetinį (198 Eur) kompiuterius. Taip pat dukterims nupirko naujus mobiliuosius telefonus. Duktė S. lanko muzikos mokyklą, už kurią ji moka kas mėnesį po 15 Eur ir dar 4 Eur už instrumento nuomą. Kitais metais smuiko jau nebegalės nuomotis, reikės jį įsigyti. D. L. lanko sportinių šokių klubą, esantį Kauno rajone, Rumšiškėse, su šokiais sieja savo ateitį. Mėnesinė įmoka – 40 Eur, be to L. lanko tris papildomas pamokas per savaitę, papildomos pamokos kaina –10–15 Eur. Šokių užsiėmimams reikia turėti sportinę aprangą, varžybų rūbus ir batelius, taip pat dvi varžybų sukneles. L. dalyvauja šokių varžybose 3–4 kartus per mėnesį, startinis mokestis – 10–15 Eur, lydinčio asmens mokestis – 15-10 Eur. Transporto išlaidos į Rumšiškes ir atgal sudaro apie 40 Eur. L. šių metų pabaigoje sulauks pilnametystės, o S. netrukus bus 11 metų. Jų poreikiai nuolat didėja, todėl ieškovo skiriama 120 Eur suma kiekvienam vaikui nebegali patenkinti poreikių, o ieškovo siūlomos 90 Eur sumos neužtektų patenkinti net vaikų poreikio maistui. Tiek prie abiejų nepilnamečių dukterų, tiek prie pilnametės dukters V. išlaikymo prisideda jos draugas, kuris joms skiria nemažai lėšų, taip pat vežioja Laurą į šokių klubą.
Teismo posėdžio metu institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė K. B. nurodė, kad atsakovei tenka rūpintis ir nepilnamečių dukterų kasdiene priežiūra, saugios aplinkos vaikams užtikrinimu. Be to vaikams augant, jų poreikiai didėja. Priteisto išlaikymo vaikams sumažinimas neatitiktų vaikų interesų. Ieškovui nenustatytas neįgalumas, jis neieško geriau apmokamo darbo.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, be 392,00 Eur darbo užmokesčio dar gaudavo ir dienpinigius, kurių dalis likdavo ir šeimai. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio dėl pablogėjusios sveikatos būklės (stuburo išvarža) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė D. Č. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis po šalių santuokos nutraukimo pasikeitė – sumažėjo jo pajamos, taip pat pablogėjo sveikatos būklė dėl stuburo išvaržos. Nemano, kad stuburo išvaržą turintis ieškovas gali ieškotis kitokio darbo. Atsakovė nepagrįstai padidino vaikų išlaikymui skirtų lėšų dydį. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovo. Ieškovas taip pat moka 120 Eur pilnametei dukrai V.i, kol ji baigs vidurinę mokyklą.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ji su draugu nuomojasi jos bendradarbei priklausantį butą, kuriame gyvena su vaikais, už buto nuomą moka 60 Eur. Taip pat bendrai su draugu moka įsigyto namo remontui paimtą paskolą po 185 Eur kas mėnesį. Jiems pragyventi padeda kaime gyvenanti jos mama, kuri aprūpina daržovėmis, mėsa, kiaušiniais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Rima Šmigelskytė prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, atvirkščiai, jo pajamos padidėjo. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad jo sveikatos būklė po 2017 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo priėmimo pablogėjo. Stuburo išvarža ieškovui buvo nustatyta dar iki 2017 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo priėmimo. Neįgalumas ieškovui nenustatytas, jis dirba traktoriais, ir tokią galimybę dėl savo sveikatos būklės turi. Vaikams augant didėja jų poreikiai, vaikų išlaikymo dydį sumažinus iki 90 Eur per mėnesį, nebūtų patenkinami net vaikų poreikiai maistui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas V. G. ir atsakovė L. G. yra nepilnamečių vaikų L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų V. G., L. G. ir S. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Šiuo sprendimu buvo nustatytas ieškovo mokamas dukterų V. G., gimusios 2000 m. birželio 5 d., L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydis po 120,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskirta atsakovė. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp šalių pilnametės dukters V. G. ir V. G., kuria V. G. įsipareigojo pilnametei dukrai V. G. mokėti kas mėnesį 120,00 Eur išlaikymą (materialinę paramą) nuo 2018 m. birželio 15 d. iki V. G. baigs vidurinę mokyklą (2019 m. liepos 30 d.) (b. l. 58-60). Ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise įregistruotą dviejų kambarių butą, esantį J. Basanavičiaus g. 13-21, Kėdainiuose (įregistravimo pagrindas – 2017 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimas Nr. 2-2756-347/2017) (b. l. 6), jo vardu taip pat įregistruota transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš teismo posėdyje apžiūrai pateiktoje civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 esančios 2017 m. liepos 19 d. Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo metu ir kurį laiką po santuokos nutraukimo ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ieškovui išmokama darbo užmokesčio suma (atskaičius mokesčius) – 392,30 Eur. Iš ieškovo paaiškinimų ir civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2018 m. birželio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, jo vidutinis mėnesinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) – 458,46 Eur (b. l. 97). Byloje duomenų, kad ieškovas gautų kitų pajamų, nėra. Iš byloje pateiktos 2019 m. sausio 17 d. Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 731,45 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) (b. l. 34). Byloje pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovės sugyventinis N. B. taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 844,20 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) (b. l. 89).
Liudytojas N. B. paaiškino, kad jis gyvena kartu su atsakove, jai padeda. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau gaudavo 820– 830 Eur atlyginimą, dabar atlyginimas padidėjo iki 890 Eur. L. dukrą L. reikia vežioti į šokių treniruotes Rumšiškėse, vežioja ir jis, ir L.. Nemažą gaunamų pajamų dalį jis skiria būsto paskolai, mokesčiams, maistui. Taip pat teikia 150 Eur išlaikymą savo vaikui. Kartu su L. įsigytą namą remontuoja pats.
Šioje byloje kilęs ginčas dėl šalių vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, galimai pablogėjus ieškovo turtinei padėčiai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau ir CPK) 18 straipsnis).
CK 201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Ieškovas prašydamas sumažinti jo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, kuris buvo priteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017, savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo to laiko pablogėjo jo turtinė padėtis, dėl sveikatos būklės pablogėjimo jis pakeitė darbą ir pradėjo gauti mažesnes pajamas. Atsakovė ir jos atstovė teigia, kad šie ieškovo išvardinti teiginiai yra neteisingi, be to nuo šalių santuokos nutraukimo padidėjo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas, vertindamas šias nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, pažymi, kad ieškovo santuokos nutraukimo metu gautos pajamos iki ieškinio pateikimo teismui momento nėra iš esmės sumažėjusios.
Minėta, kad šalių santuokos nutraukimo metu ir kurį laiką po santuokos nutraukimo ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ieškovui išmokama darbo užmokesčio suma (atskaičius mokesčius) – 392,30 Eur, o šiuo metu ieškovas, nuo 2018 m. birželio mėnesio dirbantis Kunionių žemės ūkio bendrovėje, gauna 458,46 Eur vidutinį mėnesinį atlyginimą (atskaičius mokesčius), taigi, laikytina, kad ieškovo pajamos ne sumažėjo, bet padidėjo. Nors ieškovas teigia, kad santuokos nutraukimo metu dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju be 392,30 Eur atlyginimo gaudavo dar ir dienpinigius, todėl jo gaunamos pajamos tuo metu buvo didesnės, tačiau nei santuokos nutraukimo byloje, nei šioje byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jam mokėtų dienpinigių dydį ir jų panaudojimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų praradęs bent dalį darbingumo ar būtų visai nedarbingas. Teismo posėdžio metu jis pats patvirtino, kad šiuo metu dirba su traktoriais (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, nedarbingumo lygis ar neįgalumas jam nenustatyti. Duomenų, kad ieškovas turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamu atveju, dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta būtent su atsakove, kartu su ja gyvena ir pilnametė dukra, kuri mokosi vidurinėje mokykloje, todėl atsakovei ir tenka didesnė vaikų aprūpinimo dalis tiek finansinių išteklių, tiek ir laiko, pastangų, investicijų į vaikų gerovę, prasme.
Atsakovės teigimu, nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo ir nebandė įrodinėti, kad jo nepilnamečių dukterų poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sumažėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas yra priteisiamas į priekį, todėl a priori (lot. – iš anksto, nepatikrinus faktų) galima teigti, kad šalių vaikams augant, jų poreikiai tik didės. Esant šioms aplinkybėms, teismas plačiau dėl galimos sąlygos, kuriai esant būtų galima sumažinti priteisto išlaikymo dydį, t. y. vaikų poreikių sumažėjimo, nepasisako ir jos nevertina.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, šalių bei jų atstovių paaiškinimus, institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės nuomonę ir byloje pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovo ieškinio tenkinimui, kadangi ieškovas neįrodė savo ieškinyje ir teismo posėdžio metu išsakytų aplinkybių dėl jo esminio turtinės padėties pablogėjimo (CPK 12, 178 straipsniai). Konstatuotina, kad nėra įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų sąlygų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams būtų sumažintas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Atsakovė teismo prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme. Išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 67, 77, 90). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestinas, atsakovei iš ieškovo priteistinos jo turėtos išlaidos advokatės pagalbai, t. y. 150,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.