- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1449-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02617-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- L. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 dalį dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisimo iš ieškovo po 120 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą nepilnametėms dukroms sumažinti, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 90 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką, įpareigojo ieškovą teikti nepilnametėms dukroms išlaikymą po 120 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat ieškovas papildomai kiekvieną mėnesį sumoka po 20 Eur už dukters S. G. telefoną ir po 9 Eur už dukters L. G. telefoną. Taigi dukters S. G. išlaikymui ieškovas moka po 140 Eur per mėnesį, dukters L. G. išlaikymui – po 129 Eur per mėnesį. Dukra V. G. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, tačiau ieškovas jos išlaikymui kas mėnesį moka po 33 Eur, o nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio – po 35 Eur. Ieškovas per mėnesį trijų dukterų išlaikymui moka 304 Eur, ieškovo vidutinis mėnesio uždarbis yra 441,6 Eur, todėl jam pragyvenimui lieka 110,6 Eur. Ieškovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė po Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo pablogėjo: 2017 m. balandžio 11 d. ieškovui buvo nustatyta stuburo išvarža, tačiau jis dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, sveikatai pablogėjus, jis buvo priverstas išeiti iš darbo, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna 441,6 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas neturi galimybės teikti teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. G. (toliau – atsakovė) atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė teigė, kad ieškovas pateikia neteisingus duomenis, jog jis teikia papildomas lėšas dukterų išlaikymui, mokėdamas po 20 Eur ir 9 Eur už dukrų telefonus, nes už juos nemoka. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo turtinė padėtis ir sveikatos būklė pablogėjo po (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo, nes tų pačių sveikatos problemų jis turėjo prieš minėto teismo sprendimo priėmimą. Ieškovas nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jam nustatytas neįgalumas. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, automobilį. Ieškovas dėl savo blogos turtinės padėties nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Ieškovo teikiamas išlaikymas po 120 Eur nepilnametėms dukroms yra pakankamai nedidelis ir tik iš dalies patenkina jų poreikius, todėl nėra pagrindo jį mažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 8,5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pažymėjo, kad ieškovo santuokos nutraukimo metu gautos pajamos iki ieškinio pateikimo teismui momento nėra iš esmės sumažėjusios. Teismas nustatė, kad šalių santuokos nutraukimo metu ir kurį laiką po santuokos nutraukimo ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo mokamas 392,3 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), šiuo metu ieškovas, nuo 2018 metų birželio mėnesio dirbantis (duomenys neskelbtini), gauna 458,46 Eur vidutinį mėnesinį atlyginimą (atskaičius mokesčius). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pajamos ne sumažėjo, bet padidėjo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigė, jog santuokos nutraukimo metu dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju be 392,3 Eur atlyginimo gaudavo ir dienpinigius, todėl jo gaunamos pajamos tuo metu buvo didesnės, nei santuokos nutraukimo byloje, tačiau nei šioje byloje ieškovas nepateikė duomenų apie jam mokėtų dienpinigių dydį ir jų panaudojimą.
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų praradęs bent dalį darbingumo ar būtų visai nedarbingas. Teismo posėdžio metu jis pats patvirtino, kad šiuo metu dirba su traktoriais (duomenys neskelbtini), nedarbingumo lygis ar neįgalumas jam nenustatyti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas turi kitų išlaikytinių, dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kartu su ja gyvena ir pilnametė dukra, kuri mokosi vidurinėje mokykloje, todėl atsakovei tenka didesnė vaikų aprūpinimo dalis tiek finansinių išteklių, tiek ir laiko, pastangų, investicijų į vaikų gerovę, prasme. Atsakovės teigimu, nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo. Ieškovas neginčijo šių aplinkybių, nebandė įrodinėti, kad jo nepilnamečių dukterų poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sumažėjo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių, jų atstovių paaiškinimus, institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovės nuomonę, byloje pateiktą išvadą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi ieškovas neįrodė aplinkybių dėl esminio jo turtinės padėties pablogėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Paviršutiniškai įvertinti ieškovo pateikti įrodymai, kad jo turtinė padėtis ir sveikatos būklė po Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 pablogėjo – 2017 m. balandžio 11 d. ieškovui buvo nustatyta stuburo išvarža, tą patvirtina byloje esantis medicinos dokumentų išrašas. Gydytojai ieškovui paaiškino, kad ieškovas turi ryžtis operacijai arba kreiptis dėl neįgalumo. Ieškovas nedaro nei vieno, nei kito, jis dirba, kol pajėgia, tačiau ieškovo sveikata blogėja ir jis buvo priverstas išeiti iš darbo. Ieškovo liga progresuoja, jeigu jis vis dar dirba. Jeigu ieškovo parama vaikams nebūtų reikalinga, jis seniai nebedirbtų ir turėtų neįgalumą. Ieškovas nori padėti vaikams, bet nebegali tiek padėti, kiek anksčiau.
1.2. Nepagrįsta išvada, kad nepasikeitė ieškovo darbo užmokestis. Santuokos nutraukimo metu ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir pagal įstatymų reikalavimus kiekvienas tokį darbą dirbantis asmuo privalo gauti dienpinigius. Teismas rėmėsi santuokos nutraukimo byloje esančia darbo užmokesčio pažyma, kurioje nebuvo nurodyti ieškovui išmokėti dienpinigiai, ir padarė išvadą, kad dienpinigiai ieškovui nebuvo mokėti. Tai rodo, kad teismas buvo nusprendęs netenkinti ieškovo ieškinio, priešingu atveju, jis būtų įpareigojęs ieškovą pateikti buvusios darbovietės išsamias darbo užmokesčio pažymas. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 441,6 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis mažėja – 2019 metų kovo–gegužės mėnesiais ieškovui buvo išmokėta 1 172,88 Eur darbo užmokesčio, t. y. ieškovo vidutinis darbo užmokestis tėra 390 Eur.
1.3. Neįvertinta atsakovės turtinė padėtis. Ne kartą teismo posėdžiuose buvo prašoma atsakovės pateikti ne tik vaikų poreikių dydžio suvestinę, bet ir jos pačios išlaidų suvestinę, tačiau atsakovė teismui pateikė tik komunalinių išlaidų suvestinę už 2018 metų sausio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesius. Teismas privalėjo vertinti abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį ir ją palyginti. Atsakovės išlaidos žymiai viršija jos gaunamą darbo užmokestį – atsakovė nuomojasi butą, už nuomą moka 150 Eur mokestį, nusipirko gyvenamąjį namą, turi paskolą, mėnesio įmoka sudaro 185 Eur, už komunalinius patarnavimus kas mėnesį sumoka 110,07 Eur, taigi atsakovės išlaidos sudaro 445,07 Eur per mėnesį. Atsakovė nenurodė, kiek ji sumoka už telefono ryšio paslaugas ir automobilio išlaikymą. Taigi preliminariai visos atsakovės išlaidos galėtų sudaryti apie 550 Eur per mėnesį. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra 751,45 Eur. Atsakovė aiškino, kad ji remontuoja nusipirktą gyvenamąjį namą, o tam taip pat reikalingos išlaidos. Dėl to atsakovės teiginiai, kad kiekvienai dukrai išlaikyti ji, kaip ir ieškovas, skiria po 120 Eur, neatitinka realybės, nes atsakovė neturi tokių lėšų. Atsakovė neatsakingai panaudojo iš ieškovo po santuokos nutraukimo gautą piniginę kompensaciją, kadangi ji, pasiskolinusi pinigų iš banko, nusipirko gyvenamąjį namą, kuriame negali gyventi, nes jam būtinas remontas, todėl atsakovė nuomoja butą. Ieškovas prašė atsakovės, kad dukra S. G. grįžtų gyventi pas ieškovą, bet atsakovė nesutiko. Tai verčia ieškovą abejoti, ar jo teikiamas išlaikymas atitenka vaikams.
1.4. Nepagrįstai remtasi liudytojo N. B. parodymais. Atsakovės sugyventinis nėra atsakingas už šalių vaikų išlaikymą ir jo teiginiai, kad jis padeda išlaikyti vaikus, tėra tik jo žodžiai. Jis privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl jo gaunamo darbo užmokesčio nepakanka visoms atsakovės išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sumažėjo jo gaunamos pajamos, pablogėjo jo sveikatos būklė. Gydytojų išvados dėl sveikatos būklės blogėjimo, ligos progreso ir tolimesnės gydymo rekomendacijos turėtų atsispindėti medicininiuose dokumentuose.
2.2. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas, siekdamas sumažinti savo gaunamas pajamas, tyčia nepateikė duomenų apie visas jo gaunamas pajamas ir neparodė tikrosios turtinės padėties. Dėl to buvo priteistas mažesnis išlaikymas jo trims vaikams. Kai ieškovui tapo nebenaudinga darbo užmokesčio pažyma su sumažintomis jo pajamomis, ieškovas pradėjo priekaištauti teismui dėl to, kad jis nebuvo įpareigotas pateikti buvusios darbovietės išsamios darbo užmokesčio pažymos su dienpinigiais. Ieškovui atstovavo kvalifikuota teisininkė, kuri galėjo patarti pateikti šiuos duomenis pačiam ieškovui.
2.3. Nors ieškinys buvo atmestas, ieškovas nuo 2019 metų kovo mėnesio savavališkai sumažino vaikų išlaikymui mokamą sumą nuo 120 Eur iki 90 Eur. Tokios sumos vos užtenka vaikui pamaitinti. Visos atsakovės gaunamos pajamos, dalis jos draugo N. B. pajamų ir laiko tenka atsakovės vaikų išlaikymui.
2.4. Butas, kuriame šalys su trimis vaikais gyveno iki ištuokos, po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteko ieškovui. Atsakovė buvo priversta ieškoti gyvenamosios patalpos trims vaikams, todėl su draugu N. B. lygiomis dalimis įsigijo gyvenamąjį namą. Namui pirkti iš banko buvo gautas kreditas, įmokas bankui moka N. B. Įsigytą namą reikia remontuoti, todėl atsakovė su vaikais ir draugu nuomojasi butą, už dvi gyvenamąsias patalpas moka tik mokesčius už komunalines paslaugas.
2.5. Ieškovas nebendrauja su savo vaikais nuo 2017 metų pabaigos, tarp jų nėra ryšio, todėl ieškovo pageidavimas, kad su juo apsigyventų duktė S. G., traumavo vaiką. S. G. yra išreiškusi nenorą gyventi su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, nepilnamečių dukrų V., L. ir S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas įsipareigojo dukrų išlaikymui mokėti po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
12. 2018 m. gruodžio 10 d. V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2756-347/2017 priteistą nepilnametėms dukroms L. ir S. išlaikymo dydį sumažinti iki 120 Eur, motyvuojant iš esmės pasikeitusia ieškovo turtine padėtimi.
13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas. Apelianto teigimu, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, įrodymus dėl turtinės padėties, sveikatos būklės teismas vertino paviršutiniškai, vertino tik jo turtinę padėtį, neanalizavo atsakovės turtinės padėties, kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
15. Minėta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių trijų nepilnamečių dukrų išlaikymui ieškovas įsipareigojo mokėti po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).
16. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
17. Nagrinėjamu atveju nenustatyti vaikų poreikiai, tačiau pažymėtina, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog vaikų poreikiai būtų sumažėję. Apeliantas kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodo sveikatos pablogėjimą, dėl ko negalėjo dirbti prieš tai turėto geriau apmokamo tolimųjų reisų vairuotojo darbo, turėjo keisti darbą, kur uždirba mažiau.
18. Minėta, kad ieškovas prašymą sumažinti priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį grindė savo materialinės padėties pablogėjimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovo, jo atstovės, atsakovės, jos atstovės paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas pakeisti išlaikymo dydį iš esmės pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo metu ir kurį laiką po santuokos nutraukimo ieškovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ieškovui (atskaičius mokesčius) buvo mokama 392,30 Eur darbo užmokestis, nuo 2018 m. birželio mėnesio jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna 458,46 Eur vidutinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Apelianto teigimu, teismas rėmėsi UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio pažyma, pateikta santuokos nutraukimo byloje, kurioje nebuvo nurodyti dienpinigiai, teismas nereikalavo pateikti pažymos su nurodytais dienpinigiais. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovui atstovavo profesionali teisininkė, ieškovas reiškė ieškinį, prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą dėl iš esmės pasikeitusios turtinės padėties, todėl būtent jo pareiga buvo teikti visus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad tikėtina, jog V. G. specialiai santuokos nutraukimo byloje nepateikė duomenų apie visas jo gaunamas pajamas, neparodė tikrosios savo padėties, dėl ko buvo priteistas mažesnis išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
20. Vertinant, ar apelianto 18 punkte nurodyta aplinkybė galėtų būti laikoma esmine, svarbu atsižvelgti į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius.
21. Nors apeliantas nurodo, kad turi sveikatos problemų, sveikata blogėja, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbingumo netekimą ar sumažėjimą. Apelianto teigimu, gydytojai jam rekomendavę arba ryžtis operacijai arba kreiptis dėl neįgalumo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, gydytojų išvados dėl sveikatos būklės blogėjimo, ligos progreso ir tolimesnės gydymo rekomendacijos turėtų atsispindėti medicininiuose dokumentuose, kurių, kaip minėta, į bylą nebuvo pateikta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dažnai lankytųsi pas medikus, vartotų vaistus. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad apelianto sveikatos būklė būtų pasikeitusi tiek, kad turimi sveikatos sutrikimai kliudytų dirbti ar susirasti geriau apmokamą darbą.
22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės gaunamų pajamų ir išlaidų. Šie argumentai atmestini. Sprendžiant dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio peržiūrėjimo apeliantas klaidingai turtinės padėties įrodinėjimo naštą bando perkelti atsakovei, kvestionuodamas jos galimybę gauti pajamas ir jas teisingai paskirstyti. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių apelianto argumentų nepasisako.
23. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (150 Eur). Atsakovės turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalius dydžio.
28. Valstybė turėjo 4,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje siuntimu. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš apelianto valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apelianto V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 4,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.