Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1055-671/2018 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui Rainių medžiotojų klubui dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl priimto Klubo tarybos sprendimo teisėtumo

11. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 3 d. Klubo visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 16 ieškovas dviejų metų kadencijai išrinktas Klubo pirmininku, taip pat M. B., A. A., J. R. ir R. V. išrinkti į Klubo tarybą. 2017 m. lapkričio 25 d. Klubo tarybos sprendimu nutarta ieškovą laikinai, iki visuotinio narių susirinkimo, nušalinti nuo Klubo tarybos pirmininko pareigų, sustabdyti jo veiklą Klube ir nutarta paimti Klubui priklausančius dokumentus, perduodant juos Klubo tarybai. Priimant sprendimą dalyvavo trys tarybos nariai: J. R., R. V., A. A.. Sprendime nurodoma, kad nutarta laikinai iki visuotinio susirinkimo M. B. nušalinti nuo pirmininko pareigų bei sustabdyti RMK ( Rainių medžiotojų klubo) veiklą, kadangi šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl netinkamai vykdomos RMK veiklos (pareikšti įtarimai M. B.). Nutarė paimti RMK priklausančius dokumentus iš M. B. ir pateikti tarybai. 2017 m. gruodžio 28 d. dokumentų perdavimo aktu ieškovas perdavė nariams Klubo dokumentus, anspaudą, klubo vėliavą ir kita. Nuo 2018 m. sausio 3 d. Klubo pirmininku išrinktas R. V..

12. Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 11 d. nutarimu, patvirtintu Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. sausio 16 d. nutartimi, ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Iš nutarimo matyti, kad M. B. buvo pareikštas įtarimas, kad jis būdamas Rainių medžiotojų klubo pirmininku, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą 2016 m. lapkričio 15 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. M. B. kaltę pripažino. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamųjų, tame tarpe M. B. veikoje yra nusikaltimų numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje požymiai bet jie neteisti, prisipažino padarę nusikaltimus, gailisi, žala nepadaryta, konkretiems asmenims sutikus būti laiduotojais įtariamieji, tame tarpe M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas 2018 m. sausio 11 d. nutarimu nutrauktas.

13. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, kad netinkamai sušauktas Klubo tarybos susirinkimas suteikia pagrindą pripažinti sprendimus niekiniais, nepriklausomai nuo jo turinio. Kad Taryba neturėjo teisės bei pagrindo sustabdyti jo narystę ir laikinai nušalinti nuo pareigų. Tokia teisė suteikta tik visuotiniam narių susirinkimui. Teigia, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, įrodymus, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

14. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Konkrečiu atveju ieškovas kreipėsi įstatyme numatytais terminais.

15. Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme 8 straipsnyje numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas 1) keičia asociacijos įstatus; 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 3) skiria (renka) ir atšaukia kitų kolegialių organų, jei tokie organai numatyti asociacijos įstatuose, narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 4) nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 6) priima sprendimą dėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo); 7) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip. 2. Visuotinis narių susirinkimas sprendžia ir kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos. 3. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems asociacijos organams spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytus atvejus. 9 straipsnis numato, kad valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu. 2. Valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, atsako už asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir asociacijos veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą visuotiniam narių susirinkimui, skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbimą, organizuoja savanorišką veiklą Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, sprendžia kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip. Asociacija vadovaujasi savo veikloje įstatais ( Asociacijų įstatymo 12 straipsnis). Asociacijų įstatymo nuostatose tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Įstatai detaliai nereglamentuoja pirmininko nušalinimo, tam tikrų prevencinių priemonių skyrimo klausimų, tačiau vadovaujantis loginiu, sisteminiu Įstatų aiškinimu yra pagrindo spręsti, jog dėl pirmininko nušalinimo taip pat gali spręsti tie patys Klubo valdymo organai, sprendžiantys Klubo pirmininko paskyrimo klausimą. Teismo vertinimu Įstatų nuostata, jog laikotarpiu tarp visuotinių klubo narių susirinkimų klubui vadovauja klubo taryba, patvirtina, jog ji turi teisę spręsti visus tarp visuotinių klubo susirinkimų iškylančius klausimus. Be to, viena pagrindinių tarybos funkcijų yra viso Klubo darbo organizavimas (Įstatų 4.6 punktas.). Todėl teismo vertinimu 2017 m. lapkričio mėnesį, esant situacijai, kuomet jau pusmetį Klubo pirmininko atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, pirmininkui pareikšti įtarimai ir paimtas jo ginklas, Taryba turėjo teisę organizuoti visą Klubo veiklą taip, kad Klubas įgyvendintų Įstatų 1.4 punkte numatytus tikslus bei uždavinius, tarp kurių yra ir savo Klubo narių interesų gynimas. Teismas pažymėjo, kad M. B. tarybos sprendimu nuo pirmininko pareigų buvo nušalintas ir jo veikla Klube sustabdyta tik laikinai, t. y. iki visuotinio susirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su išvadomis, kad tokių alternatyvių nuolatiniam nušalinimui nuo pareigų ar net pašalinimui iš Klubo priemonių naudojimas buvo proporcingas esamoje situacijoje, o formalūs, procedūriniai ieškovo nurodomi pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti minėtą tarybos sprendimą. Teismas pažymėjo ir tai, kad Įstatų 4.9 punkte nustatyta, kad tarybos posėdžius kviečia tarybos pirmininkas, tačiau detaliai nenurodyta, jog pirmininkas būtinai turi dalyvauti tarybos posėdyje. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad buvo sprendžiam dėl paties pirmininko veiksmų. Nors ieškovas nurodė, kad sužinojo apie svarstymą tik grįžęs iš užsienio, tačiau iš esmės nenurodė, kokios faktinės aplinkybės, ar pateikti duomenys Klubo tarybai galėjo turėti įtakos kitokiam sprendimui, nes iš esmės konkretus sprendimas buvo priimtas dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. ( šios nutarties 12 punktas). Kaip minėta sprendimas sustabdyti narystę buvo laikinas iki visuotinio susirinkimo sušaukimo, atsižvelgiant į jos turinį bei paskirtį vertintina kaip prevencinio poveikio priemonė.

17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nepasisako dėl kiekvieno argumento ar rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama, taip pat įstatyme įtvirtinta pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, jog teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą.

18. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Faktiniai bylos duomenys, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą padaryti konkrečias išvadas, kurių nėra pagrindo vertinti nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

19. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nes atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

22. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Atsakovas pareiškė prašymą priteisti 200 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2018m. liepos 25 d. kvitas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, galimai sugaištą laiką bei kitas aplinkybes sprendžia, kad atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 200 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą.

Priteisti iš apelianto M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Rainių medžiotojų klubui, j.a. kodas 193464063, 200 Eur ( du šimtus eurų ) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.