Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato A. Bertulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 diena).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 27 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) WIN (duomenys neskelbtini), registruotas G. K. vardu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. vasario 27 d., apie 2.40 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo juodos spalvos automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato A. Bertulio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. K. ir jo gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės, taip pat paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių neginčija, o apeliaciniu skundu gynėjas prašo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos I. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, o jeigu apeliacinės instancijos teismas netaikytų BK 40 straipsnio nuostatų, prašo švelninti M. K. skirtą bausmę, tai yra vietoj arešto bausmės, atidedant jos vykdymą, skirti 60 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (apklausta I. K.), konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019, 2K-142-697/2022). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

7. Iš bylos duomenų matyti, tai teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, kad M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, be to, byloje yra jo motinos – I. K. prašymas perduoti M. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, tai yra M. K. atitinka kai kurias iš nurodytų sąlygų. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistajam M. K. negalimas BK 40 straipsnyje nustatyto teisinio instituto – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikymas, nes M. K. neatitinka visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų.

8. Kaip jau buvo minėta, viena iš būtinų sąlygų laidavimo institutui taikyti – asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. LAT, aiškindamas šią, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, yra nurodęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat yra pažymėjęs, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti omenyje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-117-976/2020, 2K-142-697/2022).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. K. negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nes anksčiau yra teistas ir teistumas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos (naujos) nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 86–87) matyti, kad M. K. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, tai yra už dviejų tyčinių nusikaltimų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai, veikiant bendrininkų grupėje, padarymą, galutine 148 MGL dydžio (5573, 68 Eur) bauda. Pažymėtina, kad asmenys, nuteisti už tyčinį sunkų nusikaltimą, ir realiai atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Šis terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 5 dalis). Suėjus šiam terminui teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Analogiškos nuostatos galiojo ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą M. K. buvo nuteistas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, padarymo metu (nusikalstamos veikos padarytos 2016 m. spalio 27–28 d.). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę – baudą M. K. sumokėjo 2020 m. vasario 16 d. (b. l. 86). Todėl, esant nurodytam teisiniam reguliavimui, M. K. teistumas būtų išnykęs ir M. K. būtų laikomas neteistu tik praėjus penkeriems metams nuo 2020 m. vasario 16 d., tai yra minėtas terminas būtų suėjęs tik 2025 m. vasario 16 d. Duomenų, kad M. K. teistumas būtų panaikintas anksčiau nurodyto termino arba sutrumpintas jo laikas, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Naują nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį M. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. K. padarė 2022 m. vasario 27 d., tai yra turėdamas teistumą.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. K. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu, padarė būdamas nepilnametis, o tai būtų pagrindas teistumo terminą mažinti per pusę (BK 97 straipsnio 4 dalis), tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. M. K. gimęs 1997 m. gruodžio 30 d. Kaip jau minėta, nusikaltimus, už kuriuos M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu, jis padarė 2016 m. spalio 27–28 d., taigi jau turėdamas 18 metų. Tai matyti ir iš paties Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamojo įsakymo (b. l. 88–105), kuriame, skiriant bausmes organizuota grupe veikusiems kaltinamiesiems, nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nepilnamečiais buvo tik A. K. ir E. Ž.. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei M. K. nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu, būtų padaręs būdamas nepilnametis, šios bylos kontekste jis vis tiek nebūtų laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nes penkerių metų teistumo terminas, jį sumažinus per pusę (iki 2,5 metų), 2022 m. vasario 27 d., kai M. K. padarė naują nusikalstamą veiką, vis tiek dar nebuvo suėjęs.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. K. neatitinka būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, todėl apeliacinio skundo prašymas atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas. Šiuo atveju, kadangi nuteistasis neatitinka minėtos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nėra pagrindo vertinti, ar egzistuoja kitos anksčiau neaptartos laidavimo taikymo sąlygos bei spręsti laiduotojo tinkamumo klausimą.

Dėl M. K. skirtos bausmės

12. Apeliaciniame skunde yra reiškiamas alternatyvus prašymas – pakeisti nuteistajam skirtą bausmę, tai yra vietoje arešto bausmės, atidedant jos vykdymą ir paskiriant intensyvią priežiūrą, paskirti kitos rūšies bausmę – baudą. Toks prašymas argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė pažeisdamas BK 55 straipsnyje įtvirtintą bausmių skyrimo taisyklę, nes išnykus teistumui M. K. laikytinas teisiamu pirmą kartą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra netinkama ir turi būti pakeista.

13. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas tokias bausmes privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi, BK 55 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui. Šiuo atveju M. K. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau, kaip jau buvo išdėstyta anksčiau, jis nelaikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs ar panaikintas jo teistumas už anksčiau padarytus nusikaltimus. Dėl to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę, nepažeidė BK 55 straipsnyje įtvirtintos bausmių skyrimo taisyklės, nes BK 55 straipsnio nuostatos M. K. atžvilgiu negalėjo būti taikomos.

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. buvo paskirta antra pagal švelnumą bausmės rūšis, tai yra areštas, šios bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą. Skirdamas nuteistajam M. K. bausmę (parinkdamas jos rūšį ir dydį) pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – M. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir šiurkščiai pažeisdamas KET – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai yra keldamas itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nakties metu, didmiestyje, kur net ir naktį eismo intensyvumas yra didesnis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas atsižvelgė ir į M. K. charakterizuojančius duomenis – anksčiau vieną kartą teistas už kitos rūšies nusikaltimus, paskirtą baudą yra sumokėjęs, baustas administracine tvarka, tačiau dauguma nuobaudų veikos padarymo metu buvo negaliojančios, yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis. Įvertinęs tai, kad M. K. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jam anksčiau paskirta baudos bausmė poveikio jo elgesiui nepadarė, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. arešto bausmę, kurios dydis artimesnis vidurkiui (šiek tiek didesnis už vidurkį – 60 parų). Tačiau nagrinėjamu atveju M. K. atžvilgiu dar buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 40 parų arešto. Be to, įvertinęs tai, kad M. K. anksčiau arešto bausme nebaustas, taip pat dar kartą atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, M. K. apibūdinančius duomenis, jo deklaruojamą siekį toliau nebevartoti alkoholio, į tai, kad anksčiau skirtą baudą yra sumokėjęs, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra švelnindamas teisinę padėtį taikė M. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą vieneriems metams bei paskyrė intensyvią priežiūrą, kuri, kaip numatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju yra privaloma. Nors paskirtos arešto bausmės vykdymą teismas atidėjo maksimaliam laikotarpiui ir kartu su intensyvia priežiūra paskyrė M. K. ir pareigas, kurių, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, neprivalo paskirti, tačiau, toks laikotarpis nėra itin ilgas, o pareigos (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų) nėra labai griežtos ir yra būtinos siekiant teigiamos nuteistojo resocializacijos bei pokyčių jo elgsenoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta arešto bausmė, kurios realus vykdymas atidėtas, įvertinus dar ir tai, kad šiuo metu M. K. nedirba (šią aplinkybę pats nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu), tai yra jo galimybės sumokėti baudą yra ribotos, nėra neteisinga ar aiškiai per griežta, priešingai, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir jo paties asmenybės pavojingumą. Dėl to, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skirdamas M. K. bausmę, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, jog nusikalstamos veikos, už kurias M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu, padarytos kaltinamajam dar esant nepilnamečiui (skundžiamo nuosprendžio 27 punktas). Visgi, ši klaidingai nurodoma aplinkybė neturi jokios įtakos ir negali būti pagrindas švelninti M. K. skirtą bausmę. Priešingai, šioje byloje nustatytas faktas, kad ankstesnes nusikalstamas veikas M. K. padarė būdamas pilnametis, galėtų įtakoti tik bausmės griežtinimą, kadangi nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė. Tačiau, nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas negali griežtinti M. K. skirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.