Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – galutine 148 MGL dydžio (5573, 68 Eur) bauda, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio išvakarėse nuvažiavo į Vilnių, nes buvo susitaręs su draugais išgerti. Labai retai geria. Alkoholį vartojo netoli tos vietos, kur sustabdė pareigūnai. Gėrė alų ir degtinę. Kilo konfliktas ir jis išvažiavo. Negali pasakyti, kur važiavo. Neatsimena, kokiais keliais važiavo. Automobilis buvo apgadintas. Automobilis priklauso jam, jis už jį mokėjo pats, bet užrašytas tėčio vardu. Automobilis registruotas tėčio vardu, nes draudimas yra pigesnis. Neatsimena, kaip atvyko policija. Neatsimena, kaip nustatinėjo neblaivumą. Sutinka su alkotesterio rodmenimis.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytojas P. B. (P. B.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2022 m. vasario 27 d. jis dirbo pagal nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. Patruliuojant apie 2 val. 40 min. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ką tik pro „BlG“ prekybos centrą tolyn nuvažiavo automobilis Audi valstybinio numerio neįsidėmėjo juodos spalvos, kurio vairuotojas neblaivus. Automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Pranešėjas viską matė iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Atvykus minėtu adresu ties Ukmergės g. 298 rado apgadintą automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), šalia jau buvo ir Greitosios medicinos pagalbos 0853 brigada. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdėjo vyriškis M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad M. K. kraujuotos lūpos bei patinęs kairės pusės veidas. Bendraujant su M. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus M. K., ar vartojo alkoholinių gėrimų, jis paaiškino, jog gėrė alaus prieš 3 valandas. Aiškinantis aplinkybes prie jų priėjo įvykio liudininkas V. E., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatves važiavo automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilyje buvo tik vienas vairuotojas, kelis kartus užvažiavo ant šaligatvio. Važiavo vingiuodamas po visą kelią, kirto Ukmergės gatvę ir nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, per žalią veją važiavo link Gabijos g. bei nuvertė du kelio ženklus. Atsitrenkęs „Audi“ vairuotojas bandė užsivesti automobilį ir važiuoti toliau, tačiau automobilis buvo stipriai apgadintas ir nebevažiavo. Tada V. E. pribėgo prie automobilio, ištraukė iš spynelės automobilio raktus, kuriuos jiems atidavė. Pirmu pūtimu M. K. su alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0131, patikros Nr. 1540485 3.04 val. nustatytas 2,58 prom. Girtumas, antru pūtimu 3.24 val. nustatytas 2,35 prom. girtumas. Kadangi M. K. reikėjo suteikti pirmąją pagalbą ligoninėje, jis buvo pristatytas į Žalgirio klinikas apžiūrai. Pačio vairavimo fakto jie su porininku nematė ir apie tai negali jis nieko papasakoti.

6. Liudytojas Š. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Iš 2022 vasario 26 į 27 dieną maždaug apie 2.30 val. jis buvo savo namuose. Buvo atidaręs balkono duris. Būdamas kambaryje jis išgirdo kažkokį keistą garsą (kažkokį triukšmą, lyg kažkas vilktųsi žeme). Iš karto išėjo į balkoną ir pamatė (duomenys neskelbtini) gatve nuo prekybos centro „BIG“ atvažiuojantį automobilį „Audi A3“, juodos spalvos. Automobilio markės nematė, spėja, kad tai galėjo būti „Audi A3“. Automobilio valstybinio numerio nematė ir negali pasakyti. Jam pamačius automobilį, jau matėsi automobilio apgadinimai, priekinis bamperis vilkosi žeme. Matė, kaip per pėsčiųjų perėją ėjo žmonės – pora (vaikinas ir mergina), minėto automobilio vairuotojas net nestabtelėjo ir vos nepravažiavo porai per kojas. Automobilis įsuko link jo namo kiemo ir toliau už namo važiavo keliu. Asfaltuotam keliui pasibaigus toliau yra žvyrkelis, automobilis net nestabdęs užvažiavo ant bortelio, nestabdęs nurūko į priekį jo jau minėtu žvyrkeliu ir dingo iš jo matymo zonos. Po maždaug minutės, ne daugiau, automobilis vėl grįžo prie jo namo, į jo matymo zoną ir kirto ištisinę liniją, pravažiavo ta kelio puse, kur eismas yra draudžiamas. Automobilis „Audi“ vėl nuvažiavo link prekybos centro „BIG“. Toliau jis vėl dingo iš jo matymo zonos ir kas buvo toliau, jis negali pasakyti, nieko nematė. Jis apie tai, ką matė, pranešė policijos pareigūnams ir nurodė, kuria kryptimi automobilis nuvažiavo. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, nematė, kas vairavo automobilį. Tik iš vairavimo manevrų jis įtarė, kad automobilio vairuotojas galėjo būti neblaivus.

7. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2022 m. vasario 27 d., 2.40 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo Š. B. pranešimas apie tai, kad ką tik pro PC „BIG“ tolyn nuvažiavo juodos spalvos automobilis „Audi“, kurio vairuotojas neblaivus, vingiavo, buvo užvažiavęs ant šaligatvio (b. l. 8).

8. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio P. B. 2022 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį (b. l. 9-10).

9. Iš 2022 m. vasario 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), WIN (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Ukmergės g. 298 (b. l. 16-20).

10. Iš 2022 m. vasario 27 d. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas – G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

11. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A4“, 2007-2012 m., vidutinė vertė (2021 m. vasario mėn. duomenimis) su PVM yra 5190 Eur (b. l. 26).

12. Iš 2022 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog M. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu (2022 m. vasario 27 d. 3.04 val.) jam nustatytas 2,58 promilių girtumas, o antrojo (2022 m. vasario 27 d. 3.24 val.) – 2,35 promilių girtumas (b. l. 39).

13. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2022 m. vasario 27 d., 3 val. 04 min. 34 sek. M. K. buvo nustatytas 2.58 promilių girtumas, o 3 val. 24 min. 14 sek. nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 40-41).

14. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2021 m. lapkričio 11 d. patikros sertifikato Nr. 1540485 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131“ patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. gegužės 11 d. (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. K. kaltė 2022 m. vasario 27 d., apie 2.40 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

17. Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Įvykio išvakarėse vartojo su draugais alkoholį – alų ir degtinę, tada kilo konfliktas ir jis sėdo už jam priklausančio, tačiau tėvo vardu registruoto, automobilio vairo ir išvažiavo. Toliau sekusių įvykių nepamena, bet sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai liudytojas P. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba policijos patruliu. 2022 m. vasario 27 d. dirbo pagal nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. ir patruliuodami apie 2 val. 40 min. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ką tik pro „BlG“ prekybos centrą tolyn nuvažiavo automobilis „Audi“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, juodos spalvos, kurio vairuotojas neblaivus. Nuvykę rado Greitąją medicinos pagalbą ir jame sėdinį kaltinamąjį, kuris buvo sužalotas ir paaiškino, kad buvo vartojęs tą dieną alkoholio. Kaltinamajam nustatytas neblaivumas. Priėjęs liudytojas patvirtino, jog matė važiuojantį automobilį, jame buvo tik vienas asmuo. Tokie liudytojo aprodymai patikimi, atitinka jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 9-10). Liudytojas Š. B. taip pat parodė matęs (duomenys neskelbtini) gatve nuo prekybos centro „BIG“ atvažiuojantį automobilį „Audi A3“, juodos spalvos. Automobilio markės nematė, spėja, kad tai galėjo būti „Audi A3“. Automobilio valstybinio numerio nematė ir negali pasakyti. Jam pamačius automobilį, jau matėsi automobilio apgadinimai, priekinis bamperis vilkosi žeme. Matė, kaip per pėsčiųjų perėją ėjo žmonės – pora (vaikinas ir mergina), minėto automobilio vairuotojas net nestabtelėjo ir vos nepravažiavo porai per kojas. Automobilis įsuko link jo namo kiemo ir toliau už namo važiavo keliu. Asfaltuotam keliui pasibaigus toliau yra žvyrkelis, automobilis net nestabdęs užvažiavo ant bortelio, nestabdęs nurūko į priekį jo jau minėtu žvyrkeliu ir dingo iš jo matymo zonos. Po maždaug minutės, ne daugiau, automobilis vėl grįžo prie jo namo, į jo matymo zoną ir kirto ištisinę liniją, pravažiavo ta kelio puse, kur eismas yra draudžiamas. Automobilis „Audi“ vėl nuvažiavo link prekybos centro „BIG“. Kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis M. K. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ne tik pirmiau minėtų liudytojų parodymai, bet taip pat ir 2022 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad M. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu (2022 m. vasario 27 d. 3.04 val.) jam nustatytas 2,58 promilių girtumas, o antrojo (2022 m. vasario 27 d. 3.24 val.) – 2,35 promilių girtumas (b. l. 39); taip pat alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. vasario 27 d., 3 val. 04 min. 34 sek. M. K. buvo nustatytas 2.58 promilių girtumas, o 3 val. 24 min. 14 sek. nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 40-41). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

18. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog M. K. 2022 m. vasario 27 d., apie 2.40 val., Vilniuje, Ukmergės g. 298, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį juodos spalvos „AUDI A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

19. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

20. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

22. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

24. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

25. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – ignoruojant eismo saugumo taisykles padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo M. K. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, nusikalstami veiksmai atlikti nakties metu, tačiau didmiestyje, kur objektyviai net ir naktį eismo intensyvumas didesnis nei provincijoje ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad pastarasis veikė itin neatsakingai ir lengvabūdiškai bei patvirtina jo kritiško požiūrio į savo pavojingus nusikalstamus veiksmus stoką.

26. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27. Iš bylos medžiagos bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. K. anksčiau teistas vieną kartą Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – galutine 148 MGL dydžio (5573, 68 Eur) bauda. Paskirta bauda sumokėta, o nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam dar esant nepilnamečiui.

28. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. K. – yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis (b. l. 82), anksčiau teistas vieną kartą, tačiau už kitokios rūšies nusikaltimą (b. l. 86-105), baustas administracine tvarka, tačiau dauguma nuobaudų veikos padarymo metu buvo negaliojančios (b. l. 84-85). Teismo vertinimu, kaltinamojo M. K. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jam anksčiau paskirta finansinio pobūdžio bausmės rūšis poveikio jo elgesiui nepadarė, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios nuobaudos rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

29. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

30. Kaltinamasis M. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 27 d. 3.04 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 15.34 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

31. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

32. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad M. K. anksčiau arešto bausme nebaustas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. K., į tai, kad kaltinamasis deklaruoja siekį toliau nebevartoti alkoholio, ankstesnę baudą sumokėjęs, sprendžia, jog siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo elgsenoje, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam nustatytinos pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

33. Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 27 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 68) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

34. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad M. K. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo naktį, tačiau didmiestyje keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams bei kitų asmenų turtui, praeityje teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimus, veika padaryta neišnykus ankstesniam teistumui, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos.

35. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. K., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal VĮ „Regitra“ duomenis registruotas jo tėvo G. K. vardu (b. l. 25), tačiau tiek kaltinamasis, tiek suinteresuotas asmuo G. K. parodė, kad faktinis automobilio savininkas yra M. K., nes jis automobilį nusipirko už savo pinigus, o registravo tėvo vardu tik dėl to, kad būtų mažesnės draudimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad faktinis automobilio savininkas yra kaltinamasis, spręstina dėl šio automobilio konfiskavimo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė M. K. padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad transporto priemonės „Audi A4“ vertė 2022 m. vasario mėn. duomenimis siekia 5190 Eur (su PVM) (b. l. 26), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas, todėl automobilis konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimties (60) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti keturiasdešimties (40) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. vasario 27 d. 3.04 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 15.34 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskuoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) WIN (duomenys neskelbtini), registruotą G. K. vardu.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.