Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-4806/22 panaikinimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Pilaitė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.1. Ieškovė pateikė pagrįstus įrodymus, kad atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) imperatyvių nuostatų. Ieškovė pateikė dokumentus, kurie pagrindžia šiuos teiginius.

8.2. Pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama proceso šalis išlaikyti toje pačioje padėtyje. Jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tai šalių grąžinti į pradinę padėtį nebūtų galimybės, todėl atsirastų grėsmė naujiems teisiniams ginčams kilti. Tačiau teismas atsisako vertinti ieškovės pateiktus argumentus apie galimai kilsiančius naujus teismo procesus ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimus.

8.3. Jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o teismui priėmus sprendimą palankų ieškovei, tai yra pripažinus, kad įsakymas yra negaliojantis, visos iš ginčijamo įsakymo kilusios pasekmės būtų iš esmės neteisėtos, būtų šiurkščiai pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės bei teisėti interesai, bet ir namų butų bei kitų patalpų savininkų interesai, gali iškilti grėsmė tinkamam būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymui. Nurodė, kad daugiabučio namo administratorius privalėtų iš naujo atlikti dokumentų apskaitą, susipažinti su name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais, priimtais sprendimais, nustatytais ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais ir pan. Nurodytos procedūros užtruktų, savininkų mokamos lėšos nebūtų naudojamos efektyviai, o ieškovė tuo metu negalėtų tinkamai ir kokybiškai vykdyti savo, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, funkcijų. Būtų pažeidžiamas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas bei kokybė, taptų neaiškus atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimas bei tokiu būdu būtų pažeidžiamos gyventojų bei patalpų savininkų teisės ir interesai. Be to, kiltų grėsmė bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui.

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:

10.1. Ieškovė apsiriboja tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, lieka neaišku, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, kai pagal ieškovės pateiktą ieškinį, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankaus sprendimo atveju teismas tiesiog panaikintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą.

10.2. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės interesai galimo ieškinio patenkinimo atveju nukentėtų mažiau nei galėtų būti pažeisti atsakovės ar juo labiau namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus. Atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, tačiau būtų pritaikyta prašoma laikinoji apsaugos priemonė, susiklostytų iš esmės analogiška situacija tai, kurios tariamai turėtų būti išvengta, jeigu būtų tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.

10.3. Taip pat pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus.

12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:

12.1. Ieškovė savo skundą argumentuoja išimtinai subjektyviomis ir deklaratyviomis prielaidomis apie kažkokią tariamą bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimo grėsmę, apie tariamai neefektyvų lėšų naudojimą ir kt., to nepagrįsdama jokiais įrodymais ar realiai egzistuojančiomis grėsmėmis. Ieškovė taip pat neįrodė, kad trečiajam asmeniui perėmus administravimą, būtų pažeistas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas ir juo labiau kokybė.

12.2. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo yra atsakingas veiklos vykdymo subjektas ir vykdo tiek teisės aktų reikalavimus, tiek savivaldybės įsakymus, tiek teismų sprendimus. Nėra jokio pagrindo teigti, kad trečiais asmuo galėtų kažkokiu, ieškovės net konkrečiai neįvardytu, būdu nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar kitaip trukdyti ieškovei administruoti daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), esant jai palankiam sprendimui ar veikti priešingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams.

12.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų veikimą prieš savininkų valią, prieš jų aiškiai išreikštą norą atsisakyti ieškovės paslaugų, o paslaugos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu būtų teikiamos priverstinai. Net jei būtų nustatyti balsavimo raštu organizavimo procedūriniai pažeidimai, ieškovės ieškinyje nurodyti tariami procedūriniai pažeidimai dėl balsavimo inicijavimo nelaikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, dėl kurių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų aiškiai išreikšta valia galėtų būti paneigta ir/ar nuginčyta, be kita ko, šie argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12.4. Ieškovės reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų ieškovės, kaip daugiabučio namo administratorės įgaliojimų pratęsimą, nors toks klausimas yra šioje civilinėje byloje nagrinėjamo teisminio ginčo dalykas.

12.5. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai nebūtų tikslingas, nes ieškovė jau perdavė daugiabučio namo dokumentaciją trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo 2023 m. vasario 2 d. pradėjo administruoti daugiabutį namą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB ,Mano Būstas NPC“ pareiškė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašo pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-4806/22 neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavaduoto 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A30-4806/22 vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas.

16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

18. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas, t. y. nurodo, jog ieškovė pateikė pagrįstus įrodymus, kad atsakovė nesilaikė CK imperatyvių nuostatų. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinį, todėl laikytina, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.

19. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu.

20. Ieškovė nurodo, kad jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o teismui priėmus sprendimą palankų ieškovei, tai yra pripažinus, kad įsakymas yra negaliojantis, visos iš ginčijamo įsakymo kilusios pasekmės būtų iš esmės neteisėtos, būtų šiurkščiai pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės bei teisėti interesai, bet ir namų butų bei kitų patalpų savininkų interesai, gali iškilti grėsmė tinkamam būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymui. Nurodė, kad daugiabučio namo administratorius privalėtų iš naujo atlikti dokumentų apskaitą, susipažinti su name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais, priimtais sprendimais, nustatytais ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais ir pan. Nurodytos procedūros užtruktų, savininkų mokamos lėšos nebūtų naudojamos efektyviai, o ieškovė tuo metu negalėtų tinkamai ir kokybiškai vykdyti savo, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, funkcijų. Būtų pažeidžiamas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas bei kokybė, taptų neaiškus atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimas bei tokiu būdu būtų pažeidžiamos gyventojų bei patalpų savininkų teisės ir interesai. Be to, kiltų grėsmė bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės (įsakymo, kuris ginčijamas ieškiniu galiojimo sustabdymas) laikytinos sutampančiomis su ieškinio reikalavimais ir tam tikra prasme reikštų išankstinį ieškinio reikalavimų patenkinimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat nepaneigė ir visiškai pagrįstos pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju toks teismo sprendimas nereikalauja papildomų jo vykdymo veiksmų, todėl ir tai patvirtina, jog neegzistuoja grėsmė būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui.

22. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad ieškovė palankaus jai sprendimo atveju gali patirti minimalius nepatogumus (pvz. administratorius privalėtų iš naujo atlikti dokumentų apskaitą, susipažinti su name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais, priimtais sprendimais, nustatytais ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais ir pan.) jokiu būdu nereiškia grėsmės sprendimo įvykdymui.

23. Ieškovė taip pat teigia, kad taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones proceso šalys bus išlaikytos toje pačioje padėtyje. Tuo tarpu, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tai šalių grąžinti į pradinę padėtį nebūtų galimybės.

24. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ieškinio patenkinimo atveju egzistuotų aplinkybės, esmingai apsunkinsiančios ieškovės grąžinimą į padėtį, buvusią iki skundžiamo atsakovės įsakymo priėmimo. Nėra duomenų, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus kam teikti administratoriaus paslaugų ar kad naujasis namo administratorius objektyviai negalės jų teikti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad, priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, esant naujam namo administratoriui jis imtųsi veiksmų, kurie galimai ieškovei palankų sprendimą apsunkintų ar padarytų neįmanomu (CPK 178 straipsnis).

26. Taigi, ieškovė prašyme neįrodė, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė ir prašymą jas taikyti grindžia tik deklaratyviais teiginiais.

27. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2704-431/2018, 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-130-262/2019, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-309-392/2019, 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-701-430/2022, 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-638-577/2022, ir kt.). Todėl pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą panašiose bylose.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.