- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-701-430/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33852-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Neris“ pareiškė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A30-2632/21 apskundimui; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. A30-2632/21.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A30-2632/21 vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, bus pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės bei teisėti interesai, bet ir viso daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų interesai, nes yra sudaryta namo administravimo sutartis su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Adminsta“, tačiau faktiškai bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ieškovė. Iki šiol namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitais klausimais kreipiasi būtent į ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio reikalavimų pobūdžio ir masto. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju panaikinus ginčo įsakymą, toks teismo sprendimas nereikalauja papildomų jo vykdymo veiksmų. Sprendė, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Įrodymais nepagrįstos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog naujai paskirtas administratorius neteikia daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus įgaliojimams, neįtakoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Teismo vertinimu, pačios ieškovės veiksmai, neteisėtai trukdantys naujai paskirtam administratoriui vykdyti savo funkcijas, nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų ieškovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus įgaliojimų pratęsimą, nors toks klausimas yra šioje civilinėje byloje nagrinėjamo teisminio ginčo dalykas. Taigi, tokia teisinė situacija reiškia išankstinį ieškinio reikalavimų patenkinimą, kas prieštarauja tiek sąžiningumo principui, tiek teismų praktikai. Teismas atkreipė dėmesį, jog analogiškose bylose dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindo nebuvimo ne kartą yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
6.1 Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi dėl atsakovės priimto įsakymo priėmimo procedūros, keičiant ieškovę kaip namo administratorių, kadangi ieškovei kelia pagrįstų abejonių šio įsakymo priėmimo procedūros atitikimas teisės aktų reikalavimams. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl įrodymų susijusių su įsakymo priėmimu išreikalavimo, kurie iki šiol nėra pateikti. Todėl teismas nepagrįstai teigia, jog namo butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė savo valią, dėl administratoriaus pakeitimo, o LAP pritaikymas būtų neproporcingas ir galimai pažeistų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus, kurie galimai pagrindžia, jog atsakovės priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų. Taigi, tokie įrodymai preliminariai grindžia ieškinio pagrįstumą.
6.2 Kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovo organizuotos procedūros dėl namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir priimtas įsakymas, kuriuo atšauktas ieškovas kaip namo administratoriaus ir paskirtas naujas administratorius, yra teisėtas.
6.3 Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius atsakovo priimto įsakymo vykdymą, dėl vykstančio ginčo nenukentėtų namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieškovas ir toliau, vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, tęstų namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
6.4 Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcinga priemonė esamos situacijos stabilumui užtikrinti. Jomis siekiama išsaugoti status quo padėtį, kol bus išnagrinėta byla, užtikrintų nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, dėl ko patirtų didelę finansinę žalą, o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami. Tokiu būdu tenkinus ieškinį, gali tapti neįmanoma grąžinti ieškovą bei namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę, iki ginčo buvusią, padėtį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šiuo atveju nesukelia jokio pavojaus teismo sprendimo įvykdymui.
7.2 Tai, kad ieškovė palankaus jai sprendimo atveju galimai patirtų minimalius nepatogumus, nereiškia grėsmės sprendimo įvykdymui. Ieškovės argumentai dėl ir toliau namo bendraturčiams teikiamų paslaugų niekaip nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, kadangi ieškovė, teikdama paslaugas be jokio teisinio pagrindo, veikia išskirtinai savo rizika. Jokių kitų argumentų ir įrodymų, prašydama taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė su ieškiniu nepateikė, taigi neįvykdė pareigos pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumo.
Šalies argumentai
7.3 Ieškovės nurodyti teiginiai dėl būtinybės išsaugoti status quo situaciją, laikytini deklaratyviomis, nepagrįstomis prielaidomis, nesudarančiomis pagrindo teigti, kad teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas palankus ieškovei, vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Lieka neaišku, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, kai pagal ieškovės pateiktą ieškinį, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankaus sprendimo atveju teismas tiesiog panaikintų ginčijamą Įsakymą. Prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų proporcingumo principo, nenustatyta išimtinių priežasčių, kodėl ieškovės interesams teisinė apsauga procesinio teisinio pobūdžio priemonėmis turėtų būti suteikta anksčiau nei ieškinio tenkinimo atveju.
7.4 Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma gyventojų valios, be kita ko, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų iš karto patenkintas ieškovės ieškinys. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra siejamas su siekiu gauti neproporcingą, neadekvačią ir viešojo intereso neatitinkančią naudą – sustabdyti ginčijamo Įsakymo vykdymą ir toliau, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, administruoti daugiabutį namą ir už tai gauti užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A30-2632/21 apskundimui ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. A30-2632/21. skundžiamu įsakymu. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2632/21 galiojimą.
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
14. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovo organizuotos procedūros dėl namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir priimtas įsakymas, kuriuo atšauktas ieškovas kaip namo administratoriaus ir paskirtas naujas administratorius, yra teisėtas. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakyta ir dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinį, todėl laikytina, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.
15. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė prašyme neįrodė, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji patirs didelę finansinę žalą ir neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų ar argumentų kaip konkrečiai pasireikštų įvardijama žala ir kokio dydžio ji būtų, ieškovė nepateikė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė ir prašymą jas taikyti grindžia tik deklaratyviais teiginiais.
17. Ieškovė teigia, kad, laikinosios apsaugos priemonės padėtų išsaugoti status quo padėtį, kol bus išnagrinėta byla ir užtikrintų nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė ir neįvardijo, kaip konkrečiai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeistų ieškovės ar namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Taip pat įrodymais nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo nebus užtikrintas nepertraukiamas namo bendrojo naudojimo objektų administravimas (CPK 178 straipsnis).
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ieškinio patenkinimo atveju egzistuotų aplinkybės, esmingai apsunkinsiančios ieškovės grąžinimą į padėtį, buvusią iki skundžiamo atsakovės įsakymo priėmimo. Nėra duomenų, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus kam teikti administratoriaus paslaugų ar kad naujasis namo administratorius objektyviai negalės jų teikti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad, priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, esant naujam namo administratoriui jis imtųsi veiksmų, kurie galimai ieškovei palankų sprendimą apsunkintų ar padarytų neįmanomu (CPK 178 straipsnis). Tai pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės (įsakymo, kuris ginčijamas ieškiniu galiojimo sustabdymas) laikytinos sutampančiomis su ieškinio reikalavimais ir tam tikra prasme reikštų išankstinį ieškinio reikalavimų patenkinimą. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat nepaneigė ir visiškai pagrįstos pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju toks teismo sprendimas nereikalauja papildomų jo vykdymo veiksmų, todėl ir tai patvirtina, jog neegzistuoja grėsmė būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui.
20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-323-560/2022; 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-245-392/2022). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą panašiose bylose.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.