- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-323-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30485-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2994/21 apskundimui, pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A30-2994/21 neteisėtu ir jį panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A30-2994/21 vykdymą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Šį prašymą ieškovė grindė tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės bei teisėti interesai, bet ir viso daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų interesai, kadangi atsakovė, organizuodama namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl administratoriaus pakeitimo, galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Pasak ieškovės, nors de jure (teisiškai) namo administratoriumi yra paskirtas naujasis administratorius, tačiau de facto (faktiškai) bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ieškovė. Naujasis administratorius su namo butų ir kitų patalpų savininkais jokio kontakto nepalaiko, sąskaitų jiems neišrašo, todėl iki šiol namo butų ir kitų savininkai dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir kitais rūpimais klausimais kreipiasi į ieškovę. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, taip pat nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė išdėstė ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys nebūtų net tikėtinai pagrįstas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašo sustabdyti ginčijamo įsakymo vykdymą, teigdama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės bei teisėti interesai, bet ir viso daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų interesai, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia įrodymais. Pasak ieškovės, nors de jure (teisiškai) namo administratoriumi yra paskirtas naujasis administratorius, tačiau de facto (faktiškai) bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ieškovė. Tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad UAB „Urban Hold“ netinkamai vykdo įsakymu įmonei pavestas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijas. Ginčijamo įsakymo teismine tvarka panaikinimo atveju ieškovė vėl įgytų teisę teikti namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūras paslaugas. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas arba labai sudėtingas, todėl teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo apsunkinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „Namų būstas Neris“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
6. Nurodo, kad tam, kad būtų pašalintos ieškovo abejonės, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo - namo butų ir kitų patalpų savininkų kreipimosi į atsakovą, balsavimo biuletenių ir kitų su įsakymo priėmimo susijusių dokumentų, išreikalavimo. Prašomi dokumentai lig šiolei nėra pateikti, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog namo butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė savo valią dėl administratoriaus pakeitimo, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų neproporcingas ir galimai pažeistų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės negalima teigti, jog atsakovo organizuotos procedūros dėl namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų, ir priimtas įsakymas, kuriuo atšaukta ieškovė kaip namo administratoriaus ir paskirtas naujas administratorius, yra teisėtas. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus, kurie galimai pagrindžia, jog atsakovės priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų užtikrinta ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, dėl ko patirtų didelę finansinę žalą, o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareikšto ieškinio turinys jau šioje stadijoje akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad nesant kitų nei ieškovės nurodomų įsakymo panaikinimo pagrindų, ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškovės ieškinys grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, o subjektyviais pasvarstymais ir asmeniniu vertinimu. Nei ieškinyje, nei galiausiai atskirajame skunde nenurodytos jokios faktinės ir/ar teisinės aplinkybės, nepateikiami jokie duomenys ir įrodymai leidžiantis daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimo tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo procese. Ieškovė prašo pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A30-2994/21 neteisėtu ir jį panaikinti, tačiau įsakymo turinys suponuoja tai, kad ne visi ginčijamo įsakymo punktai yra tiesiogiai susiję su ieškove. Ieškovė visiškai neįrodinėja aplinkybės, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo byloje įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovė apsiriboja tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus. Visi gyventojai, kurie dalyvavo administratorių pasirinkimo procese, jau išreiškė savo valią dėl administratoriaus išrinkimo ir jos neginčija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A30-2994/21 neteisėtu ir jį panaikinti, ieškinys grindžiamas jame nurodytais motyvais bei prie jo pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
11. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Norint taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, byloje turi būti įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Kiti teismai jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-245-392/2022). Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą panašiose bylose. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neužtikrintų apeliantės teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nes vien jų taikymas nesuteiktų apeliantei pagrindo toliau tęsti tam tikrų daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, o pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus. Ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
14. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą -procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.