Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-92-478-2013

Teisėja Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00812-2011-2

2013 m. gegužės 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajam V. K., gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 164 str. 1 d, 246 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 18 - 19 dienomis bute Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai platino narkotinę medžiagą – kokainą, t. y. neatlygintinai davė R. J. ir E. S. nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kokaino, kurią išpylė ant lėkštės ir kurią R. J. ir E. S. 2011 m. rugpjūčio 18 - 19 d. laikotarpiu bute Kaune, (duomenys neskelbtini), vartojo, kol 2011-08-19 apie 21.40 val. bute Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo rastas nesuvartotas nedidelis kiekis – 0.0003g narkotinės medžiagos – kokaino.

Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teisme tebuvo ištirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti E. S. parodymai (57-58 b. l.), tuo tarpu nukentėjusiąją ne vieną kartą apklausė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, apylinkės teismas nuosprendyje aptarė tuos parodymus, net ir iš nuosprendyje cituojamų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų matosi, jog jos parodymai skyrėsi vieni nuo kitų. Apylinkės teismas, susidūręs su nevienodais E. S. parodymais apie tas pačias aplinkybes, vis dėlto turėjo nurodyti, kokiais kriterijais remdamasis pasirenka vienus iš jų ir nekreipia dėmesio į kitus. Tokios nukentėjusiosios parodymų analizės nuosprendyje nėra. Nuteistojo manymu, ne tas pats, kiek asmenų buvo bute, kodėl buvo nutylima apie dar vieną vaikiną, nors iš pradžių buvo pasakyta, jog jis pažįstamas, iš kur atsirado narkotinės medžiagos ir kokios, kiek maišelių buvo ištraukta, galų gale, ar tik jis pasiūlė uostyti miltelius, ar siūlė ir R. J. bei jų pažįstamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, atlikusi apeliacinėje instancijoje įrodymų tyrimą sprendžia, kad nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nuosprendis laikomas teisėtu, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl LR BPK 276 str., 301 str. nuostatų pažeidimo. Iš tiesų pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje analizavo nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu buvo perskaityti tik liudytojos R. J. parodymai, esantys b. l. 35-36, 38, 40, t. 1, nukentėjusiosios E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 57-58, t. 1) buvo tik išvardinti, kiti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, kurie yra analizuojami teismo nuosprendyje, nebuvo ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal BPK 242 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikytis kitokios įrodymų tyrimo tvarkos, negu numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais. Tik sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju (BPK 273 str.), esant BPK 291 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, teisėjas gali apsiriboti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu ar anksčiau duotų teisiamojo posėdžio metu, išvardijimu.

Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 str. 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas (viena iš jų – kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu). Taigi, pirmosios instancijos teismas, esant BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytoms sąlygoms, privalėjo perskaityti nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymus ir tik tokiais duomenimis galėjo remtis priimdamas sprendimą.

Šis apelianto nurodytas pažeidimas nėra esminis, dėl kurio būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudytų apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Šis procesinis pažeidimas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui, nes apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, vadovaujantis BPK 324 str. 6 d., atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nukentėjusiąją E. S. bei liudytoją R. J., vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., 4 d. perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, taip pat perskaitė nuteistojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apklausė pirmosios instancijos teisme neapklaustą liudytoją T. S. bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus A. O. bei G. K., užfiksavusius nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus protokoluose.

Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji E. S. parodė, kad įvykio metu buvo keturiese, maišelis su narkotinėmis priemonėmis iš kelnių kišenės išsitraukė V. K. draugas, V. K. ant lėkštutės padarė takelius ir pasiūlė pauostyti, jai nesutikus, palenkė jos kaklą. Nukentėjusioji paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams – b. l. 46-47, 48-49, 59-60, t. 1, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui – b. l. 56-58, t. 1, bei teisme – b. l. 158-161, t. 1, kuriuose užfiksuota, kad bute jie buvo trise – ji, R. J. ir V. K., vairuotojas juos tik atvežė ir išvažiavo, narkotikus iš kelnių kišenės išsitraukė V. K., ant lėkštutės padarė 4 juosteles ir pasiūlė vartoti, jai nesutikus, palenkė jos galvą, ir ji per nosį patraukė miltelių, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo sutrikusi, tuo metu jai atrodė, kad maišelius su narkotinėmis medžiagomis iš kelnių kišenės išsitraukė V. K..

Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. J. parodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme melavo apie tai, kad narkotines medžiagas iš kelnių kišenės išsitraukė V. K., papylė ant lėkštelės, padarė 4 juosteles ir pasiūlė vartoti, nes narkotines medžiagas į butą atsinešė pati, papylė ant lėkštelės, pasidarė vieną juostelę ir suvartojo, niekas daugiau iš bute buvusiųjų narkotikų nevartojo, bute buvo keturiese – ji, nukentėjusioji E. S., V. K. ir vaikinas, kuris juos atvežė.

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. O. nurodė, kad tiek nukentėjusios E. S., tiek liudytojos R. J. apklausų protokolai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti iš jų žodžių, nukentėjusioji E. S. buvo apklausta tris kartus, abi merginos tvirtino, kad bute buvo trise, vairuotojas, kuris juos atvežė, iš karto išvažiavo, aiškino tvirtai, kad V. K. pasiūlė pauostyti kokainą, supylė į lėkštutę, liepė uostyti, R. J. savo noru uostė, nukentėjusioji E. S. sakė, kad nenorėjo uostyti, ją vertė uostyti V. K., tai pat buvo pasakyta, kad V. K. išsitraukė maišelius su narkotinėmis medžiagomis, jam pačiam nekilo jokių prieštaravimų dėl šios aplinkybės. Tik po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji E. S. nurodė aplinkybę, kad bute buvo ir ketvirtas asmuo, kurio anketinių duomenų nežino.

Liudytojas G. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad dirbo Kauno apskrities VPK VTV OVS Panemunės grupės vyresniuoju specialistu, apklausė nukentėjusiąją E. S. ir liudytoją R. J. ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad protokoluose užfiksuoti parodymai surašyti iš nukentėjusiosios ir liudytojos žodžių.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas T. S. parodė, kad 2011-08-19 dirbo Panemunės policijos komisariate operatyvinėje grupėje, gavo pranešimą, kad laikomas dvi merginos, kurių neišleidžia vaikinai. Buvo iškviesta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda, kad iškeltų merginas per buto langą. Stovėjo prie durų, praėjo vaikinas, kuris buvo buto savininkas, įėjo į butą, rado tas panele. Buvo uždėti jaunuoliui antrankiai ir pristatytas į Panemunės PK, iškviestas ekspertas. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 29-30, t. 1), kad apeinant kambarius, viename iš jų ant stalo pastebėjo du maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių dalis buvo išpilta lėkštėje, jaunuolio paklausus, kas tai, jis atsakė, kad nežino, o merginos paaiškino, kad tai narkotikai – kokainas, kurį jos vartojo kartu su V. K..

Teisėjų kolegija nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, vertina kaip melagingus, duotus siekiant padėti išvengti V. K. baudžiamosios atsakomybės, ir vadovaujasi nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Nors nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs dėl susipažinimo su V. K. aplinkybių, dėl bute buvusių asmenų skaičiaus, tačiau jie buvo nuoseklūs ir sutapo tarpusavyje dėl esminės įrodinėtinos šioje byloje aplinkybės, t. y. kad narkotines medžiagas – kokainą iš kelnių kišenės išsitraukė V. K., papylė ant lėkštelės, padarė keturias juosteles ir pasiūlė vartoti ( nukentėjusiosios E. S. parodymai b. l. 46-47, 48-49, 56-58, 158-161, t. 1, liudytojos R. J. parodymai b. l. 35-36, 37-38, 39-40, b. l. 161-162, t. 1), nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme taip pat nustatyta, kad jai atsisakius uostyti kokainą, V. K. palenkė jos kaklą link lėkštutės ir ji įtraukė miltelių. Šiuos nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš dalies patvirtino ir pats V. K., kuris, neigdamas savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo, nurodė, kad buvo gerokai girtas, gerai aplinkybių neprisimena, vienai kažkuriai merginai paprašius narkotikų, jų neturėdamas pasakė, kad turi kokaino, nuėjęs į kitą kambarį bei ten radęs kažkokių miltelių juos supylė į plastikinius maišelius, galvodamas kad tai vaistai nuo viduriavimo ,,Smekta“, po to juos supylė į lėkštę (b. l. 80-81, 84-85, t. 1). Tik po kaltinamojo V. K. apklausos pirmosios instancijos teisme, kuomet jis nurodė, kad narkotines medžiagas iš kišenės išsitraukė ir ant lėkštės papylė jo pažįstamas, kurio anketinių duomenų nežino, liudytoja R. J., papildomai apklausta pirmosios instancijos teisme pakeitė savo parodymus, patvirtindama V. K. versiją (b. l. 173-174, t. 1). Teisėjų kolegija, nustačiusi aplinkybę, kad nukentėjusioji E. S. ir liudytoja R. J. pakeitė parodymus kaltinamojo V. K. naudai tik po jo apklausos pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu jos neturėjo pagrindo jį apkalbėti, jų parodymai sutapo tarpusavyje ir iš dalies su V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 7-17, t. 1), specialisto išvadomis (b. l. 23-25, 44, 68, t. 1), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktais (b. l. 45, 69, t. 1), liudytojo D. J. parodymai, todėl netikėti nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymais, jog V. K. išpylė ant lėkštelės narkotinę medžiagą – kokainą ir pasiūlė ją visiems vartoti, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

LR BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog V. K. veiksmai – narkotinių medžiagų išpylimas ant lėkštelės, keturių takelių padarymas ir pasiūlymas vartoti šias narkotines medžiagas, nukentėjusiosios palenkimas link lėkštelės, kad ji įkvėptų narkotines medžiagas, atitinka LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, t. y. kad jis platino narkotines medžiagas. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad V. K. nebuvo kaltinamas laikęs narkotines medžiagas, o ši aplinkybė itin svarbi nustatant, ar jis platino kokainą, nes BK 260 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvias nusikalstamas veikas, todėl nustačius, kad jis platino narkotines medžiagas, nebūtina nustatyti, jog V. K. neteisėtai įgijo ar laikė narkotines medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai V. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., todėl tenkinti V. K. prašymą jį išteisinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam V. K. paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, ir LR BK 54 str., 61 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.