Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, antstolei E. M. ir E. R. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (DOK-45959).

Suinteresuotas asmuo E. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (DOK-49366).

Suinteresuotas asmuo antstolė E. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas.

Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas – fizinio asmens bankroto byla iškeltina.

Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei.

Pagal pareiškėjos L. R. teismui pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja turi šiuos skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję: antstolės E. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/19/01002 pagal Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2019 m. kovo 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1238 dėl įkeisto turto pardavimo 79810,86 Eur sumai ir 5,00 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. R. išieškotojo AB SEB banko naudai. Pagal 2020 m. kovo 2 d. duomenis pareiškėja L. R.: AB SEB bankui buvo skolinga 74305,80 Eur skolos ir 371,51 Eur palūkanų; antstolei E. M. – 2987,09 Eur vykdymo išlaidų.

Visa šiuo metu žinoma pareiškėjos L. R. įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, suma yra 77664,40 Eur.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 607,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), tokiu atveju 25 MMA – 15175,00 Eur.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu L. R. skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, suma viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-379-701/2015 ir kitos).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjos L. R. įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui yra susidarę pagal 2007 m. birželio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 1650718010654-01 su visais pakeitimais bei patikslinimais. Šią kredito sutartį pareiškėja L. R. buvo sudariusi kartu su sutuoktiniu – suinteresuotu asmeniu – E. R. žemės sklypo pirkimui. Pareiškėja L. R. ir suinteresuotas asmuo E. R. išsituokė 2017 m. rugsėjo 12 d. (Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 2YT-2516-217/2017). Nutraukus santuoką, pareiškėjos L. R. ir suinteresuoto asmens E. R. prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 1650718010654-01 su visais pakeitimais bei patikslinimais liko solidari, o už kredito įstaigos suteiktą kreditą įsigytas žemės sklypas buvo padalintas lygiomis dalimis – po ½ kiekvienam – ir 2019 m. gruodį parduotas iš varžytinių, antstolei E. M. vykdant Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2019 m. kovo 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1238 dėl įkeisto turto pardavimo 79810,86 Eur sumai ir 5,00 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. R. išieškotojo AB SEB banko naudai (vykdomoji byla Nr. 0009/19/01002). Nutraukus santuoką, pareiškėjos L. R. ir suinteresuoto asmens E. R. dviejų nepilnamečių vaikų: dukters, gimusios 2004 m., ir sūnaus, gimusio 2009 m., gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su pareiškėja L. R., o vaikų tėvas – suinteresuotas asmuo E. R. – kas mėnesį kiekvienam vaikui 2018 m. teismo sprendimu privalo teikti 160,00 Eur dydžio išlaikymą (Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 2-22810-737/2018). Pareiškėja L. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 800,00 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. R. teigė, kad kartais gauna ir ateityje gali gauti premijas, kurių dydis priklauso nuo įmonės ir pareiškėjos veiklos rezultatų. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja L. R. piniginių santaupų neturi, tačiau asmeninės nuosavybės teise turi lengvąjį automobilį ir butą Rukloje, Jonavos rajone. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. R. nurodė, jog tikisi parduoti jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir ketina šiuos pinigus skirti kreditoriui AB SEB bankui skolos grąžinimui. Bankroto išlaidas tikisi padengti iš darbdavio gautų premijų ir iš skolininko – suinteresuoto asmens – E. R. likusios 200,00–300,00 Eur skolos pagal skolos raštelį/ vekselį (vykdomoji byla Nr. 0110/18/00402 pagal 2018 m. notaro išduotą vykdomąjį įrašą).

Įvertinęs pareiškėjos L. R. turimus skolinius įsipareigojimus (77664,40 Eur) ir jos gaunamas pajamas (800,00 Eur), turimus skolininkus (vienas) ir skolos pareiškėjai dydį (200,00–300,00 Eur), atsižvelgus į tai, kad pareiškėja turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonę), kurį realizavus būtų galima gauti lėšų, reikalingų atsiskaityti su kreditoriais, kad pareiškėja turi išlaikytinių (du nepilnamečius vaikus), kad jos vienintelės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, kuris, atskaičiavus mokėtinus mokesčius, yra 800,00 Eur per mėnesį, spręstina, kad pareiškėja L. R., net jei kreditorinių įsipareigojimų įvykdymui skirtų visas jos šiuo metu gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus galėtų įvykdyti per maždaug 10 metų laikotarpį. Tačiau, kadangi pareiškėja L. R. turi išlaikytinių, jos ir jų būtiniausiems poreikiams tenkinti taip pat reikalinga tam tikra piniginių lėšų suma, nurodytas laikotarpis, per kurį pareiškėja galėtų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, būtų dar ilgesnis. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pareiškėja L. R. iš gaunamų pajamų ir galimų piniginių lėšų, gautų realizavus pareiškėjos nurodytą transporto priemonę ir butą, negali padengti skolinių įsipareigojimų per protingą terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjos L. R. gaunamos pajamos yra adekvačios dabartinei gyvenimo situacijai (viena augina du nepilnamečius vaikus) ir pareiškėja siekia, kad gaunamas užmokestis būtų stabilus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos L. R. gaunamos pajamas ir galimos piniginės lėšos, gautinos realizavus pareiškėjos nurodytą transporto priemonę ir butą, leistų įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Nustatytas aplinkybes teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjos L. R. nemokumo sąlyga, t. y. jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog ji yra pajėgi visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų ir ketinamų gauti pajamų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad suinteresuoti asmenys neginčija pareiškėjos L. R. nemokumo fakto, konstatuoja pareiškėją L. R. esant nemokią (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Pareiškėja L. R. pareiškime taip pat ir teismo posėdžio metu teigė, kad pagrindų, dėl kurių nebūtų galima jai iškelti bankroto bylos, nėra: nėra sudariusi kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, neturi žalingų įpročių, nėra teista. Atsižvelgus į tai ir išanalizavus bei įvertinus pareiškėjos teismui pateiktus rašytinius, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjos L. R. nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Įvertinęs pareiškėjos L. R. teismui pateiktus rašytinius, teismas daro išvadą, kad paskutinių trejų metų iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo laikotarpiu nenustatyta tokių pareiškėjos veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, lėmę nemokumo atsiradimą, taip pat nenustatyta sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Priešingai, pareiškėja L. R. dirbo ir tebedirba, grąžino dalį skolos pardavus iš varžytinių kreditoriui AB SEB bankui įkeistą žemės sklypą, ketina parduoti asmeninės nuosavybės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir gautus pinigus panaudoti skolos grąžinimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, FABĮ 8 dalies 2 punkto nuostatos reikalauja nustatyti asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinį ryšį, t. y. asmens nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką jo nemokumui. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014, 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015 ir kitos).

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėja L. R. tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba, kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pareiškėja L. R. neteista, duomenų apie pareiškėjos gydymąsi nuo priklausomybių ligų nėra.

Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja L. R. jau būtų kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjai L. R. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, leidžiančioms daryti išvadą, kad asmuo buvo nesąžiningas, inicijuota bankroto byla gali būti nutraukta. Kadangi šiuo metu duomenų, kurie neginčijamai galėtų paneigti asmens sąžiningumo prezumpciją, byloje nėra pateikta, todėl laikytina, kad pareiškėja L. R. yra sąžininga.

Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir E. R. atsiliepimuose į pareiškėjos L. R. pareiškimą pažymėjo, kad pareiškėja L. R. ir suinteresuotas asmuo E. R. yra solidarūs skolininkai AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 1650718010654-01 su visais pakeitimais bei patikslinimais, todėl, nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti tiek pareiškėjos L. R., tiek ir suinteresuoto asmens E. R., kaip solidaraus skolininko, galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui, tačiau suinteresuotas asmuo E. R. nepateikė teismui jokių jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių spręsti apie jo galimybes atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB banku.

Be to, pažymėtina, kad nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-30/2011 ir kitos). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuotas asmuo E. R. nepateikė teismui jokių jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių spręsti apie jo galimybes atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB banku, kurių pareiškėja L. R., būdama išsituokusi su suinteresuotu asmeniu, negalėjo gauti ir pateikti teismui, taip pat atsižvelgus į tai, kad dalį skolos kreditoriui bendraskoliai jau yra grąžinę iš varžytinių padavus kreditoriui įkeistą turtą ir už jį gautos pinigų sumos nepakako, vien prievolės solidarumas nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas atmesti pareiškėjos L. R. prašymą pripažinti ją nemokia. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai L. R. bankroto bylą šiuo atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei jos kreditorių interesų, nes pareiškėja ir toliau liktų nemoki, t. y. neišgalėtų padengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kadangi jos gaunamos pajamos neleistų padengti visos turimos skolos kreditoriams. Įvertinus pareiškėjos L. R. šiuo metu gaunamas ir ketinamas gauti pajamas, būtinųjų išlaidų poreikį, tai, kad pareiškėja turi išlaikomų asmenų, negalima daryti išvados, jog kreditorių reikalavimai realiai nebus tenkinami. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iškėlus pareiškėjai L. R. bankroto bylą bus pasiekti FABĮ tikslai. Pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai L. R. neperkelia visos prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 1650718010654-01 naštos suinteresuotam asmeniui E. R..

Pareiškėja L. R. prašo teismo patvirtinti 800,00 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (pareiškėjos poreikiams tenkinti – 480,00 Eur, dviejų nepilnamečių vaikų – 320,00 Eur). Pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus: dukterį ir sūnų. Po santuokos nutraukimo 2017 m. abiejų vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su pareiškėja, o vaikų tėvas kas mėnesį kiekvienam vaikui 2018 m. teismo sprendimu privalo teikti 160,00 Eur dydžio išlaikymą. Nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra 640,00 Eur. Kadangi abiem tėvams privalu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pareiškėjos L. R. skiriama abiejų vaikų išlaikymui suma per mėnesį yra 320,00 Eur. Pačiai pareiškėjai L. R. kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 480,00 Eur: 150,00 Eur maistui; 100,00 Eur komunaliniams mokesčiams; 130,00 Eur transporto išlaidoms; 40,00 Eur rūbams ir avalynei; 20,00 Eur ryšio ir telekomunikacijos išlaidoms; 20,00 Eur buities prekėms ir paslaugoms; 20,00 Eur medicinos paslaugoms.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas siūlo teismui patvirtinti 650,00 Eur mėnesinę sumą būtiniems pareiškėjos L. R. ir jos išlaikytinių poreikiams tenkinti, nes pareiškėjos gaunamos mėnesinės pajamos (darbo užmokestis, atskaičius mokesčius) ir yra 800,00 Eur. Visas pareiškėjos gaunamas pajamas skiriant jos ir išlaikytinių poreikiams tenkinti, nesiekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjos L. R. būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014). Šiuo metu MMA yra 607,00 Eur. Pareiškėjos L. R. nurodyta būtiniesiems poreikiams tenkinti suma (pareiškėjos poreikiams tenkinti – 480,00 Eur, dviejų nepilnamečių vaikų – 320,00 Eur) – 800,00 Eur trims asmenims – neviršija minimalaus mėnesinio atlyginimo sumos vienam asmeniui. Teismas, įvertinęs pareiškėjos L. R. nurodytus būtinus poreikius ir sumas šiems poreikiams patenkinti, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja turi du nepilnamečius paauglius vaikus, sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti minimalūs poreikiai yra objektyviai būtini, o jiems skiriama išlaidų suma – 800,00 Eur – atitinka protingumo kriterijus ir yra objektyviai pagrįsta, atitinkanti pareiškėjos ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teismas pažymi, kad ši suma nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7–8 straipsniai). Pareiškėjos L. R. kreditoriai, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjai pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jo būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015). Atsižvelgus į tai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, tvirtintina pareiškėjai L. R. kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 800,00 Eur (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių.

Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti pareiškėjos L. R. bankroto procesą pateikė bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Teismui taip pat pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (FABĮ 13 straipsnio 7 dalis). Bankroto administratorius nurodė, kad administravimo išlaidos, reikalingos nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, būtų 914,76 Eur.

FABĮ 11 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų nurodyto bankroto administratoriaus skirti administruoti pareiškėjos L. R. bankroto proceso, nenustatyta, todėl teismas nagrinėjamu atveju bankroto administratoriumi skiria UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, nes nenustatyta, kad šis bankroto administratorius, pasiūlytas pareiškėjos, būtų susijęs su ja, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kiltų pagrįstų abejonių, jog šis bankroto administratorius tinkamai administruos fizinio asmens bankroto procesą.

Įvertinus pareiškėjos L. R. gaunamas ir ketinamas gauti pajamas bei planuojamas išlaidas, teismui pateiktą bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras administravimo išlaidų pagrindimą, pripažintina, kad nurodyta 914,76 Eur suma yra protinga ir pagrįsta. Dėl to nustatytina 914,76 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjos L. R. kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Paskirti L. R. bankroto administratoriumi UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (j. a. k. 235238440, buveinės adresas: Jonavos g. 16 A, Kaunas, el. pašto adresas: biuras@adminbiuras.lt).

Patvirtinti 914,76 Eur (devynių šimtų keturiolikos eurų 76 ct) sumą, kurią bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti L. R. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti L. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį L. R. šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti L. R. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti L. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį L. R. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, L. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti teismui.

Įsiteisėjus nutarčiai, šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokymo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankroto administratoriui UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui, antstolei E. M., Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, registruotino turto duomenis tvarkantiems valstybės registrams VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.