Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-143-405/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-09
Bylos Nr.
1-143-405/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-143-405/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33124-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 9 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas daugiau negu 1,51 promilė: 2022 m. balandžio 24 d. apie 16.20 val. Švenčionių r. sav., kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys 49 kilometre vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,11 promilių, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Kaltinamasis E. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 24 d. įvykio neprisimena, po įvykio dvi paras buvo reanimacijoje, sąmonę atgavo tik po dviejų parų. Pripažįsta, kad tą dieną vartojo alkoholį, nes tą sužinojo iš kitų asmenų ir tai buvo nustatyta, ir pripažįsta, kad vairavo neblaivus, tačiau jis pats tos dienos įvykių neprisimena. Jis tą patį paaiškino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jis tik bandė atkurti tos dienos įvykius ir mano, kad greičiausiai važiavo iš darbovietės, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o darbovietė (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar darbovietėje tą dieną buvo darbuotojų, ar buvo poilsio diena. Po įvykio jam pablogėjo atmintis, mano, kad taip nutiko dėl patirtų galvos traumų. Iki įvykio alkoholį vartojo nedažnai, jei vartojo, tai saikingai, šiuo metu alkoholio visiškai nevartoja. Įvykio metu jam lūžo krūtinkaulis, atitrauktos keturios kaklo ataugos, atsirado skylė galvoje, plaučiai buvo subadyti keturiose vietose, lūžo keturi šonkauliai, lūžo raktikaulis, klubo sąnarys ir kelis buvo sužeistas, stuburas buvo pažeistas. Iš ligoninės į namus jį atvežė GMP automobiliu, po to iš karto vyko į reabilitaciją. 2022 ir 2023 m. buvo atliktas magnetinis rezonansas, nervas buvo užspaustas, todėl buvo atlikta stuburo operacija. Šiuo metu jis tik iš dalies darbingas. Įvykio metu vairavo sūnui K. B. priklausantį automobilį ,,VW Passat“. Sūnus automobilį palikęs kaime, nes automobilis senas, juo sūnus važinėjo tik į mišką. Neprisimena, kodėl tą dieną jis vairavo sūnui priklausantį automobilį, paprastai vairuodavo savo automobilį. Sūnus tą dieną į sodybą nebuvo atvažiavęs, jis nežinojo, kad jis (kaltinamasis) važiuos jo automobiliu, raktai ir dokumentai buvo palikti automobilyje. Jo vairuotojo stažas – virš 30 m., per tą laiką nebuvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam. Savo poelgį vertina kaip netinkamą, pasielgė blogai. Ikiteisminio tyrimo metu nesutiko, kad būtų paimti DNR lyginamieji pavyzdžiai, nes nežinojo, kas tai yra, nežinojo, kam jie bus naudojami, nes jau vieną kartą ligoninėje mėginius buvo sumaišę. Ligoninėje, kai jį perkėlė iš reanimacijos, jam pasakė, kad buvo vartotas alkoholis, tačiau jis neprisiminė ir nežinojo suvartoto alkoholio kiekio. Jau vėliau jis susitarė su advokatu dėl atstovavimo ir sutiko su DNR pavyzdžių paėmimu, pats dėl to vyko pas tyrėjus, sutiko su krata ir pats pateikė pareigūnams reikalingus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų E. L., Aušros Mikšienės, Gintauto Jasiulionio, A. P., J. J. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminiame tyrime liudytojas E. L. (1 t., b. l. 126-129) parodė, kad E. B. pažįsta, nes jie abu to paties miesto gyventojai, jie tik pažįstami. Jis dieną (po pietų), bet neprisimena nei kelinta tai buvo diena, nei kuris mėnesis, važiavo iš (duomenys neskelbtini). Iš tolo pamatė priešais jį važiuojančio automobilio žibintus, gal kilometro atstumu, automobilio modelio tuo metu nematė. Jei neklysta, buvo apsiniaukę. Po to jis važiuojančio automobilio nematė, nes buvo nuokalnė, atstumas didelis, o pakilęs ant kalniuko pamatė dūmus, dar pagalvojo, kur dingo jo matytas automobilis. Automobilį pamatė nuvažiavusį nuo kelio, sustojęs pamatė, kad automobilis atsitrenkė į medį. Dar būdamas savo automobilyje paskambino į skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Po to nuėjo prie automobilio, kurio spalva tamsi, modelis galimai „VW“, atidarė priekines keleivio dureles ir viduje keleivio vietoje pamatė šuniuką, vairuotojo vietoje – prie vairo sukniubusį vyriškį. Jis apėjo aplink automobilį ir viską patikrino, norėdamas įsitikinti, ar smūgio metu iš automobilio neiškrito kartu važiavęs žmogus, bet nieko nesurado. Vairuotojas nerodė gyvybės požymių, tačiau, pajudinus jį už peties, ėmė kvėpuoti. Bandė atidaryti vairuotojo dureles, bet nepavyko. Iš keleivio pusės buvo priartėjęs prie vairuotojo, bet alkoholio kvapo nejuto. Vairuotojas nekalbėjo, tik „kriokė“, jo ranka buvo užkelta ant galvos, kairė koja po sėdyne už nugaros palindusi, veido nesimatė, gulėjo ant vairo, buvo labai susisukęs, todėl jo nejudino, tik sakė, kad laikytųsi, nes pagalba atvažiuoja. Jam atrodo, kad vairuotojas buvo be sąmonės, nes su juo nekalbėjo. Jis nepažino, kad tai to paties miestelio gyventojas E. B., tik vėliau policijos pareigūnai jam tą pasakė. Jis įvykio vietoje sulaukė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, po to atvyko medikai. Gaisrininkai ištraukė vairuotoją iš automobilio, medikai su neštuvais išvežė jį į ligoninę. Tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai.

Iš ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 142–145) apklaustos kaip liudytojos Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aušros Mikšienės parodymų nustatyta, kad liudytoja 2022 m. balandžio 24 d. dirbo kartu vyriausiuoju patruliu G. Jasiulioniu. Iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad kelyje nuo Kaltanėnų link Švenčionėlių (kelio Nr. 111) nuo kelio nuvažiavo automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prispaustas žmogus. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys 49 kilometre nuo kelio nuvažiavo ir atsitrenkė į medį automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo vairuotojas, kuris važiavo vienas, taip pat nustatė, kad automobilį vairavo E. B.. E. B. buvo prispaustas vairuotojo vietoje, sąmoningas, mieguistas. Iškviesta greitoji medicinos pagalba vairuotoją dėl patirtų sužalojimų nugabeno į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vairuotojo blaivumas įvykio vietoje dėl jo sveikatos būklės nebuvo nustatytas, todėl į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę buvo išsiųstas siuntimas paimti E. B. kraują tyrimui. Transporto priemonė buvo grąžinta savininkui K. B..

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 150-153) apklaustas kaip liudytojas Gintautas Jasiulionis dirbantis Vilniaus AVPK Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, apie įvykio aplinkybes davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja A. Mikšienė. Papildomai nurodė, kad jis su vairuotoju nebendravo ir prie jo nebuvo priėjęs, nes šalia jo buvo medikai, kurie teikė skubią medicinos pagalbą.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 134-137) apklausta kaip liudytoja A. P. nurodė, kad dirba VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos GMP skyriuje, skubiosios medicinos pagalbos specialiste. Šiuo metu tikslaus laiko neprisimena, laikas nurodytas GMP kvietimo kortelėje. Įvykis įvyko Švenčionių r. sav., miške tarp Kaltanėnų ir Švenčionėlių m. Atvykusi pamatė, kad mašina nuvažiavusi nuo kelio ir atsitrenkusi į medį, įvykio vietoje jau buvo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai. Vairuotojas buvo mašinoje, ji jam uždėjo kaklo įtvarą, prie vairuotojo priėjo iš keleivio pusės, jį kalbino, išsiaiškino, kad jis sąmoningas, klausė jo, kuo skundžiasi. Vairuotojas atsakė į jos klausimus prasmingai. Gelbėtojams ištraukus vairuotoją iš automobilio, jį paguldė ant stuburo lentos. Vairuotojui nustatė kirstinę žaizdą galvoje, dešinės kojos lūžį, kitus daugybinius sumušimus. Bendraudama su vairuotojo alkoholio kvapo nejuto, reikėjo skubiai dirbti, pacientas muistėsi, blaškėsi, todėl susikoncentravo ties skubiosios medicinos pagalbos teikimu. Ji paciento nepažįsta, jo duomenų nežino, neprisimena. Buvo iškviesta reanimacinė brigada, kuri juos, vežančius pacientą į Vilnių, pasitiko kelyje prie Pailgio, bet buvo nuspręsta paciento neperimti, o vežti jų greitosios automobiliu tiesiai į ligoninę dėl sunkių sužalojimų, reanimacinės brigados specialistė važiavo kartu su jais, ji ir pajuto nuo paciento sklindantį alkoholio kvapą. Pasilenkusi arčiau paciento ir ji pajuto alkoholio kvapą, jis nebuvo stiprus. Ligonis buvo pristatytas į Greitosios pagalbos ligoninę Lazdynuose ir perduotas medikams.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 156-159) apklaustas kaip liudytojas J. J. nurodė, kad dirba VšĮ VULSK Infekcinių ligų centro 2-ojo Covid skyriaus vedėju, skubiosios medicinos gydytoju. E. B. nepažįsta, neprisimena tokio asmens kaip savo paciento, giminystės ryšiai jų nesieja. Jam žinoma, kad kalbama dėl girtumo fakto. Atliekant pirminę šio paciento apžiūrą dalyvavo jis, turėjo dalyvauti traumatologas ir chirurgas, kadangi pacientas buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę su politrauma, jei teisingai pamena, po eismo įvykio, dėl to buvo vykdomas politraumos protokolas. Kartu dalyvavusių kitų gydytojų duomenų jis neprisimena. Įprasta tvarka įtariant apsvaigimą imamas paciento kraujas alkoholiui nustatyti vietinėje laboratorijoje. Esant autoįvykiams, kriminaliniams niuansams, imamas paciento kraujo tyrimas, kuris siunčiamas teismo laboratorijai. Konkrečiai kalbant apie šį pacientą, negali pasakyti, ar jam buvo paimtas papildomai kraujas, nes neprisimena. Kraujas imamas į vakutainerį. Pilkas vakutaineris imamas policijai, teismo ekspertizei siunčiamas pilkos spalvos vakutaineris, o ligoninėje atliekant biocheminį tyrimą imamas kraujas į raudoną vakutainerį. Neprisimena tikslaus kiekio, bet biocheminis ligoninės tyrimas parodė galimai 2,79 prom. alkoholio koncentraciją šio asmens kraujyje. Asmuo buvo pristatytas į priėmimo skyriaus reanimacinę palatą. Neprisimena, kiek asmenų tuo metu gulėjo reanimacinėje palatoje. Už vakutainerio ženklinimą atsakinga slaugytoja. Kraujas alkoholio kiekiui nustatyti visada standartiškai imamas asmenims, pristatytiems po eismo įvykio ar kriminalinių atsitikimų. Negali nurodyti, ar jis tuo metu dalyvavo imant kraują. Ant vakutainerio turėtų būti įvesti paciento vardas, pavardė, gimimo data, ambulatorinės kortelės numeris. Dėl žmogiškosios klaidos galėjo būti supainioti lipdukai, dėl ko galėjo būti kito paciento duomenys užrašyti (atspausdinti) ant vakutainerio.

Iš policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 28-31) esančių duomenų (ROIK 0122000236990) nustatyta, kad, 2022 m. balandžio 24 d. 16.20 val. gavus pranešimą apie tai, kad kelyje nuo (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavo automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „VW“ vairuotojas E. B., kuris dėl patirtų sužalojimų GMP brigados (1901) išvežtas į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, blaivumas vietoje netikrintas, RVUL išsiųstas siuntimas dėl kraujo paėmimo.

Iš Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK siuntime atlikti medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 35-36), elektroniniame laiške (1 t., b. l. 38) esančių duomenų nustatyta, kad RVUL 2022 m. balandžio 24 d. išsiųstas siuntimas paimti transporto priemonės vairuotojo E. B., kuris iš eismo įvykio vietos nugabentas į RVUL, kraują dėl apsvaigimo nustatymo.

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2R-5.21-4246 (1 t., b. l. 57) nurodytų duomenų nustatyta, kad E. B. kraujas apsvaigimo nustatymui buvo paimtas, tačiau ant mėgintuvėlio nurodyti kito, tuo metu palatoje buvusio, paciento duomenys. Ligoninė negali identifikuoti, ar minėtas mėginys yra būtent E. B. kraujo mėginys. Remiantis ligoninės laboratorijoje atlikto biocheminio tyrimo atsakymu (tyrimo rezultatas gautas 2022 m. balandžio 24 d. 18:59:26 val.) alkoholio koncentracija serume 2,74 g/L.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2022 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. T-A 4803/2022(01) (1 t., b. l. 77) esančių duomenų nustatyta, kad nežinomo asmens (kraujo ėminio brūkšninis kodas 22-SPS-27712, siuntimas ROIK 0122000236990) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilių etilo alkoholio.

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. kratos protokole (3 t., b. l. 187-195) esančių duomenų nustatyta, kad, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo, atliekančio ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties pagrindu atlikta krata E. B. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskelbus nutartį dėl kratos, E. B. savanoriškai pateikė du dantų šepetėlius, skutimosi peiliuką, dezodorantą, keturiolika cigarečių nuorūkų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistas, atlikęs objektų tyrimą, pateikė 2023 m. rugsėjo 21 d. išvadą Nr. S 489/2023(01) (4 t., b. l. 5-7, 10-23): 1) atlikus DNR tyrimą, ant dviejų dantų šepetėlių (2, 4 mėginiai), ant šešių cigarečių nuorūkų (8, 9, 10, 11, 13, 14 mėginiai) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu, gautu iš kraujo ėminio iš Toksikologijos laboratorijos (brūkšninis kodas 22-SPS-27712) su 99,99999999999999999999999% tikimybe; 2) atlikus DNR tyrimą, ant skutimosi peiliuko „Fusion“ (6 mėg.) gautas nepilnas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu, gautu iš kraujo ėminio iš Toksikologijos laboratorijos (brūkšninis kodas 22-SPS-27712) su 99,99999999999999999999% tikimybe.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis 2022 m. balandžio 24 d. apie 16.20 val. Švenčionių r. sav., kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys 49 kilometre vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija 2,11 promilių, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., sudėtis.

E. B. kaltinamas ir tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. LR BK 281¹ str. 1 d. dispozicija nėra blanketinė ir nenukreipia į kitus teisės aktus (šiuo atveju – į KET), todėl iš kaltinimo pašalinama inkriminuojama aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET 14 p. nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį pagal laidavimą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų (4 t., b. l. 59-61) nustatyta, kad kaltinamasis neturi teistumo, nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau ne už itin šiurkštų nusižengimą, kaltinamasis apgadino savo sūnui priklausantį automobilį, automobilio savininkas nurodė, kad pretenzijų neturi, byloje nepareikšta civilinių ieškinių, todėl vertinama, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas nekyla.

Kaip minėta, viena iš sąlygų atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens savikritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-137/2015, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019). BK 40 str. 2 d. 2 p. nustatyta sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija ir kt. (LAT 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime 2022 m. gruodžio 6 d. apklausiamas kaip įtariamasis E. B. kaltės nepripažino, teigė, kad transporto priemonę vairavo blaivus, apklausiamas 2023 m. spalio 25 d. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis kaltę pripažino, neneigė, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, tačiau nurodė, kad įvykio dienos visiškai neprisimena ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių negali nurodyti. Kaltinamasis besąlygiškai pripažino esminį faktą – vairavimą esant neblaiviam, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,11 promilių, todėl vien tai, kad kaltinamasis negali nurodyti padarytos veikos aplinkybių, negali būti vertinama kaip kaltinamojo kaltės nepripažinimas. Be to, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuris gali būti atliekamas tik tuomet, jei kaltinamasis kaltę pripažįsta ir su tokiu įrodymų tyrimu sutinka kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas, todėl, byloje jau nustačius, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta, negali būti tos pačios faktinės aplinkybės vertinamos kitaip.

Apklausiamas 2023 m. spalio 25 d. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje E. B. paaiškino, kad labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, įsitikinęs, kad ateityje pažeidimų nedarys. Nustatyta, kad kaltinamasis savikritiškai vertina savo elgesį, suvokia vairavimo esant neblaiviam pasekmes, pergyvena dėl tokio savo elgesio, kaip paaiškino kaltinamasis, jis priėmė atitinkamus sprendimus – alkoholio visiškai nevartoja, todėl vertinama, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apklausiamas įtariamuoju pirmą kartą E. B. kaltės nepripažino, tačiau teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tuo metu jo fizinė ir emocinė sveikata buvo itin prasta, jis nuolat jautė skausmą, negalėjo judėti, vartojo vaistus, buvo apklausiamas tik praėjus aštuoniems mėnesiams po eismo įvykio, dėl to, kad medicinos įstaigoje kilo neaiškumų dėl kraujo mėginių ir, jo manymu, galėjo būti sumaišyti kraujo mėginiai, nuogąstaudamas, kad nebūtų neteisingai apkaltintas, ir tuo metu neturėdamas advokato, nesutiko su jam pateiktais įtarimais. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam E. B. eismo įvykio metu buvo sužalota sveikata, po įvykio kaltinamasis ilgą laiką buvo nedarbingas, nuolat gydėsi ir šiuo metu gydosi, jam nustatytas 55 procentų darbingumas, tikėtina, kad kaltinamasis, 2022 m. gruodžio 6 d. apklausiamas kaip įtariamasis, galėjo neprisiminti įvykio dieną buvusių aplinkybių, taip pat dėl savo fizinės ir emocinės sveikatos būklės, nurodomos medicininiuose dokumentuose, bei tuo metu nesant neginčijamų duomenų apie tai, kad medicinos įtaigoje paimtas kraujo mėginys yra būtent jo kraujo mėginys, galėjo turėti nuogąstavimų dėl kraujo mėginio tyrimo rezultatų, ir tikėtina, kad šios aplinkybės bei tai, kad apklausoje nedalyvavo gynėjas, lėmė kaltinamojo gynybinę poziciją.

Prokurorė, teigdama, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vienu iš motyvų nurodė tai, kad kaltinamasis nesutiko duoti DNR lyginamųjų pavyzdžių, dėl to nėra pagrindo konstatuoti kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi. Vertinant prokurorės nurodomą motyvą atsižvelgiama į tai, kad, kaip minėta aukščiau, kaltinamasis įvykio metu patyrė sužalojimus – jam nustatytas šlaunikaulio lūžis, šlaunikaulio išnirimas, raktikaulio lūžis, trijų sąnarinių ataugų lūžiai, lanko lūžis, krūtinkaulio ir dešinės pusės XI-XII šonkaulių lūžiai, plaučių kontuzija, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, daugybiniai rankų, kojų, veido nubrozdinimai, kairio kelio sumušimas, galvos trauma, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu gydėsi ir gydymas tęsiamas, ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose šeimos gydytojo raštuose nurodoma, kad kaltinamojo ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata buvo sunki. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamu atveju medicinos įstaigoje paimtas kaltinamojo kraujo mėginys neblaivumo nustatymui buvo pažymėtas kaip kito asmens kraujo mėginys, ir, tikėtina, ši aplinkybė galėjo sukelti kaltinamajam abejonių dėl atliekamų tyrimų ir numatomų veiksmų. Vertinama ir tai, kad kaltinamasis atsisakė duoti lyginamuosius pavyzdžius apklausiamas kaip įtariamasis 2022 m. gruodžio 6 d., tačiau dėl procesinės prievartos priemonės – kratos, į ikiteisminio tyrimo teisėją buvo kreiptasi ne iš karto, bet praėjus ilgam laiko tarpui, ir byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad krata, kurios metu paimti tyrimui reikalingi objektai, negalėjo būti atlikta anksčiau, tuo nepagrįstai sureikšminant asmens apsisprendimą dėl procesinės priemonės. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kratos metu savanoriškai pateikė tyrimui reikšmingus objektus, t. y. bendradarbiavo su policijos pareigūnais, kaltę pripažino, sprendžiama, kad prokurorės nurodomas faktas nepripažintinas tokiu svarbiu, kad galėtų paneigti prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kurį išreiškė kaltinamasis.

Taip pat yra pagrindo manyti, kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytas pagrindas nustatytas atsižvelgus į E. B. nuoširdų gailėjimąsi, į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nėra duomenų apie tai, kad būtų nubaustas administracine tvarka ar jo atžvilgiu pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat į atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį – E. B. anksčiau nebuvo nubaustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendruomenės padėkos raštų, seniūnijos charakteristikos, E. B. dalyvauja visuomeninėje veikloje, finansiškai remia organizuojamus renginius. Nustačius visas BK 40 str. numatytas sąlygas, yra pagrindo atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą.

Kaltinamasis prašė jį perduoti pagal laidavimą be užstato sutuoktinei T. B.. BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaltinamojo sutuoktinė T. B. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, ji neteista, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau ne už itin šiurkštų pažeidimą, bauda sumokėta, T. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad T. B. dirba kartu su sutuoktiniu, padeda jam dėl sveikatos problemų, kartu praleidžia daug laiko, jos iniciatyva ir palaikymu kaltinamasis visiškai nevartoja alkoholio, ji su sutuoktiniu palaiko glaudžius ryšius ir nori daryti jam teigiamą įtaką, sprendžiama, kad T. B. dėl savo asmeninių savybių, gyvenimo būdo bei santykių su kaltinamuoju darys teigiamą poveikį kaltinamajam ir tokiu būdu bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, todėl kaltinamasis, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodamas T. B. atsakomybei. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusižengimų ir nusikalstamų veikų, skiriamas laidavimas be užstato, atsižvelgus ir į kaltinamajam nustatytą promilių kiekį, nustatomas laidavimo terminas – dveji metai.

LR BK 67 str. 2 d. nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis E. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, todėl E. B. paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir nebuvo nubaustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, padarė išvadas, į tai, kad jo iškvėptame ore nustatytas promilių kiekis žymiai viršija minimalų kiekį, kuriam esant numatyta baudžiamoji atsakomybė, kaltinamajam uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ilgesniam nei minimaliam terminui – dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo paskirti kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, priėmimo dienos – 2023 m. spalio 25 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nustatyti trumpesnės trukmės uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija (2,11 promilių) žymiai viršija minimalų kiekį, kuriam esant numatyta baudžiamoji atsakomybė, be to, pagal LR ANK 522 str. 5, 6 d., asmenims, vairavusiems transporto priemones būnant neblaiviems (ne daugiau negu 1,50 promilių), privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, todėl, paskyrus kaltinamajam minimalų ar jam artimą poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą, būtų nepagrįstai pagerinama kaltinamojo padėtis.

LR BK 72 str. 1, 2 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (LAT nutartys bylose Nr. 2K-514/2007, 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos (1 t., b. l. 48) nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, savininku įregistruotas K. B.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 164-166) K. B. paaiškino, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis leidžia automobiliu naudotis jo artimiesiems, tame tarpe ir tėvui E. B., 2022 m. balandžio 24 d. automobilis buvo paliktas tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis pats buvo išvykęs. BK 72 str. 5 d. nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas, be kita ko, priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatyta, kad konfiskuotinas turtas priklauso kaltinamojo sūnui, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad kaltinamasis, naudodamasis jam (savininkui) priklausančiu automobiliu, padarys uždraustą veiką, taip pat nesant kitų BK 72 str. 4 d. nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų, transporto priemonė nekonfiskuojama, iš kaltinamojo išieškoma konfiskuotino turto vertė, kuri, pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje – 2960 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 51). Kaltinamasis transporto priemonės vertės neginčijo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo (specialisto išvada Nr. Nr. S 489/2023(01)) likę objektai, supakuoti voke, saugomi Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinami kaip menkaverčiai, pakuotė sunaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 40, 67 str. 2 d., 72 str., BPK 303-307 str.,

nusprendžia:

E. B., padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos T. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei. Nustatyti laidavimo terminą – dvejus metus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti dvejus metus (nuo 2023 m. spalio 25 d.) naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir išieškoti iš E. B. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2960 (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt) Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Byloje esantį E. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo (specialisto išvada Nr. Nr. S 489/2023(01)) likusius objektus, supakuotus voke, saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti su pakuote.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė