- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-401-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04472-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-190-1028/2021 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį; trečiasis asmuo L. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsisakymą „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“ (duomenys neskelbtini), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių sudaryti su ieškove N. M. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Arudita“ kitus inžinerinius statinius - tvorą, (duomenys neskelbtini); tvorą, (duomenys neskelbtini); bei 483/554 dalį kitų inžinerinių statinių - aikštelės, (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.5.2. punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius sutinka, kad Pardavėjas perleistų tvorą ir 483/554 dalį aikštelės (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims ir nurodo, kad Pirkėjas turi teisę kreiptis į NŽT Šiaulių skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo (nuomos) sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” nustatyta tvarka. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.5.3. punkte nurodyta, kad NŽT Šiaulių skyrius sutinka, kad Pardavėjas perleistų tvorą, (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims ir nurodo, kad prie šio daikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybinės žemės nuomos sutartis nebus sudaroma. Ieškovė kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu išnuomoti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) ne aukciono būdu. (duomenys neskelbtini) buvo gautas NŽT Šiaulių skyriaus atsakymas „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“, kuriuo atsakovas atsisakė sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį be aukciono, motyvuodama ieškovės įsigytos ginčo aikštelės ir tvoros teisiniu statusu, žemės sklypo ir ginčo aikštelės naudojimo būdo neatitikimu, prašomo išnuomoti žemės sklypo ploto nepagrįstumu. Atsakovė klaidingai ieškovei priklausančius daiktus traktuoja kaip inžinerinius tinklus, laikinus statinius, ar statinius neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ieškovei priklausanti aikštelė (duomenys neskelbtini) (toliau - Aikštelė) - negali būti laikoma nei kaip inžinerinis tinklas, nei laikinas statinys ar statinys neturintis aiškios funkcinės paskirties, ir tuo labiau, Aikštelė negali būti laikoma kaip pagrindinio daikto priklausinys. Aikštelė yra pagrindinis daiktas, o ne priklausinys, aikštelė taip pat nėra kiemo aikštelė. Aikštelė negali būti laikoma antraeiliu daiktu, kadangi savo paskirtimi atlieka savarankišką funkciją. Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Šiaulių miesto savivaldybės valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtino supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano, kuriame buvo suprojektuotas ir ieškovei pageidaujamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sprendinių brėžinyje yra pažymėta, kad šiame suprojektuotame žemės sklype yra tik tvora. Aikštelė šiame žemės sklype buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre jau po minėto supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano patvirtinimo. Ieškovės nuomone, kad jei detaliajame plane nėra pažymėtos aikštelės, nepanaikina įstatyminės teisės naudotis žemės sklypo, esant neginčijamai pagrindinei valstybinės žemės nuomos sąlygai - statinių buvimui žemės sklype. Aikštelė jau buvo įrengta dar iki detaliojo plano parengimo (t. y. 2001 metų). Tą patvirtina (duomenys neskelbtini) UAB „Arudita“ sutartis, kurioje matyti, jog UAB „Arudita“ įsigijo asfalto aikštelę. Tad žemės sklypas neabejotinai suformuotas prie dabar esamos Aikštelės jai eksploatuoti, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir buvo naudojama visą laikotarpį pagal paskirtį. Ieškovė aikštelę naudoja sandėliavimui. Aikštelė, kaip nekilnojamas daiktas yra užregistruota nekilnojamojo turto registre. Aikštelė atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką ir tokio statinio eksploatavimui privalo būti išnuomojamas žemės sklypas.
3. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, NŽT) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovei šiuo metu žemės sklypas negali būti išnuomojamas, nes žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas neatitinka statinio-aikštelės pagrindinės paskirties, visas žemės sklypas nėra reikalingas ieškovės valdomai aikštelės daliai eksploatuoti. Nacionalinė žemės tarnyba Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus raštu (duomenys neskelbtini) ne apskritai atsisakė suteikti teisę naudotis žemės sklypu, ar atsisakė jį kada nors išnuomoti ne aukciono būdu, bet pasiūlė keletą kitų variantų, kaip N. M., eksploatuodama savo turtą, galėtų naudotis žemės sklypu (siūlė nustatyti servitutą), taip pat pasiūlė atlikti veiksmus (koreguoti detalųjį planą), kuriuos atlikus, būtų sudarytos sąlygos žemės sklypo dalį, reikalingą aikštelei eksploatuoti, išnuomoti be aukciono, o žemės sklypo dalį, kurioje nėra ieškovei priklausančio inžinerinio plotinio statinio (aikštelės), ji galėtų išsinuomoti aukciono būdu. N. M. su prašymu buvo pateikusi tik Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, jokių duomenų apie aikštelės faktinį naudojimą ar prašomo išsinuomoto žemės sklypo ploto (dalies) nebuvo nurodžiusi. Duomenų, kad aikštelė naudojama transporto priemonių laikymui, taip pat nebuvo pateikusi. Tokius duomenis pateikė tik teismui su ieškiniu, taip pat nurodė, kad aikštelę naudoja sandėliavimui. Aikštelė yra inžinerinis plotinis statinys, todėl aikštelėms eksploatuoti žemės reikia tiek, kiek užima pati aikštelė. Kadangi ne visa aikštelė priklauso ieškovei, ji naudoja idealiąją aikštelės dalį, naudojimosi aikštele tvarka nenustatyta, o kitos aikštelės dalies savininkas nežinomas, apskritai yra sudėtinga nustatyti, kuri konkreti žemės sklypo dalis ir koks tikslus plotas galėtų būti nuomojamas ieškovei.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, L. M. ieškinį palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje kyla ginčas dėl ginčo aikštelės teisinio statuso bei ieškovės teisės sudaryti ginčo sklypo nuomos ne aukciono būdu sutartį.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė skundžiamame atsakyme ieškovei sprendė, kad ieškovės įsigyta ginčo aikštelė bei tvora priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui, nes ieškovė su prašymu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo aikštelė yra kaip nors naudojama.
7. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais (Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimu, kuriuo tvirtinti detalieji planai, Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu) nustatė, kad ginčo sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas vieną didelį žemės sklypą suskaidžius į 31 vienetą. Teismo vertinimu, išskaidžius pramoninį žemės sklypą, ieškovės įsigyta ginčo aikštelė nebuvo suformuota ir pastatyta kaip savarankiškai egzistuojantis daiktas; ši aikštelė tarnavo kokiam nors pagrindiniam statiniui, kadangi bylos duomenimis aikštelė atsirado dar 1960 m. pramoniniame miesto rajone. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad atsakovė skundžiamo atsakymo ieškovei priėmimo metu pagrįstai sprendė, jog ginčo aikštelė ir tvora, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktu, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu, negali būti priskirti statiniams, kuriems esant valstybinės žemės sklype žemė jų savininkams gali būti išnuomojama be aukciono.
8. Įvertinęs ieškovės pateiktas, sutartį, teismas sprendė, kad ginčo aikštelė yra naudojama verslo veiklai – krovininių transporto priemonių stovėjimui, o žemės sklypo panaudos sutartį pripažino niekine, kadangi ieškovė panaudos gavėjui perdavė naudotis jai nepriklausantį žemės sklypą, kurio savininkė yra valstybė. Kadangi byloje pateikti duomenys apie tai, kad ginčo aikštelė yra naudojama pagal paskirtį, o ginčo sklypas atsirado į 31 vienetą suskaidžius vieną didelį žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo suformuota daug nepriklausomų nekilnojamojo turto objektų, nebūtinai tebesiejamų tarpusavio priklausomybės.
9. Atsižvelgęs į tai, kad suskaidžius žemės sklypą buvo suformuota daug naujų žemės sklypų, įskaitant ir ginčo sklypą, kad ginčo sklype yra registruota tik ginčo aikštelė ir nėra registruotų jokių kitų statinių ar pastatų, teismas sprendė, kad ginčo aikštelė nebetarnauja jokiam pagrindiniam daiktui, ji tapo savarankišku statiniu privačių sandorių pagrindu, taigi, pagrindiniu daiktu, todėl ginčo aikštelė, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktu, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu, gali būti priskirta statiniams, kuriems esant valstybinės žemės sklype žemė jų savininkams gali būti išnuomojama be aukciono.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovei aplinkybės apie ginčo aikštelės faktinį naudojimą priimant skundžiamą atsakymą nebuvo žinomos, todėl atsakovė šiame atsakyme pagrįstai ginčo aikštelę laikė antraeiliu daiktu, nesuteikiančiu teisės žemės nuomai be aukciono, tačiau, nepaisant to, kad ginčo aikštelė pripažinta pagrindiniu daiktu, yra kitų aplinkybių, dėl kurių esamoje situacijoje žemės nuomos sutartis be aukciono kol kas negali būti sudaroma.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama išnuomoti visą ginčo žemės sklypą, nors ieškovei priklauso tik dalis statinio ginčo sklype – 483/554 ginčo aikštelės, be to, ginčo sklype dar yra želdinių zona, o atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad dėl likusios ginčo aikštelės dalies yra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės prašyti įpareigoti atsakovę išnuomoti jai visą ginčo sklypą, be to, nėra nustatyta ir bendrasavininkių (kurių vienas yra nežinomas) naudojimosi aikštele tvarka, todėl nėra aišku, kuri aikštelės dalis naudojimuisi priskirtina ieškovei, atitinkamai negalima teisiškai tinkamai ir galutinai apskaičiuoti išnuomotinos valstybinės žemės plotą ir jo lokaciją. Teismo nuomone, nors pastarasis trūkumas, kol kas nesant bendrasavininkių teisinių ginčų dėl naudojimosi aikštele, galbūt ir nėra esminis, tačiau taip pat turi būti išspręstas.
12. Teismas konstatavo, kad ginčo aikštelė akivaizdžiai nėra pastatas, ji yra inžinerinis statinys, todėl pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktą ginčo aikštelė negali būti priskirta komercinės paskirties objektų teritorijų pastatams. Atsižvelgiant į tai, kad žemė turi būti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, atsakovė negali išnuomoti valstybinės žemės ne aukciono būdu ieškovei ginčo aikštelės eksploatacijai.
13. Teismas nurodė, kad ginčo aikštelę ginčo sklype būtų galima naudoti pagal paskirtį, taigi – ir išnuomoti jos naudojimui žemę, vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 21 punktu, kaip žemės sklypo naudojimo būdas ginčo sklypui, turėtų būti nustatytas „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Šioje grupėje, be kitų, įtraukti žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams. Teismas pastebėjo, kad sąvokos „statinys“ šioje grupėje nėra (tai laikė teisės akto trūkumu), ir sprendė, kad jokiai kitai rūšiai pagal žemės naudojimo būdų turinio aprašą savarankiškai egzistuojančios ir naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės priskirti nėra pagrindo.
14. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė pagal šiuo metu esamą faktinę situaciją pagrįstai atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu. Pažymėjo, kad skundžiamame atsakyme atsakovė taip pat nurodė būdus, kaip galima spręsti klausimą, be kita ko nurodant, kad ieškovė gali kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakoreguoti detalųjį planą, su tikslu suprojektuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą ne komercinės paskirties objektams, o automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti.
15. Teismas nurodė, kad faktas, jog su UAB „Arudita“ nuomos sutartis anksčiau buvo sudaryta, neduoda teisinio pagrindo ją sudaryti ir su ieškove. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai informavo UAB „Arudita“ jos pačios prašymuose nurodytu adresu apie tai, kad su naujuoju ginčo aikštelės ir tvoros savininku valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartis negalės būti sudaryta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartyje 5.2.1. punktu ieškovė kaip pirkėja garantavo, kad iki sutarties sudarymo įvertino daiktų teisinį statusą. Teismas nurodė, kad ieškovė, būdama atsargia ir rūpestinga pirkėja, galėjo ir pati pasidomėti bei įsitikinti, ar perkamiems daiktams galės būti be kliūčių sudaryta valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
16. Apeliantė N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Nei teismas, nei atsakovė nevertino net galimybės išnuomoti apeliantei bent dalį žemės sklypo, skirtą eksploatuoti ginčo aikštelę, pagal plotą, kurį užimta ginčo aikštelė.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Teismas nevertino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Byloje nenurodyta, koks teisės aktas, draudžia apeliantei naudotis, disponuoti ar valdyti ginčo aikštelę, nepaisant to, kad jai priklauso tik dalis ginčo aikštelės. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į jai nuosavybės teise priklausančią aikštelę.
16.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisę sudaryti valstybinės žemės ne aukciono būdu nuoma, nurodydamas, jog pirma reikia išspręsti klausimą tarp statinių bendrasavininkų ar kad nėra aiškus ginčo aikštelei reikalingas žemės sklypo plotas.
16.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo įstatymo normas, ko pasekoje nurodė, jog tiek statinio paskirtis, tiek ketinamo išsinuomoti žemės sklypo paskirtis turi sutapti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pakanka įrodyti, jog savininkas ketina naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Tiek statinio (ginčo aikštelės) faktinis naudojimas pagal jos paskirtį, bei paties statinio buvimo valstybiniame žemės sklype faktas, yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinės žemės sklypų naudojimo srityje. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos teismų praktikos, netinkamai aiškino tiesioginės paskirties reikšmę.
16.5. Teismas sprendime netinkamai interpretavo ir nenurodė, kokiomis nuostatomis atsakovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos sutartį. Teismas nepagrindė savo teiginio, jog „Kad ginčo aikštelę ginčo sklype būtų galima naudoti pagal paskirtį, taigi – ir išnuomoti jos naudojimui žemę, vadovaujantis Žemės naudojimo būdu turinio aprašo 21 punktu, kaip žemės sklypo naudojimo būdas ginčo sklypui, manytina, turėtų būti nustatytas „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Pirmosios instancijos teismas interpretavo įstatymo normą nurodydamas, jog ginčo aikštelė turėtų būti priskirtina Aprašo 21 punktui, nes teismo nuomone, taip turi būti ir tai, kad nėra Aprašo 21 punkte sąvokos statinys – tiesiog laikytina akto trūkumu. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčo aikštelė turėtų būti priskirtina prie Aprašo 21 punkto, o ne Aprašo 20 punkto.
16.6. Pirmosios instancijos teismas, siūlydamas apeliantei pirmiausia kreiptis į atsakovę su tikslu pakoreguoti detalųjį planą, sukurtų situaciją, kuomet apeliantė patektų į ,,užburtą ratą“, kuomet formaliais pagrindais apeliantei užkertamas kelias naudotis, valdyti ir disponuoti jos turtu; sukuriama galimybė neigti nuosavybės teises, kas neturėtų būti toleruojama teisinėje valstybėje.
16.7. Taisyklių 30.8. p. nustatyta, kas žemės sklypo naudojimo būdas nėra pagrindas nesudaryti nuomos sutarties. Žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas vėliau, t. y. jau sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį.
16.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė tinkamai informavo UAB „Arudita“ apie sprendimą, jog nei su UAB „Arudita“, nei su naujuoju statinio savininku negalės būti sudaroma valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos sutartis. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą siekė perkelti apeliantei ar tuo labiau UAB „Arudita“. Byloje yra pateiktas UAB „Arudita“ pranešimas, jog UAB „Arudita“ niekada nebuvo informuota apie tai, jog atsakovė negalės sudaryti valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos sutarties. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į aplinkybes, jog atsakovei gerai buvo žinoma žemės sklypo bei jame esančių statinių paskirtis, naudojimo būdas ar kitos aplinkybės svarbios žemės sklypo ne aukciono būdu nuomos sutarties sudarymui ir raštu patvirtino, jog Apeliantė turės teisę sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.
16.9. Apeliantė susipažinusi su Atsakovės raštu (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad jai kaip naujajai Daiktų savininkei yra garantija, kad ji galės sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, prie kurio yra Daiktai, pirkimo (nuomos) sutartis – įsigijo Daiktus su tikslu juos eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo argumentų, jog statinių paskirtis būtinai privalo atitikti žemės sklypo naudojimo būdą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės prašyti nuomoti visą žemės sklypą, kadangi ieškovei priklauso tik dalis ginčo aikštelės, nežinoma, kuri dalis priklauso ieškovei, atitinkamai negalima paskaičiuoti išnuomotino žemės sklypo ploto ir jo lokacijos. Naudojimosi tvarka aikštele nėra nustatyta, sudėtinga nustatyti, kuri konkreti sklypo dalis ir koks tikslus plotas galėtų būti nuomojamas ieškovei, todėl pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, galima būtų spręsti tik dėl idealiosios žemės sklypo dalies nuomos ieškovei.
17.2. Teismui įpareigojus atsakovą išnuomoti žemės sklypo dalį, nesant nustatytam žemės naudojimo būdui, kuris atitiktų ten esančio pagrindinio ir savarankiškai funkcionuojančio statinio (aikštelės) pagrindinę paskirtį, suponuotų neteisėtumą jau tokios sutarties sudarymo metu: nuomininkui būtų perduodamas žemės sklypas, kurio nuomininkas neturi galimybės naudoti pagal žemės naudojimo būdą ir užtikrinti šios nuomos sutarties laikymosi sąlygos.
17.3. Nacionalinė žemės tarnyba jokių ribojimų ieškovei naudotis jos turtu netaikė ir trukdžių nesudarė, pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, kad ieškovė negali naudotis savo turtu.
17.4. Išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu yra reikšminga perduodamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, būtina įvertinti statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes.
17.5. Ieškovė žemės sklype turi 51 metro ilgio tvorą ir aikštelės, kuria užstatyta 1/3 žemės sklypo dalis, dalį, tačiau nei vieno savarankiškai funkcionuojančio pastato, kuriam galėtų būti išnuomojamas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, neturi. Ieškovė naudoją aikštelę automobilių stovėjimui, todėl ir gali tikėtis išsinuomoti žemės sklypo dalį, kuriai būtų nustatytas atitinkamas žemės naudojimo būdas. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį žemės nuomotojas perduoda nuomininkui naudotis žemės sklypą, todėl visą nuomos sutarties laikotarpį turi būti užtikrinta, kad žemės sklypas būtu naudojamas ne tik pagal paskirtį, bet ir pagal žemės naudojimo būdą.
17.6. Ieškovė įsigijo statinius iš asmens, kuris pats valstybinės žemės nuomos sutarties nebuvo sudaręs, NŽT neatsisako sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties be aukciono, tik siūlo kreiptis į savivaldybę dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo ar papildymo. Ieškovė nepagrįstai nesutinka, kad būtų keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, nes tai yra būtina sąlyga valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei N. M. ir L. M. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su UAB Arudita“ pagrindu, nuosavybės teise priklauso statiniai: inžinerinis statinys - tvora, (duomenys neskelbtini); inžinerinis statinys - tvora, (duomenys neskelbtini), 483/554 dalys inžinerinio statinių - aikštelės, (duomenys neskelbtini), esantys 0,1758 ha ploto valstybinės žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė paskirtis kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. 71/554 aikštelės ((duomenys neskelbtini)) dalies savininkas nežinomas, naudojimosi aikštele tvarka nenustatyta. Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi minėtos dalies aikštelės pripažinimo bešeimininkiu daiktu procedūrą. (duomenys neskelbtini) ieškovė N. M. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama sudaryti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį. (duomenys neskelbtini). NŽT Šiaulių skyrius raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“ atsisakė be aukciono išnuomoti ieškovei N. M. valstybinės žemės sklypą.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl NŽT atsisakymo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių sudaryti su ieškove N. M. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu. Ieškovė N. M. su šiuo teismo sprendimu nesutinka, t.y. byloje kilo ginčas, ar ieškovė, turėdama nuosavybės teises į inžinerinį statinį - aikštelę, turi teisę jos eksploatavimui išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka.
21. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su viešosios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-491-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. liepos 11 d. sprendimu „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio sprendiniais iš vieno žemės sklypo buvo formuojami 29 žemės sklypai ir 2 žemės plotai. Tokiu būdu buvo suprojektuotas 1758 kv. m ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 11), kuriam Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklype detaliojo plano rengimo metu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas vienas inžinerinis statinys - tvora (duomenys neskelbtini)). Kaip jau minėta, šiame valstybinės žemės sklypo N. M. ir L. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklauso tvora, ir 483/554 dalys kito inžinerinio statinio-aikštelės; kita aikštelės dalis yra bešeimininkis turtas.
25. LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau tekste ir Taisyklės). Taisyklių 28 punktas numato, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta ir dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio: pažymėta, kad teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
27. Kaip jau minėta, ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės sklypo, kurio pagrindinė paskirtis - kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, nuomos sutartį. Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas 2001 metais; žemės sklypo detaliojo plano rengimo metu Nekilnojamojo turto registre faktiškai buvusi aikštelė (asfalto danga) nebuvo registruota kaip atskiras statinys. Ginčo aikštelė suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini); aikštelės pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Ieškinyje nurodyta, kad aikštelė yra naudojama - ieškovė aikštelę naudoja sandėliavimui; byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovė aikštelę yra aptvėrusi ir ją naudoja automobiliams stovėti.
28. Kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika patvirtina, kad, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, aikštelės gali būti pripažįstamos savarankiškais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 ). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad aikštelė gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, todėl būtinybė išnuomoti valstybinės žemės sklypą aikštelės eksploatacijai vertintina, atsižvelgiant į šio statinio naudojimo paskirtį, ūkinės veiklos pobūdį.
29. Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-196-438/2021).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo aikštelė (statinys) pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktą negali būti priskirta komercinės paskirties objektų pastatams, todėl siekiant išnuomoti aikštelei valstybinę žemę, žemės sklypo naudojimo būdas ginčo sklypui turėtų būti nustatytas „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Pirmiausia pažymėtina, kad teisės aktai nustato, kad statinio naudojimo paskirtis turi atitikti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, tai yra, žemės sklype esantys statiniai turi atitikti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą (teritorijų planavimo dokumentuose numatytą veiklą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje) ir pobūdį (tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifiką (Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Nagrinėjamu atveju statinio (aukštelės) paskirtis skiriasi nuo žemės sklypo paskirties, tai yra, žemės sklypo paskirtis yra kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, vadinasi tokia teritorija yra skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti ir žemės sklypas turi būti naudojamas būtent tokiai paskirčiai. Siekiant išnuomoti valstybinės žemės sklypą aikštelei (kurioje šiuo metu statomi automobiliai) žemės sklypo naudojimo būdas turi būti „inžinerijos infrastruktūros teritorijos“, naudojimo pobūdis – „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos“.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus, parengtus teritorijų planavimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014).
32. Apeliantė teigia, kad nei teismas, nei atsakovė nevertino net galimybės išnuomoti apeliantei žemės sklypo dalį, skirtą eksploatuoti ginčo aikštelę, pagal plotą, kurį užimta ginčo aikštelė.
33. Pažymėtina, kad pagal minėtų Taisyklių 34 punktą asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (toliau – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija) – pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius. Jeigu kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas išnuomoti žemės sklypas nesuformuotas, prašymas išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami (Taisyklių 36 p.).
34. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovė (duomenys neskelbtini) prašymu reiškia reikalavimą sudaryti žemės nuomos sutartį visam žemės sklypui, nors jai priklauso tik dalis šiame sklype esančios aikštelės.
35. Kaip jau minėta, Taisyklių 7 punktas numatė, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šiuo punktu įtvirtinta bendraturčio teisė įsigyti (nagrinėjamu atveju – nuomoti) lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą kiekvienam bendraturčiui priklausančio statinio daliai, ir nepalikta galimybės valstybinę žemės išsipirkti bendraturčių susitarimu. Taisyklė, pagal kurią bendraturčio perkama žemės sklypo, kuris yra bendroji nuosavybė, dalis priklauso nuo jam priklausančio gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalies, įtvirtino bendraturčių lygiateisiškumą išperkant valstybinę žemę, tai yra būtent proporcingumas ir užtikrina bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių lygiateisiškumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuo 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojusios redakcijos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 7 punkte nenustatyta galimybės klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių sklypo dalių dydžio spręsti rašytiniu statinio bendraturčių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2018), todėl sutiktina su apeliante, jog nagrinėjamu atveju spręsti klausimo tarp aikštelės bendrasavininkių nėra būtinumo.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-156/2013).
37. Bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT (duomenys neskelbtini) raštu neprieštaravo, kad UAB „Arudita“ nuosavybės teise priklausančius kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) perleistų kitiems asmenims, nurodė, kad turto įgijėjas turi teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo (nuomos) sutarties sudarymo LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) raštu NŽT papildomai informavo UAB „Arudita“, jog įvertinus tai, kad su UAB „Arudita“ kaip nekilnojamojo turto(duomenys neskelbtini) savininke negali būti sudaroma valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo- pardavimo sutartis, minėtų statinių perleidimo atveju naujasis savininkas taip pat neturės teisės iš valstybės be aukciono įsigyti ar išsinuomoti ginčo žemės sklypą. Nors yra pagrindas pripažinti, kad atsakingos institucijos (NŽT) pateikta informacija nebuvo tiksli, tačiau pažymėtina, kad NŽT rašto turinys negarantavo, jog su naujais savininkais neabejotinai bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Be to, asmuo, prieš įsigydamas tam tikrą daiktą, išsiaiškina to daikto teisinį statusą, suvaržymus, nustatytus daiktui, kitas aplinkybes; jeigu ketinamas pirkti daiktas turi tokių trūkumų, kurie netenkina pirkėjo, jis turi teisę atsisakyti pirkti. Nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvusi nekilnojamojo turto savininkė UAB „Arudita“ nebuvo sudariusi valstybinės žemės sklypo(duomenys neskelbtini) nuomos sutarties. Nekilnojamojo daikto pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 6.394 straipsnio 3 dalis), todėl ir ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio dėl lengvatinių valstybinės žemės nuomos santykių ginčo žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT neatsisako sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties be aukciono, tik siūlo kreiptis į savivaldybę dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo ar papildymo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais spręstina, kad šiuo atveju ieškovė nesiėmė priemonių, jog laikantis minėtų teisės aktų reikalavimų būtų parengti visi reikalingi dokumentai valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka (kaip ir nurodyta 2019-06-19 NŽT rašte).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas, pagrįstai sprendė, kad ieškovė pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją neturi teisės į ginčo valstybinės žemės sklypo nuomą be aukciono, tačiau gali kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakoreguoti detalųjį planą, su tikslu suprojektuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą ne komercinės paskirties objektams, o automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.