- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2-190-1028/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04472-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsisakymą „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“ Nr.(duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių sudaryti su ieškovė N. M. valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2020 m. vasario 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Arudita“ kitus inžinerinius statinius - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei 483/554 dalį kitų inžinerinių statinių - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliai (toliau - Daiktai). Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje, 2.5.2. punkte, buvo nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2019-06-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) sutinka, kad Pardavėjas perleistų Daiktą 1 ir Daiktą 3 kitiems asmenims ir nurodo, kad Pirkėjas turi teisę kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo (nuomos) sutarties sudarymo, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” nustatyta tvarka. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.5.3. punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2019-06-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) sutinka, kad Pardavėjas perleistų Daiktą 2 kitiems asmenims ir nurodo, kad prie Daikto 2 vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu valstybinės žemės nuomos sutartis nebus sudaroma. Ieškovė, susipažinusi su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2019-06-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-06-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad jai kaip naujajai Daiktų savininkei yra garantija, kad ji galės sudaryti žemės sklypo, prie kurio yra Daiktai, pirkimo (nuomos) sutartis - įsigijo Daiktus su tikslu juos eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. kovo 26 d. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau - Atsakovas) su prašymu, kad jai, kaip Daiktų savininkei, būtų išnuomota valstybinė žemė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ne aukciono būdu. 2020 m. liepos 27 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atsakymas Dėl žemės sklypo nuomos sutarties. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (redakcija, galiojusi ginčijamo atsakymo priėmimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, kad pagal šias Taisykles, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų pagal Taisykles, administravimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras. Valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią - pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. A. S. atsakyme remiasi Taisyklių 28 d., kuriame nurodyta, jog „Vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui“. Atsakovas remdamasis Taisyklių 28 punktu, klaidingai arba jo nesuprasdamas Ieškovei priklausančius Daiktus traktuoja kaip inžinerinius tinklus, laikinus statinius, ar statinius neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ieškovei priklausanti aikštelė, unikalus Nr. 4400-4499-8621, esanti Vairo g. 15, Šiauliai (toliau - Aikštelė) - negali būti laikoma nei kaip inžinerinis tinklas, nei laikinas statinys ar statinys neturintis aiškios funkcinės paskirties, ir tuo labiau, Aikštelė negali būti laikoma kaip pagrindinio daikto priklausinys. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau - SĮ) 2 straipsnio 2 dalyje - statiniu laikomas įvairios kitos paskirties pastoviai-nekintamai, tvirtai sujungti su žeme įrenginiai: tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, kt. Kadangi šis sąrašas nebaigtinis, tai jis gali būti aiškinamas plečiamai. Vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje minima asfaltuota Aikštelė pripažintina statiniu, turinčiu aiškią paskirtį. Teisės nuomotis valstybinę žemę įstatyminis pagrindas - teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Atsakovas netinkamai aiškina ir interpretuoja Lietuvos Respublikos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. D1-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą, kuriame nurodyta, kad kitos paskirties inžineriniams statiniams, be kita ko, priskiriami ir inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Reglamente pateiktas aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo neturinčių statinių sąrašas tėra pavyzdinis, Reglamento paskirtis nėra skirstyti statinius į pagrindinius ir antraeilius.<...> tačiau likusi aikštelė yra ar po pertvarkymo turi funkcinę paskirtį, gali būti aiškiai apibrėžtai naudojama, net tam specialiai įrengta, nėra pagrindo jos laikyti kiemo aikštele ir kvalifikuoti kaip antraeilį daiktą“ (LAT c.b. Nr. e3K-3-65-695/2019). Aikštelė yra pagrindinis daiktas, o ne priklausinys, ar negalinti funkcionuoti be pagrindinio daikto. Tuo labiau Ieškovei priklausanti Aikštelė nėra kiemo aikštelė - kaip nurodo Atsakovas. To pačio Atsakovo nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 4.1 punkte nurodyta, kad Nesudėtingiems statiniams priskiriami plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.). Aikštelė nėra daiktas - aiškios funkcinės priklausomybės naudojimo tarnaujantis pagrindiniam daiktui. A. S. atsakyme nepateikė motyvuoto teisinio argumento, patvirtinančio, jog Aikštelė tarnauja savo paskirtimi kitam daiktui (pagrindiniam). Aikštelė negali būti laikoma antraeiliu daiktu, kadangi savo paskirtimi atlieka savarankišką funkciją. Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ne kiek-vienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Šiaulių miesto savivaldybės valdyba 2001 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano, kuriame buvo suprojektuotas ir Ieškovei pageidaujamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. 2901/0023:602), sprendinių brėžinyje yra pažymėta, kad šiame suprojektuotame žemės sklype yra tik tvora. Aikštelė šiame žemės sklype buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre jau po minėto supaprastinta tvarka parengto detaliojo plano patvirtinimo. Ieškovės nuomone, kad jei detaliajame plane nėra pažymėtos Aikštelės, nepanaikina įstatyminės teisės naudotis žemės sklypo, esant neginčijamai pagrindinei valstybinės žemės nuomos sąlygai - statinių buvimui žemės sklype. Aikštelė jau buvo įrengta dar iki detaliojo plano parengimo (t.y. 2001 metų). Tą patvirtina 2002 m. liepos 17 d. UAB „Arudita“ sutartis, kurioje matyti, jog UAB „Arudita“ įsigijo 438 m2 asfalto aikštelę. Tad žemės sklypas neabejotinai suformuotas prie dabar esamos Aikštelės jai eksploatuoti, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir buvo naudojama visą laikotarpį pagal paskirtį. Ieškovė aikštelę naudoja sandėliavimui. Atsakovas nepateikė duomenų, jog Ieškovę žemės sklypą naudotų ne pagal paskirtį. Aikštelė, kaip nekilnojamas daiktas yra užregistruota nekilnojamojo turto registre. Aikštelė atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką ir tokio statinio eksploatavimui privalo būti išnuomojamas žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis 6 dalies 1 punkte ir Taisyklėse „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ - numatyta, kad žemės nuomos sutartis ne aukciono būdu negali būti sudaryti tik su statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui - tačiau Atsakovas nesugebėjo pagrįsti savo tokios nuomonės, nurodydamas kokiam konkrečiam anot Atsakovo pagrindiniam statiniui tarnauja Aikštelė ar kad ji yra kieno nors priklausinys.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovei šiuo metu Žemės sklypas negali būti išnuomojamas, nes Žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas neatitinka statinio-aikštelės pagrindinės paskirties, visas Žemės sklypas nėra reikalingas Ieškovės valdomai aikštelės daliai eksploatuoti. Nacionalinė žemės tarnyba Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-07-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ne apskritai atsisakė suteikti teisę naudotis Žemės sklypu, ar atsisakė jį kada nors išnuomoti ne aukciono būdu, bet pasiūlė keletą kitų variantų, kaip N. M., eksploatuodama savo turtą, galėtų naudotis Žemės sklypu (siūlė nustatyti servitutą), taip pat pasiūlė atlikti veiksmus (koreguoti detalųjį planą), kuriuos atlikus, būtų sudarytos sąlygos Žemės sklypo dalį, reikalingą aikštelei eksploatuoti, išnuomoti be aukciono, o Žemės sklypo dalį, kurioje nėra Ieškovei priklausančio inžinerinio plotinio statinio (aikštelės), ji galėtų išsinuomoti aukciono būdu. N. M. su prašymu buvo pateikusi tik Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), jokių duomenų apie aikštelės faktinį naudojimą ar prašomo išsinuomoto Žemės sklypo ploto (dalies) nebuvo nurodžiusi. Duomenų, kad aikštelė naudojama transporto priemonių laikymui, taip pat nebuvo pateikusi. Tokius duomenis pateikė tik teismui su ieškiniu, taip pat nurodė, kad aikštelę naudoja sandėliavimui. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą kitos paskirties inžineriniams statiniams priskiriami ir inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Aikštelė yra inžinerinis plotinis statinys, todėl aikštelėms eksploatuoti žemės reikia tiek, kiek užima pati aikštelė. Kadangi ne visa aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso Ieškovei, ji naudoja idealiąją aikštelės dalį, naudojimosi aikštele tvarka nenustatyta, o kitos aikštelės dalies savininkas nežinomas, apskritai yra sudėtinga nustatyti, kuri konkreti Žemės sklypo dalis ir koks tikslus plotas galėtų būti nuomojamas Ieškovei. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius kreipėsi 2020-07-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai bešeimininkio turto“ į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2020-09-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, kad yra pradėjusi aikštelės dalies 71/554 dalies (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Nacionalinėje žemės tarnyboje nagrinėjant N. M. prašymą, buvo nustatyta, kad N. M. ir L. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklauso tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 483/554 dalys kito inžinerinio statinio-aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, detalusis planas, kurio sprendiniais iš vieno žemės sklypo buvo formuojami 29 žemės sklypai ir 2 žemės plotai. Tokiu būdu buvo suprojektuotas 1758 kv. m ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 11), kuriam Šiaulių miesto savivaldybės mero 2001 m. rugsėjo 25 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl adresų suteikimo“ suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Žemės sklype detaliojo plano rengimo metu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas vienas inžinerinis statinys - tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 51 metras, ir kuri sutapo su viena Žemės sklypo kraštine (2017-02-14 parengtame Žemės sklypo plane pažymėta tarp ribų posūkio taškų Nr. 2 ir Nr. 3) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o Žemės sklype faktiškai buvusi aikštelė (asfalto danga) nebuvo registruota. Detaliojo plano sprendinių lentelėje buvo nurodyta, kad Žemės sklype yra statinys tvora. Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre detaliojo plano rengimo metu nebuvo registruota, todėl neregistruotam statiniui eksploatuoti nebuvo nustatytas konkretus žemės sklypo dalies plotas, nebuvo pasiūlyta nustatyti žemės naudojimo būdą tinkantį tokios paskirties statiniui eksploatuoti. UAB „Arudita“, iš kurios Ieškovė įsigijo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), prieš perleisdama statinius kreipėsi 2019-06-18 raštu į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-06-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto perleidimo“ neprieštaravo statinių perleidimui, nurodė, kad įvykus sandoriui, nekilnojamo turto įgijėjas turi teisę kreiptis dėl valstybinės žemės pirkimo (nuomos) sutarties sudarymo, vėliau Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2019-07-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto perleidimo“ paaiškino, kad kadangi su UAB „Arudita“ negali būti sudaryta valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis, statinių Žemės sklype perleidimo atveju, naujasis pastatų savininkas neturės teisės iš valstybės be aukciono išsinuomoti Žemės sklypą. Apie pirmiau nurodytas aplinkybes prašė informuoti būsimus statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus. Į bylą pateiktos Ieškovės ir UAB „Arudita“ sudarytos 2020-02-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad apie Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-07- 18 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) neinformavo. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės), 28 punkte. Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypo naudojimo būdas - tai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su viešosios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2014 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, patvirtina tai, kad remiantis pirmiau aptartais teisės aktais, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, be kita ko, būtina įvertinti statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė-lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Tai reiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu atitinkamame žemės sklype esantys statiniai (jų tiesioginė paskirtis, įrašyta Nekilnojamojo turto kadastre) turi atitikti išnuomojamam žemės sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklype yra du statiniai: kitas inžinerinis statinys - tvora (51 metro ilgio ir 2,6 m aukščio) ir kitas inžinerinis statinys - aikštelė. Žemės sklypams, kuriuose yra vien tik aikštelės, eksploatuoti formuojami žemės sklypai, kuriems nustatomas naudojimo būdas: „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 20 punkte numatyta, kad kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypai - tai žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Minėto aprašo 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypai, kurių naudojimo būdas „Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Ieškovei priklausančio statinio (aikštelės) paskirtis neatitinka Žemės sklypo naudojimo būdo. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba darė išvadą, kad Žemės sklypą išnuomojus Ieškovei būtų pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad užstatyti valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pastebėtina, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Kiemo statinio-tvoros buvimas valstybinėje žemėje jų savininkui (ar nuomininkui) irgi nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Savarankiškai funkcionuojančioms aikštelėms (skirtose medžiagų sandėliavimui, transporto priemonių stovėjimui) valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu. Tačiau Žemės sklypui, turi būti nustatytas atitinkamas žemės naudojimo būdas. Nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020-01-24 įsakymas Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“. Šis įsakymas taikomas nagrinėjant asmenų prašymus parduoti ar išnuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, pateikiamos formulės, kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Tačiau visų pirma, reikalinga Žemės sklypo naudojimo būdą pakeisti arba papildyti dar vienu naudojimo būdu, kuris užtikrintų galimybę eksploatuojant statinį (aikštelę) pagal paskirtį, naudoti Žemės sklypą pagal naudojimo būdą ir paskirtį ir šią sąlygą įrašyti valstybinės žemės nuomos sutartyje. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji su UAB „Idlija“ yra sudariusi 2020-04-05 panaudos sutartį, kuria yra perdavė UAB „Idlija“ neatlygintinai naudotis jai „privačios nuosavybės teise priklausantį 17,58 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir susitarė dėl metinio valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovės sudaryta panaudos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis), nes Ieškovė nuosavybės teise valdo aikštelės dalį, bet nėra valstybinės Žemės sklypo savininkė ar patikėtinė ir jokių sprendimų dėl valstybinės Žemės sklypo perdavimo naudoti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba. N. M. turi teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančia aikštele, ją nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, bet neturi teisės priimti sprendimų, priskirtų Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, todėl jos įrodymas (2020-04-05 panaudos sutartis) neturėtų būti vertinamas kaip tinkamas.
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškinį palaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad aikštelė yra naudojama kaip savarankiškas statinys, savininko valia buvo atskirti daiktus ir padaryti savarankiškus. Ginčo aikštelė buvo nuo 1960 m. Nuo 2002 m. iki 2017 m. žemė buvo išnuomota UAB „Arudita“.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad šiuo metu neatitinka nustatyta aikštelės ir žemės sklypo naudojimo paskirtis. Atsakovė pagrįstai reikalauja pakeisti naudojimo būdą, nes yra detalusis planas, kurį reiktų koreguoti.
Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė 2002-07-17 pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 7), 2020-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 9-17), prašymą, skirtą NŽT (b. l. 18), NŽT 2020-07-27 atsakymą (b. l. 19-23), aikštelės nuotraukas (b. l. 24-26), panaudos sutartį (b. l. 27-28), 2021-01-27 prašymu pateiktus papildomus dokumentus. Atsakovė pateikė 2001-07-11 sprendimą dėl detaliųjų planų (b. l. 39-42), 2001-09-25 potvarkį dėl adresų suteikimo (b. l. 43-44), 2017-04-07 sprendimą dėl ginčo sklypo ir su duomenis apie sklypą (b. l. 45-55), buvusio savininko prašymus (b. l. 56, 57), NŽT raštus buvusiam savininkui (b. l. 58, 59), pranešimą ir informaciją dėl bešeimininkio turto (b. l. 60, 62), NTR išrašą apie ginčo sklypą ir statinius (b. l. 63-69).
Iš pateiktos 2020-02-06 pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 9-17) matyti, kad ieškovė iš UAB „Arudita“ įsigijo tvorą bei aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypas priklauso valstybei (b. l. 63). Ieškovė su prašymu kreipėsi į NŽT, siekdama sudaryti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomos sutartį be aukciono (b. l. 18). Atsakovė 2020-07-27 atsakymu (b. l. 19-23), kurį ir prašoma panaikinti, atsisakė sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį be aukciono, motyvuodama ieškovės įsigytos ginčo aikštelės ir tvoros teisiniu statusu, žemės sklypo ir ginčo aikštelės naudojimo būdo neatitikimu, prašomo išnuomoti žemės sklypo ploto nepagrįstumu. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl ginčo aikštelės teisinio statuso bei ieškovės teisės sudaryti ginčo sklypo nuomos ne aukciono būdu sutartį.
Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 str. 2 d.). Ši teisės norma yra bendroji, nustatanti suinteresuotų asmenų bendro pobūdžio teisę išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu tuo atveju, kai ant jos yra fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų nuomojamų pastatais, statiniais ar įrenginių. Nurodyta teisės norma neįtvirtina besąlygiškos teisės išsinuomoti valstybinę žemę esant nurodytoms sąlygoms, šios teisės įgyvendinimą ir sąlygas reglamentuoja kiti specialieji įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai.
Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.).
Vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 p. (patvirt. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“)).
Kitos paskirties inžineriniai statiniai [3.26] ? fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai) (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 p. (patvirt. LR aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo)).
Atsakovė skundžiamame 2020-07-27 atsakyme ieškovei sprendė, kad ieškovės įsigyta ginčo aikštelė bei tvora adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui. Atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškovė su prašymu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo aikštelė yra kaip nors naudojama. Tai matyti iš ieškovės teikto prašymo (b. l. 18). Iš atsakovės pateikto 2001-07-11 Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tvirtinti detalieji planai (b. l. 39-42), Šiaulių miesto savivaldybės mero 2001-09-25 potvarkio Nr. 410 (b. l. 43-44) matyti, kad ginčo sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atsirado į 31 vienetą suskaidžius vieną didelį žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini). Todėl labai tikėtina, kad tai buvo vienas didelis pramoninis žemės sklypas, o ieškovės įsigyta ginčo aikštelė nebuvo suformuota ir pastatyta kaip savarankiškai egzistuojantis daiktas. Labiausiai tikėtina, kad ši aikštelė tarnavo kokiam nors pagrindiniam statiniui, kadangi bylos duomenimis aikštelė atsirado dar 1960 m. pramoniniame miesto rajone. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė skundžiamo 2020-07-27 atsakymo ieškovei priėmimo metu pagrįstai sprendė, jog ginčo aikštelė ir tvora, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 p., STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 p. negali būti priskirti statiniams, kuriems esant valstybinės žemės sklype žemė jų savininkams gali būti išnuomojama be aukciono.
Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, sutartį (b. l. 24-27), iš kurių galima daryti išvadą, kad ginčo aikštelė yra naudojama verslo veiklai – krovininių transporto priemonių stovėjimui. Pažymėtina, kad 2020-04-05 žemės sklypo panaudos sutartis (b. l. 27) yra niekinė, kadangi ieškovė panaudos gavėjui perdavė naudotis jai nepriklausantį žemės sklypą, kurio savininkė yra valstybė. Ieškovė trečiajam asmeniui galėjo perduoti naudoti tik ginčo aikštelę, bet ne žemės sklypą. Kadangi yra pateikti duomenys apie tai, kad ginčo aikštelė yra naudojama pagal paskirtį, o ginčo sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atsirado į 31 vienetą suskaidžius vieną didelį žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), galima daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo suformuota daug nepriklausomų nekilnojamojo turto objektų, nebūtinai tebesiejamų tarpusavio priklausomybės.
Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 str.). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju suskaidžius žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) buvo suformuota daug naujų žemės sklypų, įskaitant ir ginčo sklypą. Ginčo sklype yra registruota tik ginčo aikštelė ir nėra registruotų jokių kitų statinių ar pastatų (b. l. 63). Tai matyti ir iš sklypo plano (b. l. 54) bei ieškovės pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir joje esančio statinių išdėstymo plano, tą patvirtino ir šalys posėdžio metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ginčo aikštelė nebetarnauja jokiam pagrindiniam daiktui, ji tapo savarankišku statiniu privačių sandorių pagrindu, taigi, pagrindiniu daiktu. Todėl esant tokioms aplinkybėms ginčo aikštelė, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 p., STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 p. gali būti priskirta statiniams, kuriems esant valstybinės žemės sklype žemė jų savininkams gali būti išnuomojama be aukciono.
Pažymėtina, kad atsakovei aplinkybės apie ginčo aikštelės faktinį naudojimą priimant skundžiamą 2020-07-27 atsakymą nebuvo žinomos, todėl atsakovė šiame atsakyme pagrįstai ginčo aikštelę laikė antraeiliu daiktu, nesuteikiančiu teisės žemės nuomai be aukciono. Tuo tarpu dėl ginčo tvoros pastebėtina, kad ji bet kuriuo atveju savarankiškai naudojamu daiktu ginčo situacijoje būti negali jau anksčiau nurodytų teisės normų pagrindu. Nepaisant to, kad ginčo aikštelė pripažinta pagrindiniu daiktu, yra kitų aplinkybių, dėl kurių esamoje situacijoje žemės nuomos sutartis be aukciono kol kas negali būti sudaroma.
Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-370/2013).
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2020-01-24 įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 6 punktu mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas pagal atitinkamą formulę, sudedant statinio užimamą plotą, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių bei atitinkamą statiniui prižiūrėti reikalingą plotą (kvadratiniais metrais), kuris apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules. Kitaip tariant, išnuomojamas žemės plotas, esantis tiesiogiai po statiniu bei tam tikras būtinas žemės plotas statiniui aptarnauti (apeiti statinį, prie jo privažiuoti ir pan.).
Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama išnuomoti visą ginčo žemės sklypą (b. l. 18). Tačiau ieškovei priklauso tik dalis statinio ginčo sklype – (duomenys neskelbtini) ginčo aikštelės (b. l. 63). Be to, ginčo sklype dar yra želdinių zona (tokias aplinkybes nurodė bylos šalys posėdžio metu, tai matyti ir iš ieškovės pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos statinių išdėstymo plano, žemės sklypo plano (b. l. 46)). Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad dėl likusios ginčo aikštelės dalies yra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra (b. l. 60-62). Taigi, ieškovė neturi teisės prašyti įpareigoti atsakovę išnuomoti jai visą ginčo sklypą. Be to, nėra nustatyta ir bendrasavininkių (kurių vienas yra nežinomas) naudojimosi aikštele tvarka, todėl nėra aišku, kuri aikštelės dalis naudojimuisi priskirtina ieškovei, atitinkamai negalima teisiškai tinkamai ir galutinai apskaičiuoti išnuomotinos valstybinės žemės plotą ir jo lokaciją. Nors pastarasis trūkumas, kol kas nesant bendrasavininkių teisinių ginčų dėl naudojimosi aikštele, galbūt ir nėra esminis, tačiau taip pat turi būti išspręstas.
Kaip jau minėta, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklausančios ginčo aikštelės, taip pat ir ginčo tvoros pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta „kiti inžineriniai statiniai“, tuo tarpu ginčo žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas „komercinės paskirties objektų teritorijos“ (b. l. 63).
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos; žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (LR Žemės įstatymo 2 str. 1 d., 16 d.). Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (LR Žemės įstatymo 21 str. 1 d.). Tiek komercinės paskirties objektų teritorijų, tiek susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės sklypai priskiriami kitos paskirties žemei (LR Žemės įstatymo 29 str. 1 d.). Kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (LR Žemės įstatymo 29 str. 2 d.).
LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas. Šio aprašo 20 punkte nurodyta, kad žemės sklypų naudojimo būdui „komercinės paskirties objektų teritorijos“ priskiriami žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.
Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (LR Statybos įstatymo 2 str. 37 d.). Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (LR Statybos įstatymo 2 str. 84 d.).
Ginčo aikštelė akivaizdžiai nėra pastatas, ji yra inžinerinis statinys, todėl pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktą ginčo aikštelė negali būti priskirta komercinės paskirties objektų teritorijų pastatams. Atsižvelgiant į tai, kad žemė turi būti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, atsakovė negali išnuomoti valstybinės žemės ne aukciono būdu ieškovei ginčo aikštelės eksploatacijai.
Kad ginčo aikštelę ginčo sklype būtų galima naudoti pagal paskirtį, taigi – ir išnuomoti jos naudojimui žemę, vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 21 punktu, kaip žemės sklypo naudojimo būdas ginčo sklypui, manytina, turėtų būti nustatytas „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Šioje grupėje, be kitų, įtraukti žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams. Sąvokos „statinys“ šioje grupėje nėra (tai laikytina teisės akto trūkumu), tačiau jokiai kitai rūšiai pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą savarankiškai egzistuojančios ir naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės priskirti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė pagal šiuo metu esamą faktinę situaciją pagrįstai atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu. Skundžiamame 2020-07-27 atsakyme atsakovė taip pat nurodė būdus, kaip galima spręsti klausimą, be kita ko nurodant, kad ieškovė gali kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakoreguoti detalųjį planą, su tikslu suprojektuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą ne komercinės paskirties objektams, o automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti.
Su prieš tai buvusiu savininku UAB „Arudita“ žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta, tačiau buvo pasibaigusi, taip pat kyla klausimas, ar tokia sutartis buvo sudaryta pagrįstai ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Kadangi šiuo metu nuomos sutartis ne aukciono būdu pagal esamą faktinę ir teisinę situaciją negali būti sudaryta, faktas, kad su UAB „Arudita“ nuomos sutartis anksčiau buvo sudaryta, neduoda teisinio pagrindo ją sudaryti ir su ieškove. Kaip matyti iš UAB „Arudita“ prašymų ir atsakovės raštų, skirtų UAB „Arudita“, atsakovė tinkamai informavo UAB „Arudita“ jos pačios prašymuose nurodytu adresu apie tai, kad su naujuoju ginčo aikštelės ir tvoros savininku valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartis negalės būti sudaryta (b. l. 56-59). Ieškovės UAB „Arudita“ 2021-01-27 atsakyme į paklausimą nurodyta, kad UAB „Arudita“ atsakovės pranešimo apie negalimumą naujajam savininkui sudaryti valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu nėra gavusi. Tačiau tai neįrodo, kad atsakovė nurodyto rašto UAB „Arudita“ nėra siuntusi. Praktikoje dažni atvejai, kai privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys gauna jiems naudingus valstybinių institucijų siunčiamus dokumentus, tačiau negauna arba neatsiima pašte dokumentų, kurie jiems nepalankūs. Be to, UAB „Arudita“ šiuo atveju yra subjektyvus asmuo, kadangi gali būti keliamas ginčas dėl parduoto daikto kokybės. Taip pat pastebėtina, kad 2020-02-06 pirkimo-pardavimo sutartyje, 5.2.1. punktu (b. l. 9-17) ieškovė kaip pirkėja garantavo, kad iki sutarties sudarymo įvertino daiktų teisinį statusą. Taigi, ieškovė, būdama atsargia ir rūpestinga pirkėja, galėjo ir pati pasidomėti bei įsitikinti, ar perkamiems daiktams galės būti be kliūčių sudaryta valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartis. Bet kuriuo atveju visos šios aplinkybės neturi reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi nuomojant valstybinę žemę turi būti laikomasi imperatyvių teisės normų reikalavimų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
Kiti klausimai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys netenkintinas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovės N. M. ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.