- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2-268-666/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01082-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaikų teisių apsaugos skyriumi Kretingos rajone
- Advokatai
- Romanas Lupeika
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone atstovei Lina Kručiuvienei,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškiniu atsakovui R. L., su institucija teikiančia išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaikų teisių apsaugos skyriumi Kretingos rajone dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. B. ieškiniu, kurį vėliau patikslino prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-02-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-1200-666/2018, nustatytą nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovo R. L. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim., po 300,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti atsakovo R. L. ir nepilnametės K. L. bendravimo tvarką ieškovės pasiūlytu būdu, bei iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad išlaikymas nepilnametei K. L., gim. nustatytas 2018-02-14 teismo nutartimi po 200,00 eurų kas mėnesį iki dukros pilnametystės, atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujančias kainas, dukros poreikius, nėra teisingas ir adekvatus šiai dienai. Nuo anksčiau nustatyto išlaikymo jau praėjo beveik 3 metai, todėl akivaizdu, kad dukros poreikiai išaugo. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad tam, jog patenkinti būtinuosius nepilnametės dukros K poreikius, reikia apie 500,00 eurų, ieškinyje sudarė vaiko poreikių lentelę. Ieškovė paaiškino, kad dalies patiriamų išlaidų dukros poreikiams pagrįsti rašytiniais įrodymais negali, nes už maisto produktus, rūbus ir kitas vaikui būtinas prekes ieškovė moka ne tik banko kortele, tačiau ir grynais pinigais, pirkimo kvitų dažnai neišsaugo, nes tokia pareiga jai nustatyta nėra. Ieškovė yra dirbanti, dirba UAB „V“, jos vidutinės pajamos yra apie 500,00 eurų. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu su dukra K gyvena ieškovės mamai V. B. priklausančiame bute, adresu Kretinga. Be to, ieškovė kiekvieną mėnesį skiria bendrai 80,00 eurų UAB „Telia“ ir UAB „Tele2“ už namų internetinį ryšį, dukros K plančetinį kompiuterį, savo mobilaus ryšio telefoną ir mobilaus ryšio plano mokestį. Akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis neleistų patenkinti net būtinųjų dukros poreikių, todėl ieškovei finansiškai padeda mama, dukros K močiutė. Mano, kad atsakovas savo tikrąją turtinę padėtį sąmoningi ir tyčia slepia. Ieškovė taip pat laiko, kad atsakovas turi didesnes galimybes teikti išlaikymą dukrai. Atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo dukros, tenka ir didesnė našta prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, vaiko sveikata, sekti vaiko ugdymą, papildomai ugdyti, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teikia savo dalį materialinio aprūpinimo. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodė, jog ieškovė skatina atsakovą vykdyti prievolę išlaikyti dukrą, prašo sumokėti išlaikymo skolą už ankstesnius mėnesius. Tuo tarpu atsakovas ignoruoja ieškovę. Nurodė, kad šalys 2018-02-12 sutartimi, kurią Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai patvirtino 2018-02-14 nutartimi, susitarė, kad atsakovas dalyvaus auginant ir auklėjant nepilnametę dukrą K bei bendraus su dukra pagal savo bei vaiko galimybes ir poreikius be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą bei paisant vaiko interesų, o tuo atveju, jei bendravimo metu dukra susirgs, atsakovas įsipareigojo nedelsiant dukrą parvežti į jos gyvenamąją vietą gydymui ir / ar slaugymui. Tačiau atsakovas iš dalies piktnaudžiauja šiuo susitarimu, nes jis didžiąją laiko dalį praleidžia komandiruotėse užsienyje, todėl tuo tarpu su dukra bendrauja tik elektroninio ryšio priemonėmis, o grįžęs į Lietuvą tik savo nuožiūra bendrauja su dukra K, neatsižvelgdamas nei į jos, nei į ieškovės interesus. Atsakovas su dukra K reikalauja susitikti tik jam patogiu laiku, ieškovei nepraneša apie numatomą bendravimą, o tik pareikalauja, kad už kelių valandų dukra jau būtų suruošta. Tokiu būdu yra pažeidžiami tiek nepilnametės dukros, tiek ieškovės interesai, nes jai sunku planuoti dukros ir savo laiką. Pažymėjo, kad ieškovė niekada netrukdė dukrai K bendrauti su tėčiu, greičiau priešingai nuolat paskatina ją, kad atsakovui paskambintų ar susitiktų. Atsižvelgdama į tai ieškovė teismo prašo nustatyti ne tik atsakovui teisę bendrauti su dukra konkrečiu laiku, bet ir teisę bendrauti kitu laiku, suderintu ne vėliau kaip prieš dvi paras prieš numatomą bendravimą. Tokiu būdu tiek ieškovei ir nepilnametei i, tiek atsakovui bus paprasčiau planuoti laiką. Ieškovė mano, jos siūloma bendravimo tvarka atitiks tiek atsakovo, tiek nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus: t.y. atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete K. L. metų nelyginiais savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir tokia pačia tvarką ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.; atsakovas su nepilnamete dukra K turi teisę bendrauti ir kitu, šalių suderintu, laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi paras prieš numatomą bendravimą su vaiku.
Atsiliepimas
A. R. L pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė reguliariai ir laiku, nežiūrint į tai, ieškovė nepraėjus net 3 metams po priteisto išlaikymo vėl kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Akivaizdu, kad ieškovė nepajėgia iš atsakovo skiriamų sumų išlaikyti šalių nepilnamečio vaiko, kuriam šiai dienai yra 5 metai (gim. 2015-02-11), dėl savo negebėjimo teisingai ir tikslingai paskirstyti gaunamas lėšas. Ieškovės nurodytos išlaidos rūbams, maistui, sveikatai, kurui, komunalinėms išlaidoms, dukros laisvalaikiui yra per didelės ir neįrodytos jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės nurodyta 80 Eur suma drabužiams yra niekuo nepagrįsta. Duomenų, kad būtų naudotasi žaidimų kambarių teikiamomis paslaugomis ir yra perkami žaislai už 50 Eur nėra. Atsakovo manymu, yra ir kitų alternatyvių laisvalaikio praleidimo būdų, kurie nieko nekainuoja, kaip kad apsilankymas parkuose, laiko praleidimas gamtoje ir kiti sveikesni ir vaikui reikalingesni užsiėmimai. Prie nereikalingų tokio amžiaus vaikui prekių atsakovas taip pat priskiria ir ieškovės nurodytą plančetinį kompiuterį. Tokio amžiaus vaikui daugiau laiko reiktų praleisti su knygelėmis, spalvinimo priemonėmis, ir kitomis lavinimosi priemonėmis. Ieškovė teigia, kad 5 metų vaikui reikalingi netgi du telekomunikacines paslaugas teikiantys subjektai - UAB „Telia“, UAB „Tele2“. Atsakovas nesutinka, kad tokios paslaugos vaikui yra būtinos. Atsakovo manymu, laikas praleistas prie kompiuterio, telefono turėtų būti minimalus. Ieškovė pateikė duomenis apie įsigytą ryšio įrangą, išmanųjį telefoną Samsung N986 Note 20 Ultra 256GB, kurio kaina 1319 Eur. Šio prabangaus daikto įsigijimas įrodo, kad ieškovė gyvena ne pagal gaunamas pajamas arba turi niekur neapskaitytų papildomų pajamų. Akivaizdu, kad neatsakingas ieškovės disponavimas gaunamomis pajamomis priverčia ją kreiptis finansinės pagalbos į savo motiną. Atsakovas nesutinka su ieškovės išsakyta pozicija dėl to, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas vaikui, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas deda maksimalias pastangas dirbti ir užsidirbti, kad galėtų išsilaikyti pats ir remti savo nepilnametį vaiką. Negalėdamas rasti darbo Lietuvoje, atsakovas įsidarbino užsienyje, taip atsisakydamas jam įprastų komforto sąlygų, nuolatos patirdamas sunkumus dažnose kelionėse į užsienio šalis. Tuo tarpu ieškovė nenurodė, kokias pastangas deda ji pati, kad gautų didesnes pajamas, įsigytų turto, keltų savo kvalifikaciją, įgytų naujų žinių, leisiančių daugiau uždirbti ar įgytų kitą, darbo rinkoje paklausią specialybę. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečias paslaugas ar prekes ji įsigytų, jei vaikui būtų priteistas didesnis išlaikymas. Atsakovas, ne darbo metu visą savo laisvą laiką praleidžia su vaiku, t.y. vaikas gyvena su atsakovu, tuo metu atsakovas pilnai jį išlaiko ir žino, kad bendroje sumoje 400 Eur išlaikymas tokio amžiaus vaikui yra daugiau negu pakankamas. Pažymėjo, kad vaikui būnant su atsakovu, ieškovė niekaip neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovo nuomone, išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, jų pareiga tenkinti realius ir būtinus vaiko poreikius, kuriuos turi užtikrinti abu tėvai. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra padidinti, nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė būdama jauna (gim. 1994 m.), neturinti jokių sveikatos problemų, gyvena pas savo motiną, vaikas lanko darželį, atsakovui būnant Lietuvoje, vaikas ilgą laiką būna su atsakovu, todėl ieškovei sąlygos siekti mokslo, įsigyti specialybę, susirasti kitą labiau apmokamą darbą, susirasti papildomą darbą, kelti kvalifikaciją yra palankios. Ieškovė klaidina teismą ir nurodydama, kad atsakovas tik teikia savo dalį materialinio aprūpinimo ir, kad ieškovė viena rūpinasi vaiku, kasdiene buitimi, vaiko sveikata, seką vaiko ugdymą, skirią laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Atsakovas dirba UAB „“ metalinių laivų korpuso surinkėju, darbo užmokestis per mėnesį 1010 Eur. Jis deda maksimalias pastangas, kad šalių nepilnamečiui vaikui nieko netrūktų. Atsakovas per mėnesį patiria tokias išlaidas: 550 Eur nuoma už būstą; 80 Eur komunaliniai mokesčiai ir namų internetas; vaistai apie 20 Eur; degalai automobiliui 40 Eur; mobiliojo ryšio paslaugos 30 Eur; kitos nenumatytos išlaidos apie 150 Eur; per mėnesį atsakovas patiria apie 850-950 Eur išlaidų. Atsakovas yra siunčiamas į komandiruotes, kurių laikas nuo 8 iki 10 savaičių. Lietuvoje atsakovas būna 3-4 savaites. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos yra apie 500 Eur, o vaikui išlaikymui bendroje sumoje reikalinga 600 Eur suma. Nurodė, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo niekada nekildavo jokių nesutarimų ar nesklandumų. Atsakovas nemano, jog yra poreikis nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir šis reikalavimas yra perteklinis ir betikslis. Ieškovė nenurodo jokio faktinio pagrindo, dėl ko turėtų būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas ilgą laiką būna komandiruotėse, grįžęs deda maksimalias pastangas kuo daugiau bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, o ieškovės reikalavimas nustatyti bendravo tvarką yra ribojanti priemonė atsakovui bendrauti su vaiku ir dėl to šis ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ieškovė dirba degalinėje operatore, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Mano, kad vaiko poreikiams tenkinti nurodyta apie 491,00 Eur suma yra protinga. Prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes ginčas tarp šalių dėl bendravimo ir vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos yra, sudėtinga planuoti savo laiką, kai vaiko paėmimo iš namų laikas nėra tiksliai aptartas ir nustatytas. Pažymėjo, kad pats atsakovas neprašo nustatyti bendravimo tvarkos, todėl bendravimo tvarką nustatyti yra būtina. Mano, kad įvertinant dabartines kainas, maistui nurodyta suma nėra per didelė. Taip pat palaikė ieškinyje nurodytus motyvus, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams, plančetiniam kompiuteriui yra pagrįstos. Paaiškino, kad vaikas šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu, todėl kompiuteris jam reikalingas ugdymui. Dėl drabužių pirkimo vaikui paaiškino, kad rūbai ir avalynė perkami yra ne kas mėnesį, o tada kai reikia, tiksliai vardinti kada kokie daiktai buvo pirkti nereikalinga. Dėl išlaidų susijusių su vaiko sveikata nurodė, kad vaikas turėjo sveikatos problemų, t. y. skaudėjo gerklę, buvo plaučių uždegimas, todėl pastoviai yra patiriamos tam tikros išlaidos vaiko sveikatai, tokios kaip papildai, vitaminai ir kt. Higienos priemonės - tai šampūnas, muilas, kirpyklos paslaugos. Patvirtino, kad ieškovė gyvena pas savo mamą ir moka 50,00 už komunalines paslaugas. Sutiko, kad vasarą už komunalinius mokesčius mokama mažiau ir dukros dalis galėtų sudaryti apie 30,00 Eur. Nurodė, kad karantino metu vaikas žaidimų kambariuose nesilaiko, bet pasibaigus šiam laikotarpiui, vaikas juose lankysis, taipogi vaikas dalyvaus ekskursijose, lankys būrelius, bei bus galimos ir kitos vaiko pramogos. Ieškovė vaiko ugdymui stengiasi maksimaliai netaupyti lėšų, be to ieškovę remia ir jai padeda tėvai. Dėl prabangaus telefono paaiškino, kad ieškovė telefoną įsigijo pati savo poreikiams tenkinti. Kai vaikas gyvena pas atsakovo tėvus, ieškovė neperduoda atsakovo tėvams pinigų, taip pat kaip tokių pinigų neduoda ieškovės tėvams ir atsakovas. Patvirtino, kad vasaros metu ieškovė turėjo papildomų pajamų pagal verslo liudijimą, tačiau karantino laikotarpių ieškovė ilgą laiką negalėjo atlikti grožio paslaugų ir gauti papildomų pajamų. Pažymėjo, kad tas tėvas kuris uždirba daugiau, turi daugiau ir prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau ieškovė esant galimybei stengsis vėl užsiimti papildoma veikla. Dėl bendravimo tvarkos paaiškino, kad būtina planuoti vaiko paėmimą ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad užkirsti ginčų kilimui ateityje. Nurodė, kad jei atsakovas norės susitikti su vaiku kitu jam patogiu laiku ieškovė sutiks ir stengsis neriboti vaiko bendravimo su tėvu grįžus iš kelionių.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad vaikui teikiamas išlaikymas niekada nebuvo ribojamas, atsakovas visada mokėjo vaikui išlaikymą ir ieškovei paprašius mokėdavo netgi papildomas sumas. Pažymėjo, kad atsakovas nekvestionuoja vaiko išlaikymui reikalingų sumų, tačiau paaiškina, kad vaikui gyvenant pas atsakovą ieškovei jo išlaikymui teikiamos sumos susitaupo. Atkreipė dėmesį, kad informacija apie ieškovės gaunamas papildomas pajamas nebuvo ieškovės atskleista. Nurodė, kad ginčo su ieškove dėl bendravimo su vaiku tvarkos byloje nėra. Prašė priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad sutinka vaikui mokėti išlaikymą po 250,00 Eur į mėnesį. Mano, kad išlaidų suma vaiko drabužiams ir avalynei į mėnesį yra reikalinga 40,00 Eur, komunalinių mokesčių išlaidomis reikalinga 30,00 Eur suma, vaiko pramogoms 20,00 Eur suma. Su nurodytomis kuro išlaidomis, įmokoms už plančetę (17,00 Eur), šokių būrelio aprangai (5,00 Eur) nesutinka, su kitomis nurodytomis išlaidomis sutinka. Patvirtino, kad su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka sutinka. Pažymėjo, kad kai vaikas gyvena su atsakovu 2-3 savaites jis vaiką visiškai išlaiko, ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra buvę. Nurodė, kad ieškovė slepia papildomas pajamas. Paaiškino, kad jo pajamos nuo 2020 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio buvo apie 2500 Eur, 2021 m. sausio mėnesį jo pajamos buvo 1336,00 Eur, jis vyko į komandiruotę. Kitų išlaikytinių neturi, atostogų metu gyvena su tėvais, komunalinių mokesčių nemoka. Kaip būna Lietuvoje turi išsilaikyti iš savo santaupų. Serga cukriniu diabetu. Prašo priteisti pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 550,00 Eur. Nurodė, kad dėl ieškovės kaltės atsakovas buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir todėl susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnametei K. L. nustatymo, VTAS vertinimu ieškovės prašomo išlaikymo vaikui iš jo tėvo R. L. priteisimas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bei detalios bendravimo tvarkos nustatymas, neprieštarauja nepilnametės K. L. interesams.
Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone atstovė Lina Kručiuvienė teismo posėdžio metu palaikė savo pateiktas išvadas į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Papildė, kad šiuo laikotarpiu vaiko lavinimui nuotoliniu būdu informacinių technologijų įrenginiai yra būtini. Pažymėjo, kad būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kurią reikia derinti prie vaiko poreikių ir pagal vaiko dienotvarkę, o ne prie tėvų darbo grafiko ar kada jiems patogu. Akcentavo, kad šiuo metu maisto, vaistų ir kitos kainos yra labai padidėjusios, todėl 300,00 Eur suma atitinka vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros K. L. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Nors nuo teismo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir formos, praėjo tik trys metai, tačiau ne laiko trukmė, bet pasikeitę vaiko poreikiai įtakoja būtinybę peržiūrėti teismo nustatyto išlaikymo dydį vaikui, todėl aplinkybė dėl termino, praėjusio nuo šalių sudarytos taikos sutarties, nėra reikšminga, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo) ieškiniu pagrindu ir nurodo padidėjusias kainas Lietuvoje ir dukros poreikių pasikeitimą.
Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Pagal šalių buvusį taikų susitarimą atsakovas privalo mokėti nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra ugdosi priešmokyklinėje grupėje ir kitais metais jau lankys mokyklą, mergaitės poreikiai maistui, rūbams, avalynei nuolat kinta, be to, jai reikalingos lėšos kanceliarinėms prekėms, priemonėms nuotoliniam mokymui, būreliams bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas vaiko išlaikymui ir priežiūrai. Pagal teismo nutartį, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio ir formos, atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis po 200 Eur, tokia suma nėra pakankama visų vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai K. L. nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 491,75 Eur per mėnesį, iš jų maistui ir gėrimams 200 Eur, drabužiams ir avalynei 80 Eur, išlaidoms susijusioms su sveikata (vitaminai, maisto papildai, vaistai) 20 Eur, higienos priemonėms 20 Eur, mokymasis priešmokyklinėje grupėje 30 Eur, kuro išlaidos 20 Eur, komunalinių mokesčių dalis 50 Eur, pramogos (vaikų žaidimo kambariai, žaislai ir pan.) 50 Eur, mokestis už vaiko plančetinį kompiuterį 16,69 Eur, šokių būrelio aprangai 5 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad patiria 80 Eur išlaidų už telekomunikacijų bendrovių UAB „Telia“, UAB „Tele2“ teikiamas paslaugas. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., to neginčija ir pats atsakovas, tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal teismo posėdžio metu ieškovės atstovo paaiškinimus, jis sutiko, kad komunalinių išlaidų dalis tenkanti vaikui gali būti mažesnė nei ieškovės nurodoma, nes vasarą nereikia mokėti už šildymą, be to šeimoje gyvena keli asmenys, todėl ši suma galėtų būti mažinama iki 30 Eur per mėnesį. Per didelėmis teismas pripažįsta ir išlaidas už mokymąsi priešmokyklinėje grupėje. Ieškovė nurodė, kad išlaidos už mokymąsi priešmokyklinėje grupėje sudaro 30,06 Eur per mėnesį, kas sudaro 367,20 Eur per metus (šią sumą ieškovė apskaičiavo neteisingai, nes 30,06x12=360,72). Ieškovė pateikė AB „Swedbank“ 2020-10-12 sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad už K. L. „D“ grupė pervesta 30,06 Eur, bei K. S. D p 2020-11-07 pažymą, kad mokinė K. L. ugdosi priešmokyklinio ugdymo grupėje „D“. Vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu „Dėl socialinės paramos mokiniams kreipimosi tvarkos, mokinių nemokamo maitinimo tvarkos ir paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarkos aprašų patvirtinimo pakeitimo“ Nr. T2-185 1.4. punkto, 9.4 papunkčiu mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turi teisę į nemokamus pietus, nevertinant pajamų. Pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-137 patvirtintą atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą Kretingos rajono savivaldybės mokyklose tvarkos aprašo 9 punktą, nustatytas mėnesio atlyginimo dydis už ugdymo aplinkos išlaikymą mokyklų ikimokyklinio, priešmokyklinio, specialiojo ugdymo, savaitinėse grupėse - 7,26 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad Kretingos rajono savivaldybės mokosi mokyklose mokiniams, kurie ugdosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir netgi pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, yra suteikiamas nemokamas maitinimas, o priešmokyklinio ugdymo kaina yra nustatyta 7,26 Eur, teismas vertina, kad ieškovės nurodyta suma yra nepagrįsta ir netiksli, bei sumokėta neaišku už kokį ugdymosi laikotarpį. Be to pažymėtina, kad mokestis už ugdymą paskaičiuotas už visus metus neišskiriant mokinių ir vasaros atostogų.
Atsakovas per didelėmis laikė ir išlaidas vaiko laisvalaikiui, pramogoms, komunalinių mokesčių išlaidomis, įmokoms už plančetę, bei išlaidas kurui, nes vaiko mokykla yra šalia namų. Nesutiktina su atsakovo skaičiavimu, kad išlaidų vaiko pramogoms ir laisvalaikiui kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos yra per didelės. Vaikui augant plečiasi jo socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: įvairūs būreliai, informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir argumentą dėl kuro išlaidų transportui, nes tai, kad mokykla yra šalia, nereiškia, kad ieškovė nepatiria nurodyto dydžio išlaidų kiekvieną mėnesį veždama vaiką į gydymo įstaigas, gamtą, parką, pas draugus ar į parduotuvę. Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir argumentą dėl išlaidų už telekomunikacijų bendrovių teikiamas paslaugas bei įmokas už plančetinį kompiuterį, nes dabartiniu Lietuvoje paskelbtu karantino laikotarpiu vaikui yra ypač aktualios nuotolinio ugdymo priemonės ir geras interneto ryšys. Nėra jokios abejonės, kad ateityje informacinių technologijų įrenginių būtinybė vaiko ugdyme turės dar didesnę reikšmę ir poreikį, todėl šios išlaidos netgi gali didėti. Dėl išlaidų mokymosi priemonėms ieškovė atskirai nenurodė ir įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mergaitė lanko progimnazijos priešmokyklinę grupę, bei kitais metais į 1 klasę akivaizdu, kad yra poreikis ugdymo priemonėms, mokyklinės priemonės yra reikalingos kasdien.
Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino ar apskaičiuodama didesnes, nei būtina, teismo vertinimu išlaidos priemonėms skirtoms vaiko visokeriopam ugdymui tikėtinai yra didesnės, nei nurodo ieškovė. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, bei tai, kad ieškovės atstovas sutiko, kad komunalinių mokesčių dalis tenkanti vaikui gali būti mažinama 20 Eur (50 Eur – 20 Eur), konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 480 Eur suma per mėnesį.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta nuo 60,06 eurų (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio) iki 70 eurų (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Nustačius, kad vaiko poreikius užtikrina 480 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoką, kurių dydis šiuo metu 70 Eur, ir yra 410 Eur.
Nustačius, kad vaiko būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis ir forma keistini.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teism Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį.
Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.
Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra įgijęs, dirba UAB „“ metalinių laivų korpuso surinkėju, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 010,00 Eur. Taip pat nurodė, kad yra siunčiamas į komandiruotes, kurių laikas nuo 8 iki 10 savaičių. Lietuvoje būna po 3 - 4 savaites. Atsakovas nurodė, kad per mėnesį patiria tokias išlaidas: 550 Eur nuoma už būstą; 80 Eur komunaliniai mokesčiai ir namų internetas; vaistams dėl aukšto kraujospūdžio, kas mėnesį išleidžia apie 20 Eur; degalai automobiliui 40 Eur; mobiliojo ryšio paslaugos 30 Eur; kitos nenumatytos išlaidos apie 150 Eur, t.y. per mėnesį atsakovas patiria apie 850,00 Eur išlaidų.
Ieškovė VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto. Dirba UAB „V“ operatore ir pagal pateiktas pažymas apie išmokėtas ir gautas darbo užmokesčio sumas ir kitas išmokas ieškovės vidutinės pajamos sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute, adresu. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė iki karantino dirbo pagal verslo liudijimą ir gavo papildomų pajamų ir sieks šią veiklą esant galimybei atnaujinti. Tačiau teismas, remdamasis pateiktais skaičiavimais, neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo teigimu, kad atsakovo pajamos yra mažos ir jis patiria dideles būtinąsias išlaidas grįžęs į Lietuvą iš komandiruočių. Atsakovo atstovas kaip ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad tiek atsakovas tiek ieškovė nenurodė savo tikrosios turtinės padėties, visų pajamų. Tačiau atsakovo atstovas šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, tuo tarpu ieškovė atstovas akcentavo, kad atsakovas nepateikė ataskaitų apie jo gaunamus dienpinigius bei priedus komandiruotėms. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad sutinka teikti dukrai išlaikymą po 250 Eur per mėnesį.
Įvertinus šalių gaunamas pajamas, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nes jis gauna didesnį darbo užmokestį. Ieškovė užtikrina vaikui gyvenimo sąlygas ir vykdo kasdienę vaiko priežiūrą. Ieškovė, su kuria liko gyventi vaikas, turi daugiau dėmesio skirti dukros poreikių patenkinimui, todėl ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas šiek tiek didesne dalimi nei ieškovė privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą vaikui.
Teismas, atsižvelgdamas VTAS pateiktas išvadas, į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaiko tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti reikalingą išlaikymą vaikui ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovo vaiko K. L. išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 14 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1200-666/2018 ieškovė jau paskirta priteisto vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis), todėl šis klausimas pakartotinai nesvarstytinas.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Dėl to nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek dėl vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačių vaikų. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
Atsakovas iš esmės ieškovės A. B. prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarkai neprieštaravo, savo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, VTAS pateiktas išvadas ir šalių duotus paaiškinimus, nustatytina ieškovės A. B. prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaikau tvarka. Ieškovės prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas R. L. turi teisę bendrauti su nepilnamete K. L. metų nelyginiais savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir tokia pačia tvarką ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val., bei atsakovas su nepilnamete dukra Kamile turi teisę bendrauti ir kitu, šalių suderintu, laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi paras prieš numatomą bendravimą su vaiku.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 d.).
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, ieškovė, paduodant ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Iš viso ieškovė patyrė 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad patyrė 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir advokato padėjėjo atstovavimą teisme. Taip pat atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 53,85 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, tai patvirtina byloje pateiktas UAB „M. P.“ atliktas terminuotos nuomos sutarties vertimas bei UAB „M. P.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri apmokėta 2020-12-02 mokėjimo nurodymu. Iš viso atsakovas patyrė 1153,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas teismo posėdžio metu siekė išspręsti ginčą taikiai ir siūlė kompromisą, sutiko sumažinti reikalaujamo priteisti vaikui išlaikymo dydį iki 250,00 Eur, ir siūlė atsakovui kiekvienai šaliai pasilikti savo patirtas išlaidas ir neprašyti atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta 250,00 Eur išlaikymo suma vaikui, tačiau vis tiek nesiekė išspręsti ginčo taikiai ir prašė atlyginti bent pusę sumos bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atstovas nesutiko su daliniu atsakovo išlaidų atlyginimu, nes atsakovo patirtos išlaidos už advokato padėjėjo paslaugas yra ženkliai didesnės nei ieškovės patirtos išlaidos už atstovavimą. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip siekis, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Esant tokiai faktinei situacijai atsakovas, nesutikdamas sudaryti ieškovės siūloma taika iš esmės jau esant šalių sutarimui dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo, turėjo prisiimti galimą bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką. Be to nustatyta, kad šalių atstovai teikė panašaus pobūdžio teisines paslaugas, tačiau šalių patirtos atstovavimo išlaidos skiriasi beveik dvigubai.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, bei remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais vertina, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl ieškovei A. B. iš atsakovo R. L. priteistinos visos ieškovės patirtos 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies 83 procentų apimtyje, atsakovui R. L. iš ieškovės A. B. proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (17 proc.) priteistinos bylinėjimosi išlaidos 196,15 Eur.
Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principais šalių priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir ieškovei iš atsakovo R. L. priteistina 378,85 Eur (575,00 Eur-196,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-02-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-1200-666/2018, nustatytą nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim., po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti atsakovo R. L. ir nepilnametės K. L. bendravimo tvarką:
1. A. R. L turi teisę bendrauti su nepilnamete K. L. metų nelyginiais savaitgaliais nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir tokia pačia tvarką ją grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;
2. Atsakovas su nepilnamete dukra K turi teisę bendrauti ir kitu, šalių suderintu, laiku, tačiau visais atvejais jis privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi paras prieš numatomą bendravimą su vaiku.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo R. L. priteisti 378,85 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.