- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- e2-5854-907/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01671-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- O. A.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Giedris Baziuliuiir, Drąsutis Narmontuiir, Giedrius Baziulisir
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. I. O. A. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydamas laikyti netekusiu galios 2023-03-02 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 3326,32 Eur nepriemoką, susijusią su darbo teisiniais santykiais, ir netesybas (1 t., b. l. 1-4).
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad O. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2021-10-18 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsidarbino pas atsakovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2023-01-31 darbo sutartis nutraukta darbuotojui pačiam prašant, tačiau darbdavys su juo iki šiol neatsiskaito pilnai. Darbdavio ieškovui neišmokėta suma sudaro 3326,32 Eur, tai darbo užmokestis ir dienpinigiai. Nesulaukęs apmokėjimo iš darbdavio, ieškovas teikė prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijai, tačiau komisija ieškovo prašymą atmetė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, jog darbo sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudaro 8640,95 Eur (neto) sumą. Tačiau iš pateiktų dokumentų matoma, kad darbdavys turėjo išmokėti 8801,37 Eur (neto) sumą. Pagal Sodros duomenis 2023-01-01 darbdavys deklaravo 616,82 Eur ir turėjo pareigą išmokėti darbuotojui 464,81 Eur, o iš atlikto bankinio pavedimo matyti, kad suma yra 304,40 Eur, todėl skaičiuojama, kad darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 160,42 Eur (neto) sumą. Dirbdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbuotojas didžiąją darbo laiko dalį praleisdavo komandiruotėse, kurių metu darbdavys turėjo pareigą mokėti dienpinigius. Darbo sutartimi nustatyta, kad vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 proc. LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos (darbo sutarties 3.3 p.). Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintame Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 2 punkte nurodyta: „Dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.“ Aprašo 2 punkte nurodyta: „Dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra -vietiniame norminiame teisės akte (toliau - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje (toliau - nustatyti dydžiai)“. Taigi, 2022-07-01 įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, darbdavys nuo 2022-07-01 turėjo ieškovui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitikdavo LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių (100%) dienpinigių dydžius. Aprašo 2 p. numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte (toliau - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigė darbo ginčų komisijai darbdavys, jokių objektyviųjų kriterijų mažinti ieškovui mokėtinus dienpinigius, nėra. Nagrinėjamu atveju jokių objektyviųjų kriterijų mokėti mažesnius nei 100 proc. Apraše įtvirtintus dienpinigius, nėra - ieškovo išlaidos dėl komandiruotės yra ženkliai padidėjusios, o tų išlaidų atsakovė nedengia. Su jokiais objektyviais kriterijais mažinti dienpinigius ieškovas nesutiko ir jam tokie objektyvūs kriterijai nebuvo žinomi. Tai reiškia, kad ieškovui priklauso dienpinigiai, kurių dydis atitinka Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. Atitinkamai, vadovaujantis darbdavio pateiktais duomenimis dėl komandiruočių trukmės, už darbo sutarties vykdymo laikotarpį, bei vadovaujantis vairuotojo kortelės duomenimis darbuotojui iš viso priklausantys dienpinigiai sudaro 11685,50 Eur. Darbdavio paskaičiuota dienpinigių 8340,00 Eur suma, todėl skaičiuojama, kad darbdavys nuo 2022 liepos 1 d. nesumokėjo 3345,50 Eur dienpinigių. Ieškovui bendra suma turėjo būti išmokėta 20496,87 Eur, o buvo išmokėta 17170,55 Eur, kas sudaro 3326,32 Eur nepriemoką. Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, byloje nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovė privalo sumokėti ieškovui netesybas, kurių dydis - ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (1 t., b. l. 1-4).
Atsiliepimas
3. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ieškovui nėra skolinga, pilnai su juo yra atsiskaičiusi, kas teisingai buvo nustatyta ir Šiaulių darbo ginčų komisijos 2023-03-02 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam yra nesumokėta 160,42 Eur darbo užmokesčio. Galutinis atsiskaitymas su ieškovu buvo įformintas dviem darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais: darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis už dvi nedarbingumo dienas, priskaityta mokėtina suma 76,19 Eur); darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (galutinis atsiskaitymas, priskaityta mokėtina suma 228,21 Eur). Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta 236,60 Eur dienpinigių permoka („Kiti priskaitymai(2023 01)), kurios susidarymas matomas 2022-12-13 Avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Priskaityta dienpinigių permoka buvo apmokestinta privalomais mokesčiai. Pagal minėtą žiniaraštį buvo iškaityta 388,61 Eur suma, kurią sudaro: „GPM bendras“ 13,23 Eur, „SD iš darbuotojo“ 120,28 Eur, „SD iš darbuot. (pens. kaup.)“ 18,50 Eur, bendroje sumoje 152,01 Eur, o prie šios sumos buvo pridėta dienpinigių permoka (236,60 Eur), kuri faktiškai darbuotojui jau buvo išmokėta. Bendra ieškovui priskaičiuota išmokėti suma pagal abu žiniaraščius 693,01 Eur. Iš šios sumos atėmus 388,61 Eur bendra darbuotojui išmokama suma 304,40 Eur (693,01 Eur – 388,61 Eur), kuri buvo išmokėta bankiniu pavedimu į darbuotojo sąskaitą. Atsakovė ieškovui yra išmokėjusi visą darbo užmokestį, su ieškovu pilnai yra atsiskaičiusi. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudaro 8 640,95 Eur (neto) sumą, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovė turėtų ieškovui išmokėti daugiau nei priskaičiuota darbo užmokesčio – kaip ieškovas nurodo, išmokėti jam 8 801,37 Eur (neto) sumą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė jam yra skolinga nesumokėtų dienpinigių, tokią savo poziciją grindžia tuo, kad, jo nuomone, nuo 2022-07-01 atsakovė turėjo ieškovui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitikdavo LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius (100 %) dydžius. DK 107 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto dienpinigių mokėjimo aprašo 2 punkte nurodyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 % LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje. Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad dienpinigių mokėjimo prievolė nustatyta DK, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte, kur įtvirtina, jog galima taikyti mažesnius nei LR Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai. Ir jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrįstas ieškovo ieškinyje pateiktas teiginys, kad nuo 2022-07-01 atsakovė jam turėjo skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis būtų lygus LR Vyriausybės patvirtintiems maksimaliems (100 %) dienpinigių dydžiams. 2021-10-18 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas buvo priimtas pas atsakovę į darbą, 3.3 punkte įtvirtinta, kad vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 (penkiasdešimt) procentų LR Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių sumos. Atsakovės vadovo 2022-06-30 įsakymu patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka, kurioje yra nustatyti maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo objektyvieji kriterijai: 9.1. geresnės sąlygos darbo funkcijų atlikimui ir poilsiui. Darbuotojams yra sukurtos sąlygos, palengvinančios ir (ar) pagerinančios darbo funkcijų atlikimą. Darbo funkcijų vykdymas atskirų šalių klientams jų teritorijoje, veiklos vykdymo, logistikos centruose, padaliniuose, krovinių siuntėjų ir (ar) gavėjų priėmimo punktuose yra organizuojamas tokiu būdu, kad būtų pilnai ar iš dalies išvengta darbuotojo fizinės pagalbos krovinių pakrovimo, iškrovimo bei tvirtinimo procese. Bendrovės klientų teritorijoje UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams yra leidžiama nemokamai pasinaudoti poilsio zonomis, sanitariniais mazgais, virtuvėmis su galimybe pasišildyti savo maistą bei pasivaišinti gėrimais ir (ar) užkandžiais; 9.2. patogi ir moderni infrastruktūra sausumos transportui. Atskiros valstybės turi patogesnę, modernesnę infrastruktūrą. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengiamą maršrutą yra sudaromos sąlygos vykti naujais ir (ar) atnaujintais keliais su galimybe kasdienį poilsį atlikti moderniose, saugiose aikštelėse su įrengtais sanitariniais mazgais ir kitais patogumais; 9.3. atliekant intermodalinį krovinių pervežimą dalis maršruto vykdomi keltais, kuriuose UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai turi papildomo laisvo laiko savo asmeniniams poreikiams bei galimybę pasinaudoti sanitariniais mazgais; 9.4. dėl atskirų valstybių taikomų apribojimų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirba tik įprastomis darbo dienomis, todėl nakties paros metu gali ilsėtis, o kitomis dienomis savo poilsio laiką leisti savo nuožiūra. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Šiaulių darbo ginčų komisija 2023-03-02 sprendime, LR Valstybinės darbo inspekcijos tinklalapyje patalpintoje viešoje konsultacijoje pateikta rekomendacija, jog dienpinigiai negali būti mažinami dėl to, kad: darbuotojas neįvykdo darbo normų (pvz., darbdavio nustatytų pristatymo terminų, kelionės maršruto); darbo funkcijas vykdo neekonomiškai (pvz., didelės transporto priemonės kuro sąnaudos); dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo darbuotojo neįvykdytos užduoties per nustatytą terminą (pvz., kelio remonto darbai, automobilių spūstis ir pan.); darbuotojas nepakluso darbdavio ar jo atstovo reikalavimams, kurie prieštarauja įstatymams; darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą ar kelių eismo taisyklių pažeidimą, o atsakovo patvirtintoje dienpinigių mokėjimo tvarkoje, įsigaliojusioje nuo 2022-07-01, nustatyti objektyvieji kriterijai neprieštarauja VDI viešoje konsultacijoje teikiamoms rekomendacijoms. Atsakovės patvirtintoje dienpinigių mokėjimo tvarkoje išvardintos ir konkrečios valstybės, kuriose pagal šioje tvarkoje išvardintus objektyvius kriterijus maksimalūs dienpinigiai mažinami, bei pats mažinimo dydis. Tos šalys, į kurias buvo komandiruotas ieškovas, į aptartoje atsakovo patvirtintoje dienpinigių mokėjimo tvarkoje išvardintas šalis patenka. Su pirmiau aptarta pas atsakovę patvirtinta dienpinigių mokėjimo tvarka ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Kaip teisingai nurodyta Šiaulių darbo ginčų komisijos 2023-03-02 sprendime, ieškovui faktiškai visada buvo taikoma 50 % sumažinta dienpinigių norma, išskyrus du epizodus – laikotarpius nuo 2022-07-29 iki 2022-08-09 ir nuo 2022-10-29 iki 2022-11-28. Šiais dviem laikotarpiais, kai ieškovui buvo mokami didesni dienpinigiai, įmonė vykdė pervežimus naujais maršrutais, kai buvo vežami mažiau likvidūs kroviniai, todėl atitinkamai klientų reikalavimu nebuvo imperatyvo rinktis saugomus parkingus naktiniams ar savaitgaliniams sustojimams, dėl ko parkingų infrastruktūra ir lokacija buvo mažiau palanki vairuotojui, t. y. parkingai buvo toliau nuo didesnių miestų bei juose buvo mažiau palankios sąlygos. Taip pat pakrovimo ir iškrovimo vietos neturėjo infrastruktūros (buvo mažesnės), kurioje vairuotojams būtų suteikta galimybė pailsėti ir gauti papildomų nemokamų paslaugų, kuriomis vairuotojai gali naudotis laukdami kol krovinys bus pakrautas, t. y. vairuotojai pakrovimo iškrovimo metu turėjo būti vilkike arba prie vilkiko. Visais kitais laikotarpiais, kai buvo taikoma 50 % sumažinta dienpinigių norma, buvo vykdomi patikrintų didelių klientų užsakymai, kai yra vežami likvidūs kroviniai, o klientai savo ruožtu nustato konkrečias saugias poilsio vietas, kurios tuo pačiu turi ir geresnę infrastruktūrą vairuotojų atžvilgiu. Pakrovimo ir iškrovimo vietose (savo dydžiu jos didesnės nei įprasta ir turi geresnę infrastruktūrą) vairuotojai saugumo sumetimais negali dalyvauti procesuose, o proceso pabaigos laukia specialiai vairuotojams skirtose patalpose, kuriose yra įrengti atitinkami patogumai (kaip pavyzdžiui, dušai ir/ar virtuvėlės). Ieškovui niekada nebuvo mokami mažesni dienpinigiai nei 50 % Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Svarbu tai, kad ieškovas visais konkrečiais komandiruočių atvejais buvo informuojamas apie jam mokėtinus dienpinigius, taip pat pasirašydavo įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių bei avanso apyskaitas, kuriose buvo nurodytos visos jo naudai mokėtinos sumos. Tokios aplinkybės, taip pat tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje sutarta pirmiau aptarta sąlyga yra reikšmingos, kurios patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė įsipareigojimus ieškovui bei nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei darbo sutarties sąlygų. Tai savo elgesiu visą darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės galiojimo laikotarpį pripažino ir ieškovas, nes jokių pretenzijų, kad atsakovė būtų pažeidusi jo teises ir teisėtus interesus, nesumokėjusi kokios nors ieškovui priklausančios sumos, nereiškė. Tokios aplinkybės kaip reikšmingos išskiriamos ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013, 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Dėl to, kad dalis avanso apyskaitų ir įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių ieškovo liko nepasirašytos, atsakovė nori paaiškinti to priežastis – ieškovas, 2022-12-12 baigęs paskutinę komandiruotę, paliko visus komandiruotės metu surinktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo vietoje šių dokumentų apdorojimui, parašė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir vėliau, kviečiamas atvykti pasirašyti komandiruotės dokumentų, neatvyko, nes 2022-12-19 prasidėjo nedarbingumo laikotarpis, kuris tęsėsi iki pat darbo santykių pabaigos. Ieškovas prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pateikė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių ir avanso apyskaitos už paskutinę komandiruotę ieškovo nepasirašyti. Tačiau ir šiais atvejais apie jam faktinius mokėtinus dienpinigius ieškovas buvo informuojamas, jam jo nepasirašytose avanso apyskaitose ir įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių nurodytos sumos buvo išmokamos ir jis dėl jų dydžio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį taip pat nepareiškė jokių pretenzijų (3 t., b. l. 106-111).
4. I. O. A. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2023-06-16 teismo posėdyje paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovės 5000 Eur sumą už visą jo šioje įmonėje darbą, kas sudaro nuostolius už neapmokėtas atostogas, nedarbingumą ir viršvalandžius, už ką kiek prašo patikslinti negali. Pas atsakovę pradėjo dirbti 2019 m., gal 2018 m., gal 2020 m., neprisimena. Jau pusė metų, kaip yra atleistas savo paties prašymu, nes turėjo problemų su nugara. Krovinius gabeno į Belgiją, Prancūziją, Olandiją, Vokietiją, dažniausiai – į Prancūziją. Jokių įsakymų dėl komandiruočių nepasirašinėjo. Buvo tik pirmas laiškas su nuorodom į pirmą komandiruotę, o vėliau – tik važiavo, iš kur žinojo, kur gabenti krovinį, paaiškinti negalėjo. Darbo sutartį pasirašė, su ja susipažino, perskaitė, suprato. Dokumentus dėl techninės saugos perskaitė, pasirašė. Būdavo instruktažas ir važiuoji. Dėl dienpinigių nepasirašė, nesusipažino. Lietuvos vežėjų asociacijos nariu tapo, kai grįžo iš paskutinio reiso, 2023 m. sausio ar vasario mėnesį, nario anketą, įgaliojimą, atstovavimo sutartį su asociacija jis pasirašė. Nuo 2022-07-01 jam buvo mažinami dienpinigiai, iš kolegų sužinojo. Jeigu buvo duodami pasirašyti kokie nors dokumentai, viskas buvo lietuvių kalba. Jeigu dėl dienpinigių žurnale yra jo parašas, tai reiškia, jog jis pasirašė, nes jo parašą sunku padirbti. Niekas nevertė, pats pasirašė, bet niekas apie tai neinformavo. 2022-07-01 buvo Šiauliuose. Neskaitė tvarkos dėl dienpinigių mokėjimo, niekas nedavė paskaityti. Pasirašė dėl to žurnale, bet nežinojo, ką pasirašo. Jokių pažeidimų nepadarė, nuobaudų nebuvo taikyta, nebuvo už tai išskaitų. Nebuvo komfortinių sąlygų. Prancūzijoje nebuvo nemokamų san. mazgų, dušų, aikšteles reikėjo susirasti pačiam. V. O. atsisakė padėti, vyr. vadybininkei E. skundėsi žodžiu ir raštu, atsakė, jog jai tas nepriklauso. Valstybinei darbo inspekcijai, įmonės administracijai nesiskundė. Neturėjo leidimo naudotis mokamomis aikštelėmis, įmonė apmokamų aikštelių neduoda. Negalėjo naudotis viešbučiu. Kartais jis krovė, kartais tik stovėjo šalia. Po 2022-07-01 nepagerėjo jo darbo sąlygos, niekam nereiškė pretenzijų dėl išmokėtų dienpinigių, niekam nerašė. Nebuvo sumažinti dienpinigiai po 2022-07-01, tokie pat liko, sąlygos nesikeitė po 2022-07-01, tokios pačios liko. Dėl dienpinigių pretenzijų atsakovei neturi, ne dėl dienpinigių kreipėsi į teismą, bet kad atlygintų tai, ko jis negavo. Belgijoje ir Prancūzijoje daugiau kaip pusė san. mazgų, dušų nemokami. 99 procentai nesaugios aikštelės, kur vertė stovėti ir miegoti, neapmokėjo už viešbutį, nei karto jokios paslaugos nebuvo apmokėtos bendrovės. 2023-06-26 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad advokatui jam parodžius žurnalą dėl dienpinigių, mano, jog tame žurnale ne jo parašas, jo parašas labai lengvai padaromas, tuo metu jis buvo komandiruotėje, pasirašyti negalėjo.
5. Ieškovo atstovai advokatas Giedrius Baziulis ir (duomenys neskelbtini) ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. 2023-06-16 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovas visai neprašo priteisti dienpinigių, jis pretenzijų dėl dienpinigių dydžio bei išmokėjimo neturi, pats šiandien patvirtino. Nei po pirmo reiso, nei vėliau po kiekvieno reiso nereiškė pretenzijų, nors jis matė, kiek jam yra priskaičiuota dienpinigių, niekada dėl to pretenzijų nereiškė. Su dienpinigių mokėjimo tvarka buvo susipažinęs, ji buvo pateikta susipažinimui lietuvių ir rusų kalbomis, pasirašė. LR Vyriausybės nutarime apie konkrečius dienpinigių dydžius visai nepasisakoma. Priimta dienpinigių mokėjimo tvarka neprieštarauja jokiam teisės aktui, ji nieko nepažeidžia, kitaip bendrovė būtų gavusi baudą iš valstybinės darbo inspekcijos, kuri tikrino bendrovę. Kad ieškovo interesai nebuvo pažeisti, patvirtina jo elgesys – nereiškė pretenzijų. Dienpinigių dydis priklauso nuo valstybės, į kurią komandiruotas ieškovas, taip pat tai nurodyta ir LR Vyriausybės nutarime. Dienpinigių mokėjimo tvarka buvo priimta atsižvelgiant į pasikeitusį darbo kodeksą. Kai kuriose šalyse kelių būklė, infrastruktūra geresnė, todėl dienpinigiai mažesni. Kai kur jis pats nekrovė, o tik prižiūrėjo. Dienpinigiai mažesni, nes dirbama su tais pačiais pastoviais dideliais klientais, įprastiniai maršrutai, sąlygos geresnės. O dviem atvejais ieškovui buvo mokami didesni dienpinigiai, nes buvo nauji klientai, nauji, neišdirbti maršrutai. Gali būti kai kurios paslaugos mokamos, tada darbuotojas turi kvitus, kuriais atsiskaitė už paslaugas, grįžęs po reiso pateikti buhalterijai apmokėjimui, bendrovė apmoka. Tais maršrutais, kuriais vyko ieškovas, sąlygos buvo tinkamos, pretenzijų bendrovė negavo. Įsakymus dėl komandiruočių pasirašydavo ieškovas, jie buvo dviem kalbomis, ieškovas matė, tačiau niekada pretenzijų dėl dienpinigių nėra pareiškęs. 2023-06-26 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Vokietijoje yra dirbtuvės, ten dauguma vairuotojų pasirašė, taip pat susipažinimui ir pasirašymui buvo siunčiami dokumentai autobusiuku, ten pasirašė ar autoservise. Tokio žurnalo neveda, kada, kas, kur ir kaip supažindinamas ir pasirašo, bendrovė neturi duomenų, kur ieškovas pasirašė.
7. Atsakovės atstovas (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis dirba bendrovėje vyr. teisininku. Ieškovas, grįžęs po paskutinio reiso, pasiėmė nedarbingumą ir kviečiamas įmonėje nepasirodė, todėl paskutiniai dokumentai liko jo nepasirašyti. Vykstant į komandiruotę, būdavo surašomas pirminis įsakymas, o grįžus – patikslinantys. Komandiruotė tęsiasi kelis mėnesius, buhalteriškai – kas mėnesį uždaroma ir kitą mėnesį atidaroma, todėl priimami nauji įsakymai. Kas buvo tuo metu komandiruotėje, su nauja dienpinigių mokėjimo tvarka susipažino ir pasirašė fiziškai, 2022-07-01 ne visi vairuotojai iš karto buvo supažindinti. Pasirašymą organizavo personalo skyrius, buvo siunčiami mikroautobusai dėl pasirašymo, buvo maršrutai nukreipiami per Vokietijoje esantį servisą, kad vairuotojai galėtų pasirašyti. Bendrovė neturi duomenų, kur kiekvienas iš vairuotojų susipažino su tvarka ir kur pasirašė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas O. A. dirbo pas atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2021-10-18 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose (darbas atliekamas kelionėse Europos Sąjungoje ir trečiose šalyse) (darbo sutarties 1.2 punktas, 2 t., 17-20, 47-48). Darbo sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, padaugintą iš 2003-01-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų patvirtinimo“ Nr. 99 (su visais akto pakeitimais) numatyto koeficiento, mokamą kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktą) ir 25 (dvidešimt penktą) dienomis. Darbo sutartyje šalys nustatė suminę darbo laiko apskaitą ir apskaitinį laikotarpį trims mėnesiams (darbo sutarties 3.2 punktas). Taip pat sutartimi buvo susitarta dėl dienpinigių dydžio, t. y. sutarta mokėti ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių sumos, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbdavys privalo darbuotojui išmokėti avansą, kuris gali būti mažesnis kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos (darbo sutarties 3.3 punktas). Darbo sutartis ir jos priedas sudaryti lietuvių ir rusų kalbomis, išdėstytos sąlygos ieškovui suprantamos, jis tai patvirtino raštu ant darbo sutarties (2 t., 17-20, 47-48). I. O. A. darbo sutartis nutraukta 2023-01-31 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (3 t., b. l. 104-105).
9. O. A. 2023-02-10 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu, kurį patikslinus prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 3326,32 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, taip pat netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023-03-02 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo O. A. prašymą atmetė (1 t., b. l. 51-57).
Dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo
10. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 3326,32 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius (1 t., b. l. 1-4). Atsakovė su ieškiniu nesutiko nei atsiliepime, nei teismo posėdyje, nurodė, jog atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu jo atleidimo dieną, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Byloje tarp ieškovo O. A. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju.
11. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
12. Byloje nustatyta, jog ieškovas - darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2021-10-27 iki 2023-01-31, kai buvo atleistas jo paties prašymu. Ieškovo teigimu, bendrovė, atleisdama jį iš darbo, neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių, todėl jis kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, kuri atmetė jo prašymą, tada – į teismą.
13. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę nuo 2021-10-27 iki 2023-01-31 siejo darbo teisiniai santykiai, nustatyti 2021-10-18 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas buvo priimtas į darbą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sutartas darbo užmokestis - LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas, padaugintas iš 2003-01-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 99 (su visais pakeitimais) numatyto koeficiento. Susitarta dėl pilno darbo krūvio, taikant suminę darbo laiko apskaitą, apskaitinis laikotarpis 3 mėnesiai. Darbo sutartimi (3.3 p.) sutarta dėl dienpinigių normos mažinimo, t.y. vairuotojui už darbą komandiruotėse mokant ne mažiau kaip 50 proc. LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos. Bylos duomenimis darbo sutartis nutraukta 2023-01-31 vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi (darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių). Ieškovas prašo išieškoti darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką - 3326,32 Eur (atskaičius mokesčius) už laikotarpį nuo 2022-07-01. Prašomos priteisti sumos ieškovas nepateikė. Taip pat ir pats ieškovas teismo posėdyje prašomos priteisti sumos nei įvardinti, nei detalizuoti nesugebėjo. Jis nurodė, jog prašo priteisti 5000 Eur už nepanaudotas atostogas, nedarbingumą ir viršvalandžius, dėl dienpinigių pretenzijų neturi. Ieškinyje, kuris pasirašytas ieškovo atstovės, nurodyta, jog prašoma priteisti 3326,32 Eur, kurią sudaro 160,42 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 3345,50 Eur dienpinigiai. Ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teismui su ieškiniu teikta nepriemokos skaičiavimo pažyma (suvestinė) (b. l. 5) yra nepagrįsta jokiais įrodymais, ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos į bylą nėra pateiktas joks detalus paskaičiavimas, sumos nesutampa, suvestinės teismas neturi pagrindo laikyti leistinais rašytiniais įrodymais dar ir dėl to, jog, kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas (žr., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-682-643/2020), tokiose lentelėse turi būti nurodytas informacijos surinkimo laikas, vieta, būdas, ko šiuo atveju taipogi nėra. Be to, teismui ir pats ieškovas nesugebėjo paaiškinti, ko prašo, kiek prašo ir už ką prašo, jis pats nežinojo. Todėl teismui vertinti minėtus duomenis, kaip teisingus, nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, o tuo labiau, teismas jais vadovautis negali.
14. DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. Be to, DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami.
15. Nagrinėjamu atveju darbdavys buvo įpareigotas pateikti įrodymus (buhalterinius dokumentus), pagrindžiančius visišką atsiskaitymą su darbuotoju. Atsakovė, grįsdama visišką atsiskaitymą su ieškovu, pateikė: atlyginimo lapelius bei lapeliuose nurodytų sumų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus už visą darbo santykių laikotarpį, kurių duomenimis ieškovui priskaičiuota viso 8640,95 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio bei susijusių išmokų (atostoginiai, nepanaudotų atostogų kompensacija ir kt.). Visa minėta suma išmokėta bankiniais pavedimais; darbo laiko apskaitos žiniaraščius už visą darbo santykių laikotarpį, kurie atitinka byloje pateiktus tachografo duomenis; komandiruočių įsakymus, avanso apyskaitas bei avanso apyskaitose nurodomas ieškovui išmokėtas sumas pagrindžiančius dokumentus, kurių duomenimis ieškovui už visas komandiruotėse išbūtas dienas (251 diena) priskaičiuota 8350,00 Eur dienpinigių ir kompensuotinų komandiruotės išlaidų, taikant dienpinigių normas pagal darbdavio įsakymus, kurios neprieštarauja darbo sutarties 7 p. nuostatai (nėra mažesni nei 50 proc. maksimalios normos) (laikotarpis iki 2022-06-30), taip pat neprieštarauja Dienpinigių mokėjimo tvarkai, įsigaliojusiai nuo 2022-07-01. Ieškovui, kaip atskaitingam asmeniui, viso išmokėta 8529,60 Eur, sudarant 236,60 Eur permoką, kuri buvo sudengta su darbo užmokesčio atsiskaitymo suma už 2023 m. sausio mėn. Dienpinigiai ir komandiruotės išlaidos išmokėti bankiniais pavedimais (8409,60 Eur) ir grynaisiais (120,00 Eur), ieškovui pasirašant kasos išlaidų orderį (1 t., b. l. 59-62, 64-200, 2 t., b. l. 1-166, 3 t., b. l. 22-105). Minėti atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia visišką atsiskaitymą su ieškovu pagal ieškovui priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias sumas.
Dėl 160,42 Eur darbo užmokesčio nepriemokos
16. Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad ieškovui pagal Sodros duomenis 2023-01-01 darbdavys deklaravo 616,82 Eur ir turėjo pareigą išmokėti darbuotojui 464,81 Eur, o iš atlikto bankinio pavedimo matyti, kad suma yra 304,40 Eur, todėl skaičiuojama, kad darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 160,42 Eur (neto) sumą. Atsakovė su tuo nesutinka, mano, jog yra visiškai atsiskaičiusi ir dar permokėjusi.
17. Kaip teisingai nurodo ieškovas, kad pagal turimus buhalterinius duomenis už 2023 m. sausio mėn., ieškovui priskaičiuota (deklaruota) suma sudaro 616,82 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovui 2023-01-31 bankiniu pavedimu buvo išmokėta 304,40 Eur (2 t., b. l. 51). Galutinis atsiskaitymas su ieškovu buvo įformintas dviem darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais: darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis už dvi nedarbingumo dienas, priskaityta mokėtina suma 76,19 Eur) ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (galutinis atsiskaitymas, priskaityta mokėtina suma 228,21 Eur) (2 t., b. l. 49, 50). Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta 236,60 Eur dienpinigių permoka („Kiti priskaitymai(2023 01)), kurios susidarymas matomas 2022-12-13 avanso apyskaitoje Nr. 228541 (2 t., b. l. 21). Priskaityta dienpinigių permoka buvo apmokestinta privalomais mokesčiais. Pagal minėtą žiniaraštį buvo iškaityta 388,61 Eur suma, kurią sudaro: „GPM bendras“ 13,23 Eur, „SD iš darbuotojo“ 120,28 Eur, „SD iš darbuot. (pens. kaup.)“ 18,50 Eur, bendroje sumoje 152,01 Eur, o prie šios sumos buvo pridėta dienpinigių permoka (236,60 Eur), kuri faktiškai darbuotojui jau buvo išmokėta. Bendra ieškovui priskaičiuota išmokėti suma pagal abu žiniaraščius 693,01 Eur. Iš šios sumos atėmus 388,61 Eur, bendra darbuotojui išmokama suma 304,40 Eur (693,01 Eur – 388,61 Eur), kuri buvo išmokėta bankiniu pavedimu į darbuotojo sąskaitą. Taigi, atsakovė faktiškai ieškovui už sausio mėn. išmokėjo 304,40 Eur + 236,60 Eur = 541,00 Eur, t.y. 76,19 Eur didesnę sumą, nei priskaičiuotas darbo užmokestis. Pastaroji suma yra nurodyta kitame 2023 m. sausio mėn. atlyginimo lapelyje Nr. 0079, iš kurio matyti, kad 76,19 Eur suma yra apmokėjimas už pirmas dvi ieškovo nedarbingumo dienas. Ši suma taip pat yra sumokėta ir deklaruota Sodrai atskiroje skiltyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas išieškoti 160,42 Eur darbo užmokesčio nepriemoką netenkintinas, nes su darbuotoju yra atsiskaityta.
Dėl dienpinigių priteisimo
18. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė jam yra skolinga 3345,50 Eur nesumokėtų dienpinigių, tokią savo poziciją grindžia tuo, kad, jo nuomone, nuo 2022-07-01 atsakovė turėjo ieškovui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius (100 %) dydžius, nes jis negalėjo naudotis patogiomis saugiomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, nemokamais dušais, san. mazgais, ilsėjosi automobilyje be virtuvės. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodydama, jog vairuotojų darbo sąlygos nesikeitė po 2022-07-01, jos liko tokios pačios, jie toliau dirbo su tais pačiais dideliais klientais, kurių dauguma vairuotojams suteikia tinkamas ir geras poilsio sąlygas, vyko tais pačiais maršrutais, gabeno tuos pačius krovinius ir t. t. , jeigu vairuotojai turėdavo papildomų išlaidų dėl minėtų sąlygų, jiems minėtos išlaidos, grįžus iš reiso ir pateikus kvitus buhalterijai, būdavo apmokamos. Atsakovė pateikė darbuotojų supažindinimo su dienpinigių mokėjimo tvarka, įsigaliojusia nuo 2022-07-01, žurnalo išrašo kopiją (3 t., b. l. 14-15). Žurnale yra ieškovo parašas, liudijantis susipažinimą su tvarka 2022-07-01, be to, jis apie dienpinigių dydį žinojo ir iš kitų dokumentų (įsakymų, apyskaitų ir t. t.).
19. DK 107 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taigi DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos turinys rodo, kad įstatymo leidėjas nenustatė, jog komandiruotam darbuotojui visais atvejais turi būti mokami maksimalaus (100 procentų) dydžio, kuriuos nustatyti pavesta Vyriausybei, dienpinigiai, ir ši teisės norma nesikeitė nuo 2022-07-01.
20. LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto dienpinigių mokėjimo aprašo 2 punkte nurodyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 % LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.
21. Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad dienpinigių mokėjimo prievolė nustatyta Darbo kodekse, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte, kur įtvirtina, jog galima taikyti mažesnius nei LR Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai. Ir jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje. 2022-06-30 buvo priimta UAB (duomenys neskelbtini) Dienpinigių mokėjimo tvarka, patvirtinta vadovo įsakymu Nr. 17-1, išversta į rusų kalbą, su kuria bendrovės darbuotojai, tame tarpe – ir ieškovas, buvo pasirašytinai supažindinti (2 t., 167-169, 171-172, 3 t., b. l. 11-13, 14-15). Todėl nėra pagrįstas ieškovo teiginys, kad nuo 2022-07-01 atsakovė jam turėjo skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis būtų lygus LR Vyriausybės patvirtintiems maksimaliems (100 %) dienpinigių dydžiams, nes to nenumatyta net LR Vyriausybės nutarime.
22. LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nėra detalizuojama, pagal kokius konkrečius objektyvius kriterijus turėtų būti diferencijuojami dienpinigių dydžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia šiuos galimus objektyvių kriterijų požymius: 1) valstybė, į kurią darbuotojas komandiruojamas – taigi valstybę, į kurią komandiruojamas vairuotojas, išskiria kaip esančią pirmoje vietoje; 2) tarptautinio pervežimo rūšis; 3) krovinio pobūdis; 4) komandiruotės trukmė; 5) ekonominės veiklos sezoniškumas. Šių aplinkybių vertinimas paliekamas ūkinę – komercinę veiklą vykdantiems subjektams. Šiuo atveju objektyvius kriterijus nustato ir diferencijuoja pats darbdavys, priimdamas vietinį norminį (lokalų) teisės aktą, arba derybų metu juos nusistato kolektyvinių darbo santykių subjektai - darbdavys ir darbuotojų atstovai - dalyvaudami kolektyvinėse derybose ir pasirašydami kolektyvinę sutartį. DK ir kiti darbo teisės aktai šių klausimų nereglamentuoja ir nesprendžia. Šiuos objektyvius kriterijus, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, vietiniame norminiame (lokaliame) teisės akte nusistato darbdavys, o kolektyvinėje sutartyje - darbdavys ir darbuotojų atstovai, atsižvelgiant į individualius vykdomos komercinės - ūkinės veiklos ypatumus, darbo sąlygas, darbo santykių geografinę erdvę ir pan. Pažymėtina, kad DK ir kituose teisės aktuose minėtos aplinkybės nėra reglamentuotos, o jų vertinimas paliekamas ūkinę-komercinę veiklą vykdantiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad vietiniais norminiais (lokaliais) teisės aktais darbdavys reguliuoja tik įmonėje arba konkrečioje darbo vietoje susiklostančius darbo ir glaudžiai su darbu susijusius visuomeninius santykius, sukonkretindamas teisinio reguliavimo priemones, užpildydamas teisinio reguliavimo spragas ir nustatydamas darbo sąlygas, t. y. sureguliuodamas darbo santykius, kurie nereglamentuojami DK teisės normomis ir šių teisės aktų atitikimas teisės aktų reikalavimams yra darbdavio atsakomybė ir kompetencija.
23. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog bendrovėje yra priimtas lokalus norminis teisės aktas -Dienpinigių mokėjimo tvarka (apie kurį nurodoma pirmiau minėtame Vyriausybės 2004-04-29 nutarime Nr. 526), kur aptariami mažesni nei LR Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Atsakovės vadovo 2022-06-30 įsakymu Nr. 17-1 patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka, kurios 2.1 punkte yra nustatyti maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo objektyvieji kriterijai: 2.1.1. geresnės sąlygos darbo funkcijų atlikimui ir poilsiui. Darbuotojams yra sukurtos sąlygos, palengvinančios ir (ar) pagerinančios darbo funkcijų atlikimą. Darbo funkcijų vykdymas atskirų šalių klientams jų teritorijoje, veiklos vykdymo, logistikos centruose, padaliniuose, krovinių siuntėjų ir (ar) gavėjų priėmimo punktuose yra organizuojamas tokiu būdu, kad būtų pilnai ar iš dalies išvengta darbuotojo fizinės pagalbos krovinių pakrovimo, iškrovimo bei tvirtinimo procese. Bendrovės klientų teritorijoje UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams yra leidžiama nemokamai pasinaudoti poilsio zonomis, sanitariniais mazgais, virtuvėmis su galimybe pasišildyti savo maistą bei pasivaišinti gėrimais ir (ar) užkandžiais; 2.1.2. patogi ir moderni infrastruktūra sausumos transportui. Atskiros valstybės turi patogesnę, modernesnę infrastruktūrą. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengiamą maršrutą yra sudaromos sąlygos vykti naujais ir (ar) atnaujintais keliais su galimybe kasdienį poilsį atlikti moderniose, saugiose aikštelėse su įrengtais sanitariniais mazgais ir kitais patogumais; 2.1.3. atliekant intermodalinį krovinių pervežimą dalis maršruto vykdomi keltais, kuriuose UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai turi papildomo laisvo laiko savo asmeniniams poreikiams bei galimybę pasinaudoti sanitariniais mazgais; 2.1.4. dėl atskirų valstybių taikomų apribojimų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirba tik įprastomis darbo dienomis, todėl nakties paros metu gali ilsėtis, o kitomis dienomis savo poilsio laiką leisti savo nuožiūra (2 t., b. l. 167-169). Dienpinigių mokėjimo tvarkoje yra išvardinta 12 valstybių, į kurias komandiruotiems vairuotojams mažinamas maksimalus dienpinigių dydis 50 procentų – Austrijos Respublika, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Italijos Respublika, Didžiosios Britanijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Prancūzijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija, Lenkijos Respublika (2.2 punktas). Tarp Dienpinigių mokėjimo tvarkoje pirmiau išvardintų valstybių patenka ir tos valstybės, į kurias buvo komandiruotas ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu – nuo 2022-07-01.
24. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Šiaulių darbo ginčų komisija 2023-03-02 sprendime, Valstybinės darbo inspekcijos tinklalapyje patalpintoje viešoje konsultacijoje pateikta rekomendacija, jog dienpinigiai negali būti mažinami dėl to, kad: darbuotojas neįvykdo darbo normų (pvz., darbdavio nustatytų pristatymo terminų, kelionės maršruto); darbo funkcijas vykdo neekonomiškai (pvz., didelės transporto priemonės kuro sąnaudos); dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo darbuotojo neįvykdytos užduoties per nustatytą terminą (pvz., kelio remonto darbai, automobilių spūstis ir pan.); darbuotojas nepakluso darbdavio ar jo atstovo reikalavimams, kurie prieštarauja įstatymams; darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą ar kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsakovės patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje, įsigaliojusioje nuo 2022-07-01, nustatyti objektyvieji kriterijai neprieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos viešoje konsultacijoje teikiamoms rekomendacijoms, - jie niekaip nesusiję su jokiais subjektyviais faktoriais bei, kas irgi labai svarbu, niekaip nediskriminuoja nė vieno iš atsakovės darbuotojų. Tuo tarpu nuo 2022-07-01 pakeičiant teisinį reguliavimą dėl mokamų dienpinigių vienas iš svarbiausių tikslų buvo diskriminacijos tarp tos pačios įmonės darbuotojų pašalinimo. Atsakovės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje dienpinigių mažinimo kriterijai nėra susiję nei su darbuotojo užimamomis pareigomis, nei su darbuotojo stažu, nei su darbuotojo atliekamo darbo kokybe, nei su darbuotojo padarytais pareigų pažeidimais, įskaitant žalos padarymą, nei su darbuotojo neekonomišku darbo funkcijų vykdymu, nei su kitais diskriminacinio pobūdžio kriterijais. Ieškovas nenurodė bei neįrodinėjo, kad jis būtų buvęs diskriminuojamas apskaičiuojant bei mokant jam konkrečius dienpinigius lyginant su kitais aktualiu laiku dirbusiais pas atsakovę vairuotojais. Kaip parodė liudytoja E. L., pas atsakovą dirba virš 1000 vairuotojų, kas rodo, jog ieškovui nebuvo žinomas nė vienas atvejis, jog jis kaip nors būtų buvęs diskriminuojamas dienpinigių apskaičiavimo bei mokėjimo srityje, lyginant jį su kitais pas atsakovę dirbusiais vairuotojais.
25. Su pirmiau aptarta atsakovės patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, ką įrodo visa eilė į bylą pateiktų dokumentų bei paties ieškovo elgesys. Ieškovas dėl dienpinigių priteisimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją 2023-02-10 prašymu. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo prašymą, pateikė Dienpinigių mokėjimo tvarką bei supažindinimo su ja žurnalą, kuriame fiksuota, jog ieškovas supažindintas pasirašytinai. Ieškovas darbo ginčų komisijoje nei minėtos tvarkos, nei supažindinimo su ja, nei savo parašo tikrumo neginčijo. 2023-04-03 ieškinyje dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo jis to taip pat neginčijo, neteigė, kad minėtame žurnale yra ne jo parašas ir jis žurnale nėra pasirašęs. Atsakovė 2023-05-05 pranešimu į šią civilinę bylą pateikė Dienpinigių mokėjimo tvarką bei pirmiau minėtą žurnalą, kur matyti ieškovo parašas, jog jis pasirašytinai susipažino su Dienpinigių mokėjimo tvarka. Kaip paaiškino atsakovės atstovas (duomenys neskelbtini), ieškovas su Dienpinigių mokėjimo tvarka buvo supažindintas pasirašytinai jo komandiruotės vietoje, kaip konkrečiai, jis negalėjo pasakyti, nes tai nėra fiksuojama. Ieškovas 2023-06-16 teismo posėdyje neneigė, bet, priešingai, pripažino, jog pasirašinėjo dokumentus ir komandiruotėje, tik neįvardino jo pasirašytų dokumentų pavadinimo, neatsiminė, ką pasirašė, nurodė, jeigu žurnale yra jo parašas, tai vadinasi, jis pasirašė, nes jo parašą sunku padirbti. Dienpinigių mokėjimo tvarka ir susipažinimo su Dienpinigių mokėjimo tvarka žurnalas į nagrinėjamą civilinę bylą buvo pateiktas su atsakovės 2023-05-05 pranešimu, be to, minėta tvarka ir žurnalo išrašo kopija taip pat buvo pateikta darbo ginčų komisijai ir yra darbo byloje, pateiktoje teismui, tačiau iki pat 2023-06-23 teismo posėdžio ieškovas netvirtino, jog pirmiau minėtame žurnale yra ne jo parašas, jis teigė, jog tai jo parašas, nes jį sunku padirbti. O jau 2023-06-26 teismo posėdyje ieškovas staiga pakeitė savo nuomonę, tvirtindamas, kad tai ne jo parašas, nes jo parašą lengva padirbti.
26. Pažymėtina, jog visuose teismo posėdžiuose dalyvavo vertėja, kuri ieškovui tiksliai vertė teismo ir proceso dalyvių klausimus bei paaiškinimus bei liudytojų parodymus į rusų kalbą, taip pat ir ieškovo duotus paaiškinimus ir atsakymus į klausimus iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, todėl ieškovas teisintis, kodėl staiga pakeitė savo poziciją nesupratimu kalbos, negali. Jo teismui duoti paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka vieni kitų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, jie nesutampa, skirtingai nei atsakovės, todėl ieškovo paaiškinimai vertinami kritiškai, jam siekiant klaidinti teismą ir proceso dalyvius. Pažymėtina ir tai, kad ne tik kad ieškovas anksčiau neginčijo savo parašo, bet net nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl parašo suklastojimo, neprašė skirti rašysenos ekspertizės nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, kas tik įrodo, jog jis ir pats nėra tvirtai įsitikinęs, kad tai ne jo parašas, todėl ir teisme negali to kategoriškai patvirtinti. Pažymėtina ir tai, kad tik įstojęs į bylą jo atstovas advokatas parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė „mes ginčysim parašus“, tačiau 2023-06-16 teismo posėdyje ieškovas savo parašo neginčijo, jis pareiškė, jog dėl dienpinigių pretenzijų neturi, tačiau prašo priteisti 5000 Eur neišmokėtus atostoginius, už nedarbingumą ir viršvalandžius, nurodė, kad žurnale dėl dienpinigių galimai jo parašas, nes jį sunku padirbti, ir tik atidėjus teismo posėdį, jam pasikalbėjus su advokatu, ieškovas pakeitė nuomonę ir pradėjo tvirtinti priešingai, kas vertintina kritiškai ir atmestina, o tikėtina į bylą pateiktais kitais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismui patvirtino, jog ant darbo sutarties, atstovavimo sutarties Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, įgaliojimo Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, nario anketos pasirašė jis (1 t., b. l. 16, 17, 24, 35-36). Akivaizdu, jog darbo byloje esantys ieškovo 2022 metų prašymai dėl kasmetinių atostogų (1 t., b. l. 64, 66, 68, 70, 72, 74) visi yra pasirašyti būtent ieškovo, nes už jį atostogų niekas negalėjo prašyti ir neprašė, o jeigu būtų taip įvykę, tai ieškovas būtų ginčijęs, nėjęs atostogauti, tačiau to nebuvo, taigi, visi jo parašai iš esmės vienodi, iš esmės sutampa, tiek tarpusavyje, tiek ir su ieškovo ginčijamu parašu žurnale (2 t., b. l. 171). Atsakovo atstovai tvirtino, jog jis buvo supažindintas ir pasirašė, be to, apie dienpinigių dydį žinojo ir iš kitų dokumentų, kuriuos pasirašė, tačiau pretenzijų dėl dienpinigių nereiškė. Sulyginus ieškovo parašą žurnale su jo parašais ant kitų dokumentų, manytina, jog jie yra vizualiai panašūs į ieškovo parašus, esančius ant kitų dokumentų, todėl netikėti, jog tai nėra ieškovo parašai, teismui nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Nors ieškovas teigė, kad žurnale nepasirašė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovai nurodė, kad tai paties ieškovo parašas, jis pasirašė pats, ieškovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl manytina, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovo parašas žurnale yra ne jo parašas, kad jis suklastotas.
27. Kaip paaiškino atsakovo atstovas (duomenys neskelbtini), aukščiau minėtas žurnalas su Dienpinigių mokėjimo tvarka buvo siunčiamas ir fiziškai komandiruotėje esantiems darbuotojams jiems pasirašytinai susipažinti, taip pat buvo pasirašoma tam tikrose dirbtuvėse ar servisuose, pro kuriuos specialiai buvo organizuojami vairuotojų maršrutai, kaip konkrečiai pasirašė ieškovas, atsakovo atstovas paaiškinti negalėjo, neprisiminė, tai patvirtinančių duomenų bendrovėje nėra, nes jie nerenkami. L. O. Ž. taip pat patvirtino atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog vairuotojams susipažinimui dokumentai yra vežiojami autobusiuku. Tai, jog atsakovės atstovas negalėjo tiksliai įvardinti, kurioje tiksliai vietoje ieškovas pasirašytinai susipažino su Dienpinigių mokėjimo tvarka bei tai patvirtino savo parašu, neturi teisinės reikšmės – svarbu tai, kad ieškovas su Dienpinigių mokėjimo tvarka buvo supažindintas pasirašytinai ir ji jam buvo žinoma. Į bylą pateikti įrodymai, kad visi dokumentai, įskaitant Dienpinigių mokėjimo tvarką, surašyti valstybine (lietuvių k.) ir ieškovui suprantama kalba (rusų k.). Nors ieškovas susipažinimo dieną buvo komandiruotėje, tačiau atsakovės atstovai paaiškino bei liudytojas O. Ž. patvirtino, kad supažindinimas vyko vairuotojų komandiruotės vietoje. Ši aplinkybė byloje nepaneigta, todėl teismas sutinka su darbo ginčų komisijos argumentais ir laiko neįrodyta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas su darbdavio patvirtinta dienpinigių mokėjimo tvarka nebuvo supažindintas.
28. Iš byloje ir darbo byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovui faktiškai visada buvo taikoma 50 % sumažinta dienpinigių norma, išskyrus du epizodus – laikotarpius nuo 2022-07-29 iki 2022-08-09 ir nuo 2022-10-29 iki 2022-11-28, kai taikyta 45 Eur už dieną dienpinigių norma. Šiais dviem laikotarpiais, kai ieškovui buvo mokami didesni nei 50 procentų nuo Vyriausybės patvirtintų maksimalių dydžių dienpinigiai, įmonė vykdė pervežimus naujais maršrutais, kai buvo vežami mažiau likvidūs kroviniai, todėl atitinkamai klientų reikalavimu nebuvo imperatyvo rinktis saugius parkingus naktiniams ar savaitgaliniams sustojimams, dėl ko parkingų infrastruktūra ir lokacija buvo mažiau palanki vairuotojui, t. y. parkingai buvo toliau nuo didesnių miestų bei juose buvo mažiau palankios sąlygos. Taip pat pakrovimo ir iškrovimo vietos neturėjo infrastruktūros (buvo mažesnės), kurioje būtų vairuotojui suteikta galimybė pailsėti ir gauti papildomų nemokamų paslaugų, kuriomis vairuotojas galėjo naudotis laukdamas, kol krovinys bus pakrautas, t. y. vairuotojas pakrovimo iškrovimo metu turėjo būti vilkike arba prie vilkiko. Visais kitais laikotarpiais, kai buvo taikoma 50 procentų nuo maksimalių dydžių sumažinta dienpinigių norma, buvo vykdomi patikrintų didelių klientų užsakymai, kai vežami likvidūs kroviniai, o klientai savo ruožtu nustato konkrečias saugias poilsio vietas, kurios tuo pačiu turi ir geresnę infrastruktūrą, įskaitant vairuotojui prieinamų patogumų atžvilgiu. Pakrovimo ir iškrovimo vietose (savo dydžiu jos didesnės nei įprasta ir turi geresnę infrastruktūrą) vairuotojas saugumo sumetimais negali dalyvauti procesuose, o proceso pabaigos laukia specialiai vairuotojams skirtose patalpose, kuriose yra įrengti atitinkami patogumai (dušai ir/ar virtuvėlės). L. O. Ž. parodė, kad ieškovas naudojosi bei turėjo galimybę naudotis pirmiau išvardinta infrastruktūra, kur vairuotojui prieinami atitinkami patogumai, nes tose šalyse, į kurias jis buvo komandiruotas, tokia infrastruktūra sukurta, išvystyta bei prieinama, o tie klientai, kurių užsakymus vykdė atsakovas, pirma, ir savo sąskaita pasirūpina atitinkamais vežėjo vairuotojui prieinamais patogumais, antra, tie patogumai sukurti ir buvo prieinami vairuotojui tiek krovinio pakrovimo, tiek krovinio iškrovimo vietose. Paaiškino, kad jeigu už atitinkamus patogumus vairuotojui reikia mokėti, jis po komandiruotės išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikia įmonės buhalterijai ir tokias išlaidas įmonė vairuotojui visada atlygina. DK 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo bendradarbiauti. L. O. Ž. parodė, kad ieškovas jam nė karto nekėlė klausimo, nereiškė pretenzijų, kad ieškovo naudai įmonė būtų už kurią nors konkrečią komandiruotę neteisingai suskaičiavusi dienpinigius. Įrodymų, kad būtų reiškęs pretenzijas dėl jam apskaičiuotų dienpinigių darbo sutarties galiojimo metu, ieškovas iš viso į bylą nepateikė. Priešingai, paaiškino, kad dėl dienpinigių jis atsakovui jokių pretenzijų neturi bei jų nekėlė visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį.
29. Iš 2022-08-24 avanso apyskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-07-29 avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-06-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinių komandiruočių, 2022-07-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinių komandiruočių, 2022-08-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinių komandiruočių matyti, kad visi išvardinti dokumentai ieškovo yra pasirašyti, o juose fiksuotos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, įskaitant ir dėl ieškovo naudai suskaičiuotų dienpinigių, apima ir laikotarpį jau po 2022-07-01 – konkrečiai nuo 2022-07-01 iki 2022-08-22 (2 t., b. l. 29-34). Už šias komandiruotes ieškovui nebuvo mokami LR Vyriausybės patvirtinti maksimalaus dydžio dienpinigiai. Ieškovas pirmiau aptartus dokumentus, kurie yra įforminti lietuvių kalba ir jam suprantama rusų kalba, matė, su jais susipažino, patvirtino juos savo parašu bei, kaip ir pats minėjo 2023-06-16 teismo posėdyje, niekada atsakovui nepareiškė pretenzijų, kad atsakovas įsakymuose dėl komandiruočių būtų suskaičiavęs ieškovo naudai neteisingus dienpinigius. Už komandiruotę Ispanija – Prancūzija – Nyderlandai, laikotarpis nuo 2022-06-30 iki 2022-07-29, ieškovo naudai suskaičiuoti dienpinigiai yra 50 procentų nuo LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Už komandiruotę Ispanija – Vokietija, laikotarpis nuo 2022-08-10 iki 2022-08-22, ieškovo naudai suskaičiuoti dienpinigiai yra 50 procentų nuo LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nors tikslių įrodymų apie tai, kokiais konkrečiai objektyviais kriterijais ieškovas (ne)galėjo pasinaudoti byloje nepateikta, tačiau ieškovo parašai avanso apyskaitose ir komandiruočių įsakymuose, kur nurodyti konkretūs taikomi dienpinigių dydžiai liudija tai, kad komandiruočių metu ir po jų ginčo tarp šalių šiuo klausimu nebuvo. Ieškovo elgesys (žinant jo naudai už kiekvieną komandiruotę suskaičiuotus dienpinigius ir nepareiškiant jokių pretenzijų, kad kokioje tai dalyje dienpinigių suskaičiavimas neva yra neteisingas) irgi patvirtina, jog ieškovas neturėjo atsakovui jokių pretenzijų dėl darbo sutarties vykdymo, įskaitant dienpinigių ieškovo naudai suskaičiavimo teisingumo. Tokios aplinkybės kaip reikšmingos vertinant šalių elgesį ir iš to kylančias teisines pasekmes išskiriamos ir teismų praktikoje. Taip kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje taip pat kilo ginčas dėl sumažintų dienpinigių mokėjimo teisėtumo, nurodė, kad teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai bylos duomenys apie šalių elgesį, atliktų veiksmų pobūdį ir kt. neteikia pagrindo spręsti, kad darbo teisinių santykių metu nebuvo šalių susitarimo dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – darbuotojui mokėtinų dienpinigių mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).
30. Kaip parodė liudytoja E. L., pas atsakovą dirba virš 1000 vairuotojų, ji pati įmonėje dirba 10 metų, ir visi klausimai įmonėje sprendžiami bei išsprendžiami kiekvieną dieną bendraujant, - kad ji vairuotojams visada pateikia, jei jie pamiršta, ir kontaktus įmonės darbuotojų, kuriems pavesta spręsti konkrečius iškylančius klausimus. Ieškovo atveju ji neprisiminė, kad būtų kokių nors ieškovo keltų klausimų, kurie būtų buvę neišspręsti ir ieškovas dėl to būtų reiškęs toliau pretenzijas. O DK 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Pretenzijų iš ieškovo pusės nebuvimas dėl jam suskaičiuotų ir išmokamų dienpinigių dydžio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir parodo, kad atsakovė ieškovo naudai dienpinigius suskaičiavo teisingai – priešingu atveju, neabejotina, ieškovas tokius klausimus būtų kėlęs darbo sutarties galiojimo laikotarpiu bei tokius įrodymus būtų pateikęs į nagrinėjamą civilinę bylą.
31. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, jog nors toks vairuotojų, dirbančių pas atsakovę, skaičius nemažas, tačiau atsakovė faktiškai beveik neturėjo teisme ginčų su vairuotojais dėl darbo sutarčių vykdymo, o tai netiesiogiai patvirtina, jog atsakovė su tokiu dideliu skaičiumi vairuotojų tinkamai vykdo darbo sutartis, vairuotojai žino teises bei pareigas, o atsakovė prievoles, kurios įtvirtintos tiek norminiuose teisės aktuose, tiek lokaliuose teisės aktuose, vairuotojų atžvilgiu įvykdo tinkamai.
32. 2021-10-18 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas buvo priimtas pas atsakovę į darbą, 3.3 punkte įtvirtinta, kad vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 (penkiasdešimt) procentų LR Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių sumos. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog darbo sutartį matė, su ja susipažino, ją suprato, pasirašė, t. y. ant darbo sutarties yra jo parašas. Be to, ant darbo sutarties egzemplioriaus, išversto į rusų kalbą, ieškovas pats savo ranka aiškiai nurodė, jog suprato. Nagrinėjamos bylos atveju yra raštu atskirame dokumente išreikšta vienos iš darbo sutarties šalių – darbuotojo – valia dėl teisės aktuose nustatyto jam mokėtinų dienpinigių dydžio sumažinimo. Šiame kontekste svarbu tai, kad yra raštu išreikšta tos šalies, kuriai nustatyta sąlyga nenaudinga, valia, be to, byloje nėra duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokį susitarimą, kita sutarties šalis – darbdavė – darbuotojo pasirašytame dokumente nustatytas sąlygas vykdė. Pažymėtina, jog po 2022-07-01 dėl dienpinigių mokėjimo iš esmės niekas nepasikeitė, darbdaviai įpareigojami mokėti ne mažesnius, nei 50 procentų dienpinigius, taigi ieškovas tai žinojo ir suprato jau priimant jį į darbą. Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek iki 2022-07-01, tiek po minėtos datos ieškovui niekada nebuvo mokami mažesni dienpinigiai nei 50 % LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nepagrįstai ieškovo atstovas teismo posėdžiuose bandė pateikti faktinę situaciją dėl dienpinigių taip, jog po 2022-07-01 ieškovas pradėjo gauti neva mažesnius dienpinigius, nei jis gaudavo iki 2022-07-01, kas neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų bei objektyvios realybės. Taip pat iš į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktų įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių, avanso apyskaitų, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai ir kurie priimti iki 2022-07-01, matyti, kad ir iki 2022-07-01 ieškovui mokami dienpinigiai sudarė 50 procentų nuo LR Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovui tiek iki 2022-07-01, tiek po 2022-07-01 niekada nebuvo mokami mažesni dienpinigiai nei 50 procentų, skaičiuojant nuo LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Taip pat pažymėtina ir tai, kad jo darbo sąlygos po 2022-07-01 nesuprastėjo, palyginus su darbo sąlygomis iki minėtos datos, jis tai pripažino teismo posėdyje, tai paneigiančių aplinkybių nenurodė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl neaišku, kodėl jam darbdavys turėjo mokėti maksimalaus dydžio dienpinigius, kai nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai to nenumato.
33. Valstybės, į kurias buvo komandiruotas ieškovas tiek iki 2022-07-01, tiek po 2022-07-01, faktiškai tos pačios. Ieškovas nei 2023-04-03 ieškinyje, nei ginčą nagrinėjant teisme žodinio proceso tvarka nesirėmė bei neįrodinėjo, kad jo darbo sąlygos po 2022-07-01 kažkaip iš esmės pasikeitė, kad nuo 2022-07-01 jis būtų vykęs į kitas valstybes nei iki 2022-07-01, o jose yra prastesnė infrastruktūra nei tose valstybėse, į kurias vyko iki 2022-07-01, arba po 2022-07-01 negalėjo pasinaudoti atitinkamais patogumais, kuriais galėdavo pasinaudoti iki 2022-07-01; kad nuo 2022-07-01 jo pervežamų krovinių pobūdis būtų kaip nors skyręsis nuo iki 2022-07-01 jo pervežamų krovinių pobūdžio, dėl ko jis negalėjo naudotis atitinkama infrastruktūra, atitinkamais patogumais ir/ar, kad dėl to padidėjo jo išlaidos lyginant su iki 2022-07-01 patiriamomis išlaidomis; kad dėl kokių nors kitų konkrečių priežasčių jo išlaidos nuo 2022-07-01 būtų padidėjusios lyginant su išlaidomis komandiruotėse iki 2022-07-01, kad jis pateikė kvitus už patirtas papildomas išlaidas apmokėti bendrovės buhalterijai ir jam buvo atsisakyta juos apmokėti, jie nebuvo apmokėti, ieškovas to neįrodinėjo ir neįrodė.
34. Dėl to, kad dalis avanso apyskaitų ir įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių ieškovo liko nepasirašytos, atsakovės atstovai paaiškino to priežastis – ieškovas, 2022-12-12 baigęs paskutinę komandiruotę, paliko visus komandiruotės metu surinktus dokumentus atsakovo dokumentų priėmimo vietoje šių dokumentų apdorojimui, parašė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir vėliau, kviečiamas atvykti pasirašyti komandiruotės dokumentų, neatvyko, nes 2022-12-19 prasidėjo nedarbingumo laikotarpis, kuris tęsėsi iki pat darbo santykių pabaigos. Ieškovas prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pateikė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių ir avanso apyskaitos už paskutinę komandiruotę ieškovo liko nepasirašyti. Tačiau ir šiais atvejais apie jam mokėtinus dienpinigius ieškovas buvo informuojamas, jam jo nepasirašytose avanso apyskaitose ir įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių nurodytos sumos buvo išmokėtos ir jis dėl jų dydžio visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį taip pat nereiškė jokių pretenzijų. L. O. Ž. parodė, kad prieš kiekvieną komandiruotę vairuotojai yra supažindinami su jos sąlygomis, maršrutu, pravedamas instruktažas, o pradėjus komandiruotę kiekvieną dieną vairuotojui yra prieinami įmonės kontaktai bei darbuotojai, su kuriais vairuotojai operatyviai sprendžia atsirandančius klausimus bei neaiškumus, jei jų kyla. Iš ieškovo jis negavo jokių pretenzijų tiek dėl jam suskaičiuotų bei išmokėtų dienpinigių, tiek dėl transporto su kroviniu sustojimo vietų, tiek dėl krovinio iškrovimo bei pakrovimo vietų, aikštelių ar san. mazgų kokybės, negalėjimu jais pasinaudoti. Taip pat parodė, jog vairuotojai gali naudotis viešbučiu, jo išlaidas apmoka bendrovė, kodėl vairuotojas juo nesinaudojo, reikia klausti paties vairuotojo.
35. Pats ieškovas 2023-06-16 teismo posėdyje paaiškino, kad dėl dienpinigių ieškovui jis neturi jokių pretenzijų. Įvardino, kad pagal jį jam yra nesumokėta už nepanaudotas atostogas, ligonlapius bei perdirbtas valandas. Atsakovės atstovui ieškovui uždavus klausimą, ar jis kada nors darbo sutarties tarp atsakovo ir ieškovo galiojimo metu kėlė pretenzijas dėl jo naudai apskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių, ieškovas paaiškino, kad jokių pretenzijų per visą tą laiką dėl dienpinigių jis atsakovui nereiškė. Nors ieškovo atstovas bandė įteigti, kad ieškovas neišsilavinęs, nieko nežinojo ir nesuprato, tačiau visi dokumentai yra sudaryti dviem kalbomis (lietuvių ir rusų), jie buvo išversti, ieškovui parodyti, jis buvo su jais supažindintas, pasirašė, o be to ir pats teismo posėdyje nurodė, jog suprato, tai patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovės atstovų paaiškinimai, jis turėjo žinoti, kiek jam priklauso darbo užmokesčio ir dienpinigių, be to, jis sugebėjo susirasti Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą, į ją įstojo – tapo jos nariu, kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, byloje jam atstovauja net du profesionalūs teisininkai (tame tarpe - advokatas), kurie jam suteikė ir teikia visapusišką profesionalią teisinę pagalbą bet kuriuo klausimu, nagrinėjamoje byloje jam viską vertė vertėja, kuri dalyvavo teismo posėdžiuose, kas rodo, jog ieškovas puikiai orientuojasi ir gali apginti savo teises ir teisėtus interesus tinkamų atstovų pagalba.
36. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas visais konkrečiais komandiruočių atvejais buvo informuojamas apie jam mokėtinus dienpinigius, taip pat pasirašydavo įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių bei avanso apyskaitas, kuriose buvo nurodytos visos jo naudai mokėtinos sumos. Tokios aplinkybės, taip pat tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje sutarta pirmiau aptarta sąlyga,- yra reikšmingos, kurios patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė įsipareigojimus ieškovui bei nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei darbo sutarties sąlygų. Tai savo elgesiu visą darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės galiojimo laikotarpį pripažino ir ieškovas, nes jokių pretenzijų, kad atsakovė būtų pažeidusi jo teises ir teisėtus interesus, nesumokėjusi kokios nors ieškovui priklausančios sumos, nereiškė. Tai patvirtino teismo posėdyje pats ieškovas, nurodydamas, jog jis dėl dienpinigių jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė, nesikreipė su skundu nei į valstybinę darbo inspekciją, nei į darbovietės administraciją. Kad iš ieškovo jokių skundų dėl to nebuvo gauta nei žodžiu, nei raštu, patvirtino teismo posėdyje ieškovo prašymu apklaustas liudytojas O. Ž., dirbantis bendrovėje transporto vadybininku, kuris kažkurį laiką (gal 3 mėnesius) tiesiogiai bendravo su ieškovu, padėjo spręsti jam iškylančias problemas ir pan.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė vidaus lokaliniu teisės aktu yra patvirtinusi dienpinigių mokėjimo tvarką, su kuria ieškovas supažindintas pasirašytinai ir kuri suteikė atsakovei teisę mažinti Apraše nurodytas maksimalias dienpinigių normas pagal atsakovės dienpinigių mokėjimo tvarkos objektyviuosius kriterijus, į tai, kad atsakovė neprivalėjo ieškovui skaičiuoti ir mokėti maksimalius (100 procentų) dienpinigius, į tai, kad atsakovė išmokėjo visus priskaičiuotus dienpinigius ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas išieškoti 3345,50 Eur dienpinigių nepriemoką dėl neteisėtai sumažintos dienpinigių normos atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką
38. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui darbo sutarties nutraukimo dieną, t.y. 2023-01-31, buvo išmokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl reikalavimas išieškoti netesybas netenkintinas.
39. DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės, naujų įrodymų
40. Pagal CPK 253 straipsnio 1 dalį išsprendus šio Kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Teismui 2023-02-26 teismo posėdžio metu nusprendus baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, paskelbus baigiamąsias kalbas ir paaiškėjus, kad toliau teismo posėdyje negali dalyvauti vertėja, todėl paskelbus pertrauką iki 2023-06-27 10.00 val., ieškovo atstovė pateikė teismui išrašus (3 t., b. l. 134-147). Suteikus žodį ieškovui baigiamųjų kalbų metu, jis paprašė minėtą išrašą prijungti, nurodydamas, jog tai jo darbinis sąsiuvinis, kuriame jis viską žymėjosi, įrodymas, kad dėl dienpinigių žurnale nepasirašė, nes buvo komandiruotėje Ispanijoje. Ieškovo atstovas prašė tuo pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
41. CPK 256 straipsnis numato, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įvertinus teismui ieškovo pateiktus užrašus, manytina, jog jie negali būti svariais įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes net neaišku, kas čia per užrašai, kada šie užrašai buvo surašyti, kieno ranka surašyti, apie ką jie yra. Minėti užrašai atsiųsti teismui baigiamųjų kalbų metu, paskelbus pertrauką, kai papildymų, prašymų stadija jau baigta, tačiau ieškovas vėl teikia įrodymus ir vėl siekia tęsti bylos nagrinėjimą, bet kokiais būdais siekia, kad teismas bylos neišnagrinėtų, neužbaigtų nagrinėjimo, kai minėtus užrašus ir kitus prašymus, kuriuos ieškovas turėjo pareikšti ir pateikti teismui kartu su ieškiniu, jo atstovas advokatas juos teikė palaipsniui, kiekvieno posėdžio metu, vis siekdamas, kad teismas atidėtų bylos nagrinėjimą ir nebaigtų. Minėti užrašai atsiųsti be jokio lydraščio ir jokio paaiškinimo, jie pateikti gerokai per vėlai, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, jie nebuvo teikti darbo ginčų komisijoje ir net parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl jie nepripažintini įrodymu, kuris turėtų reikšmės nagrinėjamai bylai ir kurio pagrindu galėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad vidaus teisės akto dėl dienpinigių pasirašymo metu ieškovas buvo komandiruotėje, to fakto niekas net neginčija, todėl jo net nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ir jo atstovų prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Atsakovės prašymas dėl 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (3 t., b. l. 117-119), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinio netenkinus, iš ieškovo atsakovei priteistinos 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir atstovavimą teisme), kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
44. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas (CPK 96 straipsnis), taip pat nepriteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nes byla elektroninė, šalių atstovai gavo procesinius dokumentus per EPP, todėl tokių išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.