Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-187-647/2016 nagrinėjimo atnaujinimo paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. M. prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-187-647/2016 nagrinėjimą dėl naujai išaiškėjusių esminių aplinkybių. Prašyme nurodė, kad 2016-06-01 gavo Vilniaus apygardos teismo 2016-05-26 nutartį, iš kurios sužinojo, kad priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad 2001 m. spalio 4 d. parengtas ginčo žemės sklypo planas yra galiojantis ir teisėtas. Ši aplinkybė nebuvo žinoma ir Vilniaus rajono apylinkės teismui, nagrinėjant pareiškėjo ieškinį, kadangi nagrinėjimo metu faktas, kad egzistuoja ankstesnis teisėtas ir veikiantis žemės sklypo planas, ir kad pagal tą planą jo žemės sklypas turi būti būtent tokio ploto, už kurį buvo sumokėta, o jo ribos turi likti ten kur jos yra, nebuvo iškilęs. Taigi aplinkybė, kad 2001-10-04 parengtas ginčo žemės sklypo planas teismų sprendimais lieka galioti ir teisėtas ir dėl to juo turi būti ir toliau remiamasi nustatant ginčijamas ribas tarp sklypų, pareiškėjui nebuvo žinomas teisminio nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė nebuvo žinoma ir teismui. Pareiškėjas ją sužinojo tik 2016-06-01. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę šios bylos sprendimui.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui atmetus pareiškėjo prašymus atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-861-723/2013 ir Nr. 2-310-855/2012, pareiškėjas, akivaizdžiai ignoruodamas įsiteisėjusius teismų sprendimus ir siekdamas išvengti įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013 vykdymo, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-187-647/2016. Pareiškėjas proceso atnaujinimo institutu naudojasi ne pagal jo tikslus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, naujai paaiškėjus aplinkybėms, atmetė. V. M. paskyrė 30 Eur baudą, įpareigojant ją sumokėti į valstybės biudžetą.Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad 2001-10-04 parengtas ginčo žemės sklypo planas M1:500 yra vienintelis galiojantis ir teisėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas. V. M. jau du kartus teismine tvarka ginčijo žemės sklypo dalies privatizavimą pagal 2001 m. spalio 4 d. žemės sklypo planą. Teismo sprendimais Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 4160-41 panaikintas nebuvo. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius dar 2013-09-12 rašytiniame atsakyme Nr. 48SD-(14.48.104.)-6897 į V. M. prašymą nurodė, kad 1969 m. žemės sklypo planas neatitinka kadastrinių matavimų planams keliamų reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatose, todėl dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., jam bus parduota pagal A. Š. IĮ matininko Š. L. 2001 m. spalio 4 d. parengtą žemės sklypo planą M1:500 (b.l. 14). Suinteresuotas asmuo byloje patvirtino, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą parduoti dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad žemės sklypo planas M 1:500 yra neatskiriamoji šios sutarties dalis. Iš nurodyto akivaizdu, kad V. M. negalėjo būti nežinoma, kad 2001-10-04 parengtas žemės sklypo planas M1:500 yra vienintelis galiojantis ir teisėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-09 nutartį ir procesą atnaujinti, panaikinti apeliantui paskirtą 30 Eur baudą. Atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai pasirašyti su apeliantu pirkimo-pardavimo sutartį buvo remiamasi UAB „Orkanas“ sudarytu planu, tuo tarpu 2016-05-26 apeliacinės instancijos, Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad „...priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad 2001 m. spalio 4 d. parengtas ginčo žemės sklypo planas yra galiojantis ir teisėtas. Prašymą panaikinti apeliantui paskirtą baudą grindžia tuo, kad apeliantas kreipėsi į teismą nepiktnaudžiaudamas procesu, jis yra 85 m. amžiaus ir II grupės invalidas.Atsiliepime suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantas, nesutikdamas su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, atskirajame skunde kartoja prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, taip pat atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantas iš esmės kvestionuoja ne tik įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-187-647/2016, tačiau ir kitus įsiteisėjusius ir vykdytinus teismų sprendimus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-187-647/2016 (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). 2016-12-23 teisme gautas prašymas apelianto atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus – 2004-03-31 LR Seimo kontrolieriaus pažymą, 2012-02-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos raštą, 2007-12-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3579-723/2007.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kodėl pastarieji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į pateiktų dokumentų datas, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantas neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus dokumentus atsisako priimti.Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.Civilinio proceso kodekso 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Pagal CPK 370 straipsnio 1, 2 dalis, teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Taigi, apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Kaip matyti iš teismui pateikto prašymo atnaujinti procesą, jis grindžiamas tuo, jog apeliantas iš Vilniaus apygardos teismo 2016-05-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1738-345/2016 motyvuojamosios dalies sužinojo, kad priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad 2001 m. spalio 4 d. parengtas ginčo žemės sklypo planas yra galiojantis ir teisėtas. Ši aplinkybė pasak apelianto nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-187-647/2016 nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas prašo atnaujinti tą pačią bylą, kurioje ir sužinojo apie apelianto nurodomą naują aplinkybę - kad 2001 m. spalio 4 d. ginčo žemės sklypo planas yra galiojantis ir teisėtas. Darytina išvada, kad apelianto nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Dėl apelianto nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės - 2001-10-04 parengto žemės sklypo plano - buvo pasisakyta tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-187-647/2016, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo 2016-05-26 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1738-345/2016). Todėl 2001-10-04 parengtas žemės sklypo planas ir su šio plano vertinimu susiję argumentai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti šioje dalyje nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo panaikinti jam paskirta 30 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes jis yra 85 m. amžiaus bei turi II grupės invalidumą. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis yra įsitikinęs, jog jo kreipimasis į teismą buvo pagrįstas.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nors apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo pripažintas nepagrįstu, tačiau darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas šį procesinį dokumentą, grįstą teisiniais argumentais, teikė nesąžiningai, realiai nesiekdamas savo teisinių interesų teisminės gynybos, ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bauda apeliantui buvo paskirta nepagrįstai, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl baudos paskyrimo panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį, kuria pareiškėjui V. M. paskirta 30 Eur bauda.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.