- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2-310-855/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03399-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant V. L., vertėjaujant L. J., dalyvaujant ieškovės G. M. atstovams M. M., adv. V. G., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K., trečiajam asmeniui V. M., trečiojo asmens atstovui adv. A. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo – V. M., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo – V. M., prašydama nustatyti jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės parengtą UAB “Orkanas“ projektą, paskiriant ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, o atsakovui – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“. Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), aplink namą yra suformuotas 0,1676 ha ploto žemės sklypas, jame yra ir kiti ieškovei bei trečiajam asmeniui priklausantys statiniai. Ieškovė 2003-03-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise 838/1676 dalis šio žemės sklypo, o kita dalis žemės sklypo priklauso Lietuvos valstybei, ją patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, sklypu faktiškai naudojasi trečiasis asmuo V. M.. Tarp žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta naudojimo sklypu tvarka, kas sukelia ieškovei daug problemų ir nepatogumų, kadangi su valstybei priklausančia sklypo dalimi besinaudojančiu V. M. nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi sklypu. Ieškovė 2011-07-05 pasiūlė atsakovui sudaryti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jos parengtą UAB „Orkanas“ sklypo planą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pasiūlė tokią sutartį sudaryti su trečiuoju asmeniu ar pateikti jo sutikimą su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi tretysis asmuo ketina privatizuoti valstybei priklausančią šio žemės sklypo dalį, todėl turi būti atsižvelgiama į jo norus bei interesus. Nors ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį, siūlydama sutikti su naudojimosi sklypu tvarka, tačiau trečiasis asmuo nesureagavo, taip pat nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu jis privatizuos žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai pažymėjo, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens kyla nuolatiniai konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu, V. M. neleidžia ieškovei prieiti prie jos naudojamos gyvenamojo namo dalies, ją remontuoti ir rekonstruoti, yra savavališkai be ieškovės sutikimo pastatęs žemės sklype tvorą, ribojančią galimybes judėti, tarp bendraturčių kyla nesutarimai ir dėl naudojimosi bendru gyvenamuoju namu, nėra vilties, kad šalims pavyktų geruoju susitarti, ir dabartinė situacija pažeidžia ieškovės teises bei interesus. Pabrėžė, kad siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra optimali ir racionali, yra išlaikyti visi tam būtini principai, kadangi realios šalims priklausančios žemės sklypo dalys atitinka idealiąsias dalis, ieškovei priskirtinoje žemės sklypo dalyje yra tik jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, tuo tarpu atsakovui priskirtinoje žemės sklypo dalyje yra tik trečiajam asmeniui priklausantys pastatai ar jų dalys, užtikrinamas šalių santykių stabilumas, nėra pažeidžiamos nei vienos iš šalių bei trečiojo asmens teisės ir interesai.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti vadovaujamasi teismų praktikoje išvystytais principais ir nuostatomis, taip pat atsižvelgiama į trečiojo asmens V. M., kuris faktiškai naudojasi valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi ir siekia ją privatizuoti, interesus. V. M. 2011 m. birželio – liepos mėnesiais buvo pateikęs prašymus dėl žemės sklypo dalies išpirkimo iš valstybės, tačiau jie buvo atmesti, kadangi pareiškėjas nepateikė reikalaujamų dokumentų originalų, be to, valstybė negali jam parduoti didesnės, nei jai priklauso, žemės sklypo dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo nuomone, ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, galimai trečiajam asmeniui pasinaudojus teise išpirkti žemę iš valstybės, nepažeidžia jo interesų ir teisių, yra optimali ir racionali.
Šalies argumentai
Tretčiasis asmuo V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o jos nenutraukus –ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1976-02-09 Vilniaus rajono liaudies teismo sprendimu c.b. Nr. 2-3-26-73 buvo nutraukta jo ir ieškovės santuoka, tarp šalių padalintas santuokoje įgytas turtas, t.y. žemės sklypas ir namas, esantys Vilniaus r. Rudaminos sen. Rudaminos k. Gegužės 1-osios g. 3, abiem šalims priteista po ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo (kiekvienam tenkančios žemės sklypo dalies išmatavimai 40x15), todėl teismo sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutartimi, jau yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji negali būti nustatoma iš naujo, keičiama ir peržiūrima, o byla turi būti nutraukta LR CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Pabrėžė, kad nuo 1976 m. trečiasis asmuo faktiškai naudojasi 925 kv.m. ploto sklypo dalimi, o G. M. – 756 kv.m. ploto sklypo dalimi, su tokia naudojimosi tvarka ieškovė sutiko, pasirašydama ant 1996-02-20 žemės sklypo ribų plano, tokia tvarka susiklostė po to, kai ieškovė dalį sklypo perleido naudotis kaimynams, todėl ji ir turi būti palikta bei jos turi būti laikomasi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei G. M. nuosavybės teise priklauso 838/1676 dalys 0,1676 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurias jį įgijo 2002-03-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, tuo tarpu atsakovui Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso likusios 838/1676 dalys šio žemės sklypo, kurias patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (b.l. 7, 54-57). Šiame žemės sklype yra ieškovei G. M. ir trečiajam asmeniui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovei G. M. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) bei trečiajam asmeniui V. M. nuosavybės teise priklausantys pastatai – ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8-11).
Kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, trečiasis asmuo V. M. 2011-06-13 ir 2011-07-05 buvo pateikęs prašymus privatizuoti valstybei priklausančią minėto žemės sklypo dalį, kuria faktiškai naudojasi ir kurioje yra jam priklausantys statiniai, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-06-29 ir 2011-07-21 raštais prašymus buvo atsisakyta tenkinti, kadangi trečiajam asmeniui iš pageidaujamo išpirkti 925 kv.m. ploto gali būti parduota tik valstybei priklausanti 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, be to jis nepateikė žemės sklypo dalies pirkimui būtinų dokumentų - mokėjimo pranešimo ir mokėjimo čekių originalų ir kt. (b.l. 87-91).
Teismas pažymi, kad žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 str. 1 d.). Kaip pripažino ieškovė bei atsakovas ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 13-19), ieškovė siūlė atsakovo žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdančiai Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM nustatyti naudojimosi bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu tvarką pagal ieškovės siūlomą projektą, tačiau atsakovas tą padaryti atsisakė, motyvuodamas trečiojo asmens V. M., kuris faktiškai naudojasi valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi, teisių bei interesų užtikrinimo poreikiu bei jo sutikimo gavimo būtinumu, kas savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog bendraturčių sutarimas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo nėra pasiektas, trečiasis asmuo V. M. savo nuomonės dėl ieškovės siūlomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos ikiteisminėje stadijoje nebuvo pareiškęs, todėl siekiant užtikrinti ieškovės, o taip pat ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, ji nustatytina teismo sprendimu.
Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis c.b. A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis c.b. P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Tai reiškia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, tiksliai nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančią sklypo dalį, dydį, išsidėstymą ir jos vietą kitų objektų atžvilgiu ir pan. (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006).
Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarka teismų praktikoje vadovaujamasi tokiais principais bei kriterijais: 1) teisėtumo kriterijus - naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti suderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir/ar kiek įmanoma labiau jas atitikti (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-956/2003); 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuoti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus -nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan. (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006); 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, kad būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (LAT 2003 m. balandžio 9 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-494/2003; LAT 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-563/2007).
Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalies (šalių) pateiktą variantą (pateiktus variantus) vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (LAT 2006 m. vasario 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-291/2007). Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2004).
Pagal ieškovės G. M. siūlomą UAB „Orkanas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ieškovei G. M. siūloma priskirti naudotis 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7, tuo tarpu atsakovui Lietuvos valstybei siūloma priskirti naudotis 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 1-2-3-4-5-6-18-17-16-15-14-13-12-11-1 (b.l. 12). Teismo nuomone, ši ieškovės siūloma nustatyta naudojimosi bendru su atsakovu žemės sklypu tvarka atitinka aukščiau nurodytas LR CK normas bei suformuotus reikalavimus ir principus, taip pat ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, yra racionali, optimali, priimtina bei patogi, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių, o taip pat ir trečiojo asmens V. M., kaip galimo būsimo valstybei priklausančios žemės sklypo dalies savininko bei esamo statinių savininko, teisių bei interesų.
Pirma, naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta teisės aktų nustatyta tvarka, nurodyta UAB „Orkanas“ parengtame žemės sklypo tvarkos projekte žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (teisėtumo kriterijus).
Antra, siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir visiškai jas atitinka, kadangi bendraturčiams nustatytinos naudotis realios žemės sklypo dalys atitinka idealiąsias joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis: ieškovei G. M. siūloma faktiškai naudotis būtent 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovui Lietuvos valstybei – 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios šalims iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise (adekvatumo kriterijus).
Trečia, siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina galimybę kiekvienam iš bendraturčių, o tuo pačiu ir trečiajam asmeniui ir toliau naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą, taip pat išlaiko bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuoja, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, ir sudaro įmanomai mažai prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus).
Ketvirta, siūlomu projektu ieškovei G. M. skiriama naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra vien jai nuosavybės teise priklausantys pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) bei jai ir trečiajam asmeniui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalis, kuria faktiškai naudojasi būtent ieškovė G. M., tuo tarpu atsakovui Lietuvos valstybei skiriama naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra vien trečiajam asmeniui V. M., siekiančiam privatizuoti (nupirkti iš valstybės) šią žemės sklypo dalį, nuosavybės teise priklausantys pastatai (penki ūkiniai pastatai, garažas ir šiltnamis) bei jam ir ieškovei G. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalis, kuria faktiškai naudojasi būtent trečiasis asmuo V. M.. Tokiu būdu siūloma tvarka užtikrintų abiejų žemės sklype esančių statinių savininkų/bendraturčių teises ir objektyvią galimybę naudotis jiems priklausančiais statiniais (be kita ko, prie jų prieiti, juos prižiūrėti ir pan.) asmeniniams, buitiniams, ūkio ir kitiems poreikiams tenkinti ir toliau tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo iš Lietuvos valstybės išpirktų šiuo metu atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, kuria faktiškai naudojasi. Be to, kaip patvirtino visi dalyvaujantys byloje asmenys ir teismo posėdyje parodė ieškovės atstovė M. M. bei trečiasis asmuo V. M., tiek indeksu „A“, tiek indeksu „B“ pažymėtoje žemės sklypo dalyje yra atskiri įėjimai bei įvažiavimai į žemės sklypą (atitinkamas jo dalis) bei ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančius gyvenamuosius bei ūkio statinius (racionalumo ir patogumo kriterijus).
Penkta, ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka didžiąja dalimi atitinka ilgą laiką (nuo 1976 metų, kai buvo nutraukta ieškovės G. M. ir trečiojo asmens V. M. santuoka) faktiškai susiklosčiusią ieškovės ir trečiojo asmens naudojimosi sklypu tvarką, kadangi nuo seno ieškovė naudojosi būtent ta žemės sklypo dalimi, kuri projektiniame variante pažymėta indeksu „B“, joje prižiūrėjo savo statinius, žemę, ją dirbo (sodino sodinius, daržoves ir pan.), tuo tarpu trečiasis asmuo V. M. nuo seno naudojosi būtent ta žemės sklypo dalimi, kuri projektiniame variante pažymėta indeksu „A“, joje prižiūrėjo savo statinius, žemę, ją dirbo (sodino sodinius, daržoves ir pan.) (stabilumo kriterijus). Nors ieškovė ir trečiasis asmuo pripažino, kad V. M. faktiškai naudojasi didesne, nei pažymėta plane indeksu „A“ žemės sklypo dalimi, t.y. ne 838 kv.m. plotu, o didesniu (kaip teigia trečiasis asmuo – 925 kv.m. plotu, kurį siekia išpirkti iš valstybės), pastatė nuo taško 14 iki taško 17 tiesia linija einančią tvorą, už kurios ribų ieškovė patekti negali, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovės G. M. teisės naudotis būtent 838 kv.m. žemės sklypo dalimi, kadangi būtent toks žemės sklypo plotas jai priklauso nuosavybės teise, o tuo pačiu ir trečiojo asmens teisės naudotis (bei galimai privatizuoti) ne didesne nei 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kadangi būtent toks žemės sklypo plotas šiuo metu priklauso atsakovui Lietuvos valstybei nuosavybės teise. Trečiojo asmens V. M. draudimas ieškovei atitinkamai naudotis žemės sklypo dalimi, per kurią ji galėtų pasiekti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, t.y. naudotis visais jai priklausančiais 838 kv.m. žemės sklypo, be ieškovės sutikimo įrengus tvorą ar kitais veiksmais (šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje pats V. M.), taip pat jo nesutarimai su Nacionaline žemės tarnyba dėl privatizuotino valstybinės žemės sklypo ploto (V. M. siekia išpirkti iš valstybės 925 kv.m. ploto žemės sklypą, o Nacionalinė žemės tarnyba atmetė tokį prašymą, apeliuodama į V. M. teisę išpirkti nebent 838 kv.m. ploto žemės sklypą), subjektyvi trečiojo asmens nuomonė dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo ieškovei neteisėtumo (pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimu c.b. Nr. 2-1219-855/2010 buvo atmestas V. M. ieškinys dalyje dėl ieškovės ir atsakovo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti su V. M. 925/1676 dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, b.l. 58-62) ir pan., kaip jau buvo minėta, nepaneigia ir negali paneigti ieškovės G. M. teisės faktiškai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu 838 kv.m. plotu ir pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos žemės sklypo dalies savininkės, teises bei interesus, tuo pačiu negali sudaryti pagrindo nepatvirtinti ieškovės siūlomo naudojimosi žemės sklypu projekto, nukrypti nuo idealiųjų bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių ir priskirti ieškovei naudotis mažesne, nei jai nuosavybės teise priklauso, žemės sklypo dalimi. Taip pat atmestinas ir V. M. argumentas, jog siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka bus pažeisti jo interesai, nes ieškovei priskirtinoje sklypo dalyje yra jiems bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo komunikacijos: pirma, teismui nėra pateiktą šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų; antra, net jei tos komunikacijos ir būtų, nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatima teisės naudotis tomis komunikacijomis, tiek, kiek tai būtina.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės G. M. siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra priimtinas abiems šalims, o taip pat ir trečiajam asmeniui, kurio statiniai yra šiame žemės sklype, sprendimas, todėl ji tvirtintina, juo labiau, kad teismo posėdžio metu atsakovas, o tiksliau žemės sklypo bendraturtį atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pripažino ir sutiko, kad ieškovės siūloma tvarka iš tikrųjų, kompleksiškai įvertinus visas aplinkybes, yra racionali, priimtina, nepažeidžia nei paties atsakovo, nei trečiojo asmens, kuris faktiškai naudojasi valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi, teisių, teisėtų lūkesčių bei interesų.
Nors trečiasis asmuo V. M. prašė nutraukti bylą CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, teigdamas, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau toks prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas. Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1976-02-09 sprendimu buvo nutraukta ieškovės G. M. ir trečiojo asmens V. M. santuoka ir nuspręsta pripažinti šalims teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. Rudaminos k., kiekvienai iš šalių paskiriant naudotis atitinkamomis sprendime nurodytomis namo patalpomis, taip pat padalinti žemės sklypą lygiomis dalimis, išskiriant kiekvienai iš šalių žemės sklypo dalį, kurios išmatavimai 40x15 m (b.l. 26-35). Šis teismo sprendimas, kuris buvo paliktas galioti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1976-03-09 nutartimi, negali būti laikomas nustatančiu ieškovės G. M. ir Lietuvos valstybės ar ieškovės ir V. M. naudojimosi žemės sklypu, esančiu Vilniaus r. Rudaminos k., Gegužės 1-osios g. 3, tvarką. Šiame sprendime buvo aiškiai nustatyta tik buvusių sutuoktinių naudojimosi bendru gyvenamuoju namu tvarka, kadangi jame išvardintos konkrečios atitinkamame plane pažymėtos patalpos, skiriamos vienai ir kitai šaliai, tuo tarpu nėra nurodyta, kokia būtent žemės sklypo dalimi kiekvienam iš buvusių sutuoktinių skiriama naudotis. Pažymėtina, kad žemės sklypas 1976 m., t.y. sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu, nebuvo ir negalėjo būti privačios nuosavybės objektas, sprendime kalbama apie tai, kad V. M. ir G. M. kiekvienam skiriamas žemės sklypas, kurio išmatavimai – 40x15 m, t.y. 600 kv.m. ploto žemė kiekvienam (bendrai – 1200 kv.m.). Nagrinėjamoje byloje gi kalbama apie kitą objektą - ieškovei G. M. ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantį 1676 kv.m. ploto žemės sklypą (kiekvienam iš bendraturčių tenka po 838 kv.m. ploto žemės), kuris, kaip paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas ir kaip matyti iš VĮ ‚Registrų centas“ Nekilnojamojo turto registro išrašo, kaip atskiras ir savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, galintis būti civilinės apyvartos dalyku, įstatymų nustatyta tvarka buvo suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik ieškovei G. M. pateikus prašymą dėl atitinkamo žemės ploto išpirkimo iš valstybės, t.y. 2002 metais. Nei 1976 m., kai buvo priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, nei dabar V. M. nebuvo ir nėra žemės sklypo bendraturtis, galintis tartis su kitu bendraturčiu dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo ar dalyvaujantis byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kaip sklypo bendraturtis. V. M. pateikti žemės sklypo ribų planai (b.l. 36-37) negali būti laikomi nustatyta šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi nėra aišku, kokie tai planai, ar jie buvo sudaryti ir egzistavo 1976 m. teismo sprendimo priėmimo metu, jie iš esmės rodo tik atitinkamu laikotarpiu galimai faktiškai buvusio žemės sklypo ribas, viename jų figūruojantis žemės sklypo plotas – 756 kv.m., kitame – 1681 kv.m., šie planai nėra patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įstatyme nustatytų institucijų ir tvarka, t.y. nėra tiek teritorijų planavimo ar pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti planai, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir pagal kuriuos turėtų būti nustatoma naudojimosi šiuo metu egzistuojančiu žemės sklypu tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręsti, kad 1976 m. Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo sprendimu jau buvo nustatyta ieškovei G. M. ir atsakovui Lietuvos valstybei priklausančio 1676 kv.m. ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, taip pat ir teigti, jog šiuo sprendimu išspręstas tapatus ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas neturi pagrindo, todėl trečiojo asmens V. M. prašymas dėl bylos nutraukimo pagal CPK 293 str. 1 d. 3 p., negali būti tenkinamas.
Kadangi tiek ieškovei G. M., tiek trečiajam asmeniui V. M. byloje teikiama antrinė nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 4-5, 48-49), atsakovas yra valstybės institucija, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju atlygintinos valstybės lėšomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo – V. M., tenkinti.
Nustatyti ieškovei G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,1676 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Orkanas“ 2008-02-28 parengtą projektą, ieškovei G. M. paskiriant naudotis 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7, o atsakovui Lietuvos valstybei paskiriant naudotis 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 1-2-3-4-5-6-18-17-16-15-14-13-12-11-1.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.