- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 2-861-723/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00247-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- G. M.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui V. M., dėl savininko teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą V. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti tvorą bei kitą atsakovui priklausantį turtą iš ieškovės naudojamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 parengtame projekte pažymėtos indeksu „B“ ir atribotos taškais 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7 (b.l. 1-2). Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 patenkino ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo- V. M., ir nustatė ieškovės pasiūlytą naudojimosi bendru 0,1676 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Pagal teismo nustatytą tvarką ieškovei paskirta naudotis 838 kv.m. ploto sklypo dalis, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 parengtame projekte pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7. Kitam sklypo bendrasavininkui - Lietuvos valstybei (trečiajam asmeniui šioje byloje), paskirta naudotis sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais 1-2-3-4-5-6-18-17-16-15-14-13-12-11-1. Atsakovas V. M. Lietuvos valstybei bendrosios nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi naudojasi nuomos pagrindais. Maždaug 1976 m. atsakovas bendrame sklype pastatė tvorą, einančią per ieškovei priklausančią sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“. Tuo metu visas žemės sklypas priklausė valstybei. Atsakovas tvorą pastatė pats, be ieškovės sutikimo, motyvuodamas tuo, kad šioje vietoje turi būti ieškovės ir atsakovo naudojamų sklypo dalių riba. Ieškovė 2002-03-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį sklypo privačion nuosavybėn. Sklypas lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir Lietuvos valstybei. Atsakovas jo naudojamos sklypo dalies nėra išpirkęs. Atsakovo pastatyta tvora yra ieškovei teismo skirtoje naudotis sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „B“, tad atsakovas faktiškai naudojasi didesne sklypo dalimi, nei turi teisę naudotis, o ieškovė negali naudotis visa jai teismo priskirta sklypo dalimi. Minėta tvora yra tarp UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 plane pažymėtų taškų 17 ir 24, arba, kitaip tariant, tęsiasi nuo ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu MG, sienos iki ieškovei su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 2MG, sienos. Taip pat dar šalia tvoros atsakovas yra paklojęs šaligatvio plytelių takelį. Plytelės paklotos ant žemės, neįbetonuotos ar kitokiu būdu neįtvirtintos, nesunkiai nuimamos ir perkeliamos į kitą vietą. Atsakovo pastatyta tvora atitveria dalį ieškovei teismo sprendimu paskirtos naudotis sklypo dalies. Dėl esančios tvoros ieškovė negali patekti ir naudotis jai teismo paskirta naudotis sklypo dalimi, esančia tarp taškų, plane pažymėtų indeksais 17-16-15-14-34-17. Taip pat dėl esančios tvoros ieškovė negali prieiti priėjai bendrosios nuosavybės teise priklausančio namo 2MG sienos, negali atlikti namo remonto ir rekonstrukcijos. Pagal teismo sprendimą atsakovas neturi teisės naudotis bendro sklypo dalimi „B“, todėl privalo pašalinti šioje sklypo dalyje esantį jam priklausantį turtą ir netrukdyti ieškovei naudotis jai priklausančia sklypo dalimi. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas geruoju nepašalina tvoros ir kito jam priklausančio turto, todėl teismo tvarka įpareigotinas pašalinti pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 16). Nurodė, kad sklypą ribojanti tvora pastatyta remiantis ir tiksliai atitinkant 1976-07-23 metais teismo antstolio atliktą sklypų atidalijimo planą kurį pasirašė ir ieškovė, ir kurį savo nutartimi yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Kodėl ir kuo remiantis buvo nustatytas naujas sklypų atidalijimo planas, keičiantis LAT nustatytas sklypų ribas yra nepaaiškinama. Nagrinėjant šią bylą atsakovo nuomonės dėl pateikto naujo sklypo atidalijimo plano niekas teisme neklausė, tuo tarpu valstybė šioje ginčo dalyje principinės pozicijos nesilaikė, tuo dar kartą parodydama, kad žino ir supranta, jog faktinis šios sklypo dalies savininkas yra atsakovas, tik dėl jų prarastų dokumentų šis sandoris nėra galutinai įformintas. Ieškovės prašoma nugriauti tvora yra pastatyta išimtinai už atsakovo pinigus, jos vertė apie 66 000 Lt. Taip pat nurodė, kad teismui tenkinant ieškovės ieškinį turi būti išspręstas ir turtinės žalos atlyginimo klausimas, kadangi nepažeidus tvoros konstrukcijų, o tokiu būdu ir paskirties, tvoros nugriauti neįmanoma.
Ieškovė dubliku nesutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais (b.l. 46-47). Atsakovas nepateikia jokio plano, iš kurio būtų matoma, kad tvora teisėtai pastatytajam priskirtoje žemės sklypo dalyje. Atsakovo argumentai, kad tvoros vertė yra apie 66 000 Lt ir dėl tvoros nugriovimo turi būti išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas, nėra pagrįsti. Pirmiausiai pažymėtina, kad atsakovas tvorą pastatė pats, be ieškovės sutikimo, nederindamas su ieškove, motyvuodamas tuo, kad neva šioje vietoje turi būti ieškovės ir atsakovo naudojamų sklypo dalių riba. Tvora yra metalinio tinklo, susidėvėjusi, vietomis prairusi, įrengta prieš keletą dešimtmečių, pritvirtinta prie medinių, į žemę įkastų stulpų, ir, ieškovės manymu, tvora didelės vertės neturi. Tvora nėra neatskiriama nuo žemės, tą pačią tvorą apeliantas gali panaudoti ją perstatydamas ant teismo sprendimu nustatytos bendrasavininkų naudojamų sklypo dalių ribos. Taip pat dar šalia tvoros atsakovas yra paklojęs šaligatvio plytelių takelį. Plytelės paklotos ant Žemės, neįbetonuotos ar kitokiu būdu neįtvirtintos, nuo žemės paviršiaus nesunkiai nuimamos ir perkeliamos į kitą vietą. Iš esmės, atsakovą įpareigojus pašalinti tvorą, realiai galimos tik atsakovo darbo sąnaudos pašalinant ar perkeliant tvorą. Tačiau ir jų ieškovė neprivalo atlyginti, nes atsakovas pats savavališkai be ieškovės sutikimo pastatė tvorą šioje vietoje, todėl pats ir turi patirti tvoros pašalinimo padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. V. Griežė palaikė ieškinį pilnai. Nurodė, kad ieškovei priklauso ½ dalis sklypo, kita pusė sklypo – valstybei, o naudojasi atsakovas V. M.. Sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka, įregistruotas planas Registrų centre, nustatyta riba, tvora pastatyta ieškovės sklype. Tvora tarp taškų 17 ir 24. Tvora trukdo ieškovei naudotis sklypo dalimi, todėl atsakovas turi pašalinti tvorą. Šiuo metu svarbiausias dokumentas 2012-03-06 sprendimas, kur nustatytos ribos, sprendime įvertintas ir 1976 m. LAT sprendimas. Tvoros perkėlimas nesudėtingas, nes tvora neįmontuota žemę pamatais, tai mediniai kuolai, juos atkasi ir perkeli. Jei ten būtų inžineriniai tinklai, tai nebūtų pagrindas neleisti ieškovei naudotis jos sklypu. Tvorą įrengė atsakovas nesuderinęs su ieškove, todėl jis ir atsakingas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė M. M. nurodė, kad dėl tvoros vyksta konfliktai.
Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2-310-855/2012 jį padarė trečiuoju asmeniu, o atsakovas buvo - žemėtvarkos skyrius. Nesupranta, kodėl atsakovas jis, o ne žemėtvarkos skyrius ir reikalaujama nukelti jo tvorą, pastatytą pagal teismo antstolio atliktą sklypo padalijimą - 1976.07.23 antstolio aktas, pasirašytas ir ieškovės, patvirtinant, kad sklypai lygūs, ir tai patvirtina Administracinių ginčų vyriausioji komisija, 2002-2-18, N. (duomenys neskelbtini) nustačiusi, kad 1976.02.09 Vilniaus liaudies teismo sprendimu žemės sklypas prie gyvenamojo namo buvo padalintas lygiomis dalimis, išskiriant V. M. 40x15 m sklypą. 1976.07.23 antstolis padalijo sklypą lygiomis dalimis - V. M. ir G. M. po 40x15 m sklypo ((duomenys neskelbtini)). 1991.04.25 Vilniaus rajono Rudaminos apylinkės žemės reformos tarnybai atsakovas pateikė prašymą parduoti jam 600m² namų valdos sklypo. Lietuvos vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992.09.28 potvarkiu (duomenys neskelbtini) leido parduoti V. M. 600 m² sklypo įvertinto 822 rub. 1992.09.17 gavęs mokėjimo pranešimą pareiškėjas sumokėjo investiciniais čekiais 822 rub. 1999.12.09 atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė parduoti 925 m² sklypo. Kad sklypai buvo lygtis ir juos skirianti tvora pastatyta ant skirstymo ribos įrodo 1995 m. G. M. gen. planas. 7.50 m², nes dalį ji atidavė kaimynei ir jis suderintas su visais ir atitinka visus žemės reformos įstatymus, ir niekas jo nepanaikino. Tai, kad nuo išskyrimo momento žemės sklypas nepadidėjo įrodo tikslūs detalūs matavimai (duomenys neskelbtini) miestelio generalinio plano ištraukoje pagal 1982.05.21 Rajono vykdomojo komiteto sprendimą (duomenys neskelbtini). Sklypas (duomenys neskelbtini) padalintas perpus ir tai patvirtina Seimo kontrolierius 2004.03.31 pažyma (duomenys neskelbtini), kad V. M. sąžiningai valdo 925 m² žemės sklypą ir prašo jį privatizuoti, ir kad visi jo ūkio pastatai pastatyti jo žemėje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei G. M. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likusios 838/1676 dalys priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 8-9). Žemės sklypui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 nustatyta naudojimosi tvarka pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 parengtą projektą, ieškovei G. M. paskirta naudotis 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7, o Lietuvos valstybei paskirta naudotis 838 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 1-2-3-4-5-6-18-17-16-15-14-13-12-11-1 (b.l. 10-13). Vilniaus apygardos teismas 2012-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2515-345/2012 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikto nepakeistą. Taigi, teismo sprendimas, nustatantis žemės sklypo naudojimosi tvarką, yra įsiteisėjęs ir jis turi būti vykdomas be jokių išlygų(nėra jokio kito teisinio pagrindo).
Atsakovas neginčija, kad jis pastatė ginčo tvorą ir nurodo, kad tvora pastatyta remiantis ir tiksliai atitinkant 1976-07-23 metais teismo antstolio atliktą sklypų atidalijimo planą, kurį pasirašė ir ieškovė, bei kurį savo nutartimi patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teigė nesuprantąs kodėl ir kuo remiantis buvo nustatytas naujas sklypų atidalijimo planas. Teismas pažymi, kad į šiuos atsakovo argumentus buvo išsamiai pasisakyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-06 sprendime civ. byloje Nr. 2-310-855/2012, taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2012-06-12 nutartyje civ. byloje Nr. 2A-2515-345/2012. Vilniaus apygardos teismas teismas patvirtino pirmosios instancijos poziciją, atmesdamas atsakovo argumentus dėl 2012-03-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos prieštaravimo 1976 m. vasario 9 d. Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies apylinkės teismo sprendimui kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad minėtu sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir apelianto santuoka bei nuspręsta pripažinti šalims teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienai iš šalių paskiriant naudotis atitinkamomis sprendime nurodytomis namo patalpomis, taip pat padalinti žemės sklypą lygiomis dalimis, išskiriant kiekvienai iš šalių žemės sklypo dalį, kurios išmatavimai 40x15 m. ir minėtu sprendimu buvo nustatyta tik buvusių sutuoktinių naudojimosi bendru gyvenamuoju namu tvarka, tačiau ne ginčo žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, kad V. M. nei 1976 m. vasario 9 d. teismo sprendimo priėmimu metu, nei šiuo metu nėra ir nebuvo ginčo žemės sklypo bendrasavininku, o ginčo žemės sklypas buvo suformuotas tik 2002 m. ieškovei padavus prašymą dėl atitinkamo žemės ploto išpirkimo iš valstybės.
Atsakovo nesupratimas ir nepripažinimas to,kas išdėstyta teismų sprendimuose yra jo paties subjektyvus suvokimas,kuris tiesiniu požiūriu neįtakoja šių sprendimų turinio ir esmės.
Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu 2012-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 (b.l. 10-13) ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektą (b.l. 14), nuotraukas (b.l. 38-39), vertina esant objektyvų pagrindą ieškinį tenkinti,nes ieškovės nuosavybės teisės objektyviai pažeidžiamos atsakovo neveikimu,t.y. teismų sprendimų nevykdymu(CK 4.98 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas neturėdamas žemės sklypo savininkų sutikimo sklype pastatė tvorą ir šalia paklojo šaligatvio plytelių taką. Šie objektai atsakovo įrengti ieškovei 2012-03-06 teismo sprendimu skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje (2008-02-28 UAB (duomenys neskelbtini) plane pažymėta indeksu „B“). Akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtai pastatytos tvoros negali naudotis jai priskirta sklypo dalimi, todėl atsakovas įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti tvorą bei kitą jam priklausantį turtą iš ieškovės naudojamos nuosavybės-žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 parengtame projekte pažymėtos indeksu „B“ ir atribotos taškais 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7. Kadangi atsakovas tvorą ir asfalto plytelių taką įrengė savavališkai, tenkinus ieškinį atsakovo reikalavimas atlyginti tvoros įrengimo ir išardymo išlaidas yra nepagrįstas ir netenkinamas.
Ieškinį tenkinus visiškai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, 400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96, 98, 99 str.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 177, 183, 185, 259-269, 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti tvorą bei kitą jam priklausantį turtą iš ieškovės G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies, UAB (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 parengtame projekte pažymėtos indeksu „B“ ir atribotos taškais 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7.
Iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistina 400 Lt (keturis šimtus litų) antrinės teisinės pagalvos išlaidų į valstybės biudžetą(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.