Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-147-553/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2A-147-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25937-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Bujokaitė, Liuda Uckienė
Ieškovas
AB „Šiaulių energija“
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Trečiasis asmuo
UAB „Serneta“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-147-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25937-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 45.5; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-526-535/2014 pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Serneta“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 19 655,71 Lt skolos, 225,15 Lt delspinigių ir 596,00 Lt žyminį mokestį.

Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Serneta“ nepateikė esminių aplinkybių, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuo 2008-01-02 nuosavybės teise priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šioms patalpoms ieškovas AB „Šiaulių energija“ tiekia šilumos energiją bei atlieka šildymo sistemos techninę priežiūrą. Atsakovas už šilumos energiją skolingas 19 655,71Lt, nuo šios sumos priskaičiuoti delspinigiai -225,15 Lt.

2013-11-28 šalys sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo atsakovo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurios 38 p. nurodyta, kad 2013-11-01 neapmokėtos skolos likutis sudaro 24 049,89 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ieškovas negali remtis aplinkybe, kad jam nebuvo žinoma, kas yra pastato (duomenys neskelbtini), savininkas, kadangi šie duomenys yra viešame registre. Ieškovas patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), šilumos energiją tiekė pagal 2006-01-10 Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Serneta“. Ieškovas nenurodė jokių teisinių šios sutarties negaliojimo pagrindų, todėl atsakovo nuomone ji yra galiojanti. Atsakovas sutarties dėl šilumos energijos tiekimo su ieškovu nesudaręs. Atsakovas už pastato šildymą bei šildymo sistemos techninės priežiūros paslaugas atsiskaitydavo su UAB „Serneta“ pagal pateiktas sąskaitas. Su trečiuoju asmeniu atsakovas už šilumos energiją bei suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs. Kadangi sutartį dėl šilumos energijos tiekimo pastatui (duomenys neskelbtini)ieškovas yra sudaręs su UAB „Serneta“, atsakovas nėra skolingas ieškovui.

Trečiasis asmuo atsiliepimu su pareikštu pradiniu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad ieškinyje nėra pateikta jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių ieškovo paskaičiavimus dėl skolos ir delspinigių. Iš pateiktų dokumentų yra neįmanoma nustatyti ar ieškovas yra teisingai paskaičiavęs mokesčius, nes jis nepateikia jokių duomenų už kokiu šilumos kiekius bei tarifus yra paskaičiuoti mokesčiai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 19 880,86 Lt skolą ir 596 Lt žyminio mokesčio AB „Šiaulių energija“ naudai.

Teismas nurodė, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis yra šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas - šilumos vartotojas, todėl laikytina, jog patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Kadangi šalys 2013-11-28 sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė dėl šilumos energijos teikimo atsakovo patalpoms (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, kad neapmokėtas likutis 2013-11-01 už į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją sudaro -24 049,89 Lt, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai atsakovui yra pagrįsti ir pilnai tenkino juos (CK 6.38 str. 1 d., CK 6.388 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmetant.

Nurodo, kad:

Ieškovas teikdamas, jog sutartis 2006-01-10 sudaryta su UAB „Serneta“ yra negaliojanti pasikeitus patalpų savininkui, nenurodė jokių negaliojimo pagrindų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas laikė šią sutartį galiojančia, iki 2013 m. lapkričio mėnesio ieškovas teikdavo sąskaitas už patiektą šilumos energiją bei suteiktas paslaugas UAB „Serneta“, kuri sąskaitas ir apmokėdavo;Ieškovas negali vadovautis CK 6.384 str. 1 d., nes ji gali būti taikoma tik pirkėjams fiziniams asmenims. Vadinasi, esant santykiams tarp energijos pardavėjo ir energijos pirkėjo – juridinio asmens privalėjo būti sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis;Nors pastato savininkai ir pasikeitė, tačiau teisės aktuose nėra numatyta, kad pasikeitus patalpų, dėl kurių yra sudarytos energijos pirkimo-pardavimo sutartys, savininkui, naujajam savininkui automatiškai pereitų energijos pirkėjo teisės ir pareigos;UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ieškovu sutartį dėl šilumos energijos tiekimo sudarė 2013-11-28, todėl tik nuo šios sutarties sudarymo momento ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad už pastatui (duomenys neskelbtini), tiekiamą šilumą mokėtų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Nėra nuostatų, kad atsakovas perimtų ankstesnio pastato savininko ir energijos pirkėjo UAB „Serneta“ įsiskolinimus pagal anksčiau galiojusias sutartis, nepaisant to, kad atsakovo ir ieškovo sudarytoje sutartyje nustatytas neapmokėtas likutis. Nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu atsakovas nepasirašė jokių susitarimų dėl UAB „Serneta“ skolos ieškovui perėmimo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-20 sprendimą.

Nurodo, kad:

Nebuvo pateikti įrodymai, kad tarp abiejų įmonių yra sutartiniai santykiai dėl apmokėjimo už minėtų patalpų šildymą; Apie patalpų savininko pasikeitimą nei viena šalis ieškovo neinformavo;Atsakovas pripažino, kad yra skolingas ieškovui pasirašydamas 2013-11-28 Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 38 p. konstatuota, kad sutarties pasirašymo dienai neapmokėta skola sudaro 24 049,89 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atsiskaitymo už į patalpas tiektą šilumos energiją, kai su patalpų savininku nėra sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekė patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini)šilumos energiją bei atliko šildymo sistemos techninę priežiūrą, pagal 2006-01-10 šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7063, kuri sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Serneta“. Nuo 2008-01-02 patalpos (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą už šilumos energijos tiekimą nuo 2012-10-01 iki 2013-05-31 laikotarpį, kuomet atsakovas buvo patalpų savininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, Šilumos ūkio įstatymą ir kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodęs, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Pagal teisinį reguliavimą šilumos energija tiekiama sutarties pagrindu. Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ieškovas tiekė centralizuotą šilumą. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, todėl darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (LR CK 6. 383 straipsnis, 6. 384 straipsnio 1 dalis). Taigi nepaisant rašytinės sutarties nebuvimo, šalių teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6. 383 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas sudarė rašytinę sutartį su ieškovu tik 2013-11-28, nekeičia jau susiformavusių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo.

Be to, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad rašytinė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su apeliantu nėra sudaryta, nekilo, apeliacinės instancijos teismas apelianto pareigą atlyginti už ieškovo patiektą šilumos energiją kildina iš šalis siejančių šilumos energijos tiekimo–vartojimo santykių, kurių atsiradimas patvirtintas apelianto konkliudentiniais veiksmais. Duomenų apie tai, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančiame pastate esantys šilumos energijos įrenginiai būtų atjungti nuo energijos tiekimo tinklo, nėra, todėl šiems esant prijungtiems prie šilumos energijos tiekimo tinklo laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp šalių atsirado būtent konkliudentinių veiksmų pagrindu. Apeliantas, įsigijęs nuosavybės teise pastatą, nesikreipė į ieškovą dėl šilumos energijos tiekimo minėtam butui nutraukimo, neatjungė bute esančių šildymo įrenginių nuo šilumos energijos tiekimo tinklo, todėl savo konkliudentiniais veiksmais, įgijęs nuosavybės teises į butą, kartu prisiėmė ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, nuosavybės teise įgijęs nekilnojamąjį turtą (butą), žinodamas, kad jam yra teikiamos tam tikros paslaugos ar tiekiama energija, kreiptųsi į atitinkamą paslaugų teikėją ar energijos tiekėją su informacija dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Kiekvienas turto savininkas, kuriam tenka pareiga rūpintis turimu turtu ir jį išlaikyti, mokėti mokesčius už jį ir pan., būdamas pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, imtųsi pirmiau nurodytų veiksmų. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovo įmonėje nebuvo pakankamai darbuotojų, kurie galėtų administruoti tokių sutarčių vykdymą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantas, buvo atidus ir rūpestingas. Taip pat byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu atsakovas trečiajam asmeniui mokėjo pagal PVM sąskaitas faktūras, kadangi trečiasis asmuo pagal su ieškovu sudarytos 2006-01-10 sutarties 27 punktą negalėjo perduoti savo teisių ar įsipareigojimų atsiradusių vykdant sutartį trečiajam asmeniui be kitos šalies (šiuo atveju ieškovo) raštiško sutikimo. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas, būdamas ginčo patalpų savininkas, nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė pagristą išvadą, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už patiektą šilumos energiją (nuo 2012-10-01 iki 2013-05-31.) turi sumokėti atsakovas, nepaisant to, kad nėra sudarytos ginčo patalpų savininko rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu, o tik su buvusiu patalpų savininku UAB „Serneta“. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikytina sudaryta patalpų savininko – apelianto ir ieškovo konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, dėl ko būtent apeliantui tenka pareiga atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją per nurodytą laikotarpį.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 metų sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLoreta BujokaitėLiuda Uckienė