- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2-7768-1098/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02536-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- J. L. L.
- Atsakovas
- M. L., E. L.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. L. ieškinį atsakovams M. L. ir E. L. dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. L. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. L. ir E. L. (toliau – atsakovai), prašydamas:
1.1. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų E. L. ir M. L. pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po Ž. G., mirties, priėmimo.
1.2. Atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos Ž. G., mirties, priimti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad yra velionės Ž. G. sūnus. Po motinos mirties Vilniaus rajono 1-ame notarų biure 2024 m. gegužės 8 d. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 49D/2024, kurioje jis motinos palikimo atsisakė ir palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą priėmė palikėjos nepilnamečiai vaikaičiai, t. y. atsakovai. Pažymi, kad atsakovams paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-947-994/2025, pripažintas negaliojančiu jo atsisakymas nuo motinos Ž. G. palikimo ir skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškojimas nukreiptas į paveldimą turtą, valdomą paveldėtojų M. L. ir E. L. Vykdymo proceso metu antstolis areštavo paveldimą turtą ir į jį nukreipė skolų išieškojimą. Kadangi antstolio paskelbtos turto varžytinės neįvyko, pasak ieškovo, jis siekdamas, jog skolos būtų kuo greičiau padengtos ir nebedidėtų su priverstiniu išieškojimu susijusios išlaidos, pats surado išvaržomo turto pirkėją. Turtas negalėjo būti parduotas jo pasiūlytam pirkėjui, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsisakė išduoti pažymą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, nes parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo nuosavybės teisės vis dar įregistruotos velionės vardu. Anot ieškovo, atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendimu pripažino jam pareigą paveldėti motinos turtą, jis pateikė notarei prašymą patvirtinti jo pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po jo motinos Ž. G. mirties. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. atsisakė atlikti notarinį veiksmą motyvuojant tuo, kad yra praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti, nėra pateiktas teismo sprendimas dėl juridinio fakto (faktinio palikimo valdymo) nustatymo bei nėra pripažinti negaliojančiais atsakovų pareiškimai dėl palikimo priėmimo. Ieškovas laikosi pozicijos, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus jo, kaip pirmos eilės įpėdinio, atsisakymą nuo paveldėjimo negaliojančiu, atsakovai, kaip antros eilės įpėdiniai, neteko paveldėjimo teisių į palikimą. Ieškovo teigimu, jis klaidingai įvertino situaciją ir palikimo atsisakė dėl teisinių žinių ir patirties paveldėjimo teisiniuose santykiuose stokos. Ieškovo nuomone, atnaujinus jam terminą palikimui priimti kitų asmenų interesai nebus pažeisti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai M. L. ir E. L., atstovaujami jų įstatyminės atstovės L. B., per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su pareikštu ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
4. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Ž. G. palikimo perėjimą valstybei.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra pagal į bylą pateiktus įrodymus.
6. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat įteikiant jiems teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį. Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, jog mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Paveldėjimas pagal įstatymą yra paveldimų teisių perėmimo būdas, kurio įgyvendinimą lemia ne palikėjo valia, bet paveldėjimo teisės normų nuostatos. Šios nuostatos grindžiamos konstituciniais privačios nuosavybės, šeimos, kaip valstybės pagrindo, interesų apsaugos, teisingumo principais. Tokios nuostatos atitinka nusistovėjusią paveldimo turto socialiai teisingo paskirstymo sampratą, pagrįstą šeimos, giminystės ir palikėjo artimųjų materialinio aprūpinimo užtikrinimo idėjomis. Paveldėjimo pagal įstatymą atveju įpėdinių teisė pretenduoti į palikimą susieta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Šios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (įvaikiai), o palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai – antros eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių ar jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
8. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas J. L. L. yra Ž. G., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CPK 178 straipsnis). Palikėja savo vardu turėjo registruoto nekilnojamojo turto: miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 287/2000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (2024 m. kovo 1 d. Turto arešto aktas Nr. TAA 2024 03 01 0513). Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, po palikėjos Ž. G. mirties Vilniaus rajono 1-ame notarų biure 2024 m. gegužės 8 d. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 49D/2024. Ieškovas 2024 m. gegužės 8 d. notarei pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuriuo atsisakė motinos palikimo. Palikėjos Ž. G. palikimą, sudarant paveldimo turto apyrašą, priėmė mirusiosios nepilnamečiai vaikaičiai, t. y. atsakovai, kurie, be kita ko, yra ir ieškovo vaikai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovo kreditoriai Valstybinės mokesčių inspekcija ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-947-994/2025, pripažino negaliojančiu ieškovo J. L. L. 2024 m. gegužės 8 d. atsisakymą nuo palikimo ir nukreipė jo skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui išieškojimą į aukščiau nurodytą turtą, paveldėtą ir valdomą atsakovų (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 17 d. Vykdymo proceso metu ieškovas pasiūlė antstoliui areštuoto turto pirkėją, tačiau turtas pasiūlytam pirkėjui negalėjo būti parduotas, nes nuosavybės teisės į areštuotą turtą yra įregistruotos ne ieškovo, o jo mirusios motinos vardu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2026 m. sausio 15 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. S. patvirtinti pareiškimą dėl Ž. G. palikimo priėmimo ir išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Notarė 2026 m. sausio 15 d. nutarimu atmetė ieškovo prašymą, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti, nėra pateiktas teismo sprendimas dėl juridinio fakto (faktinio palikimo valdymo) nustatymo bei nėra pripažinti negaliojančiais atsakovų pareiškimai dėl palikimo priėmimo.
9. Ieškovas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimu pripažinus negaliojančiu jo atsisakymą nuo palikimo, laikytina, kad ir atsakovų, kaip paskesnės eilės įpėdinių, pareiškimas dėl palikimo priėmimo turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jo pateikimo metu jie neturėjo paveldėjimo teisės. Atsakovai ieškovo nurodytų aplinkybių neginčija, su pareikštais ieškinio reikalavimais sutinka (CPK 178 straipsnis).
10. Kaip minėta, pagal paveldėjimo teisės normas paveldėjimas vyksta eilėmis. Žemesnės eilės įpėdiniai įgyja teisę paveldėti tik tuo atveju, kai aukštesnės eilės įpėdiniai nepriima palikimo, jo atsisako ar netenka teisės jį paveldėti (CK 5.6 straipsnis, 5.11 straipsnis, CK 5.60 straipsnis). Teisė paveldėti yra sąlyginė ir priklausoma nuo aukštesnės eilės įpėdinių teisinės padėties.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovų (nepilnamečių ieškovo vaikų) 2024 m. gegužės 8 d. pareiškimas dėl palikimo priėmimo buvo pateiktas remiantis tuo metu egzistavusia prielaida, kad ieškovas yra atsisakęs palikimo. Teismui įsiteisėjusiu sprendimu pripažinus negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo palikimo, laikytina, kad šis vienašalis sandoris nesukelia teisinių padarinių nuo jo sudarymo momento, t. y. neliko teisinio pagrindo, kuriuo buvo grindžiama atsakovų teisė paveldėti ir ieškovas laikytinas turinčiu pirmos eilės įpėdinio teises. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sandorio ar vienašalio veiksmo pripažinimas negaliojančiu reiškia jo negaliojimą ab initio (nuo sudarymo momento) ir sukelia restitucinio pobūdžio padarinius – atkuriama iki jo sudarymo buvusi teisinė padėtis. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovai, kaip antros eilės įpėdiniai, galėjo įgyti paveldėjimo teisę, išnyko. Nagrinėjamoje situacijoje laikytina, kad ieškovas nėra įgyvendinęs paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčijęs palikimo priėmusių antros eilės asmenų teisių į palikimą. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisinio tikrumo ir teisinių santykių stabilumo principų, nes sudarytų prielaidas įgyti paveldėjimo teises asmenims, kuriems tokia teisė pagal įstatymą neatsirado. Nepanaikinus atsakovų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, ieškovui būtų sudarytos kliūtys realizuoti savo paveldėjimo teises notarine tvarka.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų E. L. ir M. L. pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po Ž. G. mirties, priėmimo (CK 5.11 straipsnis).
13. Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašo atnaujinti jam praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos Ž. G. mirties, priimti.
14. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
15. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas velionės Ž. G. palikimui priimti suėjo 2024 m. gegužės 14 d. Ieškovas neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), šį terminą prašo atnaujinti. Ieškovas termino praleidimą grindžia teisinių žinių stoka bei klaidingu susiklosčiusios situacijos vertinimu. Teismas pažymi, kad vien teisinių žinių stoka savaime paprastai nelaikytina pakankamu pagrindu termino atnaujinimui, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama kartu su kitomis reikšmingomis bylos faktinėmis aplinkybėmis.
18. Kaip jau nustatyta, ieškovas buvo pateikęs pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kuris vėliau įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu. Ši aplinkybė lėmė teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai, remiantis tuo metu galiojusiu pirmos eilės įpėdinio atsisakymu, palikimo priėmimo veiksmus atliko antros eilės įpėdiniai – atsakovai. Tais atvejais, kai asmens teisės neįgyvendinamas per įstatymo nustatytą terminą yra nulemtas vėliau teismo sprendimu paneigtų teisinių aplinkybių, tokia situacija gali būti laikoma objektyvia ir pateisinančia termino praleidimą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju termino praleidimą lėmė ne vien subjektyvios priežastys (ieškovo teisinių žinių stoka ar klaidingas situacijos vertinimas), bet ir objektyviai susiklosčiusi teisinė situacija, kuri buvo iš esmės išspręsta tik teismo sprendimu pripažinus ieškovo atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu. Šiuo sprendimu pripažinus atsakovų pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu, ieškovui atsirado teisė kaip pirmos eilės įpėdiniui priimti palikimą po savo motinos mirties, tačiau terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo palikimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti savo teisę priimti motinos palikimą ir atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą išdavimo; notarei netenkinus jo prašymo, kreipėsi į advokatą dėl teisinių paslaugų renkant dokumentus ieškiniui dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu. Termino neatnaujinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo principo, nes paneigtų ieškovo teisę paveldėti, nors ši teisė jam buvo atkurta pripažinus jo atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu.
19. Teismas įvertinęs byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovai ir tretieji asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovo prašomo termino palikimui priimti atnaujinimo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas, o jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268-270, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po Ž. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmimo.
Atnaujinti ieškovui J. L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po Ž. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Išaiškinti ieškovui, kad jis per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.