Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Saldukienės ir nuteistojo R. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir R. Z. skirta sumažinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta sumažinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m rugsėjo 27 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir R. Z. skirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Saldukienės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai. Nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo iš nuteistojo 257,50 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais prokurorės skundo teiginiais.

8. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kartu BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne konkretaus iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7–84/2012, Nr. 2K-243-942/2016). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

10. R. Z. nuteistas už tai, kad iš neužrakinto viešbučio kambario pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. S. Ch., priklausantį, 257,50 Eur vertės turtą: pinigus (250 Eur), 7 Eur vertės rūkomojo tabako suktinėms pakuotę ir popieriaus pakelį suktinėms sukti už 0,50 Eur. Šis turtas tiesiogiai gautas iš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, todėl pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nusikalstamos veikos rezultatas. Pagrobtas turtas pas nuteistąjį nerastas ir nukentėjusiajai negrąžintas, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Nukentėjusysis pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo gali tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procesuose. Tuo tarpu turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, todėl jo skyrimo klausimas turi būti išsprendžiamas baudžiamojoje byloje. BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų taikymas priklauso nuo to, ar nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui), kuriam priklausė kaltininko iš nusikalstamos veikos gautas turtas, turi būti atlyginama dėl šio turto praradimo padaryta turtinė žala, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl tokios žalos atlyginimo paprastai turi būti išnagrinėjamas baudžiamojoje byloje (Teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis), apžvalga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2010, Nr. 32). Teismų praktikoje suformuluotos turto konfiskavimo taikymo taisyklės, esant būtinybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, suponuoja teismo pareigą tais atvejais, kai yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą, itin atidžiai išnagrinėti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą.

11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog nukentėjusioji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ir tuo pagrindu nuspręsdamas, jog turto konfiskavimas yra netikslingas, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji E. S. Ch. aiškiai nurodė atsisakanti teisės reikšti civilinį ieškinį. Baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, šios valstybės (duomenys neskelbtini), kuri kartu su kitais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. balandžio 1 d. vykdė misiją Lietuvoje. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog Lietuvoje misiją vykdys iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., po to vyks namo į (duomenys neskelbtini), reikšti civilinį ieškinį ji atsisako (1 t., b. l. 9–17). Esant tokioms aplinkybėms, t. y. R. Z. iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjus pagrobto turto verte (257,50 Eur), o nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškus ir nurodžius, kad atsisako jį reikšti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatų ir iš R. Z. nepagrįstai neišieškojo konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos rezultato) vertę atitinkančios pinigų sumos. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), išieškant iš R. Z. konfiskuotino turto (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultato) vertę atitinkančią pinigų sumą – 257,50 Eur.

13. Nuteistasis R. Z. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurią, pasak nuteistojo, dėl sveikatos būklės jam bus per sunku atlikti.

14. Apelianto tvirtinimas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis į patalpą neįsibrovė, bet įėjo pro neužrakintas duris, iš anksto nenumatė ir neplanavo vagystės, į viešbučio kambarį įėjo iš smalsumo, yra nepagrįstas.

15. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą, neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, Nr. 2K-153/2007, Nr. 2K-403/2009, Nr. 2K-536/2010).

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis 2022 m. gegužės 29 d., nakties metu, apie 23.35 val., įėjęs į neužrakintą viešbučio kambarį, kuriame buvo apsistojusi nukentėjusioji E. S. Ch., neteisėtai (be kliūčių) pateko į patalpą, į kurią be atskiro leidimo apskritai neturėjo teisės įeiti, t. y. į ją įsibrovė ir užvaldė svetimą turtą, kurio vertė 257,50 Eur. Nors nuteistasis neatskleidė savo tikrųjų ketinimų įsibraudamas į viešbučio kambarį, tačiau jo veiksmai atitinka vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Pagal nuteistojo parodymus apylinkės teisme nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad neturi teisės būti viešbučio kambaryje, suvokdamas, jog viešbučio kambario gyventojo/gyventojos nėra, neteisėtai apžiūrėjęs kambarį, pasisavino atviroje vietoje buvusį turtą. Šiais veiksmais nuteistasis padarė turtinę žalą nukentėjusiajai. Dėl to R. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą – viešbučio kambarį.

17. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

19. Už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis) baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

20. Apylinkės teismas, skirdamas R. Z. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas įvertino ir tai, kad R. Z. anksčiau teistas 17 kartų, daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes (1 t., b. l. 128–147; 2 t., b. l. 95–112), teistumas neišnykęs, už vagystes teistas ir užsienyje (Vokietijoje), baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes (1 t., b. l. 123–127), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi neįgalumą. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. Z. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad R. Z. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje teisingai nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką R. Z. padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatęs vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teismas skyrė jam mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, R. Z. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė). Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė nuteistajam sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. R. Z. paskirta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai.

21. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, dalinio bausmių sudėjimo būdu (t. y. taikant nuteistajam palankesnį BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą) subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 7 d. baudžiamaisiais įsakymais (2 t., b. l. 75–85) paskirtomis arešto bausmėmis, prieš tai šias arešto bausmes pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio reikalavimus pakeitus į laisvės atėmimą. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, nes nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas 2022 m. gegužės 29 d., t. y. iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 7 d. baudžiamuosius įsakymus. R. Z. subendrinus nauju ir ankstesniais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, paskirtą galutinę 1 metų 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir neteisingą pagrindo nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, jog šios normos taikymo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. Z. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų arešto bausmių nėra atlikęs, tačiau jam Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu į arešto bausmę, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 9 d. 23.30 val. iki 2022 m. birželio 10 d. 18.20 val. (viena sulaikymo para). Tinkamai taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu į bausmę įskaitytą R. Z. laikinojo sulaikymo laiką įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką, taikydamas BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles, t. y. vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Ši klaida taisytina, pakeičiant skundžiamą teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

22. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Z. nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – (duomenys neskelbtini) procentų (2 t., b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad jo sveikatos būklė (regėjimas) vis blogėja, jis mato tik (duomenys neskelbtini) procentų, galimai iš bausmės atlikimo vietos išeis aklas. Šios aplinkybės, nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, yra pagrindas sušvelninti bausmę. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog R. Z. dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir pastarajam esant laisvės atėmimo vietoje. Dėl to, kas paminėta, skirti R. Z. švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmę ar sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą pagrindo nėra, nes, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, į tai, kad R. Z. savo elgesio nekeičia ir, būdamas jau ne vieną kartą teistas, toliau daro nusikalstamas veikas (nuo nusikalstamų veikų jo nesulaiko ir sveikatos būklė – (duomenys neskelbtini), negalima konstatuoti, kad švelnesnė bausmės rūšis ar trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra užkertamas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai, Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis).

23. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš R. Z. 70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 160, 161–163). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

25. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį apskundė prokurorė ir nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). R. Z. pats gynėjo nepasirinko, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (2 t., b. l. 158). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, nuteistojo – iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat į bylos duomenis apie R. Z. darbingumo lygį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina iš dalies ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo R. Z. 35 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65, 66 straipsniais, R. Z. į paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 9 d. 23.30 val. iki 2022 m. birželio 10 d. 18.20 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, išieškoti iš R. Z. konfiskuotino turto (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultato) vertę atitinkančią pinigų sumą – 257,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 50 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš R. Z. 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.