Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas, e2YT-527-1060/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-17
Bylos Nr.: e2YT-527-1060/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01020-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Patenkintas.

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
Pareiškėjas: I. A.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-527-1060/2022Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01020-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 17 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė A. N., faktiškai pradėdama turtą valdyti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 3).

2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. N.. Kuris su pareiškėjos motina A. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. A. N. ir J. N. be pareiškėjos daugiau vaikų nesusilaukė. Santuokoje (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas nekilnojamasis turtas: 47,65 kv. m bendro ploto butas su rūsiu 2,45 kv.m, pažymėtu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 125/1000 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po J. N. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto su rūsiu 2,45 kv.m, pažymėtu R-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 125/1000 dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). J. N. testamento nepaliko. Pareiškėja po tėvo J. N. mirties jokių aktyvių veiksmų dėl jo palikimo priėmimo neatliko, nes tarp pareiškėjos ir jos mamos A. N. buvo vieningas susitarimas, kad tėvo palikimo dalis pereina motinai A. N., pareiškėja į tėvo palikimą nepretendavo. Nors nustatytu laiku motina A. N. ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, buvo įsitikinusi, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. N. palikimą, kadangi iš karto po jo mirties, faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Mirus sutuoktiniui, pareiškėjos motina A. N. liko gyventi jų įsigytame bute, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Motinai liko visi jos sutuoktinio J. N. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai. Sutuoktiniui mirus, mama organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinio palikimą motina pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą butą pradėjo valdyti kaip savo, mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, atliko ne vieną einamąjį buto remontą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. N., po kurios mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja priėmė jos palikimą paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ame notarų biure, kuriame užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. VĮ Registrų centre A. N. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 47,65 kv. m bendro ploto butas su rūsiu 2,45 kv. m, pažymėtu R-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 125/1000 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą pareiškėjos mamai A. N. mirties dieną jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina A. N. tuoj po savo sutuoktinio J. N. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 3).

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodė, jog duomenų apie tai, kad mirusio J. N. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 43 – 45).

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjo J. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturima jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui ir prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 22– 24).

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu nurodė, kad nėra gavusi pranešimų ir nevykdė J. N. turto paveldėjimo procedūrų. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34 – 35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra A. N. ir J. N. dukra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). A. N. ir J. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8), kurioje ir gimė pareiškėja. A. N. ir J. N. be pareiškėjos daugiau vaikų nesusilaukė, pareiškėja yra vienintelė jų dukra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. 7). A. N. santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr(duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą: 47,65 kv.m bendro ploto butą su 2,45 kv.m. rūsiu pažymėtu R-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 125/1000 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11, 12 – 13). J. N. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15), mirė santuokoje su A. N. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 16). Po jo mirties liko A. N. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto su rūsiu 2,45 kv.m, pažymėtu R-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 125/1000 dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., kuris įgytas esant santuokoje (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11, 12 – 13) ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Po J. N. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo t.1, b. l. 18). Po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina A. N. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti J. N. turtą kaip savo, mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, atliko ne vieną einamąjį buto remontą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus apie tai, kad A. N. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). mokėjo UAB „Prienų vandenys“ už teikiamas paslaugas, t. y. už vandenį bei nuotekas (elektroninės bylos apyrašo t.1, b. l. 19). A. N. po savo sutuoktinio J. N. mirties iš jų bendrai įsigyto buto iki pat savo mirties niekur išsikėlusi ar išvykusi kitur gyventi nebuvo, kito gyvenamojo būsto neturėjo. Šias aplinkybes pavirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame mirusios nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6). Pagal VĮ Registrų centro 2021 m. lapkričio 11 d. pažymą „Apie asmens duomenis“ Nr. (duomenys neskelbtini), J. N. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 16). Pagal VĮ Registrų centro 2021-12-09 pažymą „Apie asmens duomenis“ Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. N. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6), po kurios mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja priėmė jos palikimą paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ame notarų biure, kuriame užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14). VĮ Registrų centre A. N. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 47,65 kv.m bendro ploto butas su rūsiu 2,45 kv.m, pažymėtu R-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 125/1000 dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11).

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

8. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

9. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

10. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. J. N. palikimą priėmė sutuoktinė A. N., po jos mirties palikimą dukra pareiškėja I. A. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14), po J. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po J. N. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). J. N. sutuoktinė nei dukra per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jis kitų įpėdinių neturėjo. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, jog jos motina A. N. po sutuoktinio mirties toliau rūpinosi jiems bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančiu žemės sklypu ir naudojosi visu likusiu turtu, mokėjo mokesčius, turtą laikė savo turtu, t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

13. Taigi, nors A. N. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad A. N. po sutuoktinio J. N. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

14. Valstybė šioje byloje patyrė 0,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turto paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jo palikimą priėmė jos sutuoktinė A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė