- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- e2YT-10071-918/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05213-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Suinteresuotas asmuo
- I. Z., K. Z., A. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 23-iasis notaro biuras
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Ugnei Rinkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys K. Z., A. Z., I. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 23-iasis notaro biuras, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimo, atsiradusio po palikėjo A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsisakymo bei išduoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei I. Z. leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z. , gim. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas 2021 m. sausio 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI) pareiškimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, sprendžiant nepilnamečių K. Z. ir A. Z. palikimo priėmimo klausimą. VMI pareiškime nurodė, kad yra pagrindas kreiptis teismą, padedant įgyvendinti nepilnamečių A. Z. sūnų K. ir A. Z. teises, tvarkant mirusio tėvo palikimą. Taip pat pažymėjo, jog notaras negali išduoti valstybę atstovaujančiai VMI teisės paveldėjimo liudijimo, kadangi palikėjas turėjo nepilnamečių vaikų: K. Z. ir A. Z. Kadangi A. Z. vaikai palikėjo mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnamečiai, todėl jų interesams turintis atstovauti asmuo (atstovas pagal įstatymą) - motina I. Z. per įstatymo nustatytą terminą atstovaujamųjų vardu notaro biurui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą.
3. Pareiškėja pažymi, kad palikėjas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo palikimą prokurorės patikrinimo metu sudarė sukauptos piniginės lėšos: AB Swedbank banko sąskaitoje - 0,18 Eur; SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje - 645,65 Eur. Palikėjo vardu registruotų transporto priemonių vertės pinigais nustatyti nėra galimybės, kadangi VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nenurodyta šių transporto priemonių pagaminimo data, atlikus savarankišką viešą paiešką nustatyta, jog visos palikėjo vardu buvusios registruotos transporto priemonės šiuo metu yra išregistruotos, galiojančių dokumentų joms nėra išduota, transporto priemonės nėra draustos ir neturi teisės dalyvauti eisme. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog realios jų vertės, nustatyti nėra galimybės, o šių transporto priemonių paieška lemtų pernelyg dideles sąnaudas, atsižvelgiant į galimą naudą gauta jas pardavus ir atlyginus palikėjo skolas. Palikėjas palikimo atsiradimo dieną turėjo įsiskolinimų. Pagal „Antstolių informacinės sistemos“ duomenis, bendra iš palikėjo, kaip skolininko vykdomų išieškojimų suma yra 6 286,47 Eur. Nekilnojamojo turto A. Z. vardų nėra registruota; palikėjas testamento sudaręs nebuvo. Taigi, turimais duomenimis, bendra palikėjo turto vertė prašymo padavimo dieną, nustatyta objektyviai patikrinamais duomenimis yra 645,65 Eur, o skola - ne mažiau kaip 6 286,47 Eur.
4. Pareiškėja nurodo, kad palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečių vaikų K. Z. ir A. Z. vardu nustatytais terminais ir tvarka niekas nesikreipė. Tai, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė A. Z. palikimo, įrodo, kad paveldėtino turto vertė yra gerokai mažesnė nei esamų skolų dalis. Nepilnamečių palikėjo vaikų motina Ieva Zacharevskienė į teismą dėl atsisakymo priimti palikimą nesikreipė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktais duomenimis, nepilnamečių motinai I. Z. buvo išaiškinta pareiga pateikti teismui dokumentus reikalingus užtikrinant jos nepilnamečių vaikų teises į palikėjo A. Z. turtą. Šiuo atveju įvertinus tai, kad nepilnamečių vaikų motina I. Z. neįgyvendina savo vaikų teisių palikimo teisiniuose santykiuose, pagrindas kreiptis į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, taip siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, atsiranda ir prokurorui. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad palikėjo A. Z. skolų suma yra ženkliai didesnė nei jo turimas turtas, todėl atsisakymas priimti palikimą atitiktų vaikų interesus.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo interesų gynimo skyriaus prokurorė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja. Nurodė, kad VMI yra pradėjusi palikimo, atsiradusio po A. Z. mirties, priėmimo procedūras.
7. Suinteresuotas asmuo nepilnamečių vaikų K. Z. ir A. Z. atstovė pagal įstatymą Ieva Zacharevskienė atsiliepimu su pareiškimu sutiko.
8. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ištekėjo už A. Z., su juo susilaukė dviejų vaikų K. Z. ir A. Z., kurie yra nepilnamečiai. Sutuoktinis A. Z. iki savo mirties apie 2 metus sirgo onkologine liga ir (duomenys neskelbtini) mirė. Gyvendami santuokoje, jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų banke nėra duomenų nei apie jų bendrą nekilnojamąjį turtą, nei apie kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Suinteresuotam asmeniui žinoma, kad A. Z. jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto (turėti jo vardu automobiliai iš VĮ Regitra apskaitos yra išregistruoti), santaupų, indėlių neturėjo, tik daug skolų - daugiau kaip 6 000 Eur. Taip pat žinojo, kad jis buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį, tačiau pensijų kaupimo sąskaitoje AB SEB banke sukauptų lėšų buvo nedaug, dabar jai žinoma suma - 645,65 Eur, kuri viršija skolas. Žinodama, kad A. Z. palikimą sudaro nedidelės pensijų kaupimo sąskaitoje esančios piniginės lėšos, o jo skolos, kurios, paveldint turtą, taip pat yra paveldimos, ir jos žymiai viršija jo turtą, po sutuoktinio mirties ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nei savo, nei vaikų vardu, kad neapsunkintų vaikų finansiniais įsipareigojimais. Be to, po sutuoktinio mirties liko viena su dviem nepilnamečiais vaikais, kuriais turėjo rūpintis pati. Dirba VšĮ Grigiškių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slenkančiu grafiku, kartais tenka dirbti visą parą, t.y. 24 val., kitais atvejais - 8 val. 2021 m. sausio mėnesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiuntė jai, kaip nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą, įpareigojimą kreiptis į teismą ir įgyvendinti vaikų paveldėjimo procedūrą, t.y. kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Kadangi jai reikėjo teisinės pagalbos, ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad jai būtų paskirtas advokatas, paruošiant teismui procesinius dokumentus. Pirminis prašymas nebuvo pagrįstas reikiamais dokumentais, todėl jai telefonu buvo pranešta pateikti metinę pajamų ir turto deklaraciją, ką suinteresuotas asmuo ir padarė, tačiau sprendimas dėl jai paskirto advokato nebuvo atsiųstas. Per tą laiką, kol ji laukė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, 2021 m. balandžio 26 d. ji gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atsiųstą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės prašymą su priedais ir teismo pranešimu pateikti atsiliepimą. Tuomet ji ir kreipėsi į advokatę.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens I. Z. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, su pareiškimu sutiko.
10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 23-iasis notaro biuras atsiliepimo nepateikė.
11. Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), kuris buvo K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Mirusiojo palikimą prokurorės patikrinimo metu sudarė sukauptos piniginės lėšos: AB Swedbank banko sąskaitoje - 0,18 Eur; SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje - 645,65 Eur. Pagal Regitra duomenis, visos palikėjo vardu buvusios registruotos transporto priemonės šiuo metu yra išregistruotos, galiojančių dokumentų joms nėra išduota, transporto priemonės nėra draustos ir neturi teisės dalyvauti eisme. Pagal „Antstolių informacinės sistemos“ duomenis, bendra iš palikėjo, kaip skolininko vykdomų išieškojimų suma yra 6 286,47 Eur. Nekilnojamojo turto A. Z. vardų nėra registruota; palikėjas testamento sudaręs nebuvo. Dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečių vaikų K. Z. ir A. Z. įstatyminė atstovė motina I. Z., nesikreipė.
Dėl termino atnaujinimo
13. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti). Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
15. Byloje nustatyta, kad A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. I. Z. yra nepilnamečių vaikų K Z. ir A. Z. įstatyminė atstovė (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CPK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepilnamečių vaikų K. Z. ir A. Z. įstatyminė atstovė po palikėjo A. Z. mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečių vaikų teisių. Į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti (atsisakyti priimti) atnaujinimo kreipėsi prokurorė, gindama nepilnamečių vaikų interesus, CK 3.163 straipsnio 5 dalies tvarka.
16. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečių vaikų vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad nepilnamečiai vaikai negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes jie neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog atstovė pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaikų paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo palikėjo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti (atsisakyti priimti) atnaujinimo nėra pareiškę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečių vaikų vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti nepilnamečiams vaikams K. Z. ir A. Z. praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti) (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu
17. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis.
18. Prašymuose dėl teismo leidimo tėvams (įstatyminiams atstovams) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti atsisakyti priimti palikimą išdavimo pareiškėjai privalo nurodyti, kokie civilinių teisių objektai paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat turi pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pvz., išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto registro, bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.).
19. Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikimą sudaro AB Swedbank banko sąskaitoje - 0,18 Eur; SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje - 645,65 Eur; visos palikėjo vardu buvusios registruotos transporto priemonės šiuo metu yra išregistruotos, galiojančių dokumentų joms nėra išduota, transporto priemonės nėra draustos ir neturi teisės dalyvauti eisme. Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto mirusysis neturėjo, tačiau antstolių informacinės sistemos duomenimis palikėjas A. Z. palikimo atsiradimo dieną turėjo skolų, t. y. antstolis Darius Jonaitis vykdo Trakų rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl 626,01 Eur ir 835,34 Eur skolų išieškojimo; antstolė Marija Gaivienė vykdo Trakų rajono apylinkės išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 898,45 Eur skolos išieškojimo; antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Trakų rajono apylinkės išduotą vykdomąjį raštą dėl 461,85 Eur skolos išieškojimo; antstolė Birutė Čereškienė vykdo Trakų rajono apylinkės išduotą vykdomąjį raštą dėl 2 460,82 Eur skolos išieškojimo. Taigi, palikėjo A. Z. palikta skola sudaro 6 282,47 Eur, o palikto turto vertė, neįskaitant automobilių, kurie yra išregistruoti, vertės, yra 645,83 Eur. Taigi, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų (nepilnamečiai vaikai, atstovaujami įstatyminės atstovės, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, patirtų kitų papildomų išlaidų ir pan.), todėl prašymas išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų K. Z. ir A. Z. vardu atsisakyti priimti palikimą tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą.
Atnaujinti suinteresuotam asmeniui I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą nepilnamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Išduoti I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), teismo leidimą nepilnamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti po A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui I. Z., kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.