Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5227-828/2018 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims AB „Šiaulių bankas“, UAB „Moki lizingas“, UAB „SB lizingas“ dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Priteisė atsakovo iš ieškovės 375 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 35,38 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 118,9 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-04-10 įskaitytinai ieškovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėjo būti t. p. 200 Eur per mėnesį. Atsižvelgė į šalių nurodytas atsakovo ieškovei skirtas pinigines lėšas vaiko išlaikymui (310 Eur), atsakovo dalinį vaiko išlaikymą kitu būdu (pirko drabužius, maistą ir kt.) nurodytu laikotarpiu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad susidarė ir iš atsakovo turi būti priteistas 250 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-04-10 įskaitytinai (CK 3.200 straipsnis).

8. Teismas pasisakė, kad pagal įstatymą teismas santuokos nutraukimo byloje sprendžia tik dėl bendrosios jungtinės (ne dalinės) nuosavybės padalijimo (CK 3.127 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnio 1 dalis). Kitokius reikalavimus (tame tarpe ir dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo jungtinės veiklos pagrindu, tokio turto padalinimo, išreikalavimo iš svetimo valdymo ar kt., kuriuos reiškia ieškovė) įstatymas santuokos nutraukimo byloje draudžia kelti (CPK 383 straipsnis). Todėl, remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, sprendžiama, kad ieškovės reikalavimai pripažinti nuosavybės teises į nurodytą turtą (odinius baldus, žoliapjovę, pjūklą, šaldytuvą, sekciją, namų kiną, dulkių siurblį, kavos aparatą) jungtinės veiklos pagrindu, šį turtą padalinti, dalį jo išreikalauti iš svetimo valdymo turi būti palikti nenagrinėti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

9. Teismas nustatė dalytina šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismo sprendimo priėmimo metu esančius daiktus. Dėl daiktų padalinimo natūra tarp šalių ginčo nėra. Todėl šie daiktai natūra padalinami taip, kaip nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tačiau šalys nurodo skirtingas tam tikrų daiktų vertes. Esant ginčui tarp šalių, tam tikrų daiktų vertes nustato teismas, atsižvelgdamas į rinkos kainas bei įvertindamas šalių nurodytus daiktų požymius, įgijimo laikotarpį, nusidėvėjimą ir kt. (CK 3.119 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Padalinus šalių bendrąją jungtinę nuosavybę nurodytu būdu, ieškovei tenka turto už 1 886 Eur, atsakovui – už 480 Eur. Todėl, vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, atsakovui iš ieškovės priteisiama 703 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Nesutinka, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turi būti, tik 200 Eur dydžio. Toks išlaikymo dydis iš esmės pažeidžia vaiko poreikių ir tėvų galimybių proporcingumo principą. Išlaikymui iš atsakovo būtina priteisti periodines kasmėnesines išmokas po 250 Eur, kadangi būtinoms reikmėms kas mėnesį sūnui reikia apie 500 Eur.

14. Teigia, kad atsakovo alimentinis įsiskolinimas skaičiuojant nuo 2018-01-01 iki 2018-04-09 yra 825 Eur (3mėn. x 250 Eur = 750 Eur, 9 d. x 8,33 Eur = 75 Eur. Iš viso 825 Eur). Atsakovas iki 2018-04-09 imtinai sūnaus išlaikymui yra skyręs 310 Eur sumą, todėl faktinis alimentinis įsiskolinimas yra 515 Eur, todėl priteistą įsiskolinimo sumą prašo padidinti.

15. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.118 straipsnio normą ir nepagrįstai rėmėsi CK 3.127 straipsnio 1 dalies, CPK 382 straipsnio 4 punktu, 383 straipsniu, 385 straipsnio 1 dalimi, darydamas išvadą, jog nėra pagrindo ieškovei pripažinti nuosavybės teises į turtą (odinius baldus, žoliapjovę, pjūklą, šaldytuvą, sekciją, namų kiną, dulkių siurblį, kavos aparatą) jungtinės veiklos atsiradimo pagrindu ir šį turtą padalinti. Todėl prašo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti namų kiną 202 Eur vertės, šaldytuvą 376 Eur vertės, viso turto už 578 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žoliapjovę 144 Eur vertės, odinius baldus 579 Eur vertės, sekciją 202 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 376 Eur vertės, viso turto už 1 301 Eur.

16. Nesutinka su teismo išvada dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismo sprendimo priėmimo metu esančių daiktų ir teismo nustatyta daiktų verte. Tai neatitinka ieškovės sudaryto dalintino turto balanso ir jos nurodyto turto padalinimo būdo ir formos. Teismas vadovavosi sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, o ne kaip prašė ieškovė, nukrypstant nuo lygių dalių principo vaiko interesais. Turtas padalintas tam tikra proporcija ir ne visas nurodytas ieškovės balanse (grandininis pjūklas - 202 Eur vertės, kavos aparatas -100 Eur vertės). Nesutinka su atsakovui iš jos priteista 703 Eur pinigine kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

18. Atsiliepimu į ieškovės D. M. apeliacinį skundą atsakovas R. M. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kurių visuma leido daryti išvadą, jog dėl ginčo šalių santuokos iširimo buvo kalti abu sutuoktiniai, netinkamai atlikę sutuoktinių pareigas, nesiėmę visų reikiamų priemonių santuokai išsaugoti. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų duomenų ar aplinkybių, į kurias priimdamas sprendimą teismas nebūtų atsižvelgęs.

20. Pažymi, kad apeliantė nenurodė argumentų, kodėl teismo nustatyta šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga 350 Eur suma yra neteisinga ir kokių konkrečiai vaiko poreikių tokia išlaikymo suma nepatenkina. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti ne mažiau kaip 500 Eur. Teismo nustatyta vaikui išlaikyti reikalinga 350 Eur suma yra pakankama, įvertinus vaiko amžių, kitas aplinkybes ir tai, kad vaikas ne mažiau kaip trečdalį laiko kas mėnesį praleidžia pas tėvą namuose. Apeliacinio skundo dalis dėl didesnės išlaikymo įsiskolinimo sumos nepagrįsta.

24. Teigia, kad teismas teisingai nurodė, jog pagal įstatymą teismas santuokos nutraukimo byloje sprendžia tik dėl bendrosios jungtinės (ne dalinės) nuosavybės padalijimo. Pažymi, kad su ieškove gyvena nuo 2010 m. vasaros, iki tol su ieškove kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Kiekvieno iš šalių iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas įgyti daiktai, pripažintini asmenine kiekvieno iš šalių, kuris juos įgijęs, nuosavybe ir į dalintiną turtą neįtrauktini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

26. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: duomenis apie išlaidas, prisidedant prie sūnaus M. išlaikymo, viešoje erdvėje skelbiamus ieškovės duomenis apie jos artimus santykius, prašo juos prijungti prie bylos. Teigia, jog šių įrodymų būtinybė iškilo tik ieškovei pateikus apeliacinį skundą. Apeliantė prieštaravimų dėl atsakovo pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šie įrodymai prijungtini prie bylos.

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).

28. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

29. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka registruota Panevėžio r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 78. Šalys yra nepilnamečio M. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Nuo 2017-12-30 ieškovė paliko atsakovą, su vaiku išsikraustydama gyventi kitur.

30. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles kuomet sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktiniai bylos duomenys nustatomi ne tik remiantis šalių paaiškinimais, bet ir liudytojų parodymais, kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

31. Šalys santuokos iširimo priežastis įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos N. D. parodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nesiremti šalių ir liudytojos paaiškinimais nėra pagrindo ir jų nurodomas aplinkybes pripažino įrodytomis (CPK 12, 176, 185 straipsniai). Apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, akcentuoja savo paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

32. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadoms, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus (ieškovė nurodo, kad atsakovas naudojo prieš ją psichologinį smurtą, nepakankamai materialiai išlaikė šeimą ir vaiką, jos negerbė ir nebuvo lojalus; atsakovas nurodo, kad ieškovė nuolat keldavo konfliktines situacijas, šmeiždavo jį, grasindavo skyrybomis, jį paliko išsikraustydama gyventi kitur), byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad abi šalys nebuvo lojalūs – nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, negerbė viena kitos; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Ieškovė, išsikraustydama iš šeimos namų gyventi atskirai, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.27 straipsnio 3 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

33. Apeliantė taip pat nesutinka teismo sprendimo dalimi dėl sūnaus M. išlaikymui būtino skirti ir atsakovo (vaiko tėvo) galimo teikti materialinio išlaikymo dydžio. Apeliantė teigia, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 500 Eur suma (200 Eur maistui; 150 Eur visų sezonų viršutiniams ir apatiniams drabužiams avalynei; 100 Eur higienos reikmėms, vitaminams, vaistams, žaislams, mokymo priemonėms; 50 Eur būsto išlaikymo ir kitos išlaidos) ir ji su atsakovu turi teikti tokio dydžio išlaikymą lygiomis dalimis, t. y. po 250 Eur.

34. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime teismas tinkamai individualizavo situaciją, įvertino ir nustatė vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas sumas, dalį ieškovės įrodinėjamos sumos pagrįstai sumažindamas. Šalių sūnui M. yra 5 metai. Berniukas lanko lopšelį-darželį „V.“. Turi papildomų poreikių dėl kalbos vystymosi sutrikimo, lankosi pas logopedą, tačiau šio poreikio patenkinimui bylos duomenimis papildomos išlaidos nėra reikalingos. Kitų specialiųjų poreikių, papildomo lavinimo poreikių vaikas neturi. Ieškovės pajamos iš darbinės veiklos yra apie 400 Eur per mėnesį, atsakovo - apie 450-500 Eur per mėnesį. Be to, abi šalys turi kreditorių, ieškovė kas mėnesį patiria 100 Eur buto nuomos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos duomenis bei tai, kad atsakovas turi didesnės vertės asmenine nuosavybe esančio turto ir sprendė, kad jis didesne dalimi nei ieškovė turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

36. Ieškovė nenurodo, kokių konkrečių vaiko poreikių teismo nustatytas išlaikymo dydis nepatenkina, ir kokios aplinkybės, apibudinančios šalių turtinę padėtį liko neįvertintos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ne tik teismo priteista išlaikymo suma, bet ir pats pirkdamas vaikui reikalingus daiktus (rūbus, maistą ir kt.) natūra. Berniuko santykiai su tėčiu yra geri. Sūnus nemažą dalį laiko praleidžia pas tėtį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą - 350 Eur, atsakovui vaiko išlaikymo prievolėje tenkančią dalį - 200 Eur laiko racionaliomis ir pagrįstomis, proporcingai atitinkančiomis jo tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius (CPK 185 straipsnis). Dėl to, apylinkės teismo nustatytą išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.

37. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta ir apeliantės reikalavimą dėl didesnės materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo, kadangi šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-04-09 turėjo skirti 250 Eur į mėnesį, papildomai nenurodant jokių kitų aplinkybių ir argumentų.

38. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai į dalintiną turtą neįtraukė kavos aparato ir grandininio pjūklo bei nesutinka su teismo nustatyta daiktų verte. Teisėjų kolegija, įrodymų vertinimo ir materialinių teisės normų taikymo pažeidimų ir šioje apeliaciniu skundu skundžiamoje teismo sprendimo dalyje nenustatė.

39. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad šie daiktai atsakovo įsigyti 2010 metais, t. y. iki santuokos sudarymo. Ieškovė įrodymų, jog šie daiktai buvo įgyti santuokos metu už bendras santuokines lėšas, nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimų nepripažino įrodytais ir šių daiktų į dalintino turto balansą neįtraukė.

40. Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju šalys dėl turto vertės nesutarė. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius daiktų (šaldytuvo Electrolux, plovimo įrenginio, daugiafuncinių kopėčių, televizoriaus Philips ir kt.) įsigijimą ir vertes, automobilio VW Golf vertę, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, abiejų šalių paaiškinimus, rinkos kainas, daiktų įsigijimo laikotarpį, nusidėvėjimą ir kt. nustatė daiktų vertę. Apeliantės nesutikimas su teismo nustatyta turto verte yra iš esmės deklaratyvus, nenurodant konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl laikytinas nepagrįstu.

41. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies normos netaikymo dalinant santuokoje įgytą turtą. Pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; kt.).

42. Ieškovės nurodytas argumentas, kad su ja lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina (atsižvelgiant į tai, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam išlaikyti mokamos pakankamos periodinės išmokos) nėra tos įstatyme išvardytos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo šalių sūnui yra priteistas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje yra didesnė, nei kad ieškovės, atsakovas išlaikymą vaikui teikia, išlaikymo įsiskolinimas nėra didelis - 250 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo prievolės kreditorius yra pats vaikas, o ne tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtinybė nukrypti nuo lygių dalių principo dėl vaiko interesų užtikrinimo.

43. Skundžiamu sprendimu ūkinis pastatas bei statybinės medžiagos, iš kurių sukurtas statinys - lauko židinys, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalintas natūra jį priteisiant atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją atmestas, teismui nustačius, jog 2016-03-03 dovanojimo sutartimi atsakovas ieškovei padovanojo 8/83 dalį žemės sklypo ir ¼ dalį gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dovanojamų daiktų vertė 10 000 Eur, kompensuojant jos dalį nurodytoje nuosavybėje (ūkiniame pastate bei židinyje). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ūkinis pastatas buvo rekonstruotas už ieškovės skirtas lėšas nuperkant statybines medžiagas, tačiau ieškovei nepateikus įrodymų, jog jos dalis dalinamame turte yra didesnė nei 10 000 Eur (CPK 12, 178, 314 straipsniai), jos reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo pagrįstai atmestas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).

44. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija skundžiamame sprendime nenustatė materialinės teisės normų pažeidimų sudarant turto balansą, padalijant turtą (CK 3.118 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teigia, jog šalys nuo 2007 metų birželio mėnesio vedė bendrą ūkį, atsakovas su šiais argumentais nesutinka, teigia, jog jis nuo 2007 iki 2009 metų gyveno ir dirbo užsienyje, teikė materialinę paramą ieškovei, o kartu šalys gyveno nuo 2010 m. vasaros. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina banko sąskaitos išrašai. Todėl labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, jog šalių bendro gyvenimo pradžia 2010 m. vasara (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo šalys įgijo turtą - odinius baldus, žoliapjovę, pjūklą, šaldytuvą, sekciją, namų kiną, dulkių siurblį, kavos aparatą. Šis turtas nėra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal įstatymą teismas santuokos nutraukimo byloje sprendžia tik dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo (CK 3.127 straipsnio 1 dalis, CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio reikalavimus dėl aukščiau nurodyto turto, kurį bylos šalys įgijo iki santuokos sudarymo (odinių baldų, žoliapjovės, pjūklo, šaldytuvo, sekcijos, namų kino, dulkių siurblio, kavos aparato) paliko nenagrinėtus. Atsakovas sutinka su tuo, kad namų kinas, dulkių siurblys, kurį ieškovė jau išsivežė, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žoliapjovė, sekcija, televizorius „Samsung“, dėl to ginčo nėra. Esant šalių ginčui dėl kitų daiktų (odinių baldų, kavos aparato, pjūklo, šaldytuvo) ieškovei neužkertama teisė kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į nurodytą turtą nustatymo, ar jo išreikalavimo iš svetimo valdymo.

45. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu skundžiamose jo dalyse, todėl apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas R. M. patyrė 250 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateikta 2018-12-14 sąskaita už teisines paslaugas, 2018-12-14 pinigų priėmimo kvitas. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės, nors ji ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.