Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., Ž. S., S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Godmina“, D. P., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl ginčo esmės

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ne visa apimtimi patenkintas pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktą tik į nuosavybės teisės atitinkamas dalis nekilnojamojo daikto, o ne į jį visą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Pareiškėjo tėvai A. L. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (miręs (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini) (1 t 5 l.). Po A. L. P. mirties palikimą priėmė sūnūs – V. P. (pareiškėjas), A. P. (suinteresuotas asmuo) ir jų tėvas A. P. (1 t. 8 l.). (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2014 m. lapkričio 9 d. liudijime apie palikimo priėmimo faktą nurodyta, kad mirusio A. P. palikimą priėmė pareiškėjas V. P. (1 t. 9 l.).

18. Pareiškėjas su pareiškimu (2024-12-29 CBP6475) teismui pateikė rašytinius įrodymus, gautus iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (2024-08-28 Nr.AS2-504) – (duomenys neskelbtini) rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) pastatų pasidalijimo sąrašo ir schemos dokumentų kopijas (1 t. 10-12 l.). Šių dokumentų duomenys dalinai uždengti. Pastatų pasidalijimo sąrašo neuždengtame tekste matoma informacija: 5 eilutėje įrašyta „P. A..“, 6 eilutė uždengta, 5 ir 6 eilučių tęsinyje gretimame stulpelyje „Pastatas“ įrašyta „reguliavimo punktas, garažas Nr. 4, greta – du parašai. Šiais rašytiniais įrodymais buvo grindžiamas pareiškėjo reikalavimas, suformuoluotas jo pareiškime (2024-12-29 CBP6475).

19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo prašymu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė (2025-05-21 DOK-11194) (duomenys neskelbtini) rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1993 metų perdavimo – priėmimo akto, pastatų padalijimo sąrašo ir schemos dokumentų kopijas (priede 3 lapai; visas tekstas matomas, neuždengtas) (2 t. 14-17 l.). (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1993 metų perdavimo-priėmimo akte (2 t. 14 l.) nurodyta: „TURTAS: P. A., P. J. 34791+22004=56795“, žemiau stulpeliu išvardintas jiems paskiriamas turtas („Eil., Turto pavadinimas, Mato vnt, Kiekis, Kaina, Suma“): 11 eilutėje įrašyta „11. Tech. reguliavimo punktas 1 vnt. 12 100 kaina)“; 12 eilutėje įrašyta „12. Garažas Nr.4 1 vnt. 4000 (kaina)“. Bendra turto, nurodyto 1-12 eilutėse, suma 27 609 (2 t. 14 l.). Iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) pastatų pasidalijimo sąrašo ir garažų pasidalijimo schemos matyti (2 t. 16, 17 l.), kad P. A. ir P. J. – abiems kartu paskiriami du statiniai: reguliavimo punktas ir garažas Nr. 4. Pastatų pasidalijimo sąrašo 5 ir 6 eilutėse įrašytos jų pavardės, gretimame stulpelyje įrašyti abu statiniai ir šalia yra abiejų parašai. Garažų pasidalijimo schemoje ties Nr. 4 – įrašytos abiejų pavardės: P. A. ir P. J..

20. iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini) turėjo du vaikus: A. P. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)); A. P. vaikai – D. P. (2 t. 76-77 l.).

21. Minėto ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1993 metų pastatų padalijimo sąrašo 16 eilutėje įrašyta „Petkus J.“, 17 eilutėje įrašyta „P. Ap.“, jiems kartu paskiriami „garažai Nr. 5, 6, lengvųjų mašinų garažai“, greta yra vienas parašas (ties P. J. pavarde). Garažų padalijimo schemoje prie Nr. 5, 6 nurodyta „P. J., P. A.“ (2 t. 17 l.). Pagal turto perdavimo – priėmimo aktą dėl P. A. ir P. J. perduodamo turto A. P. nuosavybė buvo įregistruota pagal P. A., P. J. 1993-11-24 Perdavimo – priėmimo aktą (pajai 34791 + 9603 = 44394) ir 1993-11-24 Protokolą Nr. 8 (1 t. 31-33, 2 t. 117-118 l.).

22. 2024 m. spalio 1 d. atlikti statinio – garažo kadastriniai matavimai, jų pagrindu sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta statinio – Garažo 1G1/p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 135,47 kv. m, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (1 t. 13-30 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Nagrinėjamu atveju neginčijamas juridinio fakto nustatymas, kad statinys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė apelianto tėvams, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su šio fakto nustatymu. Ginčas kyla dėl nuosavybės apimties: apelianto teigimu, jo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė visas statinys, o ne statinio 34791/56795 dalys, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu.

24. Pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindinis motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo tėvai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę tik į 34791/56795 dalį nekilnojamojo daikto. Perduoto techninio reguliavimo punkto kaina buvo tik 12100, todėl net ir preziumuojant, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kad P. A. už tikėtina atitinkamai jo turėtus 34791 pajus ir P. J. tikėtina už jo turėtus 22004 pajus, buvo perduotas turtas, todėl A. P. (buvusiam santuokoje su A. L. P.) pajų užteko, kad įgyti visą reguliavimo punktą. Viso perduota turto sumoje už 27609, o P. A. pajų dalis – 34791. Turtas atskirai J. P. nebuvo perduotas, tokių duomenų nėra, byloje esančių įrodymų pakanka pareiškimui tenkinti visiškai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai Perdavimo – priėmimo aktai, suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ginčo turtą valdė pareiškėjo tėvas, to nepaneigia jokie duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

25. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kaip matyti iš CPK 444 straipsnio 2 dalies, vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, yra pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi vertinimo, kad tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001). Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai juos nustačius pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 17 punktas).

27. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).

28. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose dažnai yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018).

29. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

30. Pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) pastatų padalijimo sąrašą taip pat buvo padalintas ir apelianto tėvui ir seneliui priskirtas kitas pastatas – garažas (sąraše pažymėtas Nr. 4), tačiau dėl jo apeliantas neprašo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, tą jis patvirtino ir 2025 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje.

31. Nagrinėjamu atveju pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) pastatų padalijimo sąrašą, jo 5 eilute P. A.. ir 6 eilute P. J., abiems bendrai paskirti du pastatai: reguliavimo punktas ir garažas Nr. 4, gretimame stulpelyje yra dviejų asmenų parašai (2 t. 16 l.). (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1993 metų perdavimo-priėmimo akte nurodant perduodamą turtą įrašyta „P. A., P. J. 34791+22004=56795“, po to nurodyta eilės numeriai, turto pavadinimai, mato vienetai, kaina ir suma. Šio akto 11 eilutėje nurodytas tech. reguliavimo punktas 1 vnt. 12 100 kaina. Bendra turto, nurodyto 1-12 eilutėse, suma 27 609 (2 t. 12 l.). Šie duomenys patvirtina, kad reguliavimo punktas buvo perleistas dviem asmenims: J. P. (apelianto seneliui), turinčiam 22 004 pajų, ir A. P. (apelianto tėvui), turinčiam 34 791 pajų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, o to nepaneigė ir apeliantas – nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys įrodymų apie šio turto pasidalinimą tarp asmenų P. A. ir P. J. nepateikė. Vykusių teismo posėdžių metu nei apeliantas, nei suinteresuotas asmuo A. P. (apelianto brolis) taip pat negalėjo nurodyti, kaip tarpusavyje reguliavimo punktu naudojosi jų tėvas A. P. ir senelis J. P..

32. 2025 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje pareiškėjas V. P. paaiškino, kad statiniu (reguliavimo punktu), dėl kurio reiškia reikalavimą šioje byloje, naudojosi maždaug nuo 1993 metų pareiškėjo tėvai, taip pat pareiškėjas; statinys buvo kaip garažas, sandėlis, remontuodavo automobilius, laikydavo daiktus; turtu konkrečiai naudojosi pareiškėjas su broliu; visi žino, kad garažai priklausė pareiškėjo tėvams; jeigu garažai nebūtų priklausę tėvams, pareiškėjas su broliu į jį nebūtų patekęs/valdęs; tik su brolių leidimu į pastatą patekdavo kiti asmenys. Suinteresuotas asmuo A. P. paaiškino, kad statinys tėvų palikimas; turtu naudojosi tėvai, laikydavo daiktus; suinteresuotas asmuo su pareiškėju statiniu pradėjo naudotis po tėvų mirties. Suinteresuotas asmuo Ž. S. paaiškino, kad pastatas 11A niekam neperleistas, juo naudojasi broliai; pastatu naudojasi ir kiti asmenys pagal susitarimą, nes jis pritaikytas tvarkyti automobilius; tvarkyta statinio išorinė siena, pakeisti langai, tvarkė P. Suinteresuotas asmuo S. S. paaiškino, kad kai pradėjo gyventi (įsigijo prieš 20 metų dispečerinę (duomenys neskelbtini)), žinojo, kad statinys (vadino garažais) P.; nežino kitų asmenų, kurie statiniu naudotųsi kaip savo turtu; nemato/nežino, kad kažkas kitas naudotųsi statiniu.

33. Nors suinteresuoti asmenys, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad pastatu naudojosi jų tėvai, o jiems mirus – apeliantas su broliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia aukščiau aptartuose rašytiniuose įrodymuose esančių duomenų, kad reguliavimo punktas ir garažas buvo paskirti dviems asmenims, t. y. apelianto tėvui ir seneliui. Be to, 2025 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje apelianto atstovas nurodė, kad nežinoma, kaip tarp dvejų asmenų (P. A. ir P. J.) buvo pasidalintas turtas; nežinoma apie J. P. palikimą. Pareiškėjas V. P. nurodė, jog nežinomos aplinkybės dėl turto pasidalijimo; apie turtą likusį po senelio mirties aplinkybės nežinomos.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant duomenų apie tai, kad minėti asmenys ginčo turtą būtų pasidalinę tarpusavyje kitaip, nei nurodyta ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1993 metų perdavimo-priėmimo aktu, atsižvelgiant ir į pareiškėjo pareiškime formuluojamą reikalavimą, spręstina, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1993 metų perdavimo-priėmimo aktu turtas perleistas P. A. už tikėtina atitinkamai jo turėtus pajus 34791 ir P. J. tikėtina už jo turėtus 22004 pajus, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktais dokumentais, kuriais grindžiamas A. P. ir jo sutuoktinės A. L. P. valdymas nuosavybės teisės į pastatą-garažą, P. A. ir jo sutuoktinei A. L. P. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) perleistos į 34791/56795 dalis pastato.

35. Apeliantas taip pat teigia, kad likusios dalys nekilnojamojo turto niekam kitam niekada nepriklausė ir nepriklauso, ir dalinis daikto valdymas būtų sunkiai įgyvendinamas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimus, ginčo iš esmės neišsprendė, kas neatitinka civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis), tuo pažeisdamas teismo pareigą bylą išspręsti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais.

36. Byloje esant nenuginčytiems įrodymams, kad ginčo pastatas (reguliavimo punktas) buvo paskirtas apelianto tėvui ir seneliui, ir nesant duomenų apie turto pasidalinimą tarp šių asmenų ar paveldėjimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti juridinį faktą, kad visas pastatas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė apelianto tėvams.

37. Nors CPK 443 straipsnio 8 dalis numato, kad teismas nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, o CPK 179 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, kai tai būtina teisingam bylos išnagrinėjimui, ši teismo aktyvumo pareiga nėra absoliuti. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, kad visas pastatas priklausė jo tėvams, nepateikė įrodymų, paneigiančių rašytiniuose įrodymuose nurodytus duomenis, kad turto perdavimo - priėmimo aktu turtas buvo perduotas ir pareiškėjo tėvui, ir seneliui, ir nėra jokių duomenų apie jiems perduoto turto pasidalijimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai iš dalies nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

40. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, padarytų išvadų, todėl nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

42. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjui apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43. Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.