Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotiems asmenims A. P., Ž. S., S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Godmina“ atstovaujamai vadovo Mindaugo Gabalio, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., Ž. S., S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Godmina“, D. P., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas V. P. pateiktu patikslintu prašymu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. P. tėvams A. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1993 metų Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1980, statybos pabaigos metai – 1980, bendras plotas 135,47 kv. m., užstatytas plotas – 155 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini).

1.1. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjo V. P. ir suinteresuoto asmens A. P. tėvams A. P. ir A. L. P. buvo paskirtas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas priskirtas padalijus Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatus, pagal pateikiamą iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus gautą sąrašą. Nei pareiškėjui nei jo broliui tėvai neperdavė jokių protokolų dėl turto padalijimo, perdavimo – priėmimo aktų, jų jie patys taip pat nerado ir neturi, todėl pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą, kad teismas nustatytų faktą, nuo kurio priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, t. y. dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

1.2. Pareiškėjo užsakymu užvesta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla minėtam statiniui (Priedas Nr. 7), kurio paskirtis – garažas, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ir unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo tėvų nuosavybės teisę į statinius, tik padalijimo sąrašą, kuris leidžia konstatuoti ir nustatyti, kad pastatas, sąraše pavadintas reguliavimo punktas yra būtent garažas, kurio duomenys yra Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Pareiškėjas negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti tokių dokumentų, ir akivaizdu, jog prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes tada pareiškėjas galės įregistruoti nuosavybės teises ir papildyti tėvų palikimą.

1.3. Po motinos A. L. P. mirties palikimą priėmė sūnūs: pareiškėjas V. P. ir suinteresuotas asmuo V. P. bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. P. O po tėvo mirties palikimą priėmė pareiškėjas V. P., kitas paveldėtojas A. P. Todėl nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėtojams atiteks didesnė turto dalis.

1.4. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo V. P. tėvams A. L. P. ir A. P. 1993 metais pagal Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašą nuosavybės teise buvo perleistas reguliavimo punktas (garažas), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1980, statybos pabaigos metai – 1980, bendras plotas 135,47 kv. m., užstatytas plotas – 155 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini).

1.5. Juridinis faktas nustatytinas su tikslu įregistruoti nuosavybės teises.

1.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad pastatų pasidalijimo plane pastatas pavadintas: „reguliavimo punktas“, pagal tuometinę jo paskirtį, kuris kadastrinių matavimų byloje pavadintas garažu, tai būtent tas pats pastatas. Šis sąrašas buvo surastas tarp Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ 1992 – 1994 metų bendrovės veiklos dokumentų. Tikslesnių ir daugiau duomenų iš archyvo negauta. Paminėtina ir tai, kad pateikti duomenys yra nuasmeninti, t. y. uždengti kitų asmenų duomenys, todėl pareiškėjas negali pateikti kitokio dokumento.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

3. Suinteresuoti asmenys Ž. S. ir S. S. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjo V. P. pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomą juridinį faktą. Nurodo, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą su priklausiniais. Jų pastatas ribojasi su pareiškėjų pareiškime minimu garažu. Su pareiškimu sutinka.

4. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą tenkinti, su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Patikslino, kad kitų duomenų, patvirtinančių jo ir pareiškėjo tėvų nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą nekilnojamąjį turtą, nėra išlikę ir neturi nei jis, nei jo brolis (pareiškėjas).

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste ir – NŽT) pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštaravo dėl sprendimo už akių priėmimo, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams. Nurodė, kad neturi duomenų patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes apie Pastatą – Garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą.

6. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Godmina“ pateiktu atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašo pareiškimui taikyti senaties terminą, o nepritaikius senaties termino, pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo netenkinti ir atmesti jį pilna apimtimi.

6.1. Nurodo, kad pareiškėjo nurodomas Mažeikių raj. žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašas nepatvirtina nei faktiško/realaus garažo perdavimo-priėmimo nei nuosavybės teisės įgijimo takto. Toks sąrašas tik nurodo, kad turtas tik formaliai buvo pasidalintas ir garažas tik formaliai priskirtas pareiškėjo tėvui, o realiai nebuvo perduotas-perimtas ir, pagrįstai manytina, kad pareiškėjo tėvai (tėvas), realiai neperėmę to pastato-garažo, net neturėjo jokių, dėl ko net negalėjo susitvarkyti ir per daugiau nei dvidešimt metų nesusitvarkė jokių dokumentų, kad būtų įteisinta jų nuosavybė ir jis (pastatas) teisės aktų nustatyta tvarka būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Pareiškėjo tėvai neatliko jokių veiksmų, kad tą pastatą įregistruotų Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybe, to, beje, net 10 metų neatliko ir nebandė atlikti ir pats Pareiškėjas, paveldėjęs daugiau nei prieš 10 metų mirusių tėvų palikimą. Todėl pagrįstai manytina, kad jokių kitokių dokumentų ir nebuvo, dėl ko ir nebuvo įregistruota nuosavybės teisė. Vien sąrašo būvimas nepatvirtina, kad turtas realiai buvo perduotas.

6.2. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjo tėvai būtų perėmę ir naudoję minimą turtą – garažą. Tai patvirtina, kad turtas Pareiškėjo tėvams nebuvo perduotas. Beje, neatmestina galimybė ir to, kad Pareiškėjo tėvai, to turto už pajus realiai neperėmę, galėjo turėtus pajus ir perleisti kitiems asmenims (parduoti, dovanoti ir pan.) ar iš viso atsisakyti.

6.3. Pareiškėjas prie pareiškimo nepridėjo jokios schemos ar plano, patvirtinančio to garažo būvimo vietą turto pasidalijimo metu. Iš Pareiškėjo pridėtų dokumentų, gautų iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, matyti tik minėto garažo Nr. 4 (į kurį Pareiškėjas neva nepretenduoja) buvimo vieta tarp kitų garažų. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad garažas Nr, 4 ir reguliavimo punktas, garažas, nurodyti skirtinguose dokumentuose yra vienas ir tas pats objektas, kuris, neva. atiteko pareiškėjo tėvui, ir nėra jokių duomenų, kad minimi objektai yra skirtingi.

6.4. Akcentavo, kad pastato - garažo (būtent garažo, o ne kokios nors kitos paskirties pastato) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla yra parengta tik 2024 m. spalio mėnesį ir tik toje byloje ir matyti (atsirado) to garažo (ne reguliavimo punkto) buvimo vieta - prie dirbtuvių pastato, kurią neaiškiais pagrindais prisiskyrė sau pats pareiškėjas ir jo užsakymu buvo parengta kadastrinė byla. Iki to minimas garažas nebuvo pažymėtas nei kokiame nors plane/schemoje ir jis nėra pažymėtas nei Nekilnojamojo turto registre.

6.5. Prie pareiškimo pridėta „Mažeikių raj. žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ garažų padalijimo schema“, susijusi nurodytu garažu Nr. 4. buvusiu garažų grupėje. Šiuo atveju nėra jokių dokumentų ir duomenų, kad pareiškėjo tėvai būtų realizavę savo nuosavybės teisę minimo objekto-garažo atžvilgiu, t. y. būtų valdę, naudoję jį ir disponavę juo, dėl to šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl pastato – garažo valdymo nuosavybės teise. Vien įtraukimas į pasidalijimo sąrašą nepatvirtina to nekilnojamojo daikto realaus perdavimo nuosavybėn, valdymo ir disponavimo juo fakto.

6.6. Šiuo atveju, nepateikta jokių konkrečių duomenų, kad pareiškėjo tėvai būtų naudojasi minimu pastatu-garažu. kas dar kartą patvirtina, kad jie nebuvo įgiję nuosavybės teisės į minimą objektą, todėl šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas - nuosavybės teisė, nes ji dėl nežinomų priežasčių (pagrįstai manytina. kad dėl to, kad pastatas faktiškai ir realiai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas Pareiškėjo tėvams, o pastarieji nebuvo jo perėmę) nebuvo realizuota pareiškėjo tėvų.

6.7. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad jo tėvai tokią teisę buvo įgiję ir realizavę, taip pat pareiškėjas ne tik neturi, nežino bei nenurodo jokio kito dokumento, patvirtinančio nuosavybės teisę į minimą pastatą-garažą. bet net nežino, ar koks nors dokumentas buvo iš viso. Netgi priešingai – pareiškėjas savo pareiškime pats nurodo, kad „Nei pareiškėjui, nei jo broliui tėvai neperdavė jokių protokolų dėl turto padalijimo, perdavimo- priėmimo aktų, jų jie patys taip pat nerado ir neturi. Jokių protokolų nepateikė ir savivaldybės archyvas“. Be to. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad „Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovių dokumentai saugomi Lietuvos vyriausiajame archyve, Šiaulių regioniniame valstybės archyve ar kitame archyve, tačiau juose nėra saugomi minėti dokumentai“. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra jokių nenuginčijamų įrodymų/duomenų, kad Pareiškėjo tėvų pastato-garažo nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo. bet yra dingę ar jų negalima gauti.

6.8. Akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ir trečiosios būtinos sąlygos, t. y. kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, nes Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie kokius nors konkrečius dokumentus, kuriuos reikėtų atkurti ar iš kurs nors gauti.

6.9. Nėra šiuo atveju ir ketvirtosios sąlygos, patvirtinančios, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minimas pastatas - garažas teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo perduotas Pareiškėjo tėvams ir jų vardu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

6.10. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju teismine tvarka netgi nėra ko gauti ar atkurti, nes nėra jokios informacijos apie kokius nors konkrečius dokumentus, kurie patvirtintų Pareiškėjo (jo tėvų) teisę j minimą objektą.

6.11. Pareiškėjo pasisakymas, kad padalijimo aktas, neva, leidžia konstatuoti ir nustatyti, kad pastatas, sąraše pavadintas reguliavimo punktas yra būtent garažas, kurio duomenys yra Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra tik deklaratyvus teiginys, prieštaraujantis jo paties pasisakymui.

6.12. Pareiškėjo pareiškimas negali būti tenkinamas ir dėl to, jog tai pažeistų UAB „Godmina" teises ir teisėtus interesus, kadangi į objektą-garažą galima patekti tik per Bendrovės teritoriją, o Bendrovės teritorijoje negali lankytis jokie pašaliniai, su bendrovės veikla nesusiję, asmenys ir jo labiau vykdyti kokią nors veiklą. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo krovinių pervežimo ir logistikos veiklą ir, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir pan., jokie pašaliniai asmenys jos teritorijoje lankytis negali. Taip pat bendrovė pastebėjo jog į minėtą objektą lankosi kaimo gyventojai išgerti buteli, kas pasinaudoti kaip sandėliu, kas kaip susirinkimo vietai, ar šiukšlinimo vieta.

7. Suinteresuotas asmuo D. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti ir teismo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal pateiktus į bylą rašytinius ir kitus įrodymus jai ir jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes prašomo nustatyti juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas nesusijęs su jos turtinėmis teisėmis. Iš pareiškėjo į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad reguliavimo cechą – garažą Nr. 4, (duomenys neskelbtini), 1993 m. įgijo A. P.. D. P. turi dokumentų originalus, kurių pagrindu jos tėvas A. P. tokiu pat būdu ir tuo pačiu laiku įgijo garažus 5 ir 6 bei automobilių garažus, esančius pastate (sublokuotų garažų masyve), kuriam nesuteiktas adresas, pareiškėjo pateikto „Regia“ žemėlapio schemoje, šiaurinėje pusėje. Garažus 5 ir 6 A. P. notarine pirkimo –pardavimo sutartimi yra pardavęs Suinteresuotam asmeniui Ž. S., jie yra (ar anksčiau buvo) pastate (duomenys neskelbtini), o dėl likusių A. P. įsigytų garažų, jo turto paveldėtoja D. P. iniciuos atskirą civilinę bylą, kai bus atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai.

8. P. V. P. teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pasinaikinus žemės ūkio bendrovei „Šventupis“ jo tėvams buvo perleistas turtas. Žino, kad priklausė tėvams, turtu naudojosi gal nuo 1993 m. Po tėvų mirties juo naudojosi jis su broliu. Visi aplinkiniai žmonės žinojo, kad pastatas priklausė jų tėvams. Turtas tai kaip garažas, ar sandėlis, jame remontuodavo automobilius, laikė daiktus. Adreso negali nurodyti, šalia S. Kokiems asmenims tiksliai perleistas turtas (pagal dokumentus) nežino, negali nurodyti ar dar kam nors buvo perleistas turtas. Kad jų naudojamas pastatas-garažas yra tas pats ŽŪB Šventupis perdavimo-priėmimo akte nurodomas reguliavimo punktas. Reguliavimo punktas yra pastatas, plane žymimas (duomenys neskelbtini). Anksčiau nuosavybės nesitvarkė, nes mažai juo naudojosi. Pastate-garaže laiko įvairius daiktus jis ir jo draugas, kuriam leido laikyti laikinai. Į garažą paskutinį kartą vyko prieš mėnesį, į pastatą patenka keliu. J. P. yra A. P. tėvas, o jo senelis. Kaip jie valdė/pasidalijo pastatą, pasakyti negali.

9. P. V. P. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ŽŪB „Šventupis“ perdavimo-priėmimo akte nurodomas reguliavimo punktas, t. y. tas pats nurodomas ginčo garažas, perleistas dviem asmenims – pareiškėjo tėvams A. P. ir A. L. Pakmanienei. Dėl aplinkybių apie turto perleidimą J. P. ir A. P. nežino, palaiko pareiškimą nurodytomis aplinkybėmis. Turtą pareiškėjo tėvaii įgijo likvidavus žemės ūkio bendrovę „Šventupis“. Pagal bendrovės pastatų pasidalijimo sąrašą, pareiškėjo tėvams buvo perleisti pastatai – reguliavimo punktas ir garažas Nr. 4. Kitokias būdais patvirtinti faktą, kad ginčo pastatas buvo perleistas pareiškėjo tėvams, pareiškėjas negali. Turtui-reguliavimo punktui kadastrinių matavimų byloje suteiktas pavadinimas – garažas, kadangi jis atitinka garažo paskirtį.

10. Suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo pastas yra (duomenys neskelbtini). Tai tėvų palikimas. Pastatai liko tėvams iš kolūkio laikų. Pastatu naudojasi jis su broliu ir tėvai. Jis pastatu su broliu (V. P.) naudojasi po tėvų mirties – (duomenys neskelbtini). Kiti asmenys turtu-patalpa nesinaudoja. Pastatas yra rakinamas, raktus nuo jo turi tik jis ir brolis. Nežino ar pastatui buvo atliekami kadastriniai matavimai.

11. Suinteresuotas asmuo Ž. S. teismo posėdžio metu su patikslintu pareiškimu sutiko. Nurodė, kad šalia ginčo pastato yra ir pastatai, kurie priklausė pareiškėjo tėvo broliui A., kuris pastatuose nebegyveno ir asmuo susitvarkė šių garažų nuosavybę, radęs šių pastatų priėmimo-perdavimo aktą. Tada lankėsi ir pas P., kurie taip pat turėjo tokį priėmimo-perdavimo aktą, tačiau jie jį prarado, dėl ko jiems tapo sunku susitvarkyti dokumentus. Jam šiuo metu priklauso pastatai esantys (duomenys neskelbtini). Šalia esantis pastatas (duomenys neskelbtini), kuriuo kiek žino naudojasi A. P. ir V. P. Ten yra dirbtuvės, jomis naudojosi ir jis leidus pareikšėui, kadangi pastatas-garažas pritaikytas automobilių tvarkymui. Naudojosi paprašęs pasinaudoti. Pastatas prižiūrimas, pakeisti langai, tvarkyta išorinė siena.

12. Suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu su patikslintu pareiškimu sutiko. Nurodė, kad kai įsigijo namą-vadinamą dispečerinę ji parėjo gyventi prieš 20 metų, apie 2005 m, esančią (duomenys neskelbtini). Dabar pastatą susitvarkė, kaip gyvenamąjį namą. Kai atsikraustė žinojo, kad tas pastatas (ginčo pastatas garažas P. Pastatą ir laikydavo visada garažu, o kaip jis dokumentuose nežino. Anksčiau į tą turtą važiuodavo P. tėvai, o vėliau A. su V. Nematė, kad kiti šiuo pastatu naudotųsi kaip savo.

13. Suinteresuoto asmens UAB „Godmina“ vadovas Mindaugas Gabalis teismo posėdžio metu su patikslintu pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad šiai dienai ginčo pastatu naudojasi ne broliai P., o tretieji asmenys, kurie naudojasi pastatu kaip savo. Abejoja visų dokumentų teisėtumu. Kaip supranta, pareiškėjo tėvas turėjo galimybę įsigyti pastatus, susitvarkyti dokumentus tačiau to nepadarė. UAB Godmina valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), - mechanines dirbtuves, kuriuos 2020 m. įsigijo iš trečiojo asmens V. Ą. Pastatas buvo perduotas keliems asmenims, o V. Ą. įsigijo kitų asmenų pajus, sus jais atsiskaitė. Nuo pat pastato įsigijimo momento domėjosi kitų pastatų savininkais, ten buvę asmenys nurodė, kad savininko nėra. Vėliau sužinojo, kad savininkas, nepamena kuris, bet vienas iš brolių (past. A. P. ar V. P.). Su juo tarėsi dėl pastato įsigijimo, tačiau šis nurodė, kad pastatas jau parduotas. Pastatas (past. (duomenys neskelbtini)) neturi privažiavimo, vykstama per įmonės teritoriją arba per Ž. ir S. S. teritoriją. Pareiškėjas 12 metų netvarkė paveldėjimo dokumentų, mano, kad turėtų būti taikomas 10 metų senaties terminas.

14. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Negali nurodyti jokių kitų papildomų aplinkybių, nei paminėta atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio senaties

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. preiškėjo tėvų A. ir A. L. P. valdymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pastatą-garažas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijus šį pastatą pagal 1993 metų Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašą (pareiškėjui nurodant, kad ginčo garažas įvardintas sąraše, kaip reguliavimo punktas).

16. Suinteresuoto asmens UAB „Godmina“ atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminus. Nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 10 metų po tėvų mirties, todėl mano, kad suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Ieškinio senatis nėra besąlygiškai taikoma visiems iš civilinių teisinių santykių kylantiems reikalavimams. Kai kurių teisės pažeidimų padariniai objektyviai negali įsisenėti. Kitų rūšių reikalavimams ieškinio senaties taikymas prieštarautų šio instituto paskirčiai ir sukeltų didesnį teisinį neapibrėžtumą, nei išvis atsisakius taikyti ieškinio senatį tokiems reikalavimams. Todėl kai kuriuose ypač svarbiuose teisiniuose santykiuose ieškinio senatis negali būti taikoma.

19. Nagrinėjamu atveju reikalavimas reiškiamas ypatingosios teisenos tvarka, asmeniui prašant patvirtinti tam tikro juridinio fakto, sukeliančio teisines pasekmes buvimą, toks prašymas nustatyti juridinį nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą vertintinas ne kaip reikalavimas apginti pažeistą subjektinę teisę, o kaip specialaus įstatymo suteiktų teisių, kurios dar nėra pažeistos, įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai ir į CK 1.124 straipsnyje įtvirtintą ieškinio senaties sampratą darytina išvada, kad asmens, siekiančio nustatyti juridinį turto valdymo nuosavybės teise faktą ieškinio senatis netaikytina. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesprendžiamas ginčas dėl teisės, todėl šiose bylose ieškinio senaties taisyklės netaikomos.

Dėl bylos esmės

20. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus pareiškėjui pateikto Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ (toliau – ŽŪB „Šventupis“) pastatų padalijimo sąrašo ir schemos kopijų, ŽŪB „Šventupis“ bendrovės veiklos dokumentų pagrindu buvo padalinti ŽŪB „Šventupis“ pastatai.

21. Byloje esančiais duomenimis pagal ŽŪB Šventupis“ pastatų padalijimo sąrašą, jo 5 punktu P. A. ir 6 punktu P. J. – reguliavimo punktas, garažas Nr. 4, grafoje pasirašant dviem asmenim. Kitais šio sąrašo punktais kitiems asmenims pažymėtiems Nr. 1-4 perduotas turtas mechaninės dirbtuvės, 7-8 – dujų įranga, sargybos namas, technikos plovykla , 9-10 – garažas Nr. 7, Nr. 1 – garažas Nr. 10, 12-15 – garažai Nr. 8,9 ir kt.

22. Pagal byloje esantį Mažeikių rajono Tirkšlių apylinkės žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ 1993 metų perdavimo-priėmimo aktą turtas: P. A., P. J. 34791+22004=56795, po to nurodant eilės numerius, turto pavadinimus, mato vienetus ir kainą. Akto 11 eilutėje nurodytas tech. reguliavimo punktas 1 vnt 12 100 kaina.

23. Viešai prieinamais duomenimis Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovė „Šventupis“, kurios juridinio asmens kodas 166625270 buvo įregistruota 1992 m. gruodžio 30 d., vuveinės adresas nurodytas Užlieknės k., Mažeikių r. sav. ir ŽŪB „Šventupis“ išregistruota 1994 m. rugpjūčio 16 d.

24. Nekilnojamojo daikto – statinių, esančių (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 1 d. atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, pastatas plane žymimas (duomenys neskelbtini), pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti – 1980 m. Nurodyta, kad atlikti statinio papr. remonto darbai 2016-2020 m. Nekilnojamas turtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįrašytas (nerastas).

25. VĮ Registrų centro 2025 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 44259476 nurodoma, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą nuspręsta prašymą atmesti, kadangi asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jo paduoti bei pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimo. Pažymėjo, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą mirusiojo asmens vardu gali pateikti asmuo turintis įpėdinio statusą. Nagrinėjamu atveju dokumentai patvirtinantys, kad V. P. yra teisėtas paveldėtojas po A. P. mirties, Registro tvarkytojui nepateikti. Be to, nepateiktas likvidacinės komisijos protokolas, kuriuo būtų nuspręsta likusį bendrijos turtą - garažą paskirti A. P. Iš dokumentuose nurodytų duomenų negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad Registre prašomas įregistruoti garažas yra būtent tas garažas, kuris buvo perduotas pagal 1993 m. Mažeikių rajono Tirkšlių apylinkės žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ priėmimo-perdavimo aktą ir kad jis atiteko būtent tam A. P., kurio nuosavybės teisę prašo įregistruoti.

26. 2025 m. gegužės 12 d. išreikalauti archyvo duomenys iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apie Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų padalijimą - pasidalijimo sąrašų ir schemų nenuasmenintas kopijas, taip pat kitus dokumentus (pastatų priėmimo-perdavimo aktus ir kt. dokumentus) ar jų dalį, kuriuose būtų duomenys apie Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų perleidimą-perdavimą-padalinimą (ar/ir kitus veiksmus) pareiškėjo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvams A. L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir/arba A. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 19-21 d. gauti turimi archyvo duomenys, kurie aptarti aukščiau (Sprendimo 20-22 punktai). Kitų duomenų apie ginčo turtą, jo perleidimą negauta.

27. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo nurodyto nekilnojamojo daikto – pastato – garažo, kuriam suteiktas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo, šiuo atveju bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise – A. P. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinei A. L. P. (mirusiai (duomenys neskelbtini)), fakto nustatymo.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

29. Statinių valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas taikomas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t. y. neteisminiu, būdu asmuo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų negali gauti. Teisminio nagrinėjimo dalykas šiose bylose yra konstatavimas, kad praeityje pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į daiktą tam tikru pagrindu ir visą laiką daiktą valdė nuosavybės teise, tačiau nėra išlikę pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Teismui nustačius šį juridinį faktą, pareiškėjas nuosavybės teisę įregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju jis laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo to momento, kai daiktą jis įgijo tam tikru pagrindu praeityje. Šiose kategorijos bylose priimtas teismo sprendimas patvirtina, kad pareiškėjas visą laiką nuo valdymo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo valdė daiktą nuosavybės teise.

30. Tam, kad būtų nustatytas statinių valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

31. 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog privatizavimo objektą sudaro žemės ūkio įmonių turtas, išskyrus grąžinamą savininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ numatytiems asmenims. 1991 m. spalio 12 d. Vyriausybės nutarime Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ nustatyta, kad žemės ūkio įmonių turtas privatizuojamas natūra (parduodant aukcione) arba vertine išraiška. Privatizuojant žemės ūkio įmonių turtą vertine išraiška (pasirašant pajus), steigiamos žemės ūkio bendrovės. Vyriausybės 1992 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo” 1 punkte nustatyta, kad žemės ūkio įmonės turtas privatizuojamas atskirais gamybiniais-technologiniais komplektais, įsigyjant komplekto pagrindu numatomos steigti žemės ūkio bendrovės (toliau vadinama - bendrovė) pajus. Asmenų, įsigijusių gamybinį-technologinį komplektą, pajai laikomi jų pradiniu įnašu steigiamoje bendrovėje.

32. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus – Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų padalijimo sąrašo kopijas, Mažeikių rajono Tirkšlių apylinkės žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ 1993 metų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį asmenims P. A. ir P. J., manytina už turėtus ŽŪB pajus 34791+22004=56795, perleistas bendrovės turtas, iš kurio ir tech. reguliavimo punktas 1 vnt. kaina 12 100 (pajų); taip pat ir viešai prieinamus duomenis apie tai, kad Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovė „Šventupis“, kurios juridinio asmens kodas 166625270 buvo įregistruota 1992 m. gruodžio 30 d., buveinės adresas nurodytas Užlieknės k., Mažeikių r. sav. ir ŽŪB „Šventupis“ išregistruota 1994 m. rugpjūčio 16 d.; įvertinus ir suinteresuotų asmenų Žydrūno ir S. S. paaiškinimus teismo posėdžio metu, bei suinteresuoto asmens D. P. atsiliepime nurodytas aplinkybes, apie tai, kad suinteresuoti asmenys Ž. ir S S. šiuo metu nuosavybės teise valdo pastatą-gyvenamąjį namą (buvusią dispečerinę), esančią (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iš A. P. brolio – A. P. (jo dukra suinteresuotas asmuo D. P.) šiam turtą įgijus iš ŽŪB „Šventupis“, remiantis tuo pačiu ŽŪB „Šventupis“ pastatų pasidailijimo sąrašu, tačiau papildomai turint ir kitus nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus – konstatuoja, kad iki ŽŪB „Šventupis išregistravimo 1994 m. rugpjūčio 16 d. ŽŪB „Šventupis“ nariai už turėtiną įnašą (pajus) pasidalino bendrovės turėtą kilnojamą ir nekilnojamą turtą; tarp bendrovės nariams padalintų ŽŪB „Šventupis“ priklausiusio turto, buvo ir ginčo reguliavimo punktas, kuris, aptartu ŽŪB „Šventupis 1993 m. priėmimo-perdavimo aktu perleistas A. P. ir J. P. už šių turėtą pajinį įnašą, akte atitinkamai nurodyta 34 794 ir 22 004 = 56 795.

33. Įvertinus tiek pateiktą pastato – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, apie pastato statybos laikotarpį (1980 m.), nurodomą paskirtį (garažų), tiek vertinat ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus iš kurių ir Ž. ir S. S., pavirtinusių, kad pareiškėjo tėvams perleistas reguliavimo punktas ir (duomenys neskelbtini) esantis pastatas yra tas pats pastatas garažas ir aptariamu pastatu-garažu, visada naudojosi P. (nurodė, kad naudojosi pareiškėjo tėvai, o po jų mirties pareiškėjas V. P. ir jo brolis-suinteresuotas asmuo A. P.), tuo tarpu, atsižvelgus ir į tai, kad pagal archyvinius duomenis Mažeikių r. ŽŪB „Šventupis“ garažų pasidalijimo schemą pastatas-garažas Nr. 4 yra kitame pastatų masyve spręstina, kad Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų padalijimo sąraše ties 5 ir 6 eilutėmis nurodytas pastatas reguliavimo punktas ir Mažeikių rajono Tirkšlių apylinkės žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ 1993 metų perdavimo-priėmimo akte ties 11 eilute nurodytas tech. reguliavimo punktas yra tas pats pastas-garažas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimas (duomenys neskelbtini), ir kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Godmina“ atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad domėjosi kam priklauso ginčo pastatas-garažas, ir po kurio laiko iš pašalinio asmens sužinojo, kad pastas priklauso P. Taigi šių aptartų byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių pagrindu, darytina labiau tikėtina išvada, kad pagal byloje esantį ŽŪB Šventupis“ pastatų padalijimo sąrašą, jo 5 punktu P. A. ir 6 punktu P. J. priskirtas reguliavimo punktas, t. y. pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bei pagal ŽŪB „Šventupis“ 1993 metų perdavimo-priėmimo aktą P. A. ir P. J. 11 akto punktu perleistas techninis reguliavimo punktas, t. y. pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. P. tėvams A. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1993 metų Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1980, statybos pabaigos metai – 1980, bendras plotas 135,47 kv. m., užstatytas plotas – 155 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini).

35. Tačiau, kaip jau aptarta, turimais byloje duomenimis ginčo pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ŽŪB „Šventupis“ 1993 metų perdavimo-priėmimo aktu perleistas P. A. ir P. J. 11 akto punktu už pajus, atitinkamai 34791 + 22004 = 56795. Nei pareiškėjas nei suinteresuoti asmenys kitokių nei byloje esančių, iš kurių irr paties pareiškėjo pateiktų, įrodymų apie pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimą tarp asmenų P. A. ir P. J. nepateikė. Pareiškėjas V. P. bei suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti kaip tarpusavyje pastatu-garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi jų tėvas A. P. ir senelis J. P. Esant aptartam, byloje nesant duomenų apie tai, kad minėti asmenys ginčo turtą būtų pasidalinę tarpusavyje kitaip nei nurodyta ŽŪB „Šventupis“ 1993 metų perdavimo-priėmimo aktu, atsižvelgiant ir į pareiškėjo pareiškime formuluojamą reikalavimą, spręstina, kad ŽŪB „Šventupis“ 1993 metų perdavimo-priėmimo aktu turtas perleistas P. A. už tikėtina atitinkamai jo turėtus pajus 34791 ir P. J. tikėtina už jo turėtus 22004 pajus, dėl ko darytina išvada, kad pareikėjo pateiktais dokumentai, kuriais grindžia A. P. ir jo sutuoktinės A. L. P. valdymą nuosavybės teis pastatą-garažą, P. A., o tuo pačiu ir jo sutuoktinei A. L. P. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) perleistos 34791/56795 dalys pastato- garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi aptartų duomenų bei pareiškėjo suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu pagrindu spręstina, kad pareiškėjo tėvai A. P. ir sutuoktinė A. L. P. įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 34791/56795 dalį nekilnojamojo daikto įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, pagal sandorį – ŽŪB „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašą ir ŽŪB „Šventupis“ 1993 m. turto perdavimo priėmimo aktą.

36. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

37. Įvertinus tai, kad nė viename iš aptartų ŽŪB „Šventupis“ dokumentų, nenurodoma ginčo pastato perdavimo-priėmimo data, atsižvelgtina į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis apie nekilnojamojo daikto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) registravimą, remiantis 1993 m. lapkričio 24 d. priėmimo-perdavimo aktu, dėl ko spręstina, kad byloje aptariamu 2023 m. ŽŪB „Šventupis“ perdavimo-priėmimo aktu turtas perleistas tikėtina analogiškai – 1993 m. lapkričio 24 d.

38. Duomenų, jog kiti asmenys pretenduotų į minimą pastatą – garažą, byloje nėra, o vien tai, kad pareiškėjas siekia/ketina parduoti ginčo pastatus kitiems asmenims, t. y. iš esmės disponuoti turtu, nepaneigia prašomo sustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas susisijęs ne su pareiškėjo turto valdymu, o su jo tėvų A. ir A. L. P. turto valdymo nuosavybės teise faktu.

39. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo–perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-804/2001, Nr. 3-3K-598/2006). Teismo nuomone, 1993 m. ŽŪB „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašas ir ŽŪB „Šventupis“ 1993 m. perdavimo- priėmimo akto pagrindu sudarytas aptartas perdavimo-priėmimo aktas, pakankami, kad patvirtintų jame nurodyto turto nuosavybės teisių perleidimo sandorį.

40. Taip pat pažymėtina, jog 1964 m. CK buvo nereglamentuota žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarka, o notarinė forma ir trijų mėnesių terminas sandoriams įregistruoti buvo nustatyti tik pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartims. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajų tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. CK normų atžvilgiu. 1964 m. CK 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo nustatytais atvejais. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajų perleidžiama bendrovės turto dalis. Be to, byloje nėra duomenų, jog ŽŪB „Šventupis“ būtų ginčijusi turto perdavimą pagal 1993 m. turto perdavimo-priėmimo aktą, o šį turtą ŽŪB „Šventupis“ vardu perdavė komisija susidedanti iš A. M., V. Ą., V. V.

41. Teismui pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nėra jokių duomenų, kad pastatas – garažas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1980, statybos pabaigos metai – 1980, bendras plotas 135,47 kv. m., užstatytas plotas – 155 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas savavališkai, tokių duomenų neteikė ir kiti suinteresuoti asmenys.

42. Remiantis išdėstytu, pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas juridinė reikšmę turintis faktas, kad A. L. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 1993 metų Mažeikių rajono žemės ūkio bendrovės „Šventupis“ pastatų pasidalijimo sąrašą bei perdavimo-priėmimo aktą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo šio daikto perdavimo momento 1993 m. lapkričio 24 d. (iki mirties momento) priklausė 34791/56795 dalys nekilnojamojo daikto pastato – garažo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1980, statybos pabaigos metai – 1980, bendras plotas 135,47 kv. m., užstatytas plotas – 155 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turtinis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, 442-448 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 34791/56795 dalys nekilnojamojo daikto– pastato – garažo unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1980, statybos pabaigos metai – 1980, bendras plotas 135,47 kv. m., užstatytas plotas – 155 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 1993 m. lapkričio 24 d priklausė A. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Juridinę reikšmę turtinis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.