Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-546-796/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-546-796/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09598-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Skolininkas
M. D.
Kreditorius
sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-546-796/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09580-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas kreditoriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje pagal kreditorės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė sodininkų bendrija (toliau – SB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, pagal kurį buvo iškelta civilinė byla ir 2018 m. spalio 16 d. išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininko 220,40 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2018 m. spalio 23 d. gauti skolininko prieštaravimai dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d. įsakymo civilinėje byloje eL2-13740-793/2018, kuriais skolininkas nesutiko su kreditoriaus pareikštais reikalavimais.

Šalies argumentai

3. 2018 m. spalio 24 d. nutartimi prieštaravimai priimti ir kreditorius informuotas, kad ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį. 2018 m. lapkričio 7 d. gautas kreditoriaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo prašė priteisti iš skolininko 8 Eur žyminio mokesčio ir 100 Eur už advokato padėjėjo paslaugas. Nurodė, kad skolininkas 2018 m. spalio 26 d. sumokėjo 220,40 Eur skolą, todėl kreditorius atsisako savo reikalavimo dėl 220,40 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, tuo tarpu patirtų bylinėjimosi išlaidų skolininkas neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino 2018 m. spalio 16 d. teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. eL2-13740-793/2018 nutraukė, kreditorės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino ir priteisė iš skolininko M. D. 108 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini)

5. Nustatė, kad teismas 2018 m. spalio 16 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė priteisti iš skolininko 220,40 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 108 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skolininkas 2018 m. spalio 23 d. pateikė teismui prieštaravimus, o 2018 m. spalio 26 d. sumokėjo kreditoriui 220,40 Eur skolą, tačiau teismo neinformavo – šią aplinkybę teismas sužinojo iš kreditoriaus.

6. Teismas taip pat nustatė, skolininkui M. D. sumokėjus pagrindinę 220,40 Eur skolą, tačiau nepadengus bylinėjimosi išlaidų, SB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš skolininko 108 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas konstatavo, kad skolininkas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas bei neįvykdė viso teismo įsakymo, kaip nurodyta CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teismas padarė išvadą, kad kreditorius pagrįstai prašė priteisti iš skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 8 Eur žyminį mokestį ir 100 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu skolininkas (toliau – apeliantas) M. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį ir atmesti kreditorės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti iš skolininko 108 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Apeliantas sumokėjo kreditoriaus nurodytą sumą po to, kai pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Iki teismo įsakymo gavimo, pareiškėjas nebuvo gavęs jokios informacijos apie kreditoriui mokėtinas sumas, pranešimų apie įsiskolinimą, kreditorius su juo nebandė susisiekti nei dėl skolos fakto, nei dėl jos apmokėjimo.

8.2. Nei kreditorius, nei kreditoriaus atstovas į apeliantą nesikreipė ir nebandė mokėtinos sumos (220,40) Eur išreikalauti ne teismo keliu. Apeliantas kreditoriui sumokėtos pinigų sumos nelaiko skola: ji buvo sumokėta pagal pirmą apeliantui žinomą pareikalavimą – teismo įsakymą.

8.3. Jei apeliantui būtų pranešta apie mokėtiną sumą prieš kreipiantis į teismą, nebūtų pagrindo reikalauti apmokėti teisines paslaugas.

8.4. Apeliantas pažymi, kad kreditoriui tenka pareiga elgtis rūpestingai – tinkamai informuoti apie mokėtinas sumas, vadovaujantis ekonomiškumo principu, išnaudoti visus ne teisminius potencialaus ginčo išsprendimo būdus.

Atsiliepimas

9. Kreditorė sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą prašo skolininko M. D. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

9.1. Bylinėjimosi išlaidos kilo dėl skolininko veiksmų, nes skolininkas 7 metus nemokėjo nario mokesčio, kurį apmokėjo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus, kurių parengimui kreditorei buvo reikalinga teisinė pagalba, kurios dydis neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

9.2. M. D., turėdamas pareigą mokėti SB (duomenys neskelbtini) mokesčius, kurie skelbiami viešai, kreditorės interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), skelbimų lentose bendrijos teritorijoje šitos pareigos vengė, į kreditorių, prašydamas paaiškinti mokesčių dydį, nesikreipė, dėl mokėjimų išdėstymo nesikreipė, savo kontaktinių duomenų kreditoriui nenurodė.

9.3. Skolininkas teigia, kad nevengė pareigos mokėti mokesčių bendrijai, tačiau pats pripažįsta, kad to nedarė nuo 2009 metų.

9.4. M. D. pateikė teismui prieštaravimus dėl 2018 m. spalio 16 d. teismo įsakymo, tačiau praėjus kelioms dienoms po prieštaravimų teismui pateikimo, pagrindinę 220,40 Eur skolą kreditoriui sumokėjo, tačiau teismui šios aplinkybės nepranešė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai skolininkas skolą sumokėjo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutikdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės atkartoja tas pačias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, į kuriuos atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

14. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

15. Byloje nustatyta, kad kreditorė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 220,40 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. D.. 2018 m. spalio 16 d. pirmosios instancijos teismas išdavė teismo įsakymą. Skolininkas 2018 m. spalio 23 d. pateikė teismui prieštaravimus, o 2018 m. spalio 26 d. sumokėjo 220,40 Eur skolą, apie tai teismo neinformavo.

16. Kreditorė SB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 7 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė panaikinti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininko M. D. 108 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 Eur žyminio mokesčio ir 100 Eur advokato padėjėjo paslaugas), kadangi skolininkas iš esmės skolą sumokėjo. Taigi nagrinėjamu atveju, teismo įsakymo panaikinimą iš esmės lėmė tai, kad išnyko subjektyvus kreditorės materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumu, nes skola buvo sumokėta.

17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi įsakymas buvo panaikintas ir civilinė byla nutraukta CPK 439 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai skolininkas nustatytu terminu įvykdo teismo įsakymą ir teismui raštu pateikia tai patvirtinančius įrodymus.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo įsakymas buvo priimtas 2018 m. spalio 16 d. Kartu su teismo įsakymu skolininkui M. D. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos turi teisę įvykdyti kreditoriaus reikalavimus bei sumokėti bylinėjimosi išlaidas arba pateikti teismui prieštaravimus raštu. Kaip jau minėta, skolininkas 2018 m. spalio 23 d. pateikė teismui prieštaravimus, o 2018 m. spalio 26 d. tik iš dalies įvykdė kreditorės reikalavimus, t. y. sumokėjo 220,40 Eur skolos, bet nesumokėjo kreditorės reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų (108 Eur). Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau įsakymo panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo parengimą lėmė netinkamas skolininko M. D. elgesys. Apie teismo įsakymo dalies įvykdymą teismui skolininkas nepranešė. Pažymėtina ir tai, jog M. D., turėdamas pareigą mokėti SB (duomenys neskelbtini) mokesčius, kurie skelbiami viešai, šios pareigos nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad skolininkas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas ir neįvykdė viso teismo įsakymo, kaip to reikalauja CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju kreditorė vietoje skolininko pranešė teismui apie skolos dalies sumokėjimą. Taigi prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pateikimas teismui buvo nulemtas su skolininko elgesiu susijusių priežasčių todėl manytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltė tenka skolininkui, ir darytina išvada, kad kreditorės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai (CPK 94 str. 1 d.).

19. Pažymėtina, kad ginčo atveju galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas kreditoriui, nes kreditoriaus reikalavimą dėl skolos apeliantas įvykdė, tačiau šitas reikalavimas buvo įvykdytas kreditoriui jau kreipusis į teismą ir patyrus bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi iš skolininko priteisė sumokėti 8 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

20. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

21. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punkte). Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą yra nustatytas 0,4 koeficientas. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2018 m. II ketvirčio 926,7 Eur šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, už šias paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad kreditorės teismui deklaruotos 100 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, patirtos pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas jau yra išsprendęs vieną kaimyninio sodo bylą, identišką šiam atvejui – Nr. eL2-13762-639/2018 (Proceso Nr. 2-06-3-09598-2018-3), kur nutartyje teismas pažymėjo, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo pirmiausia turi remtis CPK skyriumi, reglamentuojančiu teismo įsakymo išdavimą. Nepaisant to, kad skolininkas skolą sumokėjo, tačiau prieštaravimai buvo pateikti dėl viso teismo įsakymo teisėtumo, o ne tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. To pagrindu teismas nurodė, kad kreditorius turėtų kreiptis su atskiru ieškiniu dėl išlaidų atlyginimo. Kadangi šioje byloje pareiškėjas taip pat pateikė savo prieštaravimus dėl viso teismo įsakymo teisėtumo, turėtų būti laikomasi tokio paties teisės aktų interpretavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

23. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

24. Kita vertus, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami klausimą dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto nurodytu sprendimu, pažymi, jog toje byloje ieškovei SB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kas buvo padaryta ir šioje byloje, tačiau priimant nutartį. CPK 439 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

26. Nagrinėjamoje byloje, nors skolininkas ir pateikė savo prieštaravimus dėl viso teismo įsakymo teisėtumo, tačiau vėliau skolą sumokėjo, todėl vertintina, jog ginčo dėl skolos nėra. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir tai, jog skolininkas neginčijo skolos dydžio, skolą kreditoriui sumokėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 4 dalimi ir nutartimi priteisė bylinėjimosi išlaidas.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skolininko M. D. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Domarkienė