Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Osterodė“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimo Nr. 8SD5102 (14.8.7.), 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr.8VĮ-1603-(14.8.2.) panaikinimo, pripažinti 2002-08-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1171 nutraukimą neteisėtu. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Osterodė“ ieškiniu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) Kauno miesto skyriaus 2019 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 8SD-5102-(14.8.7), 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. VĮ-1603-( 14.8.2.) ir pripažinti 2002-08-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1171 nutraukimą neteisėtu, bei priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad nuomos santykiai pagal nuomos sutartį tęsiasi daugiau kaip 17 metu, žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta 2002-08-07. Sutarties sudarymo metu galiojęs Žemės įstatymo 21 str. 3 dalis numatė, jog valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja. Ieškovo nuomos teisė yra patvirtinta 2002-08-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 19/2002-1171 bei 2002-08-05 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02.01-4564 „Dėl žemės sklypo Pakuonio g. 26, Kaune, nuomos". Žemės sklype yra registruoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai statinys - vandens uostas (krantinė), unikalus Nr. 4400-5343-4576 bei aikštelė, unikalus Nr. 4400-5343-4565, sargo namelis (unikalus Nr. 1996­6019-1020). Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus - faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Ieškovas nurodo, kad LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. valstybinės žemės sklypai nuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. LR CK 4.19 str. numato, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Šiuo atveju, manome, jog negalima vertinti būtinybės eksploatuoti pagrindinį daiktą atskirai nuo jo priklausinio, kadangi tarp jų egzistuoja nuolatinis funkcinis ryšys (1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „ Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų taisyklių 8 punktas). Nuomos sutartis buvo sudaryta ir jos sudarymo metu buvo nustatyta, koks yra sklypo užstatymas bei kokio dydžio žemės sklypo reikia žemės sklypo statinių eksploatavimui. Ieškovas nurodo, kad nuomos sutartis yra terminuoto pobūdžio, sudaryta itin ilgam laikotarpiui t.y. 99 metams, jau trunkanti 17 metus. Šalių sudarytas susitarimas yra sudarytas teisėtai, besitęsiantis pakankamai ilgai ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Ieškovas nurodo, kad LR Viešojo administravimo įstatyme 8 str. 1 d. įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad ieškinys atmestinas. Atsakovas nurodo faktines aplinkybes: kitos paskirties 0,5889 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. 1901/0245:187), esantis Pakuonio g. 26, Kaune (toliau - Žemės sklypas), kurio naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, 2002- 08-07 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2002-1171 (toliau - Nuomos sutartis) buvo išnuomotas UAB „Osterodė" 99 metams. Remiantis 2002-03-07 VĮ Registrų centras duomenimis Žemės sklype įregistruotas pastatas - administracinis pastatas ((unikalus Nr. 19/966-0191-01-9), baigtumas 50%), pastatas - sargo namelis ((unikalus Nr. 19/966-0191-02-0), baigtumas 56 %), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai ((unikalus Nr. 19/966-0191-03-2), 100% priklauso pastatui - administraciniam pastatui (unikalus Nr. 19/966-0191-01-9)). Remiantis 2019-10-25 VĮ Registrų centras duomenimis Žemės sklype įregistruotas pastatas - administracinis pastatas (unikalus Nr. 1996-6019-1019), pastatas - sargo namelis (unikalus Nr. 1996- 6019-1020), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. 1996-6019-1032) (priklauso pastatui - administraciniam pastatui (unikalus Nr. 1996-6019-1019)) ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. 4400-1794-5718) (priklauso pastatui - sargo nameliui (unikalus Nr. 1996-6019-1020)).

Iš Nekilnojamojo turto registre esančių istorinių duomenų matyti, kad tiek administracinis pastatas lBlp, tiek sargo namelis 2H2p, tiek kiemo statiniai priklausė vienam savininkui UAB „Osterodė“ ir buvo įgyti 1994-03-08 Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 304-v pagrindu, tačiau vėliau pirkimo-pardavimo sandoriais turtas buvo parduotas, o kiemo aikštelė buvo performuota ir padalinta. T. G. Š. 2004-04-20 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-5779 įsigijo pastatą-administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas ((duomenys neskelbtini) Pasikeitus statinių savininkams Nuomos sutartis nebuvo pakeista.

Atsakovas 2018 m. liepos 31 d. atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje (akto Nr. FD-577- (14.8.129.)), kurio metu nustatė, kad žemės sklypo dalis yra asfalto dangos aikštelė su upės krantinės įtvirtinimu, rytiniame krante stovi pastatas-sargo namelis (mūrų plytų) bei pastatas-administracinis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius 2019-01-16 raštu Nr. 8SD-218-(14.8.7.) atsisakė UAB „Osterodė“ parduoti žemės sklypą, kuris galioja, vadovaujantis tarnybos administraciniu aktu - 2019-03-18 raštu Nr. lSS-535-(7.5.) jis nepanaikintas. Remiantis 2019-12-18 VĮ Registrų centras duomenimis UAB „Osterodė“ nuosavybės teise valdo pastatą-sargo namelį (unikalus Nr. 1996-6019-1020), kurio bendras plotas 18.28 kv. m, užstatymo plotas 14 kv. m., vandens uostą - krantinę ((unikalus Nr. 4400-5343-4576) (toliau - vandens uostas krantinė), suformuotą padalijus daiktą (Nr. 4400-1794-5718)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius ((unikalus Nr. 4400-5343-4565) suformuotą padalijus daiktą (Nr. 4400-1794-5718)) (toliau kiemo statiniai), fizinis asmuo T. G. Š. valdo pastatą-administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini)kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsniu, kuris reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimą, 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės), 2.4 papunktyje ir Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginė paskirtį. Tai reikia, kad lengvatinėmis sąlygomis išnuomotas valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas būtent tam statiniui, kuriam eksploatuoti išnuomotas valstybinės žemės sklypas.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė-lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Akivaizdu, kad teisės į išimtinę-lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimo būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Dėl to būtinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu, ar buvo numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą. Nuo to priklauso, ar asmuo turėjo teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, 4.4 papunktyje nurodyta, kad statinio priklausiniai — savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Pagal šio reglamento 12 punktą tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir pan. priskiriami kitiems inžineriniams statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Taigi paprastai tokio pobūdžio statiniai nėra vertinami kaip savarankiški daiktai. Tai patvirtina ir teismų praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, yra priskirtinos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams (2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 ir kt).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-14-262-05. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuo to momento, kai ginčo sklypai „buvo atskirti kaip savarankiški nuo buvusios UAB ,,Šiaulių autotransportas“ gamybinės bazės, jie negali būti laikomi žeme, reikalinga pastato ar statinio eksploatavimui vien dėl to, kad yra padengti asfalto danga. Asfaltuota danga, esanti ant šių sklypų, neturi savarankiškos tikslinės paskirties, ji negali būti eksploatuojama kaip savarankiškas statinys, todėl klaidinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemė po asfalto danga yra valstybės išperkama, kadangi reikalinga statinio - asfalto dangos eksploatavimui. Šie sklypai galėtų būti pripažinti valstybės išperkamais, jeigu byloje būtų nustatyta, kad jie teisėtai skirti ir yra reikalingi kitų statinių ar pastatų, turinčių savarankišką tikslinę paskirtį ir priklausančių tretiesiems suinteresuotiems asmenims, eksploatavimui.“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 177-687/2019 nurodė, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Vis dėlto statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018). Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281 -695/2017).

Atsakovas nurodo, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Pažymėtina, kad minėtos teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais. Galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), atitinkamai jų savininkams žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.12 papunkčiu, valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

Teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija atmeta nurodytus kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

Pažymėtina, kad Žemės sklype nėra UAB „Osterodė“ nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, UAB „Osterodė“ nuosavybės teise priklauso tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai ar įrenginiui, t. y. sargo namelis (unikalus Nr. 1996-6019-1020), kuris beje pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra fiziškai pažeistas (baigtumas - 59 proc., nusidėvėjimas - 70 proc.) bei sunykęs jo priklausinys kiemo statiniai (kiemo aikštelė 2bl -3314 kv. m., 2b2-l58 kv. m. (unikalus Nr. 4400-1794-5718)).

Įvertinus pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, tai kad Žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą paskirtį, kad jame nėra UAB „Osterodei“ nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių - pastato baigtumas 59 proc., nusidėvėjimas 70 proc. (UAB „Osterodė“ per 25 m. nepastatė pastato - sargo namelio), tai, kad pastatas - sargo namelis nėra skirtas rekreacijos poreikiams tenkinti, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019- 09-20 pavedimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies, Taisyklių 28 punkto ir 2.12 papunkčio nuostatas, laikytina, jog valstybinės žemės nuomos sutartis privalo būti nutrauktina.

Kai nuomininkas siekia pakeisti valstybinės žemės naudojimo būdą ir pobūdį siekiant naudoti žemės sklypą pagal kitą jo paskirtį, negu ta, kuriai jis išnuomotas, dėl tokio nuomininko elgesio yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį remiantis CK 6.654 straipsnio 1 dalies 3 punktu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425- 421/2017).

Atsakovas nurodo, kad ieškovas 2015-12-04 prašymu Nr. 8JP-4206 kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto skyrių prašydamas pakeisti pagrindinę žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0245:187) esančio Pakuonio g. 26, Kaunas, naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Ieškovas 2018-07-05 prašymu kreipėsi j Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo Pakuonio g. 26, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslas - padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus, keisti žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Kartu su prašymu pateiktoje pasiūlymų schemoje numatyta 5889 kv.m žemės sklypą A pertvarkyti į du žemės sklypus ir suformuoti: 5149 kv.m žemės sklypą Nr. 1 ir 740 kv. m žemės sklypą Nr. 2 ir pakeisti abiejų žemės sklypų naudojimo būdą. Ieškovas 2018-09-03 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo Pakuonio g. 26, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslas - žemės sklypą A adresu Pakuonio g. 26, Kaune, padalinti į du žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 bei keisti žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Kartu su prašymu pateiktoje pasiūlymų schemoje numatyta 5889 kv.m žemės sklypą A pertvarkyti į du žemės sklypus ir suformuoti: 5149 kv.m žemės sklypą Nr. 1 ir 740 kv. m žemės sklypą Nr. 2 ir pakeisti žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdą. Ieškovas 2019-02-07 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo Pakuonio g. 26, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslas - žemės sklypą A adresu Pakuonio g. 26, Kaune, padalinti į du žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Kartu su prašymu pateiktoje pasiūlymų schemoje numatyta 5889 kv.m žemės sklypą A pertvarkyti į du žemės sklypus ir suformuoti: 5149 kv.m žemės sklypą Nr. 1 ir 740 kv. m žemės sklypą Nr. 2. Pabrėžtina, jog ieškovas pardavė savarankiškai naudojamą pastatą, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties nepakeitė, už trečiąjį asmenį mokėjo žemės nuomos/naudotojo mokestį, draudė trečiojo asmens turtą, tačiau lygiagrečiai siekė pakeisti valstybinės žemės sklypo paskirtį į - kitos paskirties žemę, naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tai rodo, kad ieškovas siekė tik valdyti valstybinį žemės sklypą, bet ne jį eksploatuoti, kol bus pakeista valstybinės žemės paskirtis. Akivaizdu, kad ieškovės siekis buvo ne eksploatuoti žemės sklypą, bet užsitikrinti žemės sklypo valdymo teisę, kad įgautų teisę statyti gyvenamuosius namus.

Atsakovas nurodo, kad pagal CK 4.12 ir 4.13 straipsnius daiktai skirstomi į: 1) pagrindinius; 2) antraeilius (esminės pagrindinio daikto dalys; vaisiai, produkcija ir pajamos; priklausiniai). Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Akivaizdu, kad sunykęs, nenaudojamas sargo namelis nėra reikalingas atlikti rekreacijos funkcijos, todėl ieškovui perleidus savarankiškai funkcionuojantį statinį - administracinį pastatą, žemės sklypo nuomos sutartis privalo būti nutraukiama. Daiktams, be kitų klasifikacijų, būdingas skirstymas į pagrindinius daiktus ir į antraeilius daiktus. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų CK 4.19 straipsnio 1 dalyje (CK 4.19 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad visiems antraeiliams daiktams būdingas vienas ypatumas, susijęs su tokių daiktų teisiniu likimu, - antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 45 punktas)

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype nėra UAB „Osterodė“ nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, nes šiuo metu UAB „Osterodė“ nuosavybės teise priklauso tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai ar įrenginiui, t. y. sargo namelis (unikalus Nr. 1996-6019-1020), kuris beje pagal VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenis yra fiziškai pažeistas (baigtumas - 59 proc., nusidėvėjimas - 70 proc.) bei sunykę buvę administracinio pastato, priklausantys trečiajam asmeniui, priklausiniai, vandens uostas - krantinė ((unikalus Nr. 4400-5343-4576), fizinis nusidėvėjimas 75 %), kiemo statiniai ((unikalus Nr. 1996-6019-1032), fizinis nusidėvėjimas 75 proc.)), Tarnyba laiko, kad UAB „Osterodei“ perleidus pagrindinį daiktą - administracinį pastatą, UAB „Osterodė“ prarado teisę į valstybinio žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka, todėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis privalo būti nutraukta.

Tretysis asmuo T. G. Š. prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad

T. G. Š. valstybinės žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę unik. Nr. (duomenys neskelbtini). T. G. Š. nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teise žemės sklype turi pastatą, unik. Nr. 1996-6019-1020, statinį vandens uostą - krantinę, unik. Nr. 4400-5343-4576, kiemo aikštelę, pažymėtą indeksais 2bl, unik. Nr. 4400-5343-4565. Tretysis asmuo nurodo, kad nėra jokio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį. Nurodo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos“. Nurodyto straipsnio 2 d. numatyta, kad „individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka“.

Nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl administracinių aktų 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimo Nr. 8SD5102 (14.8.7.), 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr.8VĮ-1603-(14.8.2.) teisėtumo. 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendime Nr. 8SD5102 (14.8.7.) iš esmės yra nurodyti tik du motyvai: kad ieškovas sklype tariamai neturi savarankiškai funkcionuojančių statinių ir ieškovas žemės sklypą tariamai nenaudoja pagal paskirtį. Ieškovas detaliai ir argumentuotai nurodė savo patikslintame ieškinyje, tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti - ieškovas žemės sklype turi savarankiškai funkcionuojančių statinių. Žemės sklype yra ne tik ieškovui nuosavybės priklausanti kiemo aikštelė, bet ir jam nuosavybės teise priklausantis pastatas, krantinė, kurie abu yra vertintini kaip savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Atsakovui buvo žinomi ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenys apie statinius žemės sklype, bet ir reali faktinė padėtis. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nepagrįstai ir nesąžiningai nurodo ieškovo statinių būklę: kaip matyti iš paties atsakovo pateikto 2010-10-29 Nekilnojamojo turto registro išrašo, statinio statyba buvo baigta 1966 metais, jos baigtumas buvo 100 %. Be to, Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas prižiūri savo statinių būklę, juos tvarko, patiria tam išlaidų. Atsakovas nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovo statinių nelaiko savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Ieškovas pagrįstai teigia, kad valstybinė žemė ne aukciono tvarka yra išnuomotina turint nors vieną savarankiškai funkcionuojantį statinį. Ieškovas taip pat pagrįstai nurodo, kad savarankiškai funkcionuojančio statinio naudojimas pasireiškia ir per jo priklausinių naudojimą, todėl apie savarankiškai funkcionuojančiam statiniui reikalingą valstybinės žemės plotą yra spręstina įvertinus ir jo priklausiniams reikalingą žemės plotą.

Žemės sklype yra ne tik T. G. Š., bet ir UAB „Osterodės“ statinių, sklypas yra padalintinas į du atskirus žemės sklypus, atsižvelgiant į statinių išsidėstymą jame bei į statinių priklausymą konkrečiam savininkui, ir T. G. Š. yra išnuomotinas atitinkamas vienas iš tokių žemės sklypų. Ieškovas ir T. G. Š. ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl žemės sklypo padalijimo, turėdami teisėtą lūkestį pagal tai modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutartis -ieškovui ir T. G. Š. išnuomojant po atitinkamą valstybinės žemės sklypą. UAB „Projektų vystymo grupė“ parengė „Pasiūlymų schemoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui“, kurią ieškovas su 2019-02-07 prašymu organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikė Kauno miesto savivaldybei. Pasiūlymų schemoje siūloma žemės sklypą padalinti į du atskirus valstybinės žemės sklypus, t. y. sklypą, pažymėtą indeksu 1 (5149 m²), ir sklypą, pažymėtą indeksu 2 (740 m²). Pastarasis yra reikalingas T. G. Š. statinių eksploatavimui. T. G. Š. ir ieškovas bendru 2019-05-09 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami dviejų naudojimo būdų žemės sklypui nustatymo: vietoje esamo būdo rekreacinės teritorijos numatyti rekreacinės teritorijos (90 %) bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas (10 %). Jie bendru 2019-05-10 prašymu kreipėsi ir į atsakovą, prašydami jo kaip valstybinės žemės patikėtinio kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl dviejų minėtų naudojimo būdų žemės sklypui nustatymo.

2019-11-21 raštu Nr. 8SD-5953-(14.8.125 E.) atsakovas atsakė T. G. Š., kad sklypo dalies nuomos sutartis su ja galėtų būti sudaroma, po to, kai būtų suvienodinta žemės sklypo paskirtis bei naudojimo būdas ir T. G. Š. priklausančio pastato paskirtis, ir kai būtų pateiktas žemės sklypo planas su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui. 2019-12-19 atsakovui buvo pateiktas prašymas patikrinti UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą funkcionavimo nustatymo prie pastatų žemės sklypo planą. Atsakymas negautas. T. G. Š. atlikinėjo visus nuo jos priklausomus veiksmus, kad žemės sklypo sutartis būtų pakeista, dalį sklypo išnuomojant jai.

Ieškinys atmetamas.

Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas). Iš nuostatų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, taip pat organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Nuostatų 6.4. papunktis).

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimo Nr. 8SD5102 (14.8.7.), 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr.8VĮ-1603-(14.8.2.) panaikinimo, 2002-08-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1171 nutraukimo pripažinimu neteisėtu. Teismas išanalizavo ginčijamus individualius administracinius aktus, jų turinį, jų priėmimo aplinkybę ir nustatė, kad 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimas Nr. 8SD5102 (14.8.7.), 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr.8VĮ-1603-(14.8.2.) priimtas laikantis LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str., 36² str., 36⁴ str. reikalavimų. Individualūs administraciniai aktai priimti ir 2002-08-07 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1171 nutraukta įvertinus faktines aplinkybes, jas ištyrus, laikantis teisės normų reikalavimų – LR CK 6.564 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies reikalavimų. Išanalizavus 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD5102 (14.8.7.), 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr.8VĮ-1603-(14.8.2.) nustatyta, kad, kaip reikalauja LR CK 6.564 str. 2 d., atsakovas 2019-09-28 sprendimu nurodė faktines aplinkybes, valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir įspėjo prieš du mėnesius, kad nutrauks valstybinės žemės nuomos sutartį, o 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr.8VĮ-1603-(14.8.2.) valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta.

Teismas išanalizavo faktines aplinkybes ir nustatė, kad jos atitinka 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendime Nr. 8SD5102 (14.8.7.) nurodytas aplinkybes, ieškovas ir trečiasis asmuo pateiktais įrodymais nepaneigė atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, įrodymų. Iš teismui pateikto 1993-04-20 priėmimo-perdavimo akto ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas privatizavo valstybinę įmonę, jos turtą, o po privatizacijos proceso ieškovas jokios gamybinės, ūkinės veiklos su įgytomis gamybos priemonėmis, turtu, statiniais nevykdė, suderino valstybinės žemės sklypo ribas, išsinuomojo valstybinę žemę. Pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad 1995-11-07 Kauno miesto valdybos sprendimu ir 1999-12-01 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu buvo nustatytos žemės sklypo ribos, o 2002-08-07 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1171. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-04-20 pirkimo - pardavimo sutartimi trečiasis asmuo T. G. Š. įsigijo iš ieškovo UAB „Osterodės“ dalį statinių – administracines patalpas, poilsio patalpas, vandentiekio įrangą. Ieškovui liko nuosavybės teise išnuomotame žemės sklype žemės sklypo priklausiniai - vandens uostas (krantinė), aikštelė, sargo namelis. Trečiasis asmuo T. G. Š. rekonstravo administracinį pastatą, 2019-05-10 ieškovas UAB „Osterodė“ ir trečiasis asmuo T. G. Š. kreipėsi į atsakovą dėl nuomojamojo valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo nustatymo, padalinimo – „rekreacinė teritorija“ 90 procentų ploto, „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorija“ 10 procentų ploto. Faktinės aplinkybės rodo, kad sandoriai tarp ieškovo ir trečiojo asmens statiniais, siekis nuomojamą valstybinės žemės sklypą padalinti į dvi dalis su skirtingu naudojamu būdu, sudaro pagrindą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui peržiūrėti racionalų valstybės turto naudojimą, vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Ieškovas 17 metų nevydamas jokios ūkinės veiklos išsinuomotame valstybinės žemės sklype, užimą sklypą nenaudodamas žemės sklypo priklausinių - vandens uostu (krantine), aikštele, sargo nameliu, jų nenaudoja. Atsakovas, vadovaudamasis LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. 4 d., privalo prižiūrėti valstybinės žemės naudojimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentą žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs.

Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Analogiškos nuostatos laikomasi ir Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniuose. Taigi, galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti (išsinuomoti) valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas yra būtinas jame stovintiems statiniams eksploatuoti. Valstybinių žemės sklypų nuomos ar pardavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau - Taisyklės), kurių 2.2. papunktyje nustatyta, jog parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taisyklių 28 punkte nustatyta, jog išnuomojami 2.1, 2.2, 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos statinio, pastato ir inžinerinio statinio sąvokos, pagal kurias statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; inžineriniai statinis - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai kurie nėra pastatai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalis numato, jog statinio naudojimas - esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 7.17 papunktį pagalbinio ūkio paskirties pastatai - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniams daiktui.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo duomenimis ieškovo turimi statiniai pagal paskirtį – sargo namelis, aikštelė, krantinė, yra neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, jie gali tarnauti tik pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ieškovo argumentas, pateikti planai, kad ruošiasi ieškovas įrengti Nemuno upės prieplauką teismas atmeta, nes Kauno miesto bendrajame plane, detaliajame plane prieplauka nurodytame žemės sklype nenumatyta. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovui nurodė, kad ieškovo pateikta prieplaukos schema nėra derinama, nes teritorijų planavimo dokumentuose prieplauka nenumatyta, prieplaukos rekreacinėje teritorijoje negali būti, privalo būti pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas. Teismas ieškinį atmeta, nes atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį – ieškovo turima nuosavybės teisė į aikštelę, sargo namelį, krantinę, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.1, 2.2, 2.4, 2.8. punktu neleidžia ieškovui nuomoti valstybinės žemės sklypo ne aukciono tvarka. Tai yra įstatymo pažeidimas, imperatyvių įstatymo normų nepaisymas, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai ėmėsi įstatymo leidėjo jam deleguotų funkcijų – laikantis teisinio reguliavimo nutraukė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010, formuoja praktiką, kad naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimu laikomas tokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai daikto naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-04 nutartis 3K-3-640-611/2015).

Kompleksiškai įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, taip pat žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jog minėti ūkiniai pastatai yra nenaudojami pagal paskirtį, padaryta išvada, kad žemės sklypo dalis netarnauja šio statinių eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemės sklypo dalis galės būti išnuomota ar parduota be aukciono. Šios aplinkybės patvirtina statinio nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumą statiniui eksploatuoti faktą, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo (ir nuomos) sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Todėl, nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo (taip pat ir nuomos) be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438- 228/2013. Šioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu.

Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Tai reiškia, kad ieškovas negali ieškinį grįsti ateities planais, neįgyvendinamais, dirbtinai sukurtais projektais, prielaidomis, kad kažkas pagilins Nemuno upės vagos gylį ir bus galima įrengti prieplauką, kuri nenumatyta Kauno miesto teritorijos planavimo dokumentuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (LR CPK 4 str.) nurodoma: „Žemės nuomos sutarties nutraukimo pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 3K-3-464-969/2015).

„Pagal savo teisinius padarinius žemės netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas (CK 6.564 straipsnio 1 dalis). Aptariamą žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą. Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu), reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu. <...>.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla e3K-3-153-378/2018).

„Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos. Priešingai aiškinant būtų ne tik nepagrįstai paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad, įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, bet ir pažeistas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos principas, kadangi būtų sudarytos prielaidos asmenims, pirmiausiai vykdantiems ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba, ir siekiantiems statyti statinius valstybinėje žemėje, kurią turėtų teisę nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka, nesąžiningai konkuruoti įgyjant nuosavybės teise valstybės žemėje esančius statinius. „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019)“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad „Būtent atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei CK, nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. CK 4.75 straipsnio norma nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka, tačiau ši norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, nes toks aiškinimas neatitiktų viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų. Vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir nurodytais motyvais, kad valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, disponuojant ir valdant bei naudojant valstybės turtą leidžiama tik tai, kas tiesiogiai leidžiama teisės aktais, teisėjų kolegija išaiškina, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka. Esant valstybinės žemės nuomininkų ginčui dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019).“

Teismo pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas privatizuotos valstybinės įmonės statiniais nesinaudoja ūkinėje veikloje nuo jų privatizavimo 1993 metais, o nuomojamame valstybinės žemės sklype 17 metų nevykdo ūkinės veiklos. Ieškovas UAB „Osterodė“ perleido trečiajam asmeniui T. G. Š. ginčo žemės sklype esantį administracinį pastatą. Trečiasis asmuo T. G. Š. pareiškė valią sudaryti su atsakovu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kuris reikalingas pastatui, įgytiems kiemo įrenginiams eksploatuoti. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovui UAB „Osterodė“ perleidus trečiajam asmeniui T. G. Š. statinius, nepakeitus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, su trečiuoju asmeniu negalima sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, o su ieškovu nėra jokio teisinio pagrindo modifikuoti, pakeisti pasirašytos 2002 metais valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Nenustatančios statinių savininko teisės nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, šio asmens naudai suvaržomos žemės savininko, t. y. valstybės, teisės disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka suteikiamos tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, ieškinį atmeta, nes atsakovo veiksmai teisėti, atitiko įstatymų reikalavimus, priimti individualūs administraciniai aktai 2019-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimas Nr. 8SD5102 (14.8.7.), 2019-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr.8VĮ-1603-(14.8.2.) atitiko įstatymų reikalavimus ir esančias faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymo leidėjas sieja valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovas neturi teisėto pagrindo, valdydamas nuosavybės teise pagalbinio ūkio paskirties pastatus, krantinę, aikštelę, kurių paskirtis tarnauja pagrindiniams daiktui, nuomoti ne aukciono tvarka lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės sklypą.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d. išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovui nepateikus įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmeti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.